Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. L. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. spalio 6 d., apie 3 val. nakties sumušė D. P.. Tą dieną gavo iš giminaitės B. L. žinutę, kad prieš keletą minučių ji susipyko su D. P., kuris jai smogė į veidą. Jis su draugais nuvažiavo pas B. ir pamatė mėlynes ant jos veido. B. parodė, kur gyvena D. P.. Jis paprašė draugų pasilikti automobilyje, o pats nuėjo pas D. P. aiškintis aplinkybių. Iš pradžių su D. P. kalbėjosi, paskui susipyko. D. P. elgėsi nemandagiai. Jis smogė jam į veidą. Tarp jų stovėjo D. P. ir smogdamas D. P., netyčia pataikė jai. Neturėjo ketinimų ją mušti. Paskui viskas vyko, kaip aprašyta kaltinamajame akte. D. P. trenkė netyčia. Sutinka, kad D. P. padaryta neturtinė žala, tačiau civilinio ieškinio suma yra per didelė. Ji neturėjo nedarbingumo. Civilinio ieškinio suma gali būti iki 500 Eur. Su D. P. civiliniu ieškiniu irgi nesutinka, nes nurodyta suma yra per didele. Kiek žino, D. P. buvo neblaivus. Civilio ieškinio bendra suma gali būti iki 1500 Eur. Turtinės ir neturtinės žalos dydžių išskirti negali. Su D. P. susitiko Anykščių rajono policijos komisariate. Jis jo atsiprašė ir pasiūlė taikytis. D. P. sutiko ir paprašė 10 000 Eur. Tokios sumos jis neturi ir dėl to susitaikyti nepavyko. Nukentėjusiųjų iki įvykio nepažinojo. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, pasimokė ir ateityje daugiau taip nesielgs. Motina ir brolis pažadėjo padėti išmokėti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Su motina santykiai yra labai geri.

Nukentėjusysis D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis susipyko su B. L. ir išsiskirstė. Jis buvo prie namų, kai pamatė, kad G. L. eina link jo. G. L. priėjo ir paklausė jo ar jis mušė B. L.. Atsakė, kad jos nemušė. Konflikto metu atėjo jo sesuo D. P.. Pradėjo jį ginti. G. L. sudavė jai į veidą. Tada gindamas ją, uždarė ją (D.) laiptinėje. Paskui pajuto smūgius į kojas, galvą, nugarą, paskui pradėjo daužyti lazda ir rankomis. Daužė po visą kūną. Po įvykio iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kaltinamojo jis nepažįsta. Įvykio metu nebuvo labai girtas. Jo pirmi duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu skiriasi nuo dabar duotų jo parodymų, nes po įvykio jam buvo sunku suvokti kas vyksta. Galimai buvo galvos sutrikimas, todėl negalėjo aiškiai papasakoti. Tik po kelių dienų atsirado aiškumas ir įvykių seka. Dėl pareikšto civilinio ieškinio, tai prieš įvykį jis buvo įmonės direktoriumi. Po įvykio negalėjo vadovauti įmonei, nes veidas buvo sužalotas. Turėjo savo pareigas perleisti kitam asmeniui. Negalėjo dirbti apie 3 mėnesius. Liko be pajamų, tai sudaro apie 1200 Eur. Moralinė žala – autoriteto sumažinimas prieš įmonės darbuotojus ir patyrė dvasinius išgyvenimus. Visų sužalojimų pasekmė tokia, kad skauda keliai, kai lauke šalta. Pirštas buvo sulaužytas. Kaltinamasis jo atsiprašė, tačiau jam pasirodė, kad nenuoširdžiai. Anykščių r. policijos komisariate iš kaltinamojo neprašė tikslios sumos. Apytiksliai pasakė, kad tai gali būti 10 000 Eur. Suma, kokią pasiūlė kaltinamasis, jam pasirodė per maža. Civilinio ieškinio sumos nemažins. Jo įmonė užsiiminėja biokuro gamyba, įmonėje dirba du darbuotojai. Veide sužalojimai buvo apie 2 mėnesius, buvo ištinusi lūpa, kraujosruvos ir nubrozdinimai kaktoje, dešinės rankos pirštas sulaužytas. Dešinė ranka nefunkcionavo. Jis prarado pagarbą ir autoritetą, nes buvo sumuštas kitų žmonių akivaizdoje. B. L. jis nemušė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nutrauktas, nes policijos pareigūnai ant jos veido kraujosruvų nematė.

Nukentėjusioji D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą naktį išgirdo beldimą į buto langą, išėjo į kiemą ir pamatė, kad prie brolio prieina du vaikinai ir prasideda konfliktas. Ji pradėjo tempti brolį link laiptinės durų. Kaltinamasis teiravosi, ar jos brolis mušė B. L.. Jos brolis nemušė B. Ji bandė kaltinamajam pasiūlyti pasikalbėti, tačiau kaltinamasis negirdėjo jos žodžių. Prasidėjo muštynės. Kai ji norėjo įeiti į laiptinę kviesti policiją, gavo iš kaltinamojo smūgį kumščiu į galvą. Jai buvo suduotas vienas smūgis, tiksliai negali pasakyti kam buvo skirtas šis smūgis ar jai, ar broliui. Vertinti kaltinamojo paskatų negali, galbūt smūgis buvo suduotas netyčia. Dėl civilinio ieškinio – įvertino patirtus emocinius ir fizinius išgyvenimus ir nurodė atitinkamą civilinio ieškinio sumą. Buvo nemalonu, kad visi aplinkiniai sužinojo apie įvykį. Po įvykio bijo tamsos, bijo išeiti į lauką. Negali ramiai miegoti. Vartoja vaistus nuo nerimo. Teko raminti motiną. Pas medikus nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Sutiktų sumažinti civilinio ieškinio sumą iki 3500 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama bylos medžiaga, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:

Iš 2019-10-21, 2019-11-13 ir 2020-01-24 apklausos protokolų matyti, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. L. parodė, kad 2019-10-06 apie 1.30 val. jam per Mesenger programėlę parašė giminaitė B. L. ir pasakė, kad prieš keletą minučių ją D. P. iškvietė į lauką pasikalbėti ir lauke ji susipyko su D. P., kuris jai sudavė smūgį, ji buvo išsigandusi, apsiverkusi ir jis pažadėjo atvažiuoti pas ją pažiūrėti kas vyksta. Tuo metu, kai jam parašė B. L., jis buvo Panevėžyje su draugu Ž. S.. Kai ji pasakė, kas nutiko, jis skambino kitam savo draugui N. Z. ir kartu su Ž. S. nuvyko pas jį į namus, nes nekėlė telefono. Jis prašė N., kad jis nuvežtų į Anykščius. N. Z. sutiko nuvežti jį pas B. L. į Anykščius, kartu važiavo ir Ž. S.. N. Z. vairuojamu automobiliu BMW, atvažiavę į Anykščius ir pasikalbėję B. L., J. (duomenys neskelbtini)g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme sutiko D. P. ir D. P.. Ž. S. ir N. Z. liko prie automobilio. Paklausęs, kas mušė B. L., norėdamas pagąsdinti, jis užsimojo ranka ir netyčia sudavė D. P. į veidą, už ką jo atsiprašė. Jam aiškinantis su D. P., į kiemą išėjusi pastarojo sesuo D. P. nuvedė brolį link laiptinės. Prie laiptinės durų, jis D. P. kumščiu smogė po kartą į veidą ir galvą, spyrė per kojas, sugriebęs už drabužių ties sprandu, parvertė ant žemės ir gulinčiam po keletą kartų smogė kumščiais, kojomis bei jo atsivežta medine lazda į įvairias kūno vietas. Kiek sudavė smūgių, nurodyti negali. Konflikto metu, vieną kartą jis sudavė kumščiu į galvos sritį D. P.. Jis matė, kad Ž. S. ir N. Z. buvo netoliese, tačiau jie D. P. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko. Įvykio metu jis buvo blaivus, gailisi dėl padarytos veikos. Įvykio vietoje jis pametė medinius karolius, kuriuos nešiojo ant rankos. Važiuojant atgal į Panevėžį, jis pakeliui kažkur išmetė medinę lazdą (tomas 2, b. l. 38-40, 42, 45-46).

Iš 2020-01-24 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad G. L. patvirtino apklausų metu duotus parodymus (tomas 2, b. l. 47-53).

Iš 2019-10-06 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad D. P. pranešė apie įvykį ir nurodė, kad 2019-10-06 apie 03.05 val. (duomenys neskelbtini), kieme sumušė nepažįstami 6 ar 7 asmenys. Jam buvo suduota į įvairias kūno vietas ne mažiau 50 smūgių su rankomis, kojomis, beisbolo lazda, ko pasekoje patyrė daugybinius kūno sužalojimus ir buvo sulaužytas dešinės rankos mažasis pirštas (tomas 1, b. l. 5-7, 8-9, 10-17).

Iš 2019-11-13 apklausos protokolo matyti, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2019-10-06 apie 3.05 val., jis būdamas kartu su D. P. Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini)kieme, pamatė, kaip jo buvusi mergina B. L., su kuria jis prieš tai susipyko, stovėdama J. Biliūno gatvės autobusų stotelėje, parodė kartu su ja buvusiam vaikinui, kaip dabar žino - G. L., į jo pusę. G. L. einant link jų, D. P. ėjo G. L. pasitikti, norėdamas jį nuraminti. Ar. G. L. smogė D. P., jis nematė. Tuo metu į kiemą atėjusi jo sesuo D. P., nusivedė jį iki laiptinės. Prie jų priėjęs G. L. klausė, kas mušė B. L.. Aiškinantis su juo, priėjo Ž. S. ir N. Z.. Konflikto metu G. L. kumščiu sudavė jam po smūgį į veidą ir galvą, vieną kartą smogė D. P. į galvą. Jis seserį įstūmė į laiptinę ir pajuto smūgius į kojas. Jam suklupus, kažkas sugriebė jį už drabužių ties sprandu ir parvertė ant žemės. Gulėdamas, jis rankomis dengėsi galvą, juto smūgius kumščiu, kojomis, medine lazda į rankas, kojas, nugarą. Kas jam sudavė smūgius gulinčiam, nematė. Kuris iš vaikinų turėjo lazdą, nematė. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Dėl dešinės plaštakos V-to delnakaulio galvutės lūžio jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b. l. 24-25).

Iš 2019-11-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad D. P. atpažino G. L. (tomas 1. b. l. 42 - 47).

Iš 2020-01-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad D. P. patvirtino apklausų metu duotus parodymus (tomas 1, b. l. 61 - 72).

Iš 2019-10-06 ir 2019-10-21 apklausos protokolų matyti, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. P. parodė, kad 2019-10-06 apie 3 val., išgirdusi beldimą į buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą, išėjo į kiemą ir, pamačiusi keletą jai nepažįstamų, agresyviai nusiteikusių jaunuolių, nusivedė brolį D. P. prie laiptinės durų. Tuo metu prie jų priėjęs G. L., paklausęs, kas mušė B. L., smogė kumščiu D. P., į kairį petį. Supratusi, kad gali prasidėti muštynės, ji pasilenkė ir norėjo įeiti į laiptinę, suprato, kad reikia kviesti policiją ir tada gavo smūgį iš kumščio į galvą, į dešinę pusę virš ausies, smūgį jai sudavė G. L., dėl to juto fizinį skausmą. Po smūgio, ji įbėgo į laiptinę ir nubėgusi į butą, iškvietė policiją. Po 5 minučių, į namus parėjo D. P., jo veidas buvo kruvinas, paltas purvinas. Po įvykio, ligoninėje brolis jai sakė, kad jį parvertė gėlyne, kaip parvertė nesakė, o tada mušė, kuo ir keliese mušė, jis nesakė (tomas1, b. l. 74-75, 77-79).

Iš 2019-10-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad D. P. atpažino G. L. (tomas 1. b. l. 87-92).

Iš 2020-01-20 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad D. P. patvirtino apklausų metu duotus parodymus (tomas 1, b. l. 104-110).

Iš 2019-10-06 ir 2020-01-07 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. P. apklausos protokolų nustatyta, kad liudytojas parodė, kad 2019-10-06 apie 3 val., būdami su D. P. Anykščiuose, (duomenys neskelbtini)g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, pamatė kaip B. L., stovėjusi prie autobusų stotelės J. Biliūno gatvėje, parodė G. L. į jų pusę. Jis pasitiko ateinantį link jų G. L.. Pagalvojęs, kad gali įvykti konfliktas, nes prieš keletą valandų B. L. pykosi su D. P.. Jis paaiškino, kad B. L. niekas nemušė, nurodydamas, kad aiškintųsi, kai D. P. bus blaivus. G. L. su dviem jam nepažįstamais asmenimis nubėgo link D. P.. Užsidėjęs akinius, jis pamatė prie laiptinės stovinčius D. P., D. P., G. L. ir dar du vaikinus. Kai jis priėjo prie laiptinės, D. P. nebebuvo, o D. P. gulėjo gėlyne ant žemės (tomas 1, b. l. 114-115, 117-119).

Iš 2019-10-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytojas D. P. atpažino G. L. (tomas 1, b. l. 120-125).

Iš 2020-01-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad liudytojas D. P. patvirtino apklausų metu duotus parodymus (tomas 1, b. l. 138-147).

Iš 2019-10-06 ir 2019-10-16 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos J. P. apklausos protokolų nustatyta, kad liudytoja parodė, kad 2019-10-06, apie 3 val., išgirdusi beldimą į buto langą, pažiūrėjusi pamatė, kad jos sūnus D. P. guli ant žemės gėlyne, o prie jo stovi trys vaikinai, kaip dabar žino - G. L., Ž. S. ir N. Z.. G. L. rankose turėjo medinę lazdą, kuria smūgiavo gulinčiam D. P., kuris rankomis dengėsi veidą. Kiek kartų ir į kurias kūno vietas pataikė, nežino. Kad Ž. S. ir N. Z. būtų sudavę smūgius D. P., ji nematė (tomas 1, b. l. 149-153).

Iš 2019-10-08 ir 2020-01-10 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos B. L. apklausos protokolų nustatyta, kad liudytoja parodė, kad 2019-10-06, apie 1 val., ji susipyko su neblaiviu draugu D. P., pastarasis ją iškeikė, sudavė kumščiu į veidą. Apie konfliktą ji per „Facebooc“ programėlę parašė savo dėdei G. L.. Apie 3 val., G. L. atvažiavo į Anykščius BMW markės automobiliu su dviem jai nepažįstamais jaunuoliais. Jai parodžius, G. nuėjo link D. P. namo, o ji parėjo į namus. 2019-10-06 apie 3.45 val. jai paskambinęs D. P. pasakė, kad „jos šaunuoliai bernai iš Panevėžio“ sumušė D. P.. Vėliau G. L. jai prisipažino, kad sumušė D. P., tačiau smulkiau aplinkybių nepasakojo (tomas 1, b. l. 173-175, 176-178).

Iš 2019-11-28 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos P. K. apklausos protokolo nustatyta, kad liudytoja P. K. parodė, kad 2019-10-06, apie 3 val., pabudo nuo triukšmo ir, priėjusi prie buto lango, pamatė, kad prie laiptinės durų stovi D. P., o prie jo du ar trys jai nepažįstami jaunuoliai. Ji matė, kad vienas iš jaunuoliu kumščiu smogė D. P. į veidą, kuris pargriuvo ir, jį gulintį, vienas iš jaunuolių mušė medine lazda. Ar lazda D. P. smūgiavo tas pats asmuo, kuris ir kumščiu smogė, nežino. Nei vieno asmens ji neįsidėmėjo, apibūdinti negali (tomas 1. b. l. 180-183).

Iš 2020-01-08 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. Č. apklausos protokolo nustatyta, kad liudytojas A. Č. parodė, kad 2019-10-06 dirbo operatyvinės grupės sudėtyje kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausia patrule T. K.. Apie 3.19 val. gavo pranešimą, kad Anykščiuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, beisbolo lazdomis sumuštas vyras ir moteris, juos užpuolė 4 asmenys, kurie tamsios spalvos automobiliu BMW pasišalino Anykščių miesto centro link. Vykstant nurodytu adresu minėto automobilio nepastebėjo, neprasilenkė. Atvykus į įvykio vietą jokių asmenų neberado, D. P. buvo jau išvežtas į ligoninę. Nuvykus į ligoninę bendravo su D. P., jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. D. P. paaiškino, kad prie J(duomenys neskelbtini) namo, kieme jį sumušė 4 ar 5 asmenys, tačiau jis atpažintų tik vieną, kuris buvo apsirengęs rudos spalvos odine striuke ir plikas. D. P. neįvardino konkrečiai keliese jį mušė, jis tik paaiškino, kad buvo užpultas 4-5 asmenų ir sumuštas, tačiau keli jam sudavė smūgius ir kiek tiksliai buvo asmenų, neįvardino. Ligoninėje su D. P. buvo D. P., motina J. P. bei D. P.. D. P. paaiškino, kad jis buvo įvykio vietoje, kai buvo sumuštas D. P., jam taip pat buvo suduotas smūgis kumščiu į veidą bei beisbolo lazda per kojas, tačiau jam neskaudėjo, sužalojimai nepadaryti, atsisakė medikų apžiūros, nes nenukentėjo. D. P. jam nenurodė buvusių asmenų, kurie mušė D. P. skaičiaus, tik iš jo kalbos suprato, kad jų buvo ne vienas, o jis atpažintų tik vieną, nes jį įsidėmėjo, tai pliką, kuris vilkėjo ruda odine striuke. D. P. jam aiškino, kad minėti jaunuoliai galimai yra iš Panevėžio miesto ir juos pažįsta B. L., nes jis matė, kaip ji su vienu iš jų, būtent tuo pliku ir kuris vilkėjo rudą odinę striukę, bendravo, o muštynių metu minėtas asmuo sakė, kad „linkėjimai nuo B.“. Ligoninėje bendravo ir su J. P., ji nurodė, kad dalį įvykio matė per savo buto langą, o D. P. jam sakė, kad ji buvo išėjusi į kiemą ir bandė brolį įsivesti į namus, tačiau jai pačiai buvo suduotas smūgis ar tai bandė suduoti jai smūgį, tiksliai nepamena, tačiau tuo metu jis tik susirinko pirminę informaciją ir jų neapklausinėjo, o turėdamas pirminę informaciją vyko į įvykio vietą. Apžiūrėjus įvykio vietą užfiksavo, kad ties viduriniu įėjimu į daugiabutį po kaire gėlyne buvo ištryptas gėlynas, matėsi kad išguldytos gėlės. Po to jis bendravo su B. L., kuri jam paaiškino, kad ji iš vakaro susipyko su D. P.. Po konflikto su D. P., pas ją iš Panevėžio tamsios spalvos automobiliu BMW buvo atvykęs pusbrolis G. L. (tomas 1, b. l. 185-186).

Iš 2019-10-25 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo Ž. S. apklausos protokolo nustatyta, kad Ž. S. parodė, kad G. L. yra jo draugas. 2019-10-06, apie 1 val., jam su G. L. būnant Panevėžio m., G. L. gavo žinutę iš giminaitės, gyvenančios Anykščiuose. G. L. pasakė, kad reikia vykti į Anykščius, nes jo giminaitę sumušė vaikinas ir ji kažko bijo. Jis tos giminaitės vardo ir pavardės nežino. Juos į Anykščius savo automobiliu BMW nuvežė N. Z.. G. L. turėjo pasiėmęs medinę lazdą. Sustojus daugiabučio namo kieme, G. L., išlipęs iš automobilio, bendravo su savo giminaite, po to jie abu nuėjo link kito daugiabučio, o jis su N. Z. lauke prie automobilio rūkė. G. L., eidamas susitikti su giminaite, buvo už nugaros užsikišęs medinę lazdą. Stovint prie automobilio, išgirdo triukšmą kito namo kieme ir jis nuėjo pažiūrėti kas nutiko, o N. Z. liko prie automobilio. Prie daugiabučio namo laiptinės durų, jis pamatė besistumdančius D. P. ir G. L., prie jų buvo mergina ir vaikinas su akiniais. Matė, kad D. P. ir G. L. mušasi, kuris kuriam sudavė smūgius, pasakyti negali. Prasidėjus muštynėms, mergina įbėgo į laiptinę. G. L., iš už nugaros išsitraukęs medinę lazdą, ja smūgiavo D. P., bet kur ir kiek smūgių sudavė, nurodyti negali. Jis pats niekam smūgių nesudavė (tomas 2, b. l. 5-7).

Iš 2019-11-07 ir 2019-11-13 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo N. Z. apklausos protokolų nustatyta, kad liudytojas N. Z. parodė, kad 2019-10-06 naktį, kelintą valandą nepamena, automobiliu BMW X3, paprašytas G. L., atvežė jį ir Ž. S. į Anykščius. G. L. nurodė sustoti prie daugiabučio ir nuėjo susitikti su pussesere, o jis su Ž. S. liko prie automobilio ir rūkė. Pasigirdus triukšmui, Ž. S. pirmas, jis jam iš paskos, nuėjo į tą pusę, ir prie daugiabučio namo laiptinės pamatė, kaip G. L. kumščiu smogė kažkokiam jaunuoliui į veidą. Netoliese stovėjo mergina, kažkoks jaunuolis ir Ž. S.. Pamatęs muštynes, jis grįžo į automobilį. Netrukus atbėgo Ž. S. ir G. L.. Pastarasis rankose turėjo medinę lazdą, kurią išmetė pakeliui į Panevėžį. Ar tą lazdą G. L. atsivežė iš Panevėžio, jis nematė. Jis pats smūgių niekam nesudavė (tomas 2, b. l. 13-16).

Iš 2019-12-12 tarnybinio pranešimo dėl atliktos telefonų numerių analizės, nustatyta, kad G. L. priklausantis telefono numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019-10-06 2.50 iki 2019-10-06 4.14 veikė Anykščių rajono ir miesto telekomunikacijos bokštų celių ribose (tomas 2, b. l. 21, 22-23).

Iš 2019-10-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. P. padaryta odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva lūpų kairiame kampe su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje, kairės plaštakos V-tame piršte, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, dešinio kelio srityje, dešinės plaštakos V-o delnakaulio galvutės lūžis. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais ir pailgos formos daiktais, mažiausiai 9 smūgių pasekoje. Dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžis kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b. l. 33-34).

Pagal BK 138 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-278-511/2015). Aiškinant nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties požymius, teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis Nr. 2K-384-788/2018). Pagal BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį, kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015).

G. L. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, grindžiama jo paties paaiškinimais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais duomenimis, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, o jų patikimumas patikrintas BPK numatytais proceso veiksmais. Kaltinamasis G. L. teisme dėl padarytų nusikalstamų veikų visiškai prisipažino ir davė aiškius bei nuoseklius parodymus, kurie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Sužalojimus D. P., bei smūgį D. P. padarė būtent G. L.. Įvertinus šiuos įrodymus, galima daryti pagrįstą išvadą, jog specialisto išvadoje nurodyti D. P. padaryti sužalojimai kilo būtent dėl G. L. neteisėtų veiksmų. Šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tyčia – G. L., suduodamas smūgius kumščiu, smogdamas su lazda, smūgiuodamas rankomis ir kojomis į veidą, juosmenį, šlaunis, blauzdas, rankas D. P., o D. P. bandant apginti D. P., suduodamas kumščiu vieną kartą jai į galvą, suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali būti sutrikdyta D. P. sveikatą, ir jų norėjo. Pagal atsiradusius padarinius D. P. atžvilgiu G. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tai, jog dėl G. L. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik ta aplinkybė, kad prieš kitą asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiajam D. P. nesunkiai sutrikdant sveikatą, bet ir tai, kad smurtas buvo panaudotas liudytojų D. P., Ž. S., N. Z. akivaizdoje, įvykį per langą matė liudytoja J. P., triukšmas buvo sukeltas nakties metu, taip trikdant asmenų ramybę ir poilsį, nes nuo triukšmo pabudo liudytoja J. K., bei per langą matė kaip nepažįstamas asmuo smogė D. P. į veidą. Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad G. L. viešoje vietoje įžūliais veiksmais (panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius D. P. ir D. P.), buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei visuomenės rimtis ir tvarka realiai sutrikdyta. Kaltinamasis suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų atsiras BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Kaltinamasis G. L. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymius, todėl jo kaltė įrodyta visiškai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų nustatymas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013). Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.