- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-441-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42771-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus būstas“, Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus būstas“, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Algrimitas“, J. K., P. K., A. K.
- Ieškovas
- Compensa TU S
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Algrimitas“, J. K., P. K. (P. K.), A. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 060,06 Lt (307,01 Eur) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-07-11 atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Butas), išsiliejus vandeniui, padaryta žala žemiau esančiam turtui. Ieškovas buvo šį turtą apdraudęs, todėl jam kilo pareiga atlyginti žalą. Ieškovas nukentėjusiam išmokėjo 1 060,06 Lt draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį. Atsakovo nurodoma aplinkybė dėl Buto perdavimo patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra deklaratyvi, kadangi atsakovas nepateikė šį faktą patvirtinančio sprendimo. Ieškovui nežinoma apie atsakovo nuosavybės perdavimo patikėjimo teise išviešinimo faktą. Santechnikos darbai žalos padarymo metu buvo atliekami pagal savivaldybės įmonės užsakymą. Nors atsakovas nurodo, kad žalos padarymo laikotarpiu UAB „Algrimitas“ atliko santechnikos darbus, tačiau sutartis yra dvišalė, reguliuojanti šalių tarpusavio santykius, todėl rangovo pareiga atlyginti žalą nustatyta tik užsakovo atžvilgiu. Ieškovas neturi pagrindo manyti, kad už žalą atsakingi kiti tretieji asmenys.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-11-18 sprendimu Nr. 1-1291 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos administravimo funkcijoms vykdyti. Vilniaus miesto savivaldybė yra Buto savininkė, tačiau jį patikėjimo teise valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-05-12 sprendimu Nr. 1-1538 įgaliojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas.
Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002-02-07 sprendimu išnuomojo P. K. penkių asmenų šeimai butą. Už bute esančių įrenginių remontą ir priežiūrą atsakingas ne atsakovas, o nuomininkai. UAB „Algrimitas“ pagal 2013-01-16 santechnikos montavimo darbų rangos sutartį Nr. 5.28-13/4, 2014-01-16 susitarimą dėl sutarties pratęsimo Bute nuo 2014-06-25 iki 2014-07-23 vykdė santechnikos remonto darbus. 2014-07-11 akte Nr. 3 įvykio priežastis bei iš kurio buto – 12 ar 15, išsiliejo vanduo, nenustatyta. Įvertinant žalą atsakovo atstovai nebuvo kviesti dalyvauti. Pateikta sąmata yra būsimų išlaidų apskaičiavimas, neįrodo, jog visi darbai buvo atlikti ir apmokėti. Atsakovas nėra tinkamas šioje byloje. Teisiniai santykiai ieškovą sieja su SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsakovas nėra atsakingas už žalą, nes Buto nevaldė.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kas Butas išnuomotas P. K. šeimai. Tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir UAB „Algrimitas“ 2013-01-16 pasirašyta santechnikos montavimo darbų rangos sutartimi (toliau – Rangos sutartis) UAB „Algrimitas“ įsipareigojo savo rizika atlikti darbus. Rangos sutarties 5.13 punkte numatyta, kad rangovas įsipareigoja atlyginti užsakovo ar trečiųjų asmenų dėl rangovo patirtą žalą. Esant įrodymams, kad apliejimas įvyko iš ginčo buto, ar dėl jo gyventojų/valdytojų kaltės, ar dėl bute vykdomų remonto darbų, žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas su kaltais asmenimis. Byloje nepateikta įrodymų, kad apliejimas įvyko dėl Buto, kaip pastato, trūkumų.
Tretieji asmenys J. K., P. K., A. K. nurodė, kad 2014-07-10 ir 11 dienomis, UAB „Algrimitas“ vykdė santechnikos montavimo darbus pagal su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarytą Rangos sutartį. Pareiškė, kad nėra atsakingi dėl 2014-07-10 atsiradusių gedimų vandens tiekimo sistemoje, kadangi remonto darbus šiuo laikotarpiu vykdė pagal Rangos sutartį atsakingi asmenys.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Algrimitas“ nurodė, kad jo darbuotojai dirbo Bute ir pagal darbų frontą Nr. 37 turėjo pakeisti tualetą, radiatorių ir kanalizaciją su vandentiekiu. Numatytus darbus atliko, išskyrus vandentiekio vamzdyno keitimą. Buto nuomininkai atsisakė tai daryti, nes reikėtų ardyti sienines plyteles ir keisti seną sienoje esantį vamzdyną. Liepos 11 d. ryte pranešta, kad Bute trūko senas vandentiekio vamzdis. Tą pačią dieną po 14 val. buvo atlikti remonto darbai, pakeisti ventiliai ir vandentiekio vamzdžiai. UAB „Algrimitas“ neatsako už seno vandentiekio vamzdyno būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 307,01 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų ir 15,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad užpylimas įvyko dėl UAB „Algrimitas“ netinkamai vykdytų santechnikos remonto darbų pagal Rangos sutartį. Įrodymai patvirtino, kad labiau tikėtina priežastis, kad vandens pratekėjimas galėjo įvykti dėl Buto vonioje esančio seno vandentiekio vamzdyno būklės. Įrodymų, kurie paneigtų ieškovo įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio, atsakovas nepateikė, neprašė skirti ekspertizę tiksliai užpylimo priežasčiai nustatyti.
Teismas atmetė argumentus, jog buto nuomininkai privalo atsakyti dėl padarytos žalos, kuri atsiranda nevykdant nuomos sutartyje numatytos prievolės prižiūrėti techninę įrangą. Kad vamzdžiai tualete ir vonioje seni, vietomis surūdiję, ant sienų matosi neženklios nutekėjimo žymės, pageidautinas vamzdžių keitimas, patvirtino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikrinimo aktas. UAB „Algrimitas“ Bute turėjo pakeisti radiatorių, vonios maišytuvą, unitazą, kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžius. Šiuos darbus 2014-07-23 pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą priėmė užsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Santechnikos darbai buvo atliekami pagal savivaldybės įmonės užsakymą, t. y. įgyvendinant turto savininko pareigas.
UAB „Algrimitas“ direktorius paaiškino, kad vonios sienoje esantis metalinis vamzdis yra Buto dalis, nes yra po vandens apskaitos skaitikliu. Nėra pagrindo teigti, jog avarija galėjo įvykti dėl namo bendrųjų konstrukcijų – vamzdyno, trūkumų, nes SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užsakė buto Nr. 15 vandentiekio vamzdyno keitimo darbų atlikimą. Savivaldybės įmonė nebūtų užsakiusi darbų, kurie nėra susiję su savivaldybės nuosavybės tinkamos techninės būklės palaikymu.
Teismas padarė išvadą, jog atsakovas privalėjo Butą valdyti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių. Atsakovas šios pareigos nevykdė, todėl pažeidė J. Š. teisėtą interesą naudoti tvarkingą, neužpiltą ir užpylimu nesuniokotą savo butą.
Tuo, jog būstą patikėjimo teise valdė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, negali būti paneigta turto savininko pareiga palaikyti nuosavybės teise priklausančio turto techninę būklę. Atsakovas buto valdymo perdavimo patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neįregistravo viešame registre, todėl prarado teisę perkelti jam savo atsakomybę už pažeidimą.
Ieškovas padarytos žalos dydį grindė turto apžiūros aktu, fotonuotraukomis, žalos skaičiavimo išvada, lokaline sąmata, vietinio mokėjimo nurodymu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ne visi lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su užliejimo padarinių šalinimu, ar kad lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų kaina yra negrįstai didelė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų dėl su P. K. 2014-11-13 pasirašytos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų (toliau – Nuomos sutartis) dėl remontų tvarkos atlikimo, neatsižvelgė į tai, kad pareiga atlyginti žalą pagal sandorius tenka P. K.. Butas buvo perduotas tinkamos kokybės, atsakovas darė viską, kad nuomininkas galėtų juo naudotis pagal paskirtį. Nuomos sutarties 6 punktu nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita likviduoti įvykusias avarijas ar gedimus, inžinierinių sistemų funkcionavimo sutrikimus, taip pat tokių avarijų, gedimų, ar sutrikimų pasekmes, o 35 punkte numatyta, kad nuomininkas privalo atlyginti žalą tretiesiems asmenims, jei ji buvo padaryta dėl nuomininko kaltės. P. K. turėjo įsitikinti, kad vonios patalpa yra saugi, kad jos eksploatavimas nesukelia vandens pratekėjimo, turėjo elgtis rūpestingai, atidžiai ir šeimininkiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Reikalinga nustatyti, ar Vilniaus miesto savivaldybė nevykdė jai teisės aktų pavestų funkcijų. Atsakovas, kaip būsto savininkas, veikė atsakingai ir rūpestingai, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė teisės aktų nuostatų.
Teismas netyrė aplinkybių, kad Buto nuomininkai, atvykus UAB „Algrimitas“ darbuotojams, nesutiko, griauti plytelių ir taisyti vamzdžių, taip prisiimdami atsakomybę už tretiesiems asmenims padarytą žalą. Buto nuomininkams buvo žinoma santechninės įrangos (vamzdynų) būklė.
Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nėra pagrindo atleisti atsakovo nuo atsakomybės, tai priteista suma turi būti mažinama. Lokalinėje sąmatoje nepaskaičiuotas turto nusidėvėjimas, įtrauktos nepagrįstos išlaidos – varstomų langų medinių rėmų remontas, durų remontas, tačiau nuotraukose aiškiai matyti, kad pažeidimai buvo lubų srityje.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai perkėlė ieškinio reikalavimus patvirtinančių aplinkybių, iš kur buvo užpiltas Butas, įrodinėjimo naštą atsakovui, kuris net nebuvo informuotas apie įvykį. Teismas netyrė, ar trečiojo asmens UAB ,,Algrimitas“ pagal Rangos sutartį turimi atlikti ir iki užpylimo atlikti darbai – maišytuvo ir vamzdyno vonioje keitimo – nėra susiję su užpylimo kilimo priežastimis, netyrė kas faktiškai valdė turtą, nevertino UAB ,,Algrimitas“ veiksmų, to, jog pagal Rangos sutartį atliktini darbai ir užsakovui vėliau perduoti bei apmokėti darbai yra tie patys, kuriais neva pašalintas gedimas. Teismas netyrė, kad P. K. reikalavimu seni vonios vandentiekio vamzdžiai nebuvo pakeisti, dėl ko UAB ,,Algrimitas“ neteisėtai keitė naują vonios maišytuvą ant seno vamzdyno. Nenustatyta, kodėl šalinant avarijos (užpylimo) priežastį, reikėjo atlikti darbus keičiant vamzdyną iki skaitliuko, nors ši aplinkybė susijusi su atsakingų asmenų nustatymu.
Ieškovas Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group prašė apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad Nuomos sutartis sudaryta praėjus 4 mėnesiams po žalos padarymo. Nors tretieji asmenys ir patvirtino žalos padarymo metu gyvenę Bute, tačiau nuomos sutartiniai santykiai ginčo metu nebuvo pagrįsti. Papildomai šias aplinkybes buvo būtina pagrįsti dėl to, kad nuo paskutinės nuomos sutarties sudarymo buvo praėję 12 metų, einamąjį remontą savo sąskaitą atliko ne Buto nuomininkai, o atsakovui priklausanti įmonė. Atsakovas neteikė duomenų apie nutrauktą pirmesnę nuomos sutartį, o vėlesnėje sutartyje nėra nuostatų, aptariančių ankstesnės nuomos sutarties galiojimo / negaliojimo klausimų.
Ieškovas neturėjo pareigos atskirai informuoti atsakovo apie padarytą žalą ir kviesti dalyvauti nustatant žalos dydį. Neabejotina, kad atsakovui buvo žinomos apliejimo aplinkybės iki pretenzinio reikalavimo pareiškimo, kadangi atsakymu atsakovas neneigė fakto bei nurodė, kad už žalą atsakingu turėtų būti laikomas rangos darbus atlikęs trečiasis asmuo UAB „Algrimitas“.
Ieškovo nuomone, nei jis, nei teismas neturėjo pareigos UAB „Algrimitas“ veiksmuose įžvelgti žalą sukėlusius veiksmus. Ieškovas neturi galimybių įrodinėti UAB „Algrimitas“ kaltų veiksmų ar neveikimo, kai pats užsakovas buvo pasyvus, neatliko tyrimo, nerinko įrodymų, neišreiškė svarios pozicijos rangovo veiksmų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su J. Š. buvo sudaręs Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 19056/9028058), pagal kurią apdraudė jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, draudimo laikotarpis nuo 2014-06-29 iki 2015-06-28. Apdrausto buto gyventoja 2014-07-13 pranešė draudikui apie turto sugadinimą 2014-07-11 6.20 val. įvykus vandentiekio avarijai, nurodydama, kad žalos atsiradimo vieta – 15 butas penktame aukšte. Lokalinėje sąmatoje nurodyta remonto išlaidų suma 1 060,06 Lt, kurią ieškovas 2014-07-30 išmokėjo draudėjui J. Š.. 2014-09-01 ieškovas pareikalavo, kad atsakovas atlygintų žalą. Atsakovas 2014-10-07 raštu atsisakė. 2014-10-24 pretenzija ieškovas kreipėsi į UAB „Algrimitas“ ir pareikalavo atlyginti žalą. UAB „Algrimitas“ atsakė, kad vandentiekio avarija įvyko ne dėl įmonės kaltės, nes ji neatsako už seno vandentiekio vamzdyno būklę.
Ieškinys pareikštas regreso tvarka, kadangi ieškovas, veikdamas kaip draudikas, išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).
Žala buvo padaryta buto apliejimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 nurodyta, kad jeigu buto užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, o jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Bylos duomenys, rodo, jog žemiau esančio buto apliejimas įvyko dėl priežasčių, susijusių su Bute įrengto vandentiekio tinklais.
2014-07-11 Akte Nr. 3 fiksuota, jog tuoj po įvykio J. Š. priklausančiame bute aiškiai matėsi vandens nutekėjimai, kuo patvirtinama, jog žala padaryta dėl vandens tekėjimo iš aukščiau esančių patalpų. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo eigoje iš esmės nebuvo ginčyta. UAB „Algrimitas“ atsiliepime į ieškinį pateiktas avarijos likvidavimo planas įrodo avarijos kilimo priežastį. UAB „Algrimitas“ nurodo, jog 2014-07-11 gavę pranešimą apie įvykusią avariją, jie Bute tą pačią dieną po 14.00 val. pakeitė ventilius ir vandentiekio vamzdžius. Šis teiginys paremtas plačiai pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais UAB „Algrimitas“ vadovo parodymais. Kadangi UAB „Algrimitas“ atliktų remonto darbų pasekoje vandens tekėjimas į žemiau Buto esančias patalpas nesikartojo, kai vandentiekio sistema pradėta eksploatuoti, šis faktas patvirtina, jog trūkęs Buto vandentiekio vamzdis buvo žalos padarymo priežastis. Kadangi žala atsirado dėl sienoje uždengto vamzdžio gedimo, tai pripažįstama, jog žalos padarymas susijęs su statinio konstrukcijos trūkumais.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė žalos atsiradimo priežastį, o jo sprendimas atitinka susiklosčiusią teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Šioje byloje ieškovė įrodė, jog vanduo prasiveržė iš aukščiau esančio buto, o atsakovas nei trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kitokių įrodymų dėl tikslios užliejimo priežasties nepateikė. Teismo sprendime teisingai įvertinta, jog byla nepriklauso viešojo intereso bylų kategorijai, todėl teismas pareigos rinkti papildomus įrodymus pareigos neturėjo. Byloje nėra jokio patvirtinimo, kad šalinant avarijos kilimo priežastis buvo atlikti darbai ir kitose namo vietose, pavyzdžiui J. Š. priklausančiame 12 bute ar bendrojo naudojimo patalpose. Akivaizdu, jog nepašalinus avarijos priežasties, vandens tekėjimas nebūtų liovęsis. Taip pat į bylą nėra pateikti jokie kiti įrodymai dėl žalos atsiradimo priežasties. Byloje pateikta ir išanalizuota medžiaga rodo, jog žemiau esančio buto užliejimo priežastis buvo nustatyta aukštu tikėtinumo lygiu. Tuo remiantis daroma išvada, kad už žalos padarymą atsakingi asmenys nustatytini remiantis CK 6.266 straipsnio taisyklėmis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 nurodoma, jog žalos padarymas dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų nepatenka į CK 6.271 str. taikymo sritį, kai valstybė veikia viešojo administravimo srityje.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 įtvirtinta, jog CK 6.266 straipsnio pateiktas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009).
Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, viešame registre nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011).
Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė viešame registre yra nurodyta Buto savininke, jokių papildomų juridinių faktų dėl Buto valdymo viešame registre nėra nurodyta. Remiantis anksčiau cituota kasacinio teismo praktika, teigtina, jog vien neregistravimo viešame registre faktas nelemia skolininko nustatymo.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-11-18 sprendimu Nr. 1-1291 Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė perduoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise naudoti ir valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias negyvenamąsias patalpas, socialinio būsto, bendrabučių gyvenamąsias patalpas šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, numatytoms įstatuose, vykdyti. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatuose nurodoma, kad pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas. Įmonės veiklą sudaro savivaldybės perduoto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas (10.2 punktas); gyvenamųjų patalpų techninės priežiūros vykdymas (10.10 punktas); gyvenamųjų patalpų remonto darbų organizavimas ir remonto darbų priežiūra (10.13 punktas). Šiems SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatams pritarta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimu Nr. 1-1538. To paties sprendimo 1 punkte nurodyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įgaliojama įgyvendinti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas, išskyrus nurodytas išimtis – perduoti nuosavybės teise, garantuoti, laiduoti ir kita.
Bylos duomenys rodo, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ faktiškai atliko įmonės įstatuose išdėstytas funkcijas. Vilniaus miesto mero pavedimu 2012-04-01 buvo atlikta Buto apžiūra, kurios metu nustatyta, kad vamzdžiai tualete ir vonioje seni, nekeisti, vietomis surūdiję, matosi nutekėjimo žymės, pageidautinas vamzdžių, lango, balkono durų keitimas. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su UAB „Algrimitas“ 2013-01-16 sudarė Rangos sutartį, kurios dalykas yra santechnikos darbai pagal individualius užsakovo užsakymus. 2014-06-27 Darbų fronto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 37 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perdavė užsakymą atlikti darbus Bute – pakeisti maišytuvą, vamzdžius ir radiatorius. Darbai turėjo būti atlikti laikotarpiu nuo 2014-06-25 iki 2014-07-14. Darbai perduoti 2014-07-14 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 37/2.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 pažymėta, kad pagrindinis aspektas, pagal kurį daroma išvada dėl objekto valdymo prezumpcijos paneigimo yra valdymo savarankiškumo nustatymas. Įstatyme apibrėžtas administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Buto valdymas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perduotas ne sutarties pagrindu, o priimant savivaldybės tarybos sprendimą, turtas perduotas valdyti patikėjimo teise (CK 4.106 straipsnio 1 dalis), jokių konkrečių nurodymų dėl to, kaip trečiasis asmuo turi vykdyti turto valdymą, Vilniaus miesto savivaldybė įmonei neteikė, daroma išvada, kad Butas buvo perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kaip savarankiškam valdytojui. Tuo CK 6.266 straipsnio 1 dalies prezumpciją Vilniaus miesto savivaldybė paneigė.
Byloje pateikti duomenys rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2002-02-07 sprendimu Nr. 246V Butą nuspręsta išnuomoti P. K. šeimai. 2002-02-12 šio sprendimo pagrindu tarp UAB „Lazdynų būstas“ ir P. K. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 3364. 2007-10-03 Susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo VšĮ „Vilniaus butai“ perėmė UAB „Lazdynų būstas“ teises. Jau po žalos padarymo fakto atsiradimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-22 įsakymu Nr. 30-3122 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įpareigota sudaryti su P. K. šeima Buto nuomos sutartį. Nuomos sutartis Nr. 1.41-G14/40706 buvo sudaryta 2014-11-13. Kadangi nauja nuomos sutartis sudaryta po žalos įvykio buvimo, tai šioje Nuomos sutartyje nustatytos šalių teisės ir pareigos negali įtakoti žalos padarymo metu buvusių asmenų teisių ir pareigų klausimo ir šioje byloje nevertintina. 2002-02-12 sudarytoje Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nustatyta nuomininko pareiga keisti sanitarinės technikos įrenginius (klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus, dujines, elektrines virykles, vandens šildymo kolonėles ir kt.), išskyrus išvardintus atvejus (2.3.5 punktas), tačiau pareiga rūpintis vandentiekio sistema nenustatyta. Faktiniai SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veiksmai, kuriais įmonė ėmėsi tvarkyti P. K. išnuomoto buto vandentiekio tinklus, patvirtina, jog abi šalys šios pareigos vykdymą suprato kaip SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prievolę.
Tai, ar P. K. atsisakė savalaikio remonto darbų atlikimo ir ar šie jo veiksmai galėjo būti žalos atsiradimo priežastimi, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškinys yra pareikštas CK 6.266 straipsnio pagrindu, todėl atsakingu asmeniu yra arba turto savininkas, arba jo valdytojas, jei turto savininkas paneigia straipsnio 1 dalyje nustatytą prezumpciją. Jeigu turto savininkas ar valdytojas žalos atsiradimą sieja su kitų trečiųjų asmenų veiksmais, tai šie reikalavimai turi būti sprendžiami nustatant teisinius santykius tarp savininko ar valdytojo ir trečiųjų asmenų, bet neįtakoja santykių tarp ieškovo ir savininko ar valdytojo. CK 6.266 straipsnio pagrindu pareiškusio ieškinį asmens atžvilgiu atsakingu asmeniu lieka savininkas ar valdytojas, o ne tretieji asmenys.
Tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir UAB „Algrimitas“ 2013-01-16 pasirašyta Rangos sutartis. Darbų fronto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 37 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš UAB „Algrimitas“ priėmė darbų frontą atlikti santechnikos darbus, tame tarpe ir Bute numatytus darbus – maišytuvo, vamzdžių ir radiatoriaus keitimą. 2014-07-14 sudarytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 37/2. UAB „Algrimitas“ įsipareigojo savo rizika atlikti darbus. Rangos sutarties 5.13 punkte numatyta, kad rangovas įsipareigoja atlyginti užsakovo ar trečiųjų asmenų dėl rangovo patirtą žalą. Rangos sutartis yra dvišalis susitarimas, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas, nebūdamas sutartinių teisinių santykių dalyviu, neturi nei teisės, nei pareigos naudotis Rangos sutartyje nurodytomis UAB „Algrimitas“ atsakomybės sąlygomis.
Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė yra perleidusi savo, kaip statinio savininko, atsakomybę, kylančią CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Paneigus savininko atsakomybės prezumpciją, ieškinys savivaldybės atžvilgiu turi būti atmetamas, o teismo sprendimas panaikinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byla išnagrinėta dalyvaujant tik vienam atsakovui, todėl kito asmens atsakomybės klausimas šioje byloje negali būti sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja
nusprendžia:
Vilniaus miesto savivaldybės ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, ieškinį atmesti.