Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Marso statyba“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis apriboti suinteresuoto asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų

Dėl esminių faktinių aplinkybių

16. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-55-404/2025 paskyrė bendrijos vadovui M. K. 1 400 Eur baudą už tai, kad bendrijos vadovas, skirdamas didžiąją dalį lėšų atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne atsiskaitymams su VMI, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką. M. K. savo kaltę pripažino. Nutarimas įsiteisėjo 2025 m. kovo 4 d.

17. Bendrijos nemokumo administratorė 2025 m. vasario 12 d. elektroniniu (toliau – el.) paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė buvusiam bendrijos vadovui M. K. įsakymus dėl bankroto procedūros, dokumentų ir turto perdavimo. 2025 m. kovo 4 d. el. laišku M. K. pasiteiravo, ar gali bendrijos dokumentus siųsti paštu. 2025 m. kovo 4 d. el. laišku nemokumo administratorė atsakė, kad nerekomenduoja siųsti dokumentų paštu, nes visi dokumentai turi būti segtuvuose, sunumeruoti, dokumentai turi būti patikrinti bendrijos vadovo akivaizdoje, surašytas dokumentų perdavimo–priėmimo aktas. Dokumentai turi būti pristatyti (duomenys neskelbtini).

18. Bendrijos nemokumo administratorė 2025 m. kovo 4 d. pateikė teismui prašymą dėl baudos buvusiam bendrijos vadovui skyrimo už dokumentų ir turto neperdavimą. M. K. 2025 m. kovo 19 d. atsiuntė teismui el. laišką, prašydamas neskirti baudos, prie el. laiško pateikė akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ siuntos, išsiųstos adresu (duomenys neskelbtini) (nemokumo administratorės adresas korespondencijai), kvitą. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 20 d. įpareigojo bendrijos nemokumo administratorę pateikti nuomonę dėl M. K. pateikto siuntos kvito. Bendrijos nemokumo administratorė 2025 m. kovo 26 d. pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad apie dokumentų išsiuntimą sužinojo tik iš teismo pateiktos informacijos, tačiau nėra aišku, ar buhalteriniai dokumentai yra išsiųsti ir kokie, nėra pateiktas dokumentų perdavimo aprašas. Pažymėjo, kad negali priimti paštu išsiųstų dokumentų dėl galimos rizikos, jog gali būti atsiųsti tušti lapai ar visai su bendrija nesusijusi informacija.

19. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi paskyrė buvusiam bendrijos vadovui 50 Eur baudą už kiekvieną pareigos perduoti nemokumo administratorei turtą ir dokumentus nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 28 d., 50 proc. nuo paskirtos baudos skirti bendrijai. 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi teismas netenkino M. K. prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo paduoti.

22. Apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, jog visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022, 21 punktas).

23. Iš esmės identiškas teisinis reguliavimas dėl juridinio asmens vadovo teisės eiti pareigas apribojimo ir jo taikymo sąlygų buvo įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje, todėl nagrinėjamu atveju yra aktuali teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas.

25. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisių apribojimo juridinio asmens vadovui taikymo, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su juridinio asmens vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016, 21 punktas).

26. Juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, įtvirtinta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

27. Juridinio asmens vadovas privalo laiku, tinkamai reaguoti į įmonės nemokumą. Tinkamas, laiku juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą vykdymas yra svarbi veiksmingo nemokumo proceso užtikrinimo sąlyga, į kilusias juridinio asmens mokumo problemas būtina reaguoti kuo operatyviau, dėl to netinkamas (uždelstas) juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą vykdymas ar šios pareigos neįvykdymas gali būti atsakomybės, nustatytos JANĮ 13 straipsnyje, pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-399-854/2025, 53 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apelianto teisę 3 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad bendrija veiklos nevykdė nuo 2023 m. lapkričio mėn., nes iš esmės buvo nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Be to, šią aplinkybę pripažino pats apeliantas atsiliepime į VMI pareiškimą iškelti bendrijai bankroto bylą, nurodęs, jog bendrija veiklos nevykdo nuo 2023 m. lapkričio mėn., turto neturi, negali atsiskaityti su kreditoriais. VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo metu bendrijos mokestinė nepriemoka 2023 m. gruodžio mėn. sudarė 29 935,11 Eur. Iškėlus bendrijai bankroto bylą, bendrijos bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 34 688,25 Eur. Taigi, nuo veiklos nevykdymo (2023 m. lapkričio mėn.) iki bankroto bylos iškėlimo (nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 12 d.) bendrijos skolos buvo didesnės už turto vertę ir jos padidėjo, tačiau bendrijos vadovas nesiėmė veiksmų mokumui atstatyti ar inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, bankroto byla iškelta kreditorės VMI iniciatyva, bendrijos vadovui nereaguojant į VMI įspėjimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei nebus sumokėta skola. Kaip minėta, VMI su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateikti 2024 m. kovo 21 d.–2024 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymai nurašyti lėšas, 2024 m. gruodžio 13 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrijos turto patvirtina, kad bendrija nevykdė raginimų sumokėti mokestinę nepriemoka. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-55-404/2025 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad mokestinės nepriemokos nemokėjimas buvo sąmoningas veiksmas, nes bendrija, turėdama 2023 m. gruodžio 1 d.–2024 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu 43 675 Eur pajamų, didžiąją lėšų dalį skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Taigi, nors apeliantas nurodė, kad bendrija nevykdė veiklos nuo 2023 m. lapkričio mėn., tačiau lėšų judėjimas bendrijos sąskaitose vyko 2023 m. gruodžio 1 d.–2024 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu, buvo atsiskaitoma su kitais pasirinktais kreditoriais, pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumo tvarką, todėl šios aplinkybės kelia abejonių dėl bendrijos vykdytos veiklos skaidrumo ir tikrųjų bendrijos nemokumo atsiradimo priežasčių.

29. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrijos vadovas apie sunkią bendrijos turtinę padėtį žinojo 2023 m. lapkričio mėn.–2025 m. vasario mėn. laikotarpiu, todėl nuo nemokumo atsiradimo momento, t. y. 2023 m. lapkričio mėn., privalėjo nedelsiant inicijuoti bankroto bylos bendrijai iškėlimą, tačiau to nepadarė. Tai reiškia, kad bendrijos vadovas nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos pareigos, bendrijai tapus nemokia, nedelsiant inicijuoti bendrijos nemokumo procesą. Apelianto, kaip bendrijos vadovo pareigos, 2023 m. lapkričio mėn. žinant apie bendrijos nemokumą, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo nevykdymas yra vadovo neteisėtas neveikimas, pasireiškiantis imperatyviosios įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdymu.

30. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantas dėjo pastangas mažinti bendrijos įsipareigojimus ir išvengti bankroto. Priešingai, apeliantas atskirajame skunde nurodė argumentus, susijusius su pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrijos turtą ir dokumentus, o argumentų dėl delsimo inicijuoti bankroto bylą iš viso nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal JANĮ nuostatas būtent bendrijos vadovas turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos bendrijai iškėlimą.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija buvo taikyta ne tik dėl bankroto bylos bendrijai neinicijavimo (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bet ir už dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Dokumentų ir turto neperdavimas yra pažeidimas, trikdantis bankroto proceso eigą, nes apie bankrutuojančio juridinio asmens veiklos teisėtumą (sandorių sudarymo (ne)teisėtumą, teisingų finansinių duomenų pateikimą), tikslius įsipareigojimus kreditoriams, turimą turtą ir kitus svarbius bendrovės finansinius rodiklius iš esmės gali būti sprendžiama tik įvertinus juridinio asmens dokumentus ir kitą reikšmingą informaciją, todėl vienas iš pagrindų taikyti šią itin griežtą sankciją – konstatavimas, kad dokumentų neperdavimu iš esmės siekiama nuslėpti tikrąją juridinio asmens būklę.

32. Už juridinio asmens dokumentų (duomenų) neperdavimą gali būti ne tik apribota teisė eiti vadovo pareigas (JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau taip pat skiriama bauda (JANĮ 57 straipsnis). Nuobaudos, kai ji skiriama už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto reikalavimo nevykdymo dieną, tikslas yra ne nubaudimas, o skatinimas įvykdyti įsipareigojimą. Tuo tarpu sankcija siekiama bendrosios prevencijos tikslų, saugant rinką nuo nesąžiningų vadovų veiksmų. Taigi, nustačius, kad bendrovės vadovas turi dokumentus, tačiau jų neteikia nemokumo administratoriui, tikslinga skirti baudą. Tačiau tais atvejais, kai bendrovės vadovas neturi bendrovės dokumentų (jie yra prarasti, sunaikinti) ir (ar) jis akivaizdžiai nebendradarbiauja su nemokumo administratoriumi ir (ar) realiai neketina šių dokumentų perduoti, svarstytinas klausimas, ar nėra siekiama nuslėpti tikrąją bendrovės būklę, ar tokiu būdu bendrovės vadovas nesielgia nesąžiningai ir aplaidžiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022, 26 punktas).

33. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalis) nustatyta poveikio priemonė (teisės apribojimas) yra ne teismo nuobauda, o savita bankroto bylą nagrinėjančio teismo civilinio proceso tvarka taikoma poveikio priemonė, užtikrinanti ne tik procesinių, bet ir materialiųjų bankroto proceso tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020, 24 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė buvusiam bendrijos vadovui sankciją, be kita ko, už dokumentų ir turto neperdavimą, nustatęs, kad apeliantas sąmoningai nevykdo pareigos perduoti nemokumo administratorei dokumentus ir turtą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantui nuo pat bankroto bylos bendrijai iškėlimo yra žinoma apie pareigą perduoti nemokumo administratorei bendrijos turtą ir dokumentus, kurie turėjo būti perduoti dar iki 2025 m. vasario 27 d. Bendrijos nemokumo administratorė ne kartą apeliantui išaiškino, kad bendrijos dokumentai turi būti pristatyti tiesiogiai nemokumo administratorei, siekiant juos patikrinti ir surašyti perdavimo–priėmimo aktą. Nors apeliantas nurodė, kad dokumentus išsiuntė paštu, tačiau nepateikė siųstų dokumentų sąrašo, o nemokumo administratorė nurodė, jog siųstų dokumentų negavo. Apeliantas pripažino, kad 2025 m. kovo mėn. paštu nemokumo administratorei siųsti dokumentai jam buvo grąžinti atgal. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas per 10 mėnesių nuo šių dokumentų grąžinimo atliko aktyvius veiksmus, siekdamas perduoti nemokumo administratorei bendrijos dokumentus ir turtą. Be to, apeliantui už dokumentų ir turto neperdavimą pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi buvo paskirta 50 Eur bauda, išaiškinant, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo nustatytos pareigos, tačiau dokumentai ir turtas neperduoti iki šiol. Tai patvirtina, kad baudos apeliantui paskyrimas buvo neefektyvus, nes nepaskatino apelianto įvykdyti jam nustatyto įpareigojimo. Taigi, toks buvusio bendrijos vadovo elgesys yra nesuderinamas su sąžiningu veikimu ir akivaizdžiai trikdo sklandžią bankroto proceso eigą, trukdo nustatyti tikrąją bendrijos turtinę padėtį ir tikrąsias nemokumo priežastis bei įsitikinti tinkamu bendrijos valdymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dokumentų ir turto neperdavimas beveik metus laiko nuo nustatyto termino pabaigos sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti akivaizdų apelianto aplaidumą (nerūpestingumą) ir pagrindą spręsti, jog buvęs bendrijos vadovas sąmoningai vilkina bendrijos dokumentų ir turto perdavimo procesą, todėl sankcija dėl nurodytos teisės apribojimo už dokumentų ir turto neperdavimą paskirta pagrįstai.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantui buvo paskirta bauda dėl teismo įpareigojimo nevykdymo, nėra kliūtis spręsti dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos poveikio priemonės – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, taikymo, esant JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems pagrindams.

36. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta sankcija jam negali būti taikoma, kadangi taip jis būtų baudžiamas du ar tris kartus (įskaitant administracinio nusižengimo byloje paskirtą baudą) už tą patį pažeidimą. Pažymėtina, kad baudos, kai ji skiriama už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto reikalavimo nevykdymo dieną, tikslas yra ne nubaudimas, o skatinimas įvykdyti įpareigojimą.

37. Nagrinėjamu atveju nustatytas buvusio bendrijos vadovo elgesys akivaizdžiai neatitinka sąžiningo verslo standarto, todėl siekiant apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningo vadovo, nevykdančio imperatyviųjų įstatymo reikalavimų, veiksmų (neveikimo) padarinių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą. JANĮ nuostatos nedraudžia taikyti sankcijos tuo atveju, jei baudos paskyrimas buvo neefektyvus. Be to, sankcija taikyta ne tik už dokumentų ir turto neperdavimą, bet ir bankroto bylos bendrijai neinicijavimą, dėl to padidėjo kreditorių finansiniai reikalavimai, t. y. vien bankroto bylos neinicijavimas yra pakankamas pagrindas taikyti minėtą sankciją.

38. Apeliantui administracinė atsakomybė administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-55-404/2025 taikyta už atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą, t. y. paskirta bauda nėra susijusi nei su bankroto bylos neinicijavimu, nei su dokumentų ir turto neperdavimu. Administracinio nusižengimo byloje apelianto veiksmai buvo vertinami administracinius nusižengimus reglamentuojančio įstatymo taikymo aspektu, o ne JANĮ 13 straipsnio 2 dalies kontekste, todėl administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 3 punktas) ir nepaneigia sankcijos taikymo galimybės už JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose numatytus pažeidimus. Taigi, apelianto argumentai, kad, pritaikius skundžiamą sankciją, jam iš viso buvo taikytas dvigubas ar trigubas nubaudimas už tą patį pažeidimą, yra nepagrįsti.

39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nustatyti apelianto neteisėti veiksmai atitinka JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose nurodytus teisinius pagrindus. Apeliantas nepagrindė, kad paskirta poveikio priemonė yra neproporcinga ir varžo jo teises daugiau nei būtina užtikrinti materialiųjų ir procesinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo apeliantui teisę 3 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Apeliantui buvo paskirta proporcinga sankcija, atsižvelgiant į byloje nustatytų pareiškėjo veiksmų pobūdį, mastą ir sukeltas pasekmes. Paskirta sankcija ir terminas atitinka jos vidurkį ir paskirtį, t. y. pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektui, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančius turtinius praradimus. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą sutrumpinti nurodyto teisės apribojimo terminą iki 1 metų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko (teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas bei būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo) yra pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir nešališkos. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ir nenukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos. Esant tokioms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

41. Apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į žyminio mokesčio grąžinimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.