Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025-01-06 teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) vadovui M. K., už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, paskirti jam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudos vidurkį – 2 200,00 Eur.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) oficialiai įregistruota (duomenys neskelbtini), pats yra vadovas, akcininkų nėra. Turi ir kitą darbą - „valdišką“. Yra statybos vadovas, vykdė statybos darbus, turėjo užsakovą juridinį asmenį, kuriam vykdė melioracijos darbus, buvo vykdomi įvairūs statybos darbai, su užsakovu turėjo sutartį, užsakovas – ūkininkas. Jam buvo labai nuostolingi tie metai ir sustabdė veiklą. Tikėjosi, kad ateityje bus daugiau užsakymų, bus pajamų ir bus galimybė atsiskaityti. Dėl mokėjimo eiliškumo nebuvo „apsiskaitęs“. Pajamas skyrė atsiskaityti su kitais kreditoriais - su tais kurie teikė žaliavas. Sutinka, kad padarė pažeidimą, tačiau mano, kad prašoma skirti bauda per didelė. Dėl mokestinės nepriemokos nurodė, kad nėra pateikęs VMI deklaracijos, kadangi (duomenys neskelbtini) nebuvo pinigų ir negalėjo samdyti buhalterės. Jeigu būtų viską susitvarkęs, mokestinė nepriemoka būtų buvusi gal koks 20 000 Eur. Pripažįsta, kad čia jo kaltė. Mokestines nepriemokas žada padengti. (duomenys neskelbtini) veikla nėra sustabdyta ar nutraukta. VMI iškėlė bankroto bylą, procesas dar tik prasidėjo. Bylą iškėlė tuomet, kai buvo gautas VMI prašymas teisme. (duomenys neskelbtini) tikriausiai bus uždaryta, nes bankrutuoja. Turėjo skolų, turėjo automobilį 30 000 Eur vertės, kurį atidavė kreditoriui, kad nurašytų skolą, todėl susidarė nesumokėtas PVM 4 000 Eur. Dabar ši suma sumuojama, kadangi deklaracijos nėra pateiktos. Susidariusi situaciją yra dėl jo kaltės. Kadangi nusižengė pirmą kartą, žada ateityje nusižengimų nedaryti, prašo skirti įstatymo numatytą minimalią nuobaudą 1 400 Eur baudą, o jeigu yra išimtis, taikyti tik įspėjimą. Neturėjo jokios tyčios nemokėti mokesčių VMI, savo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo padarymo pripažino ir labai gailėjosi.

VMI atstovas nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

M. K. teisme savo kaltės neneigė, pripažino, kad prioritetas buvo skiriamas pirkimams ir atsiskaitymams su kitais kreditoriais, kad būtų galima vykdyti veiklą.

Surinktų ir ištirtų duomenų visetas visiškai įrodo M. K. kaltę, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas (kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę), skirdamas didžiąją dalį lėšų atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne atsiskaitymams su VMI, pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, kurioje numatytas pirmumas atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, negu atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ar pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, kai fizinis ar juridinis asmuo neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, šia jo neteisėta veika buvo pažeistos kreditoriaus – VMI teisės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. kaltę patvirtina pareiškėjo pateikti duomenys: balansų kopijos (b. l. 5-20), integruoti duomenys iš JAR (b. l. 21), banko išrašai dėl bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (b. l. 32-44), iš kurių matyti, kad nebuvo laikomasi atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, akivaizdu, kad atsiskaitymo prioritetą, kaip teismo posėdžio metu teigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais.

Įvertinus VMI pateiktus duomenis, sutiktina, kad jeigu M. K. pervestas sumas kitiems įsipareigojimams (pirkimams/atsiskaitymams su kitais kreditoriais) būtų skyręs esamai nepriemokai sumokėti, skola valstybės biudžetui būtų padengta arba bent jau mažesnė.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, kai asmuo sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs nurodytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei už padarytą nusižengimą numatytą baudos dydį, kad M. K. anksčiau nėra baustas už analogiško nusižengimo padarymą, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus M. K. ir minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 644, 646 straipsniais,

nutarė:

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti baudą 1 400,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų).

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-55-404/2025 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį. Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.