Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-666-864/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-17
Bylos Nr.: e2A-666-864/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28088-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Ramunė Mikonienė, Inga Staknienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Lazerio projektai“
Trečiasis asmuo: E. S.
Advokatai: Inga Balynienė

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-666-864/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28088-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.1.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ingos Staknienės, Vaclovo Pauliko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazerio projektai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo ir 2022 m. gruodžio 29 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-443-918/2022 pagal likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lazerio projektai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo E. S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir LUAB) „TransRental“ (toliau ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu atsakovė UAB „Lazerio projektai“ (toliau ir atsakovė) išrašė 2013 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą LP Nr. 0914 ir 2013m. lapkričio 4 d. LP Nr. 0931 už montavimo darbus 5 992,13 Lt (1 735,44 Eur) sumai; 2) taikyti restituciją ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 1 735,44 Eur; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos vykdoma veikla – krovinių vežimas keliais, automobilių, traktorių ir kitų transporto priemonių nuoma, statybos ir inžinerinių statybos mašinų ir įrenginių nuoma, medienos staklių, kitų įrenginių pardavimas. Nuo ieškovės įsteigimo (2006 m. kovo 7 d.), jos vadovo pareigas ėjo vienas iš akcininkų – E. S., kuris šias pareigas ėjo iki 2015 m. gegužės 19 d. Pasikeitus ieškovės vadovui, buvo atliktas vidinis bendrovės dokumentų patikrinimas. Tikrinant buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad ieškovės vadovo E. S. vadovavimo laiku ieškovei įvairūs tretieji asmenys išrašydavo PVM sąskaitas faktūras/pinigų priėmimo kvitus, kuriose nurodytos medžiagos (atsargos, prekės) ir paslaugos/darbai realiai nebuvo ieškovės įgyjamos, suteikiamos, be to, jų įsigijimas/suteikimas nebuvo ieškovei būtinas ir susijęs su vykdoma veikla. 2013 m. balandžio 23 d. į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 3 000,00 Lt (868,86 Eur), 2013 m. birželio 13 d. į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 2 992,13 Lt (866,58 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant „Bendras apmokėjimas“. Patikrinus ieškovės dokumentus nustatyta, jog ieškovė minėtu laikotarpiu jokių statybos darbų nevykdė nei savo reikmėms, nei tokius darbus vykdė kaip subrangovas ar rangovas tretiesiems asmenims (tokia veikla įmonė apskritai neužsiėmė). Patikrinus ieškovės dokumentus, taip pat, nustatyta, kad jokių dokumentų, patvirtinančių montavimo darbų pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą-faktūrą LP Nr. 0914 ir 2013 m. lapkričio 4 d. sąskaitą-faktūrą LP Nr. 0931 įmonėje nėra (nėra sutarties, atliktų darbų akto bei jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, jog tokie montavimo darbai buvo atliekami, darbų rezultatas nėra užpajamuotas). Paaiškina, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę, su prašymu paaiškinti kokius konkrečius darbus ir kur atliko atsakovė pagal minėtas sąskaitas, pateikti atliktų darbų/suteiktų paslaugų aktą, arba informuoti kokias prekes ir paslaugas atsakovė suteikė, pateikti prekių perdavimo aktus. Tačiau ieškovė nesulaukė jokio atsakymo iš atsakovės. Ieškovės likvidatorius, vykdydamas jam pavestas pareigas, nepažeisdamas rūpestingumo principo ir siekdamas išsiaiškinti bendrovėje buvusio vadovo E. S. atliktus ieškovės veiklai prieštaraujančius sandorius, įmonėje atliko auditą, kuris būtent ir parodė, jog ieškovės buvusio vadovo E. S. vadovavimo laikotarpiu, ieškovei įvairūs tretieji asmenys išrašydavo PVM sąskaitas faktūras/pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodytos medžiagos (atsargos, prekės) ir paslaugos/darbai realiai nebuvo ieškovės įgyjamos, suteikiamos, be to, jų įsigijimas/suteikimas nebuvo ieškovei būtinas ir susijęs su jos vykdoma veikla. Būtent atlikus sandorių patikrinimą, ieškovės likvidatorius ir nustatė, jog tokie buvusio ieškovės vadovo E. S. veiksmai nebuvo vienkartiniai, o galimai nuoseklūs. Nurodo, kad ieškovės pavedimuose nebuvo nurodyta aiški paskirtis (ar už atliktus darbus, ar už suteiktus gaminius, ar PVM sąskaitos faktūros numeris), atsakovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros yra vėlesne data, nei atlikti apmokėjimai. Ieškovė atliko mokėjimus atsakovei 2013 m. balandžio 23 d. ir 2013 m. birželio 13 d., o PVM sąskaitos faktūros išrašytos tik 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 2013 m. lapkričio 4 d. Nors atsakovė tvirtino, kad mokėjimai buvo avansiniai, pirmiausia darbai atlikti neva buvo atlikti sanitariniame vagonėlyje, o po to konteineriniame paviljone, su kuriuo buvo dalyvaujama parodose, tačiau iš viešai prieinamų interneto šaltinių matyti, 2013 m. balandžio 24-27 dienomis vykusioje parodoje „Resta 2013“ konteinerinis paviljonas jau buvo su karkasu, prie kurio tvirtinama reklama (markize). Atsakovė UAB „Lazerio projektai“ parodinė namelio/konteinerio neįrenginėjo, nedėjo durų ir langų, nemontavo metalinio karkaso, neatliko kitų darbų, kadangi vagonėlis buvo įrengtas dar iki pinigų sumokėjimo, t. y. iki 2013 m. balandžio 23 d. Konteineris (paviljonas) buvo įsigytas 2011 m. sausio 26 d. ir buvo įtrauktas į ieškovės ilgalaikio turto sąrašą, pradėtas skaičiuoti nusidėvėjimas. Markizę šiame konteineryje įrenginėjo 2012 m. balandžio 14 d. UAB „Dominus Lumina“, pats vagonėlis jau buvo su langais ir durimis. Ieškovė 2015 m. dvigubai didesnį jūrinį konteinerį įsigijo už 1 253,37 Lt, o kelis kartus mažesnis vagonėlis įgytas 2011 m. už 6 000 Lt: tai rodo, kad konteineris buvo perkamas iš esmės įrengtas su durimis ir langais. 2013 m. tuometinis ieškovės vadovas E. S. renovavo sau namą, kuriame seni mediniai langai buvo pakeisti plastikiniais. Tikėtina, kad langai buvo keičiami šiame name, sąskaitos išrašomos UAB „Transrental“. Atsakovės vadovas G. S. P. nurodė, kad sanitarinės paskirties vagonėlyje sumontavo dvejas vidaus duris, tačiau faktiškai toje patalpoje buvo tik vienos vidaus durys.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžiuose ieškovės likvidatorius L. B. palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią išmokami pinigai neva paslaugas teikusiems asmenims, kadangi nebuvo kasos ir taip savinosi pinigus. Pervesti pinigai išgryninami ir perduodami E. S. seseriai. PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti „montavimo darbai“ - faktiškai neįvykusi ūkinė operacija, t. y. PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos ir darbai nebuvo suteikti (atlikti). Atsakovę byloje atstovauja tas pats advokatas, kuris kitose bylose atstovauja E. S. Atsakovės vadovo, atsakovės atstovo advokato, trečiojo asmens E. S. paaiškinimai, taip pat ir liudytoju apklausto S. K. parodymai buvo tarpusavyje derinti ir nesutampa su byloje gautas įrodymais, vaizdine medžiaga.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Lazerio projektai“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti, paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė verčiasi prekyba įvairaus tipo langais bei durimis, atlieka balkonų stiklinimo, garažo vartų įrengimo, tvorų, vartų, aptvėrimų įrengimo bei su tuo susijusius apdailos darbus. 2013 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesį ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl plastikinių langų pardavimo ir jų montavimo darbų atlikimo. Ieškovės prašymu atsakovės darbuotojas G. S. P. nuvyko ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo pasitiktas ieškovės darbuotojo S. K. Pastarasis asmuo parodė metalinį statybinį konteinerį, kuriame ieškovė įsirenginėjo administracines patalpas ir kuriame buvo siekiama sumontuoti 6 langus. Atlikus matavimo darbus, 2012 m. rugsėjo 4 d. šalys sudarė sutartį Nr. GP-498, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei patiekti plastikinius langus ir juos sumontuoti, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas prekes ir paslaugas. Atsakovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus - perdavė ieškovei 6 plastikinius langus ir juos sumontavo ieškovės įrenginėjamame ofise. Savo ruožtu ieškovė pilnai atsiskaitė už suteiktas paslaugas. 2013 m. pavasarį su atsakove susisiekė ieškovės atstovas S. K., kuris informavo, kad ieškovė įsigijo mažesnį metalinį jūrinį konteinerį, kuriame taip pat reikia sudėti plastikinius langus bei stiklines duris. Papildomai buvo paprašyta sumontuoti dvejas vidines duris administracinėse patalpose (statybiniame konteineryje, kuriame ieškovė anksčiau sumontavo plastikinius langus). Atsakovės atstovui nuvykus ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės darbuotojas S. K. parodė metalinį jūrinį konteinerį, kurį buvo planuojama naudoti kaip ieškovę reprezentuojantį paviljoną - ofisą parodų metu. Ieškovės prašymu buvo sutarta, kad paviljone - ofise bus sumontuotos išorinės stiklinės durys ir trys langai. Be to, ieškovės papildomu prašymu buvo sutarta, kad ant ieškovės paviljono - ofiso bus sumontuota profilinė konstrukcija - karkasas, ant kurio ieškovė vėliau tvirtins įmonę reprezentuojančią atributiką. Atsižvelgiant į tai, kad šalis siejo ankstesni sutartiniai teisiniai santykiai bei į mišrų ieškovės užsakytų prekių ir darbų pobūdį, pakartotinė rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaroma. Ieškovė atliktus darbus priėmė visoje apimtyje ir su atsakove atsiskaitė dalimis: 1) 2013 m. balandžio 23 d. į atsakovės banko sąskaitą pervedė 868,86 Eur; 2) 2013 m. birželio 13 d. į atsakovės banko sąskaitą pervedė 866,58 Eur. Pagal ieškovės atliktus mokėjimo nurodymus atsakovė 2013 m. rugsėjo 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0914 ir 2013 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0931. Sandorį ginčijant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio pagrindu nesąžiningumas turi būti įrodytas, o ne preziumuojamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdyje atsakovės vadovas G. S. P. paaiškino, jog už atliktus darbus 2013 m. balandžio 23 d. į UAB „Lazerio projektai“ sąskaitą UAB „TransRental“ pervedė 3 000 Lt, o 2013 m. birželio 13 d. – 2 992,13 Lt. Darbai buvo atliekami be sutarties. Sąskaitoje nebuvo nurodyta tai, kas buvo iš tikrųjų atlikta. Nurodė vadovautis aplinkybėmis, išdėstytomis procesiniuose dokumentuose, kadangi yra praėję daug laiko.

6. Teismo posėdžiuose atsakovės advokatas V. P. prašė ieškinį atmesti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad sudaryti sandoriai neprieštarauja ieškovės tikslams, įstatams. Atsakovei buvo atlikti avansiniai mokėjimai. Iš pradžių atsakovė atliko darbus sanitarinėje patalpoje, o vėliau parodiniame paviljone. Nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė buvo nesąžininga teikdama paslaugas. Ieškovė ginčija savo pačios sudarytus sandorius, kurie buvo sudaryti prieš 7 metus ir, kurių objektas nebėra ieškovės turtas. Liudytojas E. Ž. teismo posėdyje pripažino, kad tualeto patalpoje buvo tiek vidinės durys, tiek ir nedidelis langas, kuris buvo rastas ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Ieškovei teigiant, kad atsakovė jokių statybos rangų sanitarinėje patalpoje nevykdė, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius kas ir kada pastatė sanitarinę patalpą, kas ir kada sanitarinėje patalpoje sumontavo duris, langą. Tačiau ieškovė jai keliamos įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir jokių įrodymų, susijusių su sanitarinės patalpos įrengimu, į bylą nepateikė. Ieškovė viso proceso metu prieštaravo savo pačios pozicijai. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė privačią audito išvadą, kurioje teigiama, kad beveik 900 ieškovės sudarytų sandorių yra arba fiktyvūs, arba sudaryti ne ieškovės interesais. Kaip pvz. paminėtinas 2012 m. balandžio 18 d. ieškovės sandoris su UAB „Domus Lumina“, esą prekės buvo įsigytos ne ieškovės, o trečiojo asmens E. S. interesais (reikalavimas dėl žalos pareikštas E. S. civilinėje byloje Nr. e2A-668-1120/2022). Ieškovė savo veiklos laikotarpiu (2006 - 2015 m.) turėjo ne vieną konteinerį, kurį naudojo savo veikloje. Vieną iš ieškovės įsigytų vagonėlių ieškovė yra pardavusi UAB „Motorida“, tačiau sąskaitoje - faktūroje ūkinę operaciją įvardino kaip „montavimo paslauga“. Pati ieškovė teigė, jog 2011 m. sausio 26 d. iš UAB „Ramirent“ įsigytas konteineris nebuvo naudojamas ieškovės veikloje arba buvo nuomojamas ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patvirtino, jog turėjo įsigijusi dar kelis konteinerius, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė nesumontavo langų ir durų į paviljoną - ofisą. Byloje nėra kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ne atsakovė, o kitas subjektas pardavė ir sumontavo 3 langus ir 1 duris ginčo paviljone. Pati ieškovė į bylą pateikė tiesioginius įrodymus (pirminį buhalterinės apskaitos dokumentą) - atsakovo 2013 m. išrašytas dvi sąskaitas faktūras. Jos buvo įtrauktos tiek į ieškovės, tiek ir atsakovės finansinę apskaitą ir buvo išviešintos, o pati finansinės atskaitomybė už 2013 m. buvo patvirtinta ieškovės akcininkų ir išviešinta. Juridinių asmenų registro duomenys nėra nuginčyti, o ieškovės minimos baudžiamosios bylos Nr. 1A-105-307/2022 nagrinėjimo dalykas nebuvo akcininkų susirinkimų vertinimas. Priėmimo - perdavimo aktas nėra šalims būtinas ir jis nebuvo sudarytas ir po to, kai atsakovė sudėjo langus ir į pagrindinį ieškovės ofisą. Nenustatyta, kad atsakovės nurodyti darbai būtų atlikti kito subjekto. Ieškovė nurodo, kad atsakovės išrašytose sąskaitose suteiktų paslaugų ar parduotų prekių aprašymas yra abstraktus, tačiau toks aprašymas yra būdingas ir kitiems ūkio subjektams. Byloje ginčas kilo dėl 2013 m. sudarytų sandorių, todėl itin detalus faktinių aplinkybių atkūrimas jau nėra įmanomas dėl praėjusio laikotarpio, prioritetas teiktinas teisinių santykių stabilumui. Nuo 2015 m. ieškovės vadovai keitėsi, buvo bent trys ir nei vienas iš jų nenustatė, kad atsakovės darbų rezultatas nebuvo perduotas. Atitinkamai, net galutinis ieškovės naudos gavėjas E. Ž. atsakovės išrašytoje sąskaitoje atliko rankraštinius įrašus langai, durys, kas patvirtina, jog atsakovės perduotas darbų rezultatas buvo žinomas tiek ieškovei, tiek akcininkams. Apie tariamai neatliktus darbus tapo žinoma, tik po privataus finansininkės tyrimo, kuri niekada nesilankė ieškovės teritorijoje, jos turto neapžiūrėjo, tačiau iškėlė abejonę, kad darbai nebuvo atlikti. Abejonių kelia tokio tyrimo eiga ir toks tyrimas, kaip įrodymas byloje, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad darbai nebuvo atliekami. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos dėl nuostolių priteisimo pagrindas buvo ir šioje byloje kvestionuojami su atsakove sudaryti sandoriai (2013 m. balandžio 23 d. ir 2013 m. birželio 13 d.). Ieškovė inicijavo du skirtingus teisminius procesus, kurių metu nesąžiningai siekė tos pačios sumos priteisimo: vienu atveju iš buvusio vadovo, kitu atveju - iš atsakovės. Ieškinio dėl žalos iš buvusio vadovo priteisimo pareiškimas yra laikomas šios bylos ginčo sandorių patvirtinimu, t. y. ieškovė patvirtino, kad sandoriai su atsakove buvo sudaryti, nes nesant sandorių, būtų negalimas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-573-852/2022 ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-668-1120/2022 ieškovės apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo E. S. procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į patikslintą ieškinį) prašė palikti ieškinį nenagrinėtą arba ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės aplinkybės dėl sandorio pripažinimo niekiniu nėra pripažįstamos prieštaraujančiomis imperatyvioms teisės normoms ar pažeidžiančiomis jų reikalavimus. Ieškovė, kaltindama save, kad jos pačios sudarytas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, pati dėl to ir turėtų prisiimti neigiamas pasekmes, jei jai tokios kiltų. Atsakovei, pagal ieškovės užsakymą sumontuojant ieškovės paviljone – ofise lauko duris, tris langus bei profilinę konstrukciją – karkasą, ieškovės pagrindiniame ofise sumontuojant šešis langus, dvejus langus bei vienas duris ar vieną langą ir dvejas duris prausyklos ir tualeto erdvėje bei atliekant ieškovės prausyklos smulkius apdailos darbus, negalėjo kilti abejonių, kad sudarė ir vykdo sandorį, prieštaraujantį ieškovės – juridinio asmens tikslams. 2014 m. gegužės 30 d. akcininkai patvirtino ieškovės finansinę atskaitomybę ir pateikė ją Registrų centrui. Visos ieškovės išlaidos įtrauktos į ieškovės sąnaudas bei patvirtintos akcininkų. Turtas apskaitytas pagal ilgalaikio arba trumpalaikio turto reikalavimus, įvykdytos visos mokestinės prievolės. Ieškovės akcininkai niekada nėra įpareigoję likvidatorių tikrinti ir vertinti savo pačių veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdyje E. S. nurodė, kad 2006 m. įkurtoje LUAB „TransRental“ turėjo 40 procentų akcijų ir nuo 2008 m. iki 2015 m. dirbo direktoriumi. 2015 m. įvyko konfliktas su pagrindiniu akcininku, todėl buvo priverstas išeiti iš įmonės vadovo pareigų ir pagrindinis akcininkas nupirko iš liudytojo jo turimas akcijas, kurios vertos 125 000 Eur už 40 000 Eur. Dabar L. B. dirba UAB „TransRental“ likvidatoriumi ir nori prisiteisti papildomai pinigų pragyvenimui. Šis ieškinys yra iš daugybės ieškinių. 2012 m. nutarė plėsti ofisą ir nusipirko 2 konteinerius ir juose reikėjo įstatyti langus. UAB „Lazerių projektai“ buvo pasamdyti sudėti langus. Kai ofisas buvo paruoštas eksploatacijai, atskirai įrenginėjo sanitarinę zoną – tualetą su prausykla. UAB „Lazerių projektai“ neblogai dirbo, todėl juos pasamdė ir prie kitų darbų, pavyzdžiui, durų įdėjimas. Šiuose užsakymuose pats nedalyvavo, viskas buvo pavesta organizuoti UAB „TransRental“ serviso Vadovui S. K. (S. K.).

9. 2022 m. gruodžio 9 d. gautas ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą byloje ir priteisti ieškovės naudai papildomai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą. Nurodo, kad ieškovė teikdama rašytinių paaiškinimų priedų didelį kiekį, per apsirikimą nepateikė advokatės Ingos Balynienės išrašytos sąskaitos už rašytinių paaiškinimų parengimą.

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „Lazerio projektai“ pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriame nurodė, jog su prašymu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime akcentavo, kad teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pagal ieškovės į bylą pateiktus įrodymus. Ieškovė teismui buvo pateikusi įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas - 739 Eur ir ši suma ieškovei buvo priteista; advokatės Ingos Balynienės 2022 m. rugsėjo 1 d. išrašyta sąskaita Nr. 2200902_60 iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nebuvo pateikta; po 2022 m. rugsėjo 12 d. rašytinių paaiškinimų pateikimo, byloje vyko net trys teismo posėdžiai – 2022 m. spalio 5 d., 2022 m. spalio 18 d., 2022 m. lapkričio 7 d. Ieškovė nenurodė priežasčių, kurios jai būtų sutrukdžiusios pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus minėtų teismo posėdžio metu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos; ieškovės patirtos 1 500 Eur išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą, atsižvelgiant į ginčo sumą (1 735,44 Eur), neatitinka protingumo kriterijaus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pripažino niekiniais ir negaliojančiais sandorius, pagal kuriuos atsakovė UAB „Lazerio projektai“ UAB „TransRental“ 2013m. rugsėjo 30 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą LP Nr. 0914 3 000 Lt (868,86 Eur) sumai ir 2013 m. lapkričio 4 d. išrašė PVM sąskaitą LP Nr. 0931 2 992,13 Lt (866,58 Eur) sumai. Taikė restituciją ir iš atsakovės UAB „Lazerio projektai“ ieškovės likviduojamos UAB „TransRental“ naudai priteisti 1 735,44 Eur. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Lazerio projektai“ ieškovės LUAB „TransRental“ naudai 739 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 49,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. papildomu sprendimu priteisė iš UAB „Lazerio projektai“ ieškovės likviduojamos UAB „TransRental“ naudai 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant rašytinius paaiškinimus .

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines aplinkybes:

13.1. Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovės UAB „TransRental“ veiklos tikslai ir rūšys – gamyba, prekyba, paslaugų teikimas ir kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Ieškovė yra likviduojama įmonė, jos likvidatoriumi nuo 2018 m. spalio 19 d. paskirtas L. B.

13.2. Iš pateikto 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad ieškovė 2013 m. balandžio 23 d. į atsakovės UAB „Lazerio projektai“ sąskaitą atliko 3 000 Lt pavedimą, 2013 m. birželio 13 d. atliko 2 992,13 Lt pavedimą, nurodant mokėjimo paskirtį „Bendras apmokėjimas“. Į bylą pateiktos 2013 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LP0914 ir 2013 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LP0931. Abiejose sąskaitose nurodyta, kad sąskaitos išrašytos už „montavimo darbus“, nei viena iš sąskaitų nėra pasirašytos. Byloje nėra ginčo, kad rašytinių sutarčių dėl darbų, kurie buvo apmokėti nurodytais mokėjimo pavedimais, nebuvo.

Šalies argumentai

13.3. Ieškovė teigia, kad realiai atsakovė ieškovei rangos darbų neatliko, tačiau gavo iš ieškovo 5 992,13 Lt (1 735,44 Eur) už tariamai atliktus darbus, todėl sandoris akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei ir yra pagrindas sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento. Atsakovė tvirtina, kad darbus įvykdė, su juo ieškovė visiškai atsiskaitė, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė, todėl nėra pagrindo sandorį pripažinti niekiniu.

13.4. Byloje nėra ginčo, kad šalys 2012 m. rugsėjo 4 d. buvo sudariusios rašytinę sutartį Nr. GP-498, pagal kurią atsakovė ieškovei patiekė gaminius už bendrą 2 348 Lt sumą, taip pat nėra ginčo, kad pagal šią sutartį ieškovė atsiskaitė (išrašytos 2012 m. spalio 10 d. PVM sąskaita Nr. LP08052012 m. spalio 3 d. PVM sąskaita – faktūra LP0800).

13.5. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė rašytinės sutarties pagrindu ieškovei metaliniame statybiniame konteineryje įrengiamose ofiso patalpose sumontavo 6 plastikinius langus ir pagal šią sutartį atliktas mokėjimas nėra šios bylos dalykas. Atsakovė tvirtina, kad žodinės sutarties pagrindu paviljone - ofise sumontavo lauko duris, tris langus bei profilinę konstrukciją – karkasą, pagrindiniame ofise sumontavo dvejas vidaus duris prausyklos ir tualeto erdvėje bei atliko prausyklos erdvės apdailos darbus, ieškovė buvo atlikusi avansinius mokėjimus, sąskaitos buvo išrašytos vėliau. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė faktiškai darbų neatliko.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nuostata, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą nurodydamas, kad ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą, turi įrodyti atsakovė. Ištyręs įrodymų visumą, teismas nustatė, kad:

Atsiliepimas

14.1. Atsakovės pozicija yra nenuosekli - procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kokius darbus vykdė, o teismo posėdyje atsakovės vadovas atliktų darbų detalizuoti negalėjo, nukreipdamas skaityti procesiniuose dokumentuose, kuriuos parengė advokatas, kitose bylose atstovaujantis E. S. Atsakovės vadovas teismo posėdyje akivaizdžiai bandė išvengti tikslaus atsakymo į konkrečius klausimus. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovo paaiškinimai dėl atliktų darbų apimties ir pobūdžio nebuvo nuoseklūs. Atsakovės vadovas teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus iš esmės negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai darbus atliko, taip pat paaiškinti sutarties sudarymo aplinkybių, taip pat dėl kokių priežasčių sąskaitos buvo išrašytos praėjus keliems mėnesiams ar pusei metų nuo faktiškai įvykusio apmokėjimo, taip pat dėl kokių priežasčių išrašytos sąskaitos turiniu skyrėsi nuo pagal rašytinės sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų.

14.2. Teismo posėdyje liudytojas S. K. nurodė, kad atsakovė UAB „Lazerio projektai“ montavo ieškovei UAB „TransRental“ langus, duris, o liudytojas pats parinko šią įmonę minėtiems darbams atlikti. Nežinojo, ar buvo pasirašytos sutartys tarp šalių. Paaiškino, jog jis turėdavo surasti rangovą ir suderinti darbų sąlygas. Atsakovė darbus atliko ofiso patalpose, parodiniame vagonėlyje, sanitariniame mazge. Darbų kainą su atsakove derino jis.

14.3. Teismo posėdyje liudytojas E. Ž. nurodė, kad jis turi 100 proc. UAB „Kamjorda“ akcijų, o pastaroji įmonė turi 60 proc. UAB „TransRental“ akcijų. 2006 m. įmonė buvo įsigijusi brezentinę palapinę. Vėliau (2011 m.), nusprendė įsigyti namelį (paviljoną), kuris buvo naudojamas įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje. Niekas į jį nedėjo papildomų langų ar durų. Į ofisą, kurį sudaro du konteineriai, langus dėjo UAB „Lazerio projektai“, o kitus įrengimo darbus atliko kitos įmonės. E. S., kaip direktorius, niekada neteikė finansinės įmonės atskaitomybės jos akcininkams, tą aplinkybę jis patvirtino kitoje baudžiamojoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovės tvirtinimu, mokėjimai buvo avansiniai, o darbai pirmiausia buvo atliekami sanitarinėje patalpoje. Pripažino, jog vertinant atsakovės pateiktos versijos apie sanitarinėje patalpoje atliktų darbų pobūdį ir apimtį, atsakovės versija negali būti laikoma kaip pasitvirtinusi ar įrodyta. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. Z. patvirtino, kad įsigijus konteinerinis administracines patalpas su sanitarinės paskirties vagonėliu (konteineriu), jame jokie pakeitimai nebuvo daromi, jis nėra naudojamas pagal jokią paskirtį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iki išvažiuojamojo posėdžio atsakovė tvirtino apie jos tariamai įrengtas prausyklos patalpoje dvejas vidaus duris ir langą. Išvažiuojamojo posėdžio metu atsakovės teiginiai apie šiame vagonėlyje įrengtas dvejas vidaus duris iš esmės buvo paneigti. Apžiūrėjus administracinių patalpų sanitarines patalpas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad šioje patalpoje yra vienerios vidinės durys bei vienerios išorinės durys, kurias būtent išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atsakovės vadovas tvirtino esant vidaus durimis. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog šie atsakovo vadovo paaiškinimai dėl išorinių durų kaip vidinių iš esmės buvo pritaikyti prie esamos situacijos faktiškai pamačius apžiūrimas patalpas ir suponuoja išvadą, kad atsakovė faktiškai darbų sanitarinėje patalpoje neatliko, o jei ir atliko – tai ne tokius, kokius nurodė. Nors išvažiuojamojo posėdžio metu sanitarinės paskirties vagonėlyje buvo rastas nedidelis langas, apie kurį atsakovės vadovas buvo nurodęs teismo posėdžio metu, tačiau nėra galimybės nustatyti, ar langas jau buvo vagonėlio įsigijimo metu, ar buvo sumontuotas vėliau. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš šalių pateiktų į bylą duomenų šios aplinkybės (t. y. langelio sanitarinėje patalpoje atsiradimo laiko) nustatyti iš esmės neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog vien aplinkybė, kad atsakovės atstovams buvo žinoma apie tokio lango egzistavimą, savaime nereiškia, kad šį langą sumontavo būtent atsakovė.

16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovės vadovo teiginius dėl paviljone atliktų darbų paneigia byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad dar iki piniginės sumos atsakovei sumokėjimo ant paviljono buvo konstrukcija reklamai. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, tiek profilinė konstrukcija, ant kurios tvirtinami reklaminiai stendai, tiek langai ir durys jau buvo sumontuoti ieškovei su šiuo konteineriniu paviljonu dalyvaujant parodoje 2013 m. balandžio mėnesį (tai matyti iš ieškovės pateikto ir viešai interneto svetainėje skelbiamo vaizdo įrašo). Ši aplinkybė patvirtina, kad, priešingai nei nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo, ši konstrukcija, langai ir durys paviljone, atliekant ginčijamą tariamai avansinį mokėjimą jau egzistavo, duomenų apie tai, kad buvo poreikis šią konstrukciją atnaujinti ar pakeisti atsakovė ar trečiasis asmuo nenurodė ir neįrodinėjo. Nustatęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra teisiškai reikšminga, kada ir kokios būklės šis konteineris buvo įgytas ar įtrauktas į ieškovės turto apskaitą, nes, nepaisant šių aplinkybių, darbai, kuriuos atsakovė nurodė kaip tuos, kuriuos atliko, faktiškai jau buvo atlikti iki tariamai avansinio mokėjimo 2013 m. birželio 13 d.

17. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės kaip atlikti nurodomi darbai realiai buvo reikalingi, taip pat kad atsakovas darbus vykdė, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė darbų atlikimo fakto neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės vykdoma veikla – krovinių vežimas keliais, automobilių, traktorių ir kitų transporto priemonių nuoma, statybos ir inžinerinių statybos mašinų ir įrenginių nuoma, medienos staklių, kitų įrenginių pardavimas. Taigi, pagrindinis ieškovės veiklos tikslas yra vykdyti komercinę ūkinę veiklą, siekiant gauti pelno ir jį naudoti akcininkų sprendimams įgyvendinti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sandorį sudarė privatusis juridinis asmuo. Ieškovė ieškiniu neįrodinėja, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta valdymo organo kompetencijos pažeidimų, ieškovė teigia, kad ginčo sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams. Byloje nustatyta, kad UAB „Transrental“ veiklos tikslai ir rūšys – gamyba, prekyba, paslaugų teikimas ir kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, t. y. pagrindinis ieškovės, privataus juridinio asmens, veiklos tikslas – vykdyti komercinę ūkinę veiklą, siekiant gauti pelno ir jį naudoti akcininkų sprendimams įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju ieškovei išmokėjus atsakovei 5 992,13 Lt sumą ir vėliau atsakovei išrašius PVM sąskaitas – faktūras, paslaugos ir darbai ieškovei realiai nebuvo suteikti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad ieškovės ir atsakovės sudarytas sandoris prieštarauja ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams. Atsakovė, žinodama, kad neatliko ieškovės naudai jokių darbų, tačiau gaudama apmokėjimą būtent iš ieškovės ir vėliau atliktų apmokėjimu pagrindu išrašydamas sąskaitas, veikė nesąžiningai.

19. Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė, žinodama, kad neatliko ieškovei jokių darbų, ir išrašydama ieškovei PVM sąskaitas faktūras, o ieškovė, žinodama, kad jai jokie darbai nebuvo atlikti ir sumokėdama atsakovei 1 735,44 Eur, veikė nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog aplinkybė, kad abi šalys šias sąskaitas įtraukė į apskaitą ir finansinės atskaitomybės dokumentai buvo patvirtinti, savaime neįrodo šio sandorio realumo ir tikrumo. Pirmosios instancijos teismas laikė esant labiau tikėtina ieškovės likvidatoriaus versiją, kad darbai, jei ir buvo atlikti, galėjo būti atliekami ne ieškovės naudai, o ieškovės buvusio vadovo E. S. asmeniniams interesams. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad pagrindinis ir vienintelis tokį susitarimą sudariusių šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.

20. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sudaryti ginčo sandoriai ieškovei buvo nenaudingi ir žalingi, atsakovė, sudarydama sandorius, veikė nesąžiningai, taigi, prieštarauja ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams, todėl sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalis, 1.82 straipsnio 1 dalis ).

21. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Taikant restituciją šalys grąžinamos į ankstesnę padėtį, nepažeidžiant šalių teisėtų interesų pusiausvyros. Atsižvelgdamas į tai, kad sandoriai, pagal kuriuos atsakovė gavo iš ieškovės 1735,44 Eur pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas taikė restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisė 1 735,44 Eur sumą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.82 straipsnio 4 dalis).

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinęs, iš atsakovės ieškovei pirmosios instancijos teismas priteisė 739 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 39 Eur žyminis mokestis, 700 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Valstybė šioje byloje patyrė 49,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį tenkinus, priteisė iš atsakovės (CPK 80, 88, 93, 96 straipsniai).

23. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. priėmė papildomą sprendimą. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 9 d., t. y. po teismo sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, priėmimo, teisme gautas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo (nutarties), kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad 1 500 Eur atstovavimo išlaidos patirtos dėl advokatės rengtų rašytinių paaiškinimų, pateiktų 2022 m. rugsėjo 12 d. Ieškovė kartu su šiuo prašymu pateikė 2022 m. rugsėjo 1 d. advokatės Ingos Balynienės išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2200902_60 ir 2022 m. lėšų pervedimo nurodymo kopiją.

Šalies argumentai

24. Pirmosios instancijos tesimas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovė 2021 m. vasario 22 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (Vilniaus apylinkės teisme gautas 2021 m. vasario 22 d., registracijos Nr. DOK-35162), kuriuo prašė priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą rengiant ieškinį ir dubliką). Be to, ieškovė kartu su 2022 m. rugsėjo 9 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė priedus - advokatės Ingos Balynienės išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2200902_60 ir 2022 m. lėšų pervedimo nurodymo kopiją 1 500 Eur sumai už rašytinių paaiškinimų parengimą (Vilniaus apylinkės teisme gauta 2022 m. rugsėjo 12 d.).

Žemesnės instancijos teismas

25. 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo 37 punkte nurodyta, kad tenkinus ieškinį, ieškovei priteistina 739 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 39 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, teismas priimdamas sprendimą ir skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pasisakė tik dėl dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nors įrodymai apie šių išlaidų dydį buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu neišsprendė 1 500 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad yra teisinis pagrindas priimti byloje papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas 2021 m. vasario 22 d., t. y. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, taip pat ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. 2022 m. rugsėjo 12 d., pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą, patvirtinančius, kad 1 500 Eur atstovavimo išlaidos buvo patirtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, tenkinus ieškinį, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.), tačiau ieškovės prašoma priteisti 1 500 Eur suma už rašytinių paaiškinimų parengimą viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytą maksimalų dydį, todėl mažino ją iki maksimalaus rekomenduotino 691,96 Eur dydžio.

III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai

27. Atsakovė UAB „Lazerio projektai“ (toliau ir apeliantė) apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir 2022 m. gruodžio 29 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį bei prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant procesinės ir materialinės teisės normas, neatskleidus bylos esmės:

Šalies argumentai

27.1. Apeliantės teigimu, byloje liko nenustatyta, kas atitinkamus darbus ieškovės naudai atliko, todėl bylos esmė liko neatskleista, o teisinė taika tarp ginčo šalių - neatkurta. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė neįrodinėjo, kad sanitarinė patalpa buvo įsigyta su durimis ir langu. Ieškovė tiesiog tvirtino, kad darbus atliko ne atsakovė ir nenurodė kito ūkio subjekto. Apeliantės vertinimu, byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų, kad rangos darbai sanitarinėje erdvėje (dviejų durų ir lango pardavimas bei sumontavimas bei smulkūs su tuo susiję apdailos darbai) buvo atlikti ne atsakovės, o kitų asmenų, teismo išvada, kad atsakovė darbų neatliko, pripažintina akivaizdžiai nepagrįsta. Akcentuoja, kad ieškovė teigė, kad atsakovė jokių vidaus įrengimo darbų ginčo ofise - paviljone neatliko, tačiau dėl to byloje ginčo nebuvo. Atsakovė teigė, kad ji ginčo ofise - paviljone sudėjo 3 vitrininio dydžio langus bei rakinamas stiklines duris, nes statybiniuose konteineriuose, skirtuose įrankių saugojimui, tokio dydžio ir skaičiaus langų bei durų nebūna. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nagrinėjami sandoriai yra sudaryti prieš 9 metus, savo faktinėmis aplinkybėmis (durų ir langų montavimu) nėra išskirtiniai, todėl nėra galimybės tiksliai įvardinti darbų atlikimo momento ar darbų atlikimo eilės. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo nagrinėjimo metu ieškovė nuolatos prieštaravo savo pačios pozicijai ir keitė nuomonę, pvz.: 2011 m. sausio 26 d. ieškovės sudarytą sandorį su UAB „Ramirent“ ar 2012 m. balandžio 18 d. ieškovės sandorį su UAB „Domus Lumina“, ieškovė laikė fiktyviu ar sudarytu ne ieškovės interesais, o vėliau savo nuomonę pakeitė, nustačiusi, jog sandoriai yra realūs, nes įsigytos prekės visgi buvo panaudotos ieškovės veikloje - montuojant būtent ant ginčo ofiso - paviljono. Apeliantės nuomone, tokį ieškovės nuomonės pasikeitimą lėmė tai, kad bylos nagrinėjimo metu, ieškovė savo apskaitoje netikėtai rado įrodymus, patvirtinančius ginčo ofiso - paviljono egzistavimą. Be kita ko, ieškovės iniciatyva parengto ekspertinio tyrimo akto Nr. 2019/10 išvados dalyje dėl 2011 m. sausio 26 d. sandorio su UAB „Ramirent“ suponuoja, jog konteineris buvo ne nusipirktas, o nuomojamas, kaip kad nurodė teismo ekspertė pagal pačios ieškovės pateiktus įrodymus. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent iš UAB „Ramirent“, o ne iš kito tiekėjo įsigytame konteineryje buvo įrengtas ofisas - paviljonas, ieškovė nepateikė.

Atsiliepimas

27.2. Pasisakydama dėl atsakovės atliktų darbų sanitarinėje patalpoje nurodo, kad dar 2020 m. lapkričio 23 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė prašė sumontuoti dvejas duris, iš kurių vienos skirtos patekti į bendra prausyklos erdvę, o kitos - į atskirą WC patalpą, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, esą atsakovės vadovo G. S. P. pateikti paaiškinimai yra pritaikyti prie 2022 m. spalio 18 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu matytos situacijos yra nepagrįsti. Priešingai, procesiniuose dokumentuose nurodyti paaiškinimai buvo patvirtinti išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Tik susipažinusi su byloje pateiktu atsiliepimu, ieškovė pripažino, kad sanitarinė patalpa ieškovės administraciniame ofise visgi buvo įrengta ir pateikė tos patalpos fotofiksaciją (mėlynos spalvos durys skirtos patekimui į ieškovės ofiso patalpas, baltos - į sanitarinę patalpą). 2022 m. spalio 18 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atsakovės vadovas G. S. P. nurodė, kad baltos spalvos durys, skirtos patekimui į ieškovės sanitarinę patalpą yra atsakovės darbo rezultatas, už kurį yra atsiskaityta. G. S. P., kaip savo srities profesionalas, atsakė į ieškovės atstovo klausimą iš kokios medžiagos yra pagamintos baltos spalvos durys. Atitinkamai, pagal funkcinę paskirtį tokios durys yra skirtos montuoti patalpos viduje, todėl buityje vadinamos vidinėmis. Aplinkybę, kad nuotraukoje užfiksuotos baltos spalvos durys yra vidinės, patvirtina ir itin ženkli durų oksidacija (durys stipriai surūdijusios). Nuotraukoje užfiksuotos mėlynos spalvos durys, yra atsparesnės lauko sąlygoms, todėl buityje įprastai vadinamos išorinėmis ar lauko durimis. Tačiau pagal funkcinę paskirtį, lauko durys taip pat gali būti montuojamos ir patalpos viduje. Byloje nebuvo ginčo, kad mėlynos spalvos durys buvo parduotos UAB „Pronto durys“, o pagrindinio ieškovės ofiso vidaus įrengimo darbai atlikti UAB „Paslaugų kryptys“. Apeliantė teigia, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai sprendė, kad 2022 m. spalio 18 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atsakovės teiginiai apie dvejas vidines duris sanitarinėje patalpoje buvo paneigti.

Žemesnės instancijos teismas

27.3. Pasisakydamas dėl atsakovės atliktų darbų sanitarinėje erdvėje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra galimybės nustatyti ar langas jau buvo sumontuotas konteinerio įsigijimo metu ar sumontuotas vėliau. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes byloje net nebuvo įrodymų, kurie patvirtintu, kad ieškovė būtu įsigijusi konteinerį, skirtą sanitarinei patalpai. Priešingai, į bylą pateiktu atsiliepimu trečiasis asmuo E. S. patvirtino, kad sanitarinę patalpą, kaip daiktą, buvo atsisakyta pirkti dėl per didelių kaštų ir buvo nuspręstąją įsirengti, darbus pavedant rangovams, tarp jų ir atsakovei.

27.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės atliktus darbus. Apeliantės vertinimu, byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė už suteiktas paslaugas ir perduotas prekes ieškovei išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovė įtraukė į savo finansinę apskaitą už 2013 m. ir ją išviešino. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Taigi, įvykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius patvirtina tiesioginiai įrodymai (pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai), o netiesioginiai įrodymai (finansinės atskaitomybės dokumentai) gali tik papildomai pagrįsti pirminiuose dokumentuose užfiksuotus faktus, bet ne juos paneigti. 2014 m. gegužės 30 d. ieškovės akcininkai patvirtino ieškovės - finansinę atskaitomybę ir pateikė ją VĮ Registrų centrui. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino suinteresuoto liudytojo E. Z. paaiškinimus, esą buvęs ieškovės vadovas E. S. per savo 9 metų vadovavimo laikotarpį akcininkams neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų ir nepagrįstai nesirėmė byloje esančiais didesnės įrodomosios galios dokumentais.

27.5. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės išrašytose ginčo PVM sąskaitose - faktūrose, buvo padaryti rankraštiniai įrašai, kurie patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma, kokias prekes ir paslaugas atsakovė suteikė. Pažymi, kad byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad ankstesnis ieškovės likvidatorius E. S. mirė, o 2018 m. spalio 19 d. paskirtas likvidatorius L. B. parengė ieškovės aiškinamuosius raštus už 2018 ir 2019 m., kuriuose nurodė pastabą: ,,Ankstesnis likvidatorius sirgo ir mirė. Iki mirties buvo komoj, todėl dokumentų ir turto neperdavė. Dėl šios priežasties balanso duomenys gali būti netikslūs“.

Šalies argumentai

28. Apeliaciniu skundu dėl papildomo sprendimo apeliantė nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. advokatės Ingos Balynienės išrašyta sąskaita faktūra Nr. 2200902_60 buvo pateikta iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingai, pati ieškovė, prašydama priimti papildomą sprendimą, nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. teikdama įrodymus per apsirikimą nepateikė advokatės Ingos Balynienės 2022 m. rugsėjo 1 d. išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2200902 60, akcentavo, kad minėta sąskaita pirmą kartą teismui teikiama jau priėmus sprendimą dėl ginčo esmės. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad advokatės Ingos Balynienės 2022 m. rugsėjo 1 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 2200902_60 buvo pateikta 2022 m. rugsėjo 12 d. lėmė, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios atvejus, kada papildomas sprendimas gali būti priimtas.

29. Ieškovė LUAB „TransRental“ pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus dėl sprendimo ir dėl papildomo sprendimo, kuriuose išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinius skundos atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir 2022 m. gruodžio 29 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose teigia, kad:

29.1. Nesutinka su apeliantės pozicija, kad nebuvo atskleista bylos esmė, kadangi šios bylos esmė buvo ar tarp šalių egzistavo sutartis ir ar ši sutartis buvo vykdoma, t. y. ar buvo atlikti konkretūs atsakovės nurodomi darbai pagal 2013 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LP0914 ir 2013 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LP0931 ir ar pagrįstai bei teisėtai 2013 m. balandžio bei birželio mėnesiais atsakovė gavo mokėjimus iš ieškovės. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkami nustatė bylos faktines aplinkybes ir teisingai nurodė, jog nustačius šias faktines aplinkybes nėra teisiškai reikšminga, kada ir kokios būklės šis konteineris buvo įgytas ar įtrauktas į ieškovės turto apskaitą, nes, nepaisant šių aplinkybių, darbai, kuriuos atsakovė nurodė kaip tuos, kuriuos atliko, faktiškai jau buvo atlikti iki tariamai avansinio mokėjimo.

29.2. Ieškovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad jos gautus mokėjimus pagrindžia išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo įtrauktos į atsakovės apskaitą ir išviešintos ir todėl, anot atsakovės, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų pagrindžiančių atliktus darbus. Ieškovė, atsižvelgdama į teismų praktiką, teigia, kad PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, tačiau tai nėra sutartis; kad pagal bendrąją taisyklę sąskaita faktūra pati savaime negali patvirtinti prekių perdavimo ar paslaugų suteikimo fakto – šis dokumentas visų pirma yra priemonė tinkamai mokėti mokesčius valstybei, o atsakovo išrašytos sąskaitos faktūros pačios savaime neįpareigoja ieškovės sumokėti jose nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties egzistavimą ir vykdymą ir pan. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė likviduojama UAB „Lazerio projektai“ privalėjo įrodyti jos teisę į ieškovę sukuriančius faktus, t. y. kad apeliantė atliko konkrečius darbus nurodytus 2013 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LP0914 ir 2013 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LP0931 ir kad, 2013 m. balandžio 23 d. bei 2013 m. birželio 13 d. mokėjimus 3000 Lt ir 2992,13 Lt sumai gavo pagrįstai. Ieškovės nuomone, apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad realiai darbai buvo reikalingi, kad atsakovė darbus vykdė ir atliko.

29.3. Ieškovė nesutinka su apeliantės skundo dėl papildomo sprendimo argumentais ir prašo skundą dėl papildomo sprendimo atmesti. Teigia, jog ieškovė kartu su 2022 m. rugsėjo 9 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė priedus - advokatės Ingos Balynienės išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2200902_60 ir 2022 m. lėšų pervedimo nurodymo kopiją 1500 Eur sumai už rašytinių paaiškinimų parengimą (Vilniaus apylinkės teisme gauta 2022 m. rugsėjo 12 d,. registracijos Nr. DOK-148244). Be to, ieškovė 2021 m. vasario 22 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (Vilniaus apylinkės teisme gautas 2021 m. vasario 22 d., registracijos Nr. DOK-35162), kuriuo prašė priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą rengiant ieškinį ir dubliką (el. b. I t. 58 l.). Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2022 m. lapkričio 7 d. posėdžio metu, o sprendimas byloje buvo priimtas 2022 m. lapkričio 28 d. Taigi neabejotina, kad tiek prašymas, tiek bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti papildomą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių įrodymų priėmimo

32. Ieškovė pateikė teismui raštinius paaiškinimus bei naujus įrodymus, kuriuos prašo prijunti prie bylos. Paaiškina, jog šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-746-827/2023, kurioje buvęs UAB ,,TransRental“ vadovas kaltinamas veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. dokumentų klastojimu ir UAB ,,TransRental“ turto iššvaistymu. Teigia, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu E. S. duoti paaiškinimai iš esmės skiriasi nuo šioje byloje pateiktų paaiškinimų, todėl teikia prašo prijungti baudžiamosios bylos teismo posėdžio protokolus.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 323 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

34. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais vertina, kad šiais paaiškinimais yra siekiama papildyti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, papildomai pasisakant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir nevertina.

35. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokiu įstatymų leidėjo nustatytu naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu yra užtikrinama proceso koncentracija ir jo ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis). CPK 7 straipsnyje įtvirtinti principai, be kita ko, reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs ir teikdami teismui prašymus, kuriuose siekiama jiems palankaus procesinio rezultato, turi pagrįsti šiuos prašymus laiku surinktais įrodymais, o ne teikti juos tada, kai tokio prašymo išnagrinėjimo rezultatas nepalankus naujus įrodymus prašančiam priimti asmeniui.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia į bylą teismo posėdžių protokolus iš minėtos baudžiamosios bylos ir prašo juos prijunti prie bylos. Teisėjų kolegijos vertinimu, teikiami įrodymai yra pertekliniai. Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kitų duomenų, kurie leidžia įvertinti bylos šalių sutartinių santykių (ne) buvimo faktą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teikiami nauji įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl sprendimo (ne) teisėtumo

37. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai: pripažino niekiniais ir negaliojančiais sandorius, pagal kuriuos atsakovė UAB „Lazerio projektai“ UAB „TransRental“ 2013 m. rugsėjo 30 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą LP Nr. 0914 3 000 Lt (868,86 Eur) sumai ir 2013 m. lapkričio 4 d. išrašė PVM sąskaitą LP Nr. 0931 2 992,13 Lt (866,58 Eur) sumai. Taikė restituciją ir iš atsakovės UAB „Lazerio projektai“ ieškovės likviduojamos UAB „TransRental“ naudai priteisti „TransRental“ naudai 739 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 49,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taip pat dėl pagrįstumo ir teisėtumo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. priimto papildomo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas priteisė iš UAB „Lazerio projektai“ ieškovės likviduojamos UAB „TransRental“ naudai 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant rašytinius paaiškinimus.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesį ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl plastikinių langų pardavimo ir jų montavimo darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini), kur metaliniame statybiniame konteineryje ieškovė įsirenginėjo administracines patalpas. Šalys 2012 m. rugsėjo 4 d. šalys sudarė sutartį Nr. GP-498, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei patiekti plastikinius langus ir juos sumontuoti, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas prekes ir paslaugas. Atsakovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus - perdavė ieškovei 6 plastikinius langus ir juos sumontavo ieškovės įrenginėjamame ofise už bendrą 2 348 Lt sumą. Pagal šią sutartį ieškovė atsiskaitė (išrašytos 2012 m. spalio 10 d. PVM sąskaita Nr. LP08052012 m. spalio 3 d. PVM sąskaita – faktūra LP0800). Dėl šių darbų atlikimo ir apmokėjimo fakto byloje ginčo nėra.

39. Taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB „TransRental“ 2013 m. balandžio 23 d. į atsakovės UAB „Lazerio projektai“ sąskaitą atliko 3 000 Lt pavedimą, 2013 m. birželio 13 d. atliko 2 992,13 Lt pavedimą, nurodant mokėjimo paskirtį „Bendras apmokėjimas“ (toliau ir ginčo pavedimai). Mokėjimų fakto šalys taip pat neginčija. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė atliko faktiškai konteinerio paviljono pagerinimo darbus, už kuriuos, jai buvo apmokėta minėtais pavedimais, kadangi mokėjimuose nėra nedetalizuota nei už kokius konkrečius darbus, nei pagal kokią sutartį jie atlikti. Į bylą pateiktos 2013 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LP0914 ir 2013 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LP0931, pagal kurias atsakovės teigimu ir buvo atlikti avansiniai mokėjimai (ginčo mokėjimai), yra nepasirašytos. Abiejose sąskaitose nurodyta, kad sąskaitos išrašytos už „montavimo darbus“, tačiau jose nėra jokių duomenų detalizuojančių darbų apimtis, darbų įkainius ar pan.

40. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad tiek profilinė konstrukcija, ant kurios tvirtinami reklaminiai stendai, tiek langai ir durys jau buvo sumontuoti ieškovei su šiuo konteineriniu paviljonu dalyvaujant parodoje 2013 m. balandžio mėnesį (tai matyti iš ieškovės pateikto ir viešai interneto svetainėje skelbiamo vaizdo įrašo). Duomenų apie tai, kad buvo poreikis šią konstrukciją atnaujinti ar pakeisti atsakovė ar trečiasis asmuo nenurodė ir neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nustačius šią aplinkybę, nėra teisiškai reikšminga, kada ir kokios būklės šis konteineris buvo įgytas ar įtrauktas į ieškovės turto apskaitą, nes, nepaisant šių aplinkybių, darbai, kuriuos atsakovė nurodė kaip tuos, kuriuos atliko, faktiškai jau buvo atlikti iki atlikto tariamai avansinio mokėjimo 2013 m. balandžio 23 d. ir 2013 m. birželio 13 d.

Žemesnės instancijos teismas

41. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėjo išvadą, jog atsakovė, žinodama, kad neatliko ieškovei jokių darbų, ir išrašydama ieškovei PVM sąskaitas faktūras, o ieškovė, žinodama, kad jai jokie darbai nebuvo atlikti ir sumokėdama atsakovei 1 735,44 Eur, veikė nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagrindinis ir vienintelis tokį susitarimą sudariusių šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sudaryti ginčo sandoriai ieškovei buvo nenaudingi ir žalingi, atsakovė, sudarydama sandorius, veikė nesąžiningai, taigi, prieštarauja ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams, todėl sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.81 straipsnio 1 dalis, 1.82 straipsnio 1 dalis).

42. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neišsamiai nustatė bylos aplinkybes ir neatskleidė bylos esmės. Anot apeliantės, ieškovė, teigdama, kad atsakovė neatliko ieškovei darbų, už kuriuos ieškovė atsakovei apmokėjo, neįrodė, kas tuos darbus atliko. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės teiginiais, kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylą: apklausė atsakovo vadovą, kuris teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti faktinių aplinkybių; apklaustas liudytoju buvęs trečiojo asmens UAB „TransRental“ vadovas E. S. 2022 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu nurodė: „nuo 2006 m. buvau įmonės vadovas ir aš priiminėjau sprendimas, ką įsigyti. <…> mes patys pagaminome tualetą ir prausyklą“; teismo posėdyje atsakovės vadovas teikdamas paaiškinimus iš esmės negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai darbus atliko, taip pat paaiškinti sutarties sudarymo aplinkybių, taip pat dėl kokių priežasčių sąskaitos buvo išrašytos praėjus keliems mėnesiams ar pusei metų nuo faktiškai įvykusio apmokėjimo, taip pat dėl kokių priežasčių išrašytos sąskaitos turiniu skyrėsi nuo pagal rašytinės sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų; liudytoju apklaustas V. Z. patvirtino, kad įsigijus konteinerines administracines patalpas su sanitarinės paskirties vagonėliu (konteineriu), jame jokie pakeitimai nebuvo daromi, jis nėra naudojamas pagal jokią paskirtį. Siekdamas pašalinti bylos duomenų prieštaravimus, teismas organizavo išvažiuojamąjį posėdį, kurio metu apžiūrėjus administracinių patalpų sanitarines patalpas buvo nustatyta, kad šioje patalpoje, skirtingai nei teigė atsakovės atstovas, yra vienerios vidinės durys bei vienerios išorinės durys; byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad tiek profilinė konstrukcija, ant kurios tvirtinami reklaminiai stendai, tiek langai ir durys jau buvo sumontuoti ieškovei su šiuo konteineriniu paviljonu dalyvaujant parodoje 2013 m. balandžio mėnesį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatytos aplinkybės, atliekant ginčijamą tariamai avansinį mokėjimą jau egzistavo, duomenų apie tai, kad buvo poreikis atlikti konteinerinių administracinių patalpų atnaujinimą atsakovė ar trečiasis asmuo nenurodė ir neįrodinėjo, todėl darbai faktiškai atlikti nebuvo. Pripažinus, kad atsakovė faktiškai darbų, už kuriuos gavo apmokėjimą pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras, neatliko, aplinkybė, kad tuos darbus atliko, šiam ginčui neaktuali.

43. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkami vertino aplinkybes, kad atsakovė už suteiktas paslaugas ir perduotas prekes ieškovei išrašė dvi PVM sąskaitas - faktūras, kurias ieškovė įtraukė į savo finansinę apskaitą už 2013 m. ir ją išviešino. Pažymi, kad 2014 m. gegužės 30 d. ieškovės akcininkai patvirtino ieškovės - finansinę atskaitomybę ir pateikė ją VĮ Registrų centrui. Teigia, jog įvykusias ūkines operacijas ir ūkinius įvykius patvirtina tiesioginiai įrodymai (pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai), o netiesioginiai įrodymai (finansinės atskaitomybės dokumentai) gali tik papildomai pagrįsti pirminiuose dokumentuose užfiksuotus faktus, bet ne juos paneigti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog į bylą pateiktos 2013 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LP0914 ir 2013 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LP0931 yra pirminis įrodymas, pagrindžiantis darbų atlikimo faktą. Pažymi, jog dėl PVM sąskaitų-faktūrų, kaip rašytinio įrodymo, reikšmės įrodinėjimo procese yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris nurodė, jog PVM sąskaitos-faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnis), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas gali būti paneigtas kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014; kt.).

44. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymo vertinimo ir aiškinio taisykles ir nenurodoma kitokių nesutikimo su skundžiamų sprendimu argumentų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009 ir kt.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos visapusiškai įvertino, pašalino prieštaravimus ir priėmė pagrįstas išvadas. Nustatytų aplinkybių visumos, teismų praktikos ir teisinio reglamentavimo pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovės sudaryti sandoriai, nesąžiningi, prieštarauja ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino juos niekiniais ir negaliojančiais bei taikė restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisė 1 735,44 Eur sumą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.82 straipsnio 4 dalis).

Dėl papildomo sprendimo (ne) teisėtumo

47. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. gruodžio 9 d., t. y. po teismo sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, priėmimo, teisme gautas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad 1 500 Eur atstovavimo išlaidos patirtos dėl advokatės rengtų rašytinių paaiškinimų, pateiktų 2022 m. rugsėjo 12 d. Ieškovė kartu su šiuo prašymu pateikė 2022 m. rugsėjo 1 d. advokatės Ingos Balynienės išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2200902_60 ir 2022 m. lėšų pervedimo nurodymo kopiją.

48. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad priimdamas sprendimą ir skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pasisakė tik dėl dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nors įrodymai apie šių išlaidų dydį buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu neišsprendė 1 500 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad yra teisinis pagrindas priimti byloje papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49. Apeliaciniu skundu dėl papildomo sprendimo apeliantė nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. advokatės Ingos Balynienės išrašyta sąskaita faktūra Nr. 2200902_60 buvo pateikta iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingai, pati ieškovė, prašydama priimti papildomą sprendimą, nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. teikdama įrodymus per apsirikimą nepateikė advokatės Ingos Balynienės 2022 m. rugsėjo 1 d. išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 2200902 60, akcentavo, kad minėta sąskaita pirmą kartą teismui teikiama jau priėmus sprendimą dėl ginčo esmės. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad advokatės Ingos Balynienės 2022 m. rugsėjo 1 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 2200902_60 buvo pateikta 2022 m. rugsėjo 12 d. lėmė, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios atvejus, kada papildomas sprendimas gali būti priimtas. Apeliantė prašo pripažinti minėtas atstovavimo išlaidas nepagrįstomis ir jų nepriteisti.

50. Savo ruožtu ieškovė atsiliepimu nesutinka su apeliantės aplinkybių aiškinimu ir nurodo, kad ieškovė savalaikiai pateikė tiek prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tiek jį pagrindžiančius mokėjimo dokumentus. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

51. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

52. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovė 2021 m. vasario 22 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (Pirmosios instancijos prašymas teisme gautas 2021 m. vasario 22 d., registracijos Nr. DOK-35162). Minėtu prašymu ieškovė prašė priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą rengiant ieškinį ir dubliką (el. b. 1 failas, psl. 58). Teikdama rašytinius paaiškinimus 2022 m. rugsėjo 9 d., ieškovė, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, kartu pateikė priedus - advokatės Ingos Balynienės išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2200902_60 ir 2022 m. lėšų pervedimo nurodymo kopiją 1 500 Eur sumai už rašytinių paaiškinimų parengimą (teisme gauta 2022 m. rugsėjo 12 d,. registracijos Nr. DOK-148244, el. b. 3 failas, psl. 91, 96). Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. lapkričio 7 d. teismas paskelbė apie bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą ir išėjo priimti sprendimą. Sprendimas priimtas ir paskelbtas 2022 m. lapkričio 28 d. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir pripažino ieškovės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau ieškovės naudai iš atsakovės priteisė tik dalį bylinėjimosi išlaidų, t. y. 739 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

53. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 2022 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimą neišsprendė dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo, dėl kurių dokumentai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. 2022 m. rugsėjo 12 d. Visos šios aplinkybės neabejotinai atitinka CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė papildomą sprendimą, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

54. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, tuo tarpu apeliacinių skundų argumentai tiek dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo, tiek ir dėl 2022 m. gruodžio 29 d. papildomo sprendimo, nesudaro pagrindo kitokiam ginčo teisiniam vertinimui. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiami sprendimas ir papildomas sprendimas paliktini nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės apeliaciniai skundai yra atmesti, ieškovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 1 000 Eur išlaidų pateikta sąskaita Nr. 230301_08 sąskaita už teisines paslaugas bei 2023 m. kovo 2 d. bankinio mokėjimo pavedimo kopija.

56. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

57. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimai parengti 2023 m. sausio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. III ketvirtį buvo 1 799 Eur, todėl maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 2 338,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl ieškovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos jos naudai iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutarė:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazerio projektai“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir 2022 m. gruodžio 29 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazerio projektai“, juridinio asmens kodas 301566926, ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „TransRental“, juridinio asmens kodas 300545345, naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartus įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Ramunė MikonienėInga StaknienėVaclovas Paulikas