- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-514-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01009-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- D. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. ir atsakovės D. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei D. B. dėl žalos, susijusios su karvės pirkimu, atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės D. B. 600 Eur, kuriuos sumokėjo pirkdamas galviją, 50 Eur už galvijo atsivežimą ir 2 391,37 Eur dydžio žalos atlyginimą, susidedantį iš 1 363 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas didino prašomo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį ir galutinai prašė priteisti iš atsakovės D. B. 6 405,93 Eur dydžio žalos atlyginimą, kurį sudaro: 1) 600 Eur karvės įsigijimo kainą; 2) 50 Eur dydžio karvės pervežimo išlaidas; 3) 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą; 4) 4 755,93 Eur turtinę žalą; 5) 14 Eur dydžio vienos paros karvės priežiūros išlaidas, skaičiuojamas nuo 2019 m. birželio 27 d. iki kol atsakovė karvę pasiims bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje pagal skelbimą laikraštyje „Švenčionių kraštas“ telefonu kreipėsi į D. B., norėdamas nusipirkti karvę. Apžiūrėjus karvę, ieškovui nepatiko karvės laikymo sąlygos ir karvės išvaizda, tačiau iš bandos jis išsirinko jauną, žalmargę, stambių kaulų karvę, kuri nors ir buvo liesa, bet, jo manymu, su laiku svorio turėjo priaugti. Nurodė, kad ieškovui buvo svarbu, kad karvė duotų atsakovės nurodytą kiekį – 12-14 l pieno. Atsakovė nurodė, kad atskyrus karvę nuo bandos karvė davė 5 litrus pieno vakare ir 7 litrus ryte. 2018 m. liepos 28 d. su kaimynu A. Č. nuvyko pas atsakovę pirkti karvės. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. liepos 28 d., su atsakove pasirašė jo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad karvė rami, sveika, veršinga, duodanti ne mažiau kaip 14 litrų pieno per parą. Atsakovei už karvę sumokėjo 600 Eur, gavo įsigyto galvijo pasą ir karvę parsivežė pas save. Atsivežęs įsigytą karvę, per parą primelžė tik 2 litrus pieno, karvė buvo sulysusi, todėl dėl karvės sveikatos būklės kelis kartus telefonu bendravo ir su atsakove, pranešė jai, kad karvė nusilpusi, taip pat telefonu konsultavosi su veterinaru A. P., kuris nurodė, kad karvei sutrikusi širdies veikla dėl prasto šėrimo. Pagal A. P. rekomendacijas pirko karvei vitaminų, mineralų, pirko ir papildomai karvę šėrė rugine duona. 2018 m. rugsėjo 11 d. A. P. nustatė, kad karvė neveršinga. Pažymų iš veterinarijos, kad karvė nesveika, neturi. 2018 m. rugsėjo 20 d. A. P. paėmė karvės kraujo mėginius tyrimams. Atlikus kraujo tyrimus nustatyta, kad karvė sveika, karvės pienas geras. Išsiaiškinęs, kad karvė ne tokia, kaip nurodė atsakovė, raštu kreipėsi į atsakovę prašydamas karvę atsiimti, grąžinti 600 Eur už karvės pirkimą, sumokėti 50 Eur karvės gabenimo išlaidų ir atlyginti 100 Eur dydžio neturtinę žalą. Atsakovė neįvykdė sutarties sąlygų, kad karvė sveika, veršinga ir kad duoda ne mažiau kaip 14 litrų pieno per parą. Prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą sumažino iš karvės gautos naudos dydžiu – primelžto pieno kaina. Turtinę žalą sudaro karvės šėrimo, priežiūros ir gydymo išlaidos pagal pateiktus išlaidų apskaičiavimus. Dėl to, kad atsakovė pardavė ne tokią karvę, kokia nurodyta sutartyje, patyrė 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią sudaro ieškovo patirti nepatogumai dėl skambinimo atsakovei, dėl kreipimosi į institucijas, situacijos aiškinimosi, dėl mokymosi naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos elektroninės bylos duomenimis.
3. Atsakovė D. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas telefonu pranešė, kad karvė jam netinka, nes laikoma kaip žindanti. Dar po kelių dienų atsirado karvės pirkėjas, kuriam karvė tiko. Apie tai informavo ieškovą, tuomet ieškovas pasakė, kad karvę pirks ir jie susitarė dėl pirkimo dienos. Pretenzijas dėl karvės ieškovas raštu pareiškė praėjus savaitei ar daugiau po karvės pardavimo. Mano, kad ieškovas neteisus, kadangi pardavė normalią, sveiką karvę, kurią išsirinko pats ieškovas. Primelžiamo pieno kiekis galėjo sumažėti dėl karvės patirto streso dėl atskyrimo nuo bandos, pririšimo, vėliau vietos pakeitimo perkeliant karvę pas ieškovą. Apžiūrėjus karvę, su ieškovu nuvažiavo į savo namus, kur ieškovui pateikė jo išsirinktos karvės pasą, kuriame nurodyta, kad karvė mišrūnė. Ieškovo prašymu karvę buvo atskyrusi nuo bandos ir melžė du kartus per dieną, tuo laikotarpiu iš karvės primelžė 12-14 litrų pieno per parą. Atskyrus karvę, ieškovas neatvažiavo ir kontrolinio melžimo neatliko. Sutartyje nurodė, kad karvė veršinga, nes taip manė. Pardavimo metu ieškovo išsirinktos karvės būklė buvo gera – ji buvo sveika, jauna, normali karvė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui A. N. iš atsakovės D. B. 227,00 Eur dydžio turtinės žalos atliginimo, 50,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas A. N. pagal spaudoje esantį atsakovės ūkininkės D. B. skelbimą, kad parduoda pieninių galvijų veislės karves, kreipėsi dėl karvės įsigijimo. 2018 m. liepos 28 d. ieškovas ir atsakovė pirkimo–pardavimo sutartimi susitarė, kad ieškovas iš atsakovės perka žalmargę karvę (Nr. (duomenys neskelbtini)) už 600 Eur. Tą pačią dieną pardavėja karvę kartu su galvijo pasu perdavė pirkėjui, pirkėjas už karvę sumokėjo susitartą sumą. Iš atsakovės pateikto Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo nustatyta, kad D. B. ūkininko ūkis yra įregistruotas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai, taip pat, kad ieškova pasirinko CK 6.363 traipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą pažeitos teisės gynimo būdą.
6. Nustatyta, kad šalys galvijo pirkimo–pardavimo sutartyje aptarė, kad ieškovo perkama karvė rami, sveika (veterinaro netikrinta), veršinga, duodanti ne mažiau 14 litrų pieno per parą, pienas geros kokybės – skanus, riebus, be pašalinio kvapo ir prieskonio.
7. Teismas nustatė, kad, ieškovui įsigijus karvę, karvė nebuvo apžiūrėta veterinarijos gydytojo ir jos būklė iš karto po įsigijimo niekur objektyviai nėra užfiksuota, karvę veterinarijos gydytojas pirmą kartą apžiūrėjo tik 2018 m. rugsėjo 26 d., ieškovo prašymu, tikrindamas pieno kokybę, sveikatos būklę, ir ar karvė veršinga. Veterinarijos gydytojas nustatė, kad pieno kokybė tinkama, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikus karvės kraujo mėginių tyrimus nustatyta, kad karvė leukoze ir brucelioze neserga. Jokių kitų objektyvių duomenų apie ieškovo įsigytos karvės sveikatos būklę byloje nėra, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovo iš atsakovės įsigyta karvė nebuvo sveika.
8. Teismas sprendė, kad ieškovas objektyviais įrodymais nepagrindė nurodomos aplinkybės, kad iš atsakovės įsigytos karvės neprimelžia sutartyje nurodyto kiekio pieno. Aplinkybę, kad iš karvės primelžiama tik keturi litrai pieno nurodė ir liudytoja apklausiama ieškovo sutuoktinė I. N., tačiau spręsti apie primelžiamo pieno kiekį vien tik iš ieškovo sutuoktinės paaiškinimų, atsižvelgiant į tai, kad liudytoja ieškovo sutuoktinė ir jos duodami paaiškinimai yra subjektyvūs, nėra pagrindo, kadangi jokių kitų objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, koks pieno kiekis primelžiamas iš ieškovo įsigytos karvės, byloje nėra. Ieškovas neįrodė, kad įsigytas galvijas neatitiko sutarties dėl primelžiamo pieno kiekio.
9. Teismas nustatė, kad šalys sutartimi susitarė, jog ieškovo perkama karvė „telinga“, t. y. veršinga. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį atsakovė, pasirašydama sutartį, kurioje nurodyta, kad karvė veršinga, turėjo tokią karvę ir parduoti. Teismas nurodė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė siūlė ieškovui jo lėšomis atlikti patikrinimą, ar karvė veršinga, nepagrįsta, kadangi už parduodamos prekės savybių atitikimą sutartyje nurodytoms atsakingas pardavėjas ir dėl to tokį patikrinimą turėjo atlikti pati atsakovė iki sutarties sudarymo. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui pardavė veršingą karvę. Be to, iš liudytojo A. P., dirbančio veterinarijos gydytoju, paaiškinimų ir jo 2018 m. spalio 2 d. atsakymo į paklausimą nustatyta, kad iki šio atsakymo pateikimo veterinarijos gydytojas patikrino, ar karvė veršinga, ir nustatė, kad ji tuo metu nebuvo veršinga. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, kad ieškovo įsigyta prekė neatitiko sutartyje nurodytos savybės – karvė nebuvo veršinga, todėl atsakovei kyla pareiga atsakyti už prekės neatitikimą sutarčiai.
10. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nustatęs, kad ieškovas, besikreipdamas į atsakovę dėl karvės pirkimo, nenurodė pageidavimo įsigyti veršingą karvę, įsigyjamos karvės savybė – kad ji veršinga, į sutartį buvo įrašyta dėl to, kad atsakovė nurodė, kad karvė veršinga, todėl sprendė, kad minėta savybė nebuvo pagrindinė karvės savybė, dėl kurios ieškovas pasirinko įsigyti būtent šią karvę. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė, ieškovui nurodžius, kad karvė netinkama, siūlė ieškovui grąžinti galviją ir sutiko grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau ieškovas karvės negrąžino, reikalaudamas, kad atsakovė jį pasiimtų, taip pat į tai, kad nuo karvės įsigijimo praėjo ilgas laiko tarpas ir ieškovo įsigyto galvijo savybės galimai pasikeitė, sprendė, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas būtų neproporcingas prievolių pažeidimo mastui, galintis sukelti neadekvačių teisinių padarinių, todėl teismas taikė alternatyvų vartotojo teisių gynimo būdą ir iš atsakovės ieškovui priteisė dalį už prekę sumokėtų pinigų – 200 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovo įsigytas galvijas neatitinka tik vienos sutartyje nurodytos savybės.
11. Spręsdamas dėl kitų ieškovo patirtų nuostolių, teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 2 d. ir 2019 m. sausio 5 d. ieškovas veterinarijos gydytojui sumokėjo po 20 Eur. Teismas nurodė, kad pagal ieškovo, liudytojo A. P. paaiškinimą, 2018 m. spalio 2 d. veterinarijos gydytojas atliko patikrinimą, ar karvė veršinga, atliko pieno patikrinimą ir paėmė karvės kraujo mėginius, už patikrinimą ieškovas sumokėjo 20 Eur, tačiau kvite apie pinigų gavimą nenurodyta, kiek ieškovas sumokėjo už patikrinimą, ar karvė veršinga, todėl teismas sprendė, kad sumokėjo maždaug trečdalį sumos – 7 Eur. Iš gyvulių sėklinimo pažymėjimo nustatė, kad ieškovas patyrė 20 Eur dydžio nuostolius dėl karvės sėklinimo. Teismas sprendė, kad šie nuostoliai, susiję su neatitinkančios sutartyje nurodytos kokybės daikto įgijimu, todėl ieškovui priteisė iš atsakovės 27,00 Eur.
12. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, į tai, kad, atsakovei pasiūlius, ieškovas įsigytos karvės iš karto negrąžino, bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovės ieškovui priteisė 50 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.
13. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovas sumokėjo 144 Eur žyminio mokesčio, teismui patenkinus 4,32 procentus ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
14. Spręsdamas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nurodė, kad atsakovė pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje nurodoma, kad 800 Eur sumokėti advokatui už konsultavimą už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teisme keturiuose posėdžiuose, tačiau nepateikė išlaidų apskaičiavimo, be kurio teismas negali vertinti, ar prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka rekomenduojamus priteistinų užmokesčio už advokato nurodytas suteiktas teisines paslaugas maksimalius dydžius, todėl šių išlaidų nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) A. N. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
16. Ieškovas nurodė, kad apeliacinis skunda paduodamas dėl įrodymų užtikrinimo – dėl neišreikalauto iš UAB „Tele2“ pokalbių išklotinių, neišreikalautų Švenčionių rajono policijos komisariato tyrimų medžiagos, dėl atsisakymo liudytojais iškviesti policijos pareigūnus bei Švenčionių valstybinė maisto ir veterinarinės tarnybos valdininku; dėl Vilniaus regiono apylinkė teismo pirmininkė pavaduotojos 2019 m. kovo 13 d. nutarties; dėl dalie ieškovo prašymų nenagrinėjimo; dėl prašymo skirti kompensaciją liudytojui A. P.; dėl neleidimo liudytojai I. N. naudoti užrašais. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas pagrįstai konstatavęs, kad neveršinga, nepagrįstai nekonstatavo, kad ieškovo 2018 m. rugpjūčio 1 d. rašte išdėstytas reikalavimas atsakovei yra teisėtas ir vykdytinas.
16.2. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovui siūlė pirkti būtent tą karvę, kurią ieškovas ir nupirko. Atsakovė šią karvę ieškovui pristatė kaip duodančią 15-18 litrų pieno per parą. Atsakovė nurodė, kad jos pačios atlikto kontrolinio melžimo metu karvė davė 12 litrų pieno per parą bei įtikino ieškovą, kad po 3-5 dienų duos ir 16 litrų. Pasirašydama sutartį pasitikėjo atsakove. 2018 m. liepos 31 d. ieškovui tapo aišku, kad karvė atsakovės nurodyto pieno kiekio neduoda, t.y., kad karvė neatitinka sutarties sąlygų. Nurodo, kad karvės pakeisti atsakovė negalėjo, nes neturėjo tokių pačių kokybės kriterijų karvės, susitarti dėl kainos sumažinimo nepavyko, todėl reikalavo sutarties nutraukimo.
16.3. Teismas nepagrįstai patikėjo atsakovės teiginiais, kad atsakovė siūlė ieškovui karvę grąžinti. Byloje yra įrodymų, kad atsakovė atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės daiktą vengė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovui siūlė grąžinti karvę atsakovei, o ji siūlė grąžinti pinigus ieškovui bei atlyginti patirtą žalą, kad pardavė ieškovui karvę, atitinkančią kriterijus, nurodytus atsakovės pateiktoje sąskaitoje, kad karvė, ieškovo prašymu, buvo atskirta ir pririšta, kad karvė nebuvo veterinarų tikrinta.
Žemesnės instancijos teismas
16.4. Teismas nepagrįstai 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi bei 2019 m. balandžio 30 d. parengiamojo posėdžio metu uždraudė karvę grąžinti atsakovei.
16.5. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės už netinkamos kokybės karvės pardavimą, taikė niekuo nepagrįstas proporcijas: ieškovui skyrė 1/3, atsakovei – 1/3 dalį. Teismas nepaaiškino, kokiais kriterijais vadovavosi nustatydamas tokią proporciją.
Šalies argumentai
16.6. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė naujus įrodymus: 17 kalendoriaus lapelių kopijų, kuriuose nurodo vedęs karvės duodamo pieno apskaitą; 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo aktą ir 2019 m. liepos 25 d. sąskaitą-faktūrą, patvirtinantys karvė niekada nedavė ir neduoda pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto pieno kiekio. Ieškovas bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
17. Atsakovė D. B. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Klausimas dėl pokalbių išklotinių išreikalavimo buvo išspręstas parengiamųjų posėdžių metu. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas ir atsakovė telefonu bendravo dėl karvės pirkimo-pardavimo, iš telefonų skambučių išklotinės pokalbių turinys netaptų žinomas, todėl teismas pagrįstai šio ieškovo prašymo netenkino.
17.2. Nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai ieškovas grindė teisėjos ieškovo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais, jokių CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją nebuvo, todėl nebuvo pagrindo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją.
17.3. CPK 190 straipsnyje yra numatyta, kad prašymą liudytoją šaukti pateikę byloje dalyvaujantis asmuo CPK nustatyta tvarka apmoka visas liudytojo turėtas išlaidas. Be to, išlaidos turi būti pagrįstos, tačiau nei pats ieškovas, nei liudytojas A. P. teismui nepateikė jokių duomenų apie liudytojo patirtas išlaidas.
17.4. Visiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kad teismas neleido liudytojai I. N. duodant parodymus naudoti užrašais, kadangi liudytoja duodama parodymu naudojosi užrašais, juos skaitė, teismas tik pasitikslino, kokiais užrašais naudojasi liudytoja, tačiau jais naudotis neuždraudė.
17.5. Pagrindinė priežastis, kodėl ieškovas siekia nutraukti sutartį yra ta, kad ieškovo nupirkta karvė duoda mažai pieno, t.y. neduoda pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto 16-18 litrų pieno per parą. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas pateikė teismui įrodymus, pasirašytus paties ieškovo, jo sutuoktinės, liudytojo A. P., su kuriuo ieškovas yra seniai pažįstamas, bei dar neaišku kokių asmenų. Šiuos ieškovo pateiktus įrodymus, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, teismas turėtų atsisakyti priimti.
Šalies argumentai
18. Apeliantė (atsakovė) D. B. apeliaciniu skundu prašo:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas, taikydamas alternatyvų vartotojo teisių gynimo būdą iš atsakovės ieškovui priteisė dalį už prekę sumokėtų pinigų – 200 Eur, panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti apeliacinio skundo šioje dalyje, prašo sprendimą pakeisti – priteistą sumą sumažinti iki 120 Eur dydžio;
Žemesnės instancijos teismas
2) skundžiamo sprendimo dalį, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė nepriteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktas teisines paslaugas, prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą;
3) Priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
19. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, šiais argumentais:
19.1. Teismas netinkamai aiškino šalių sudarytą sutartį, sutarties šalių tikruosius ketinimus. Ieškovas kreipdamasis į atsakovę dėl karvės įsigijimo nurodė vienintelę karvės savybę – karvės duodamo per parą pieno kiekis (ne mažiau kaip 14 litrų), ieškovas nenurodė pageidavimo įsigyti veršingą karvę. Sutartyje, kurią paruošė ieškovas, nurodyta karvės savybė „veršinga“ buvo įrašyta tik todėl, kad atsakovė nurodė, kad karvė veršinga. Atsakovei pasiūlius patikrinti pas veterinarą, atsakovas tai daryti atsisakė. Taigi minėta karvės savybė nėra pagrindinė savybė, dėl kurios ieškovas įsigijo būtent šią karvę. Todėl ieškovui nusipirkus karvę, kuri nėra veršinga, nebuvo pažeisti ieškovo lūkesčiai, turėti kreipiantis pagal skelbimą. Ieškovui buvo pasiūlyta patikrinti pas veterinarą ketinamos pirkti karvės sveikatos būklę, tačiau ieškovas tai daryti atsisakė. Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad pats ieškovas išsirinko pirkti būtent šią karvę, o jau po trijų dienų pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus bei dar sumokėti 150 Eur žalos atlyginimo.
19.2. Byloje nėra duomenų, kad karvė ateityje negalėtų turėti prieauglio, atsakovė nurodė, kad karvė anksčiau turėjo prieauglį, ieškovas šios aplinkybės neginčijo. Nurodo, kad tokiu būdu iš atsakovės priteisus 200 Eur, kas iš esmės reiškia prekės pardavimo kainos sumažinimą, o ieškovo ir atsakovės įgytai karvei ateityje sulaukus prieauglio (atsivedus veršiuką) ir neatmetama galimybė, kad karvė prieauglį ateityje gali turėti ir ne vieną kartą, atsakovė iš esmės bus finansiškai nukentėjusi, o ieškovas bus ir karvę pigiau įsigijęs, ir galės naudotis karvės duodamu prieaugliu.
Žemesnės instancijos teismas
19.3. Teismas priteisdamas iš atsakovės 200 Eur dydžio sumą, jos dydžio bei apskaičiavimo nepagrindė. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą ieškovo naudai priteisti iš atsakovės 200 Eur, sumažindamas parduodamos karvės kainą, prašo šią sumą sumažinti iki 120 Eur. Prašymą grindžia tuo, kad sutartyje buvo nustatytos 5 karvės savybės: 1) rami, 2) sveika, 3) veršinga, 4) duodanti ne mažiau 14 litrų pieno per parą, 5) pienas geros kokybės – skanus, riebus, be pašalinio kvapo ir prieskonio, o teismas konstatavo tik vienos savybės neatitikimą, kuri, kaip pats teismas nustatė, buvo nepagrindinė savybė, lėmusi ieškovo pasirinkimą įsigyti būtent šią karvę, todėl nebuvo pažeisti ieškovo lūkesčiai. Dėl nurodytų priežasčių pardavimo kaina turėtų būti mažinama proporcingai pagal sutarties sąlygų pažeidimo pobūdį.
19.4. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius 800 Eur už advokato pagalbą, sumokėjimą, sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje nurodyta, kad 800 Eur sumokėti advokatui už konsultavimą, atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teisme keturiuose posėdžiuose. Nurodytos išlaidos daugiau nei tris kartus mažesnės už rekomendacijų 7, 8.1, 8.19 punktuose nustatytus maksimalius dydžius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
21. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė: 17 kalendoriaus lapelių kopijų, kuriuose nurodo vedęs karvės duodamo pieno apskaitą; 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo aktą ir 2019 m. liepos 25 d. sąskaitą-faktūrą, kuriuos prašo prijungti prie bylos medžiagos. Nurodo, kad šie įrodymai patvirtina, kad karvė niekada nedavė ir neduoda pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto pieno kiekio. Taip pat 2020 m. kovo 10 d. teisme gautas ieškovo prašymas prijungti prie bylos medžiagos 2020 m. kovo 9 d. veterinaro A. P. paaiškinimą raštu, kuriuo įrodinėja, kad karvė serga nepagydoma liga.
23. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo prie bylos prijungti rašytinius įrodymus, susijusius su karvės duodamu per parą pieno kiekiu. Bylos pirmoje instancijoje nagrinėjimo metu vienas iš įrodinėjimo dalykų buvo būtent karvės per parą duodamo pieno kiekis. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovas neįrodė, kad karvė per parą duoda mažiau pieno nei nurodyta sutartyje, ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė kalendoriaus lapelių kopijas, kuriose matyti ranka užrašyti skaičiai, tačiau neaišku, kas tai per skaičiai, ką jie reiškia, kas ir kada juos užrašė; teismui pateiktas 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo aktas, yra surašytas jau po teismo sprendimo priėmimo, taip pat nėra aišku, kas aktą pasirašė (R. B., I. B.). Taip pat nagrinėjamu atveju, yra aktuali karvės sveikatos būklė jos pirkimo-pardavimo metu, o ne po pusantrų metų, todėl pateiktas 2020 m. kovo 9 d. veterinaro paaiškinimas raštu apie karvės sveikatos būklę 2020 m. kovo mėnesį neturi įrodomosios reikšmės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo prijungti prie bylos naujų įrodymų, nes tokie rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Be to, pateikti įodymai neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių (CPK180 str.).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo.
Dėl įrodymų vertinimo
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2018 m. liepos 28 d. (sutartyje nurodyta data 2018 m. rugpjūčio 28 d.) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė pardavė, o ieškovas nusipirko žalmargę karvę Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad karvė rami, sveika (veterinaro netikrinta), telinga, duoda ne mažiau kaip 14 litrų pieno per parą, pienas geros kokybės – skanus, riebus, be pašalinio (pienui nebūdingo) kvapo ir prieskonio. Už karvę ieškovas atsakovei sumokėjo 600,00 Eur kainą (e.b. I tomas, b.l. 6). Iš byloje esančio galvijo paso nustatyta, kad ieškovo minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigyta karvė yra gimusi 2016 m. kovo 22 d.; (duomenys neskelbtini); lytis – moteriška; veislė – juodmargiai x mėsinių veislių (e.b. I tomas b.l 6). 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu dėl apgavystės perkant karvę ir jos grąžinimo ieškovas atsakovei nurodė, kad karvė neduoda sutartyje nurodyto pieno kiekio per parą bei pareikalavo atsiimti karvę bei grąžinti sumokėtus 600,00 Eur bei sumokėti 100,00 Eur žalą (e.b. I tomas, b.l 7). 2018 m. spalio 2 d. veterinaras A. P. atsakyme į paklausimą nurodė, kad karvė neveršinga; karvės atskirų ketvirčių piene subklinikinių mastitų nerasta; karvė leukoze ir brucelioze neserga (e.b. I tomas, b.l. 14). 2018 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą karvė perregistruota ieškovo vardu, pranešimas pasirašytas ūkinių gyvūnų ženklinimo paslaugas teikiančio asmens A. P. (e.b. I tomas, b.l. 58).
26. Byloje kilo ginčas dėl to ar, ieškovui pagal šalių sudarytą karvės pirkimo-pardavimo sutartį perduota karvė atitiko sutartyje nurodytas sąlygas, dėl pažeistų teisių gynimo būdo taikymo bei žalos atlyginimo.
27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudaryta karvės pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo pirkimo-sutartis, kadangi ieškovas – fizinis asmuo – prekę (galviją) įsigijo savo poreikiams iš ūkininkės D. B., veikiančios verslo tikslais, byloje dėl to ginčo nėra, taip pat nėra ginčo dėl to, kad šalių santykiams reguliuoti taikytinos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios teisės normos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.350–6.370 straipsniuose, kur yra įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo/vartotojo teisių apsaugos.
28. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Reikalavimus daikto kokybei reglamentuoja minėto CK 6.363 straipsnio 1–3 dalys. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikties tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir netinkama daikto kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, tarp jų ir įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Tai, ar galiojančio vartotojų teisių apsaugą užtikrinančio teisinio reglamentavimo kontekste kuris nors iš pasirinktų vartotojo teisių gynimo būdų, išdėstytų CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse, suderinamas su proporcingumo principu, sprendžia teismas, vadovaudamasis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
29. Civilinės bylos teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).
30. Nagrinėjamu atveju, apeliantas ieškovas nesutiko su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jo įsigyta karvė neatitiko sutarties dėl primelžiamo pieno kiekio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad jo iš atsakovės įsigyta karvė neatitinka sutarties sąlygos dėl primelžiamo pieno kiekio, kadangi šios aplinkybės ieškovas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, o liudytojos I. N. paaiškinimus vertino kritiškai, kadangi ji yra ieškovo sutuoktinė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovo iš atsakovės įsigyta karvė neatitinka sutarties sąlygos, būtent neduoda sutartyje nurodyto 14 litrų pieno per parą pieno kiekio, ieškovas įrodinėjo tik paties ieškovo bei liudytojos I. N. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, jokių kitų objektyvių duomenų byloje nėra pateikta, visi ieškovo į bylą pateikti raštai, kuriuose yra minima, kad ieškovo įsigyta karvė neduoda sutartyje nurodyto pieno kiekio, yra surašyti paties ieškovo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojos I. N. paaiškinimai vertintini kaip subjektyvūs, kadangi ji yra ieškovo sutuoktinė ir gali būti suinteresuota bylos baigtimi, be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad karvė yra bendra jos ir ieškovo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad karvė neatitinka sutarties sąlygos dėl duodamo pieno kiekio, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.
31. Apeliantas taip pat nesutiko su teismo išvada taikyti alternatyvų ieškovo pažeistos teisės gynimo būdą. Ieškovas prašė taikyti CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintą jo pažeistos teisės gynimo būdą, t.y. vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Ieškovui reiškiančiam reikalavimą taikyti CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintą pažeistos teisės gynimo būdą, tenka pareiga įrodyti, kad įsigytas daiktas (šiuo atveju karvė) neatitinka sutarties sąlygos ir tas neatitikimas nėra mažareikšmis (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Byloje nustatyta ir šios aplinkybės šalys neginčijo, kad ieškovo keltas reikalavimas buvo karvės per parą duodamo pieno kiekis (ne mažiau 14 litrų). Nustatyta, kad ieškovas neįrodė, kad karvė tokio pieno kiekio per parą neduoda (30 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (2018 m. spalio 2 d. veterinarijos gydytojo A. P. atsakymą į paklausimą), šalių bei liudytojų paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, nusprendė, kad karvė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neatitiko sutarties sąlygos „telinga“, t.y. veršinga.
32. Byloje esantys duomenys - į sutarties tekstą ieškovo įrašyta karvės savybė „telinga“ tik atsakovei tą nurodžius, dėl ko ši savybė ieškovui nebuvo lemiama sudarant sandorį, į praėjusį po sutarties sudarymo laiko tarpą, per kurį ieškovas disponavo įsigyta karve, į tai, kad dėl objektyvių priežasčių galėjo pakisti karvės savybes – patvirtina teismo išvadas, kad ieškovo pasirinktas pažeistos teisės gynimo būdas, numatytas CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte, nagrinėjamu atveju, yra neproporcingas, todėl teismas pagrįstai taikė alternatyvų vartotojo teisių gynimo būdą, t.y. tam tikra suma sumažino karvės kainą.
33. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirkimo objekto savybės neatitikimo sutarties reikalavimų, taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo pritaikyta proporcija. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės atsakomybę šalina tai, kad ieškovas pats į sutartį įrašė karvės savybę „telinga“, t.y. veršinga, pagal atsakovės žodžius, nepatikrinęs karvės pas veterinarijos gydytoją, kadangi pagal teisės aktų reikalavimus būtent pardavėjui tenka pareiga užtikrinti parduodamo daikto kokybę, t.y. kad daikto savybės atitinka vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, ir pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančiai sutarties sudarymo metu (CK 6.363 straipsnio 5 dalis). Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasirašydama pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad karvė yra veršinga, tokią karvę atsakovė ir turėjo ieškovui parduoti. Tai, kad ieškovas turėjo galimybę patikrinti ketinamą įsigyti karvę pas veterinarijos gydytoją ir įsitikinti, ar karvė yra veršinga, tačiau to nepadarė, nepašalina atsakovės atsakomybės dėl parduotos karvės neatitikimo sutarties sąlygoms. Pažymėtina, kad nei teisės aktai, nei sutartis ieškovui nenustatė pareigos prieš įsigyjant karvę, ją patikrinti pas veterinarijos gydytoją (CK 6.377 straipsnio 1 dalis).
34. Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismui nustačius, kad karvė neatitinka neesminės sutartyje nurodytos savybės, dėl ko ieškovas žalos nepatyrė, ieškovo teisės neturi būti ginamos: kaip jau minėta, pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto pardavimo metu, nepriklausomai nuo to ar dėl to pirkėjas patyrė nuostolių. Šiuo atveju ieškovas įrodė, kad karvė sutarties sudarymo metu nebuvo veršinga (įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, atsakovė nepateikė, o aplinkybė, kad galimai galėtų būti prieauglis ateityje, atsakovė grindė tik prielaidomis), o tai reiškia, kad ieškovas įrodė, kad karvė neatitiko vienos iš sutartyje nurodytų karvės savybių.
35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl alternatyvaus pažeistų teisių gynimo būdo taikymo, įvertino tokio neatitikimo pobūdį ir reikšmę bei priteisė ieškovui iš atsakovės (200,00 Eur) sumą (kainos mažinimo dalį).
36. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pardavimo kaina turėtų būti mažinama lygiomis dalimis pagal nustatytą sutarties sąlygų pažeidimo pobūdį bei kiekį, kas proporcingai sudarytų 120 Eur, t.y. 1/5 kainos. Šalių pasirašytoje pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad karvė yra rami, sveika (veterinaro netikrinta), telinga, duoda ne mažiau kaip 14 litrų pieno per parą, pienas geros kokybės – skanus, riebus, be pašalinio (pienui nebūdingo) kvapo ir prieskonio. Šiuo atveju apeliantė neįrodė, kad visos sutartyje nurodytos savybės pagal jų esmę yra lygiavertės, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl savybės, kad karvė turėjo būti veršinga, neatitikimo kaina turi būti sumažinta 200 Eur, pagrįsta ir proporcinga šios savybės reikšmei bei protingumo, sąžiningumo principams.
37. Apeliantė (atsakovė) taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Patirtoms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė į bylą: 2019 m. birželio 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje nurodyta mokėtina 800,00 Eur suma, nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: konsultavimas, atsiliepimo į ieškinį parengimas, atstovavimas pirmosios instancijos teisme: 2019 m. vasario 6 d.; 2019 m. kovo 7 d.; 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. birželio 27 d.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi sąskaitoje nurodytų teisinių paslaugų pobūdį (konsultavimas, atsiliepimo į ieškinį pateikimas bei dalyvavimas keturiuose teismo posėdžiuose) sprendžia, kad nurodytų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas yra aiškiai nurodytas sąskaitoje, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
39. Sprendžiant dėl priteistinų išlaidų dydžio, atsižvelgtina ne tik į atmestų reikalavimų dalį bei maksimalius rekomenduojamus dydžius pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, bet ir į ieškinio sumą, į tai, kad šioje byloje buvo nustatyta, kad ieškovo, kaip vartotojo, teisės buvo iš dalies pažeistos. Dėl to priteistinų išlaidų dydis pirmosios instancijos teisme mažintinas iki 200 Eur (CPK 93 str., 98 str.).
40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms (išskyrus dėl kainos dydžio sumažinimo), todėl papildomai jų nekartoja.
41. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, dėl ko iš dalies keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo apeliacinį skundą bei iš dalies (dėl bylinėjimosi išlaidų) patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, taip pat atsižvelgus į tai, kad ginčas teisiniu požiūriu yra nesudėtingas, taip pat atsižvelgus į ieškinio sumą, atsakovei iš ieškovo priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 100,00 Eur (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
ieškovo A. N. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovės D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 17 d sprendimą pakeisti iš dalies ir jį išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti A. N. iš D. B. 227 (dviejų šimtų dvidešimt septynių) Eur dydžio turtinės žalos, 50 (penkiasdešimties) Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 15 (penkiolikos) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 292 (du šimtus devyniasdešimt du) Eur.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei D. B. iš ieškovo A. N. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei D. B. iš atsakovo A. N. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.