Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-10 · Civilinė byla Nr. e2A-1241-232/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-10
Bylos Nr.
e2A-1241-232/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37623-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Atsakovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Ieškovas
UADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Trečiasis asmuo
P. K., A. K., J. K., UAB „Algrimitas“
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1241-232/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37623-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – P. K., A. K., J. K., UAB „Algrimitas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 307,01 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. liepos 11 d. daugiabutyje (duomenys neskelbtini) iš buto Nr. 15 išsiliejus vandeniui, buvo padaryta žala žemiau esančio buto turtui, kuris buvo apdraustas turto draudimu. Ieškovas atlygino nukentėjusiajam 307,01 Eur žalą ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens – atsakovo. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-441-580/2016 išnagrinėjęs ginčą tarp ieškovo ir Vilniaus miesto savivaldybės, konstatavo, kad žalos dydį ieškovas įrodė visiškai, o už jo padarymą atsakingas atsakovas.Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-441-580/2016 priimtame 2016 06 23 sprendime nenustatė atsakovo atsakomybės, tai nebuvo nagrinėtos bylos įrodinėjimo dalyku. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodoma, kad įvykio metu, butas Nr. 15 buvo išnuomotas P. K. šeimai. Bute buvo atliekami santechnikos darbai, kuriuos vykdė UAB „Algrimitas“. Atliekami darbai įtakojo buto užliejimą. Nurodė, kad tinkamais atsakovais nagrinėjamoje byloje turi būti pripažinti asmenys, turėję savo valdyme užpylimo šaltinį – butą, kuriame buvo remontuojama santechninė įranga.Teismo posėdyje trečiasis asmuo UAB „Algrimitas“ paaiškino, kad jų bendrovė gavo užsakymą iš atsakovo atlikti santechnikos darbus bute Nr. 15. Buto gyventojai leido atlikti dalį darbų, tačiau neleido tvarkyti vandentiekio. Atsakovas sutiko nekeisti vandentiekio be buto gyventojų sutikimo. Nurodė, kad žala galėjo atsirasti dėl ginčo bute supuvusių vandentiekio vamzdžių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 307,01 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo 13,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovas apdraudė J. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpio metu, įvykus vandentiekio avarijai bute Nr. 15 buvo aplietas apdraustas butas. Ieškovas išmokėjo draudėjui J. Š. apskaičiuotą 307,01 Eur draudimo išmoką. Taip pat nustatė, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir anksčiau apeliacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-441-580/2016 (pirmos instancijos bylos Nr. e2-4511-871/2015) ginčo dalyku buvo tas pats įvykis – buto užpylimas. Nurodė, kad išnagrinėtoje byloje dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas. Sprendė, kad civilinėje byloje Nr. e2A-441-580/2016 nustatyti juridiniai faktai, nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.Teismas sprendė, kad butas Nr. 15 Vilniaus miesto savivaldybės buvo perduotas atsakovui kaip savarankiškam šio buto valdytojui.Nurodė, kad faktiniai atsakovo veiksmai pasamdant UAB „Algrimitas“ rangos darbų atlikimui, vandentiekio remontui rodo, jog atsakovas ėmėsi tvarkyti P. K. šeimai išnuomoto buto vandentiekio tinklus, t. y. šios pareigos vykdymą suprato kaip savo prievolę. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų ir atsakovas nepateikė tokių įrodymų, jog už vandentiekio savalaikį nepakeitimą turi būti atsakinga P. K. šeima. Nurodyta pareiga nenumatyta ir nuomos sutartyje. Pažymėjo, kad UAB „Algrimitas“ atliktus darbus atsakovas priėmė ir pretenzijų jam nereiškė.Nurodė, jog atsakovo įstatuose nurodoma, kad pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas. Atsakovas privalėjo administruoti ginčo patalpas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto mero pavedimu 2012 04 01 atlikta ginčo buto apžiūra, kurios metu nustatyta, kad vamzdžiai tualete ir vonioje seni, nekeisti, vietomis surūdiję, matosi nutekėjimo žymės, pageidautinas vamzdžių, lango, balkono durų keitimas. Darbus norėta pradėti vykdyti tik kelias dienas prieš buto užliejimą, t. y. daugiau nei dvejus metus vandentiekio remonto darbais iš esmės nebuvo rūpinamasi.Padarė išvadą, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė yra perleidusi savo, kaip statinio savininko, atsakomybę, kylančią CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, ir šis nepaneigė savo, kaip teisėto valdytojo atsakomybės prezumpcijos, neįrodė, jog egzistavo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, neįrodė, kad užpylimo priežastis galėjo būti kitoje vietoje, neginčijo nustatyto žalos dydžio, todėl ieškinį atsakovo atžvilgiu tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Nurodė, jog nesutinka su teismo išvada, kad vadovaujantis teismų praktika, civilinėje byloje Nr. e2A-441-5 80/2016 nustatyti juridiniai faktai, nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Paaiškino, kad prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-441-580/2016 priimtu 2016 06 23 sprendimu nenustatė atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakomybės, tai nebuvo išnagrinėtos bylos įrodinėjimo dalyku. Vilniaus apygardos teismas sprendime nurodė, kad byla išnagrinėta dalyvaujant tik vienam atsakovui, todėl kito asmens atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas.Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje, kurioje buvo priimtas skundžiamas sprendimas, turėjo būti tiriamas atsakovo atsakomybės klausimas, tačiau ieškovui tiesiog nurodžius, kad turi būti taikomi prejudiciniai faktai, Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį turėjo atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimų atsakovui pagrįstumą.Pažymėjo, jog teismas visiškai nevertino kieno faktiniame valdyme (žinioje) buvo žalą sukėlęs turtas, t. y nebuvo atsižvelgta į byloje pateiktą informaciją bei žodinius paaiškinimus, jog (žalos padarymo) metu butas Nr. 15 buvo išnuomotas P. K. šeimai ir kad būtent buto nuomininkas nesutiko su vamzdyno keitimu patalpose.Ieškovas atsiliepimu prašė atmesti apelianto skundą kaip nepagrįstą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Nurodė, kad aplinkybė, jog ankstesnėje civilinėje byloje buvo keliamas kito atsakovo atsakomybės klausimas, o apeliantas joje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nereiškia, kad visos ginčui aktualios aplinkybės apelianto atžvilgiu turi būti tiriamos iš naujo.Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas vis tik nelaikė nesirėmė vien tik ankstesnę bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, bet ir savarankiškai tyrė atsakovo atsakomybės klausimą ir padarė savarankiškas išvadas. Teismas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis tik dvejomis ankstesnėse bylose nustatytomis ir šiam ginčui teisinę reikšmę turinčiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias pripažino prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, kad atsakovas yra ginčo buto valdytojas, ko šalys ir taip neginčijo byloje ir, kad ginčo buto nuomos sutartimis, tretiesiems asmenims (nuomininkams) nebuvo nustatyta pareiga rūpintis buto vandentiekio sistema. Nurodė, kad kiti teismo argumentai grindžiami įvertinus bylos šalių pateiktus įrodymus, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukiant nuomininkus bei rangos darbus atlikusią įmonę, kuri teismo posėdžio metu buvo apklausiama ir vertinami jos pateikti argumentai. Teismas įvertino, kad nuomininkams neleidus atlikti buto plytelių ardymo darbų, atsakovas apie tai buvo informuotas ir darbus priėmė pagal darbų perdavimo-priėmimo aktą, rangovui pretenzijų nereiškė, atliktus darbus laikė atliktus tinkamais ir tinkamos apimties. Teismas taip pat įvertino, kad atsakovo veiksmai, tvarkant ginčo buto vandentiekio tinklus patvirtina, kad šios pareigos vykdymą atsakovas suprato kaip savo prievolę, o ne nuomininkų (trečiųjų asmenų). Teismas įvertino ir aplinkybę, kad ginčo butui buvo atlikta apžiūra dar 2012 metais, kurios metu nustatyta, kad vamzdžiai tualete ir vonioje seni, nekeisti, vietomis surūdiję, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki žalos 2014 m. momento atsakovas būtų pašalinęs šiuos trūkumus. Pagal atsakovo įstatus, pagrindinis jo veiklos tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias ir kitas patalpas, todėl ginčo patalpas atsakovas privalėjo administruoti taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Ginčas byloje yra dėl to kam (statinio valdytojui ar patalpų, kuriose buvo statinys nuomininkui) tenka pareiga atlyginti žalą padarytą trečiųjų asmenų turtui dėl statinio (vandentiekio) trūkumų užliejus tretiesiems asmenims priklausantį turtą.Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo, remdamasis tik minėtoje ankstesnėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaip prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčiais faktais, atsakomybę už žalą perkėlė apeliantui, nors minėtoje byloje nebuvo pasisakyta dėl atsakovo atsakomybės, šis klausimas iš viso joje nebuvo sprendžiamas. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ankstesnėje byloje nustatytų faktų prejudicinės reikšmės nagrinėjamam ginčui spręsti rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota jog pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. UAB „Naigeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Ieškovas UADB Compensa Vienna Insurance Group kaip draudikas atlyginęs draudėjui trečiajam asmeniui J. Š. jo turtui, jo buto, esančio (duomenys neskelbtini) užliejimu padarytą žalą 307,01 Eur 2014-09-01 regreso tvarka buvo pareiškęs ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei kaip buto savininkui siekdamas išieškoti jo patirtus nuostolius (žalą) civilinėje byloje Nr. e2-4511-871/2015, trečiaisiais asmenimis minėtoje byloje dalyvavo šioje byloje atsakovu traukiama SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir bylos tretieji asmenys: UAB „Algrimitas“, J. K., P. K., A. K.. Taigi ankstesnėje byloje ginčo dalykas buvo ta pati žala kilusi iš to paties įvykio, tomis pačiomis aplinkybėmis.Pirmosios instancijos teismas kaip prejudiciniais rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2016-06-23 sprendimu minėtoje byloje Nr. e2A-441-580/2016 nustatytais faktais, kad žalos priežastimi buvo trūkęs buto vandentiekio vamzdis, kad vamzdis buvo sienoje uždengtas, jog žala susijusi su statinio konstrukcijos trūkumais. Todėl už žalos padarymą atsakingi asmenys nustatytini remiantis CK 6.266 straipsnio numatančio statinio savininko ar valdytojo griežtąją atsakomybę (atsakomybę be kaltės) nuostatomis. Minėtoje byloje taip pat nustatytas prejudicinę reikšmę šiai bylai turintis faktas jog statinio savininkė Vilniaus miesto savivaldybė savo sprendimu buvo perdavusi statinio valdymą apeliantui, kuris ir yra atsakingas už žalą.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatomis jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala kilo dėl 6.270 straipsnio 1 dalyje įvardintų veiksnių: nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Minėta įstatymo nuostata įtvirtina pastato statinio savininko arba valdytojo atsakomybę be kaltės, kai civilinei atsakomybei už žalą taikyti užtenka nustatyti objekto, dėl kurio trūkumų kilo žala, valdymo faktą, priežastinį ryšį tarp statinio trūkumų ir žalos bei žalos dydį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką nustatant kas laikytinas ginčo buto valdytoju atsakingu už vandentiekio avarijos padarinius ( žalą tretiesiems asmenims ir nurodė, jog pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdytojų CK 6.266 straipsnio prasme gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009).Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, jog buto valdytoju atsakingu už žalą pripažintinas apeliantas kaip prejudiciniu rėmėsi faktu, nustatytu minėtoje Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-441-580/2016, kurioje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-11-18 sprendimu Nr. 1-1291 apeliantui patikėjimo teise naudoti ir valdyti buvo perduotos visos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias negyvenamosios patalpos, socialinio būsto, bendrabučių gyvenamąsias patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, numatytoms įstatuose, vykdyti. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatuose nurodoma, kad pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas. Įmonės veiklą sudaro savivaldybės perduoto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas (10.2 punktas); gyvenamųjų patalpų techninės priežiūros vykdymas (10.10 punktas); gyvenamųjų patalpų remonto darbų organizavimas ir remonto darbų priežiūra (10.13 punktas). Šiems SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatams pritarta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimu Nr. 1-1538. To paties sprendimo 1 punkte nurodyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įgaliojama įgyvendinti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas, išskyrus nurodytas išimtis – perduoti nuosavybės teise, garantuoti, laiduoti ir kita. Remdamasis šiais faktais teismas priėjo pagrįstos išvados, jog apeliantas faktiškai atliko šio įmonės įstatuose išdėstytas funkcijas, butas Vilniaus m. savivaldybės buvo perduotas apeliantui kaip savarankiškam šio buto valdytojui. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netyrė apelianto nurodytos aplinkybės, kad nors apeliantas ir yra žalos šaltinio (buto) valdytojas, tačiau šis butas buvo išnuomotas P. K. šeimai ir būtent šie nuomininkai nesutiko su vandentiekio vamzdyno keitimu, kas ir tapo vandentiekio avarijos ir jos pasėkoje kilusios žalos atsiradimo priežastimi.Pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė aptarė šią situaciją. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto mero pavedimu 2012-04-01 buvo atlikta ginčo buto apžiūra, kurios metu nustatyta, kad vamzdžiai tualete ir vonioje seni, nekeisti, vietomis surūdiję, matosi nutekėjimo žymės, pageidautinas vamzdžių, lango, balkono durų keitimas. Apeliantas su UAB „Algrimitas“ 2013-01-16 buvo sudaręs rangos sutartį, kurios dalykas yra santechnikos darbai pagal individualius užsakovo užsakymus. 2014-06-27 apeliantas užsakė atlikti darbus ginčo bute – pakeisti maišytuvą, vamzdžius ir radiatorius. Atlikti darbai buvo perduoti apeliantui 2014-07-14 aktu. Teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Algrimitas“ vadovas paaiškino, kad atvykus atlikti darbus į ginčo butą, tuometiniai buto nuomininkai K. šeima neleido atlikti vandentiekio keitimo darbų, nes būtų reikėjo ardyti plyteles, kurias jie buvo nesenai pasikeitę, todėl bendrovės santechnikai atliko tik leistus atlikti darbus – pakeitė tualetą, maišytuvą ir išvažiavo. Apie tai, kad buto savininkai neleidžia atlikti vandentiekio remonto, buvo informuotas apeliantas, kuris nežiūrint to atliktus darbus priėmė. Pirmosios instancijos teismas priešingai nei teigia apeliantas įvertino ir faktą jog, su trečiuoju asmeniu P. K. dar 2002 02 12 Vilniaus miesto savivaldybės 2002 02 07 sprendimo pagrindu, buvo sudaryta buto nuomos sutartis, tačiau pareiga rūpintis vandentiekio sistema nuomininkui nebuvo nustatyta. Faktinius apelianto veiksmus rangovo pasamdymą atlikti – vandentiekio remontą teismas taip pat pagrįstai vertino kaip patvirtinimą, jog apeliantas šios pareigos vykdymą suprato savo kaip šių įrenginių valdytojo prievolę. Tik po žalos padarymo fakto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-22 įsakymu apeliantas įpareigotas sudaryti naują nuomos sutartį su K. šeima, tačiau naujosios nuomos sutarties nuostatos negali būti taikomos atgal. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo kad šiuo atveju kai ieškinys pareikštas CK 6.266 straipsnio pagrindu, apeliantui kaip valdytojui nepaneigus minėto straipsnio 1 dalyje nustatytos prezumpcijos ir neįrodžius 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų jo atsakomybę šalinančių aplinkybių ne paneigus jo pareigos rūpintis vandentiekio sistema nenustačius trečiojo asmens UAB “Algrimitas” kaltų veiksmų apeliantas yra atsakingas už padarytą žalą, nes nors ir ėmėsi vykdyti vandentiekio keitimo darbus, pasamdė rangovą šiems darbams atlikti, tačiau įvykio dieną šie darbai nebuvo atlikti, įvyko avarija. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė