Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo G. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu G. K. paaiškino, kad su VMI darbuotojais nepavyko susisiekti. VMI taip pat nesiteikė su juo susisiekti, nors jis dėjo visas pastangas – buvo net išprašytas, kai norėjo išsiaiškinti, kaip sumokėti mokesčius. Bendrovės darbas sutriko dėl prasidėjusio karo, su kurio šalimi bendradarbiavo, ir prasidėjusios COVID-19 pandemijos. VMI nesuteikė mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 pandemijos, todėl susidarė įsiskolinimai (nuoma ir kita). Apie įsiskolinimą žinojo, dėjo visas pastangas jį panaikinti, tačiau tam reikėjo laiko. Su VMI buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, su tikslu mokesčius išsimokėti dalimis. Tačiau atėjus antrai COVID-19 bangai, buvo 9 mėnesių nedarbo laikotarpis. Dėl šios priežasties jis vėl kreipėsi į VMI, pateikė nuomos dokumentus, tačiau, gavo atsakymą, kad antroji sutartis sudaryta nebus, kol nebus išpildytos visos pirmosios sutarties sąlygos. VMI areštavo sąskaitas. Kai buvo gautas teismo sprendimas dėl bankroto, pasirodė bankroto administratorius, kuris šiuo metu atlieka veiksmus Bendrovėje. Įmonės vadovu buvo nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2024 m. kovo ar balandžio mėn. Paaiškino, kad neturėjo tikslo mokesčių nemokėti, dėjo visas pastangas juos sumokėti. Prašo neskirti arba kiek įmanoma sumažinti siūlomą sumokėti baudą.

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

ANK 565¹ straipsnyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; <...>. Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020, 2AT-81-594/2022, 2AT-20-719/2024, e2AT-11-628/2024 ir kt.).

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Taigi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti minėtomis alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad ANK 120 straipsnio 1 dalis yra blanketinė teisės norma, kurios turinio elementai nustatyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Vertinant aptariamą veiką – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui – ANK 120 straipsnio dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra apibrėžti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant atsakingas asmuo turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui. Todėl, norint tinkamai nustatyti šios nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, būtina taikyti ir aiškinti tų teisės aktų, į kuriuos nukreipia nusižengimo sudėtis, nuostatas – nagrinėjamu atveju – JANĮ.

Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; <...> (JANĮ 5 straipsnis). Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Nemokumo proceso inicijavimą, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, reglamentuoja JANĮ 8 straipsnis, numatantis, jog: 1. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. <...>; 2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo.

Kaip matyti JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) iš viso gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Tokia išvada darytina ir sistemiškai aiškinant JANĮ 16 straipsnio nuostatas. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento. Sprendžiant, kad juridinio asmens veika, jam neatlikus JANĮ 8 straipsnyje įtvirtintų veiksmų, atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, būtų per plačiai aiškinama ANK 120 straipsnio 1 dalis.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas. Asmenų pareigos, už kurių nevykdymą gali būti taikomos ANK nuobaudos, turi būti kildinamos iš įstatymuose nustatyto reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-94-507/2016, 2AT-9-677/2017, 2AT-26-719/2020). JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą, todėl nėra pagrindo administracinei atsakomybei kilti. Aiškinant priešingai, būtų nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos VMI 2024 m. gegužės 2 d. pareiškimą administracinio nusižengimo byla G. K. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo iškelta dėl galimo JANĮ 5 straipsnio 1 punkto pažeidimo, kadangi jis, būdamas juridinio asmens vadovu nuo 2022 m. sausio 3 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei turimus ir nevykdomus įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo. Pareiškime nenurodyta, kad G. K. būtų ėmęsis kitų JANĮ numatytų veiksmų – nemokumo proceso inicijavimo, kurie būtų lėmę juridinių faktų atsiradimo momentą, nuo kurių atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. G. K. neveikimas nustatytas ir Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-640-601/2024, kurioje buvo patenkintas ieškovės VMI pareiškimas ir atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei formuojamą teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą, G. K. atžvilgiu iškelta administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-579-1225/2024 nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-579-1225/2024, pradėtos pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gegužės 2 d. pareiškimą, teiseną G. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.