- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- 2-1306-236/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00982-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Atsakovas
- R. B. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Z. V. ir atsakovo R. B. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3921-803/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF LIZINGAS ” ieškinį atsakovui R. B. S. dėl skolos priteisimo, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB ,,FF LIZINGAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. S., prašydama priteisti iš atsakovo 79 804,10 Eur skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2016-02-01 sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei BUAB ,, FF LIZINGAS“ iš atsakovo R. B. S. 79 804,10 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-05-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (civilinė byla Nr. 2-1743-603/2016).
Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktų pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 sprendimą už akių bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį atsakovui R. B. S..
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 sprendimu už akių nuspręsta dėl neįtraukto į bylą pareiškėjo Z. V. teisių ir pareigų, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad R. B. S. nėra skolingas ieškovei.
Pareiškėjas nurodė, kad 2015-12-09 teikė prašymą teismui civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016, kad jį įtrauktų trečiuoju asmeniu. Pareiškėjo teigimu, jis būtų paaiškinęs, kokius dokumentus reikia išreikalauti iš UAB „FF LIZINGAS“, kurie patvirtintų, kad R. S. nėra skolingas. Pažymėjo, kad remiantis Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 sprendimu ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš pareiškėjo. Dėl to teigė, kad yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių, taip pat ir pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi paaiškėjo aplinkybė, kad R. B. S. nėra skolingas ieškovei.
Pareiškėjas teigė, kad dėl ligos praleido terminą per 3 mėnesius pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl šis formalumas neturėtų apriboti jo teisės kreiptis į teismą.
Ieškovė BUAB „FF LIZINGAS“ su prašymu nesutiko, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017 yra nagrinėjamas ginčas dėl Z. V., kaip buvusio vadovo, pareigų tinkamo neatlikimo.
Ieškovė pažymėjo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje Nr. B2-420-413/2017 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėjas įrodinėjo kitas aplinkybes dėl R. S. skolos egzistavimo fakto, nurodydamas, jog dalis lėšų buvo perskolinta šiam asmeniui.
Ieškovės teigimu, pareiškėjas negali reikšti prašymo dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pažymėjo, kad minėtas klausimas buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016 ir buvo išspręstas. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu.
Atsakovas R. B. S. atsiliepime į prašymą nurodė, kad nėra skolingas BUAB „FF LIZINGAS“, kadangi 2008 m. paskolino lėšas įmonei. Prasidėjus ekonominei krizei BUAB „FF LIZINGAS“ trūko lėšų, todėl 2010-01-29 buvo sudaryta paskolos sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017-05-10 nutartimi nutarė atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu.
Teismas sutiko, kad civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016 pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.) 2015-12-10 buvo pateiktas pareiškimas įstoti į bylą trečiuoju asmeniu / bendraieškiu. Teismas 2015-12-11 šį prašymą atmetė, kadangi teismas sprendė, kad šios bylos išsprendimas negali turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skiriasi pateiktas faktinis prašymo pagrindas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimo, įrodinėjant, kad priėmus civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016 sprendimą, reikalaujama iš jo skolos priteisimo.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimo, konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 sprendime nėra išdėstyta motyvų ir argumentų, kurie turėtų įtakos pareiškėjo teisėms bei pareigoms, ir teismas nesprendė nei skolos fakto priežastinio ryšio su prašyme dėl proceso atnaujino išdėstytomis aplinkybės dėl susitarimo tarp R. B. S. ir Z. V.. Visais atvejais siekiant patraukti asmenį teisinėn atsakomybėn privalo būti įrodyta jo neteisėta veika, priežastinis ryšys su kilusia žala (CK 6.245–6.247 ir 6.249 straipsniai), dėl to teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentas, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 sprendimu ieškovė įgijo teisę į dėl žalos atlyginimą, yra teisiškai nepagrįstas.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, kad pareiškėjo argumentas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimo yra nepagrįstas ir nėra pagrindas proceso atnaujinimui. atnaujinti.
Teismas pareiškėjo argumentą, jog procesas turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes paaiškėjo, kad atsakovas R. B. S. nėra skolingas, laikė teisiškai nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai negalėjo paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis). Be to, pareiškėjas negalėjo ginti atsakovo interesų teisme ir už jį atsikirtinėti į ieškinį (CPK 56 straipsnis).
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, galinčių paneigti teismo sprendimo teisėtumą, ir kad tokia aplinkybė būtų naujai paaiškėjusi po išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1743-603/2016.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, šalių argumentus, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl to teismas atsisakė procesą atnaujinti (CPK 178 str., 370 str. 3 d.).
Teismas pažymėjo, kad nevertina ieškovės argumentų dėl prašymo padavimo praleidus terminą, nes kreipimosi į teismą aplinkybės tampa teisiškomis nereikšmingomis, kadangi negali paveikti teisinio rezultato byloje.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi ieškovės reikalavimas atsakovui R. B. S. buvo kildinamas iš bankroto bylos proceso.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Pareiškėjas Z. V. atskiruoju skundu prašo priimti į bylą naujus įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos 2017-05-10 teismo nutartį, skirti ieškovės atstovui UAB „ADMIVITA“ 4 000 Eur baudą, 50 proc. jos lygiomis dalimis skirti pareiškėjui Z. V. ir atsakovui R. B. S., įvertinti žinomai melagingų UAB „ADMIVITA“ paaiškinimų teikimą teismui (CPK 299 str., 300 str.). Atskirajame skunde nurodo:
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo klaidingą faktinį pagrindą, kad pareiškėjas prašo procesą civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016 atnaujinti dėl to, kad teismas atmetė pareiškėjo 2015-12-09 prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus ir paaiškinimus, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei, tačiau teismas šių įrodymų nevertino.
Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti dėl pareiškėjo tebesitęsiančio gydymo po sunkių 2016-06-29 patirtų traumų. Teismas šį prašymą priėmė nagrinėjimui ir jį nagrinėjo, todėl laikytina, kad teismas tenkino pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė betarpiškumo principą, kadangi neištyrė ir nevertino nei vieno pareiškėjo pateikto įrodymo (CPK 14 str. 1 d. ir 235 str. 1 d.). Teismas pažeidė kontekstinio bylos aplinkybių vertinimo taisyklę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų pakankamumo taisyklę ir todėl neteisingai išsprendė ginčą dėl pagrindo procesui atnaujinti buvimo.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės atstovo žinomai melagingais paaiškinimais, kad ginče dėl UAB „FF LIZINGAS“ bankroto pripažinimo tyčiniu Z. V. tariamai kitaip nei prašyme dėl proceso atnaujinimo aiškino R. B. S. ir UAB „FF LIZINGAS“ santykius.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 sprendimas už akių neturėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad jis UAB „FF LIZINGAS“ vardu sudarė sutartį su R. B. S. ir kad į UAB „FF LIZINGAS“ kasą įnešė R. B. S. lėšas.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo argumentas, jog atsakovas R. B. S. nėra skolingas ieškovei, yra teisiškai nepagrįstas, kad nėra pateikti įrodymai, galintys paneigti Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 sprendimo už akių teisėtumą ir kad tokia nauja aplinkybė paaiškėjo po išnagrinėtos civilinės bylos Nr.2-1743-603/2016.
Atsakovas Ričardas B. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-05-10 nutartį ir priimti naują sprendimą - procesą civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016 atnaujinti, o apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad nepakanka duomenų naujam sprendimui priimti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, išreikalauti iš UAB „FF LIZINGAS“ buhalterinės apskaitos duomenis apie atsakovo ir UAB „FF LIZINGAS“, taip pat UAB „FF LIZINGAS“ ir Z. V. priešpriešinius reikalavimus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde nurodo:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl to, kad pareiškėjas tariamai prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-1743-603/2016 dėl to, kad 2015-12-09 prašymu jis kreipėsi į teismą prašomoje atnaujinti byloje dėl jo įtraukimo į bylą, bet teismas atmetė šį prašymą. Tuo tarpu, pareiškėjas savo prašymą grindžia ne šia aplinkybe, o kita aplinkybe, t .y. tuo, kad Ričardas B. S. nėra skolingas ieškovei. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir/ar byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo CPK 327 str. 1 d. 2 p. pagrindu, CPK 327 str. 2 d. Skundžiama nutartis naikintina absoliučiais negaliojimo pagrindais - CPK 329 str. 2 d. 4 p. ir 329 str. 3 d. 1 p. pagrindais.
Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo, netinkamai taikė kasacinio teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles ir pažeidė įrodymų pakankamumo principą, nes nevertino nė vieno pareiškėjo pateikto įrodymo ir paaiškinimų bei jų visumos, sudarančių pagrindą proceso atnaujinimui ir jų įrodomąją reikšmę, nevertino įrodymų viseto, nedarė išvadų apie įrodinėjimo dalyku byloje esančio mano skolos ieškovui buvimo ar nebuvimo, sprendžiant iš įrodymų visumos, o ne tik ieškovės paaiškinimų.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 sprendimas už akių neturėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pripažino skolą.
Atsiliepimuose į atsakovo ir pareiškėjo atskiruosius skundus ieškovė prašo atskiruosius skundus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017-05-10 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės ir materialinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str. ir 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskiruosiuose skunduose nurodytais iš esmės deklaratyvaus pobūdžio motyvais. Apeliantai nenurodė materialinės teisės normų, kurias pažeidė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.
Atsiliepime į atsakovo R. B. S. atskirąjį skundą pareiškėjas Z. V. prašo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-05-10 nutartį ir priimti naują sprendimą - procesą civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016 atnaujinti, o apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad nepakanka duomenų naujam sprendimui priimti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, išreikalauti iš UAB „FF LIZINGAS“ buhalterinės apskaitos duomenis apie atsakovo ir UAB „FF LIZINGAS“, taip pat UAB „FF LIZINGAS“ ir Z. V. priešpriešinius reikalavimus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dėl apskaitos dokumentų sunaikinimo priimti atskirąją nutartį. Atsiliepime nurodo:
Sutiktina su apeliantu, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aplinkybe, kad atsakovas nėra skolingas ieškovei. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir/ar byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo CPK 327 str. 1 d. 2 p. pagrindu, CPK 327 str. 2 d. pagrindu.
Sutiktina su apelianto argumentais, kad skundžiama nutartis naikintina absoliučiais negaliojimo pagrindais (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 329 str. 3 d. 1 p.).
Būtina patikrinti ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis - išreikalauti ir duomenis apie atsakovo ir ieškovės priešpriešinius reikalavimus, ir apie ieškovės bei pareiškėjo priešpriešinius reikalavimus. 2015-08-18 UAB „FF LIZINGAS“ kreditorių komiteto posėdžio 7-u nutarimu nurašė ir sunaikino UAB „FF LIZINGAS“ buhalterinės apskaitos programą su duomenimis. Tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Dėl to priimtina atskiroji nutartis (CPK 299, 300 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažeidė betarpiškumo principą (CPK 14 str. 1 d. ir 235 str. 1 d.), nes neištyrė nė vieno mano pateikto įrodymo.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė kontekstinio bylos aplinkybių vertinimo taisyklę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų pakankamumo taisyklę, ir todėl neteisingai išsprendė ginčą dėl pagrindo procesui atnaujinti buvimo.
Sutinku su apelianto nuomone, kad teismas be argumentų pasisakė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 sprendimas už akių neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2017-05-10 nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliacinis teismas pažymi, jog CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamos bylos šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantas Z. V. nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.
Apelianto R. B. S. prašymas skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-19 nutartimi.
Dėl naujų įrodymų
Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas Z. V. kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į apelianto R. B. S. atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus (vokų kopijas, 2017-05-09 medicininės pažymos kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2017-04-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017 kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2656-656/2016 kopiją, sąskaitos išrašo kopiją, UAB „FF LIZINGAS“ 2015-08-18 kreditorių komiteto posėdžio protokolo 1, 6, 7 ir 34 lapų kopijas, UAB „Skomė“ 2009-10-21 rašto kopiją), kuriuos prašo priimti į bylą.
Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad priimtini į bylą apelianto Z. V. pateikti nauji įrodymai: vokų kopijos, 2017-05-09 medicininės pažymos kopija, sąskaitos išrašo kopija, UAB „FF LIZINGAS“ 2015-08-18 kreditorių komiteto posėdžio protokolo 1, 6, 7 ir 34 lapų kopijos, UAB „Skomė“ 2009-10-21 rašto kopija., Byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su šiais dokumentais susipažinti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto Z. V. pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2017-04-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1405-450/2017 kopija, Vilniaus apygardos teismo 2016-10-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2656-656/2016 kopija yra prieinama Lietuvos teismo sistemoje LITEKO, todėl sprendžia, kad atsisakytina priimti šiuos dokumentus.
Apeliantai prašė išreikalauti iš UAB „FF LIZINGAS“ buhalterinės apskaitos duomenis apie atsakovo ir UAB „FF LIZINGAS“, taip pat UAB „FF LIZINGAS“ ir Z. V. priešpriešinius reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų prašomi išreikalauti nauji įrodymai (dokumentai) neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui, todėl prašymai dėl įrodymų išreikalavimo yra atmestini.
Dėl proceso atnaujinimo
Procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Procesas taip pat gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).
Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai (CPK 370 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kurį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų, teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005, 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, kt.).
Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo klaidingą faktinį pagrindą dėl proceso atnaujinimo, t. y. pareiškėjo prašymą procesą civilinėje byloje Nr. 2-1743-603/2016 atnaujinti dėl to, kad teismas atmetė pareiškėjo 2015-12-09 prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.
Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nagrinėjo pareiškėjo Z. V. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose nurodytų pagrindų atnaujinti procesą. Bylos duomenys patvirtina, kad nėra naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto Z. V. argumentai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės atstovo žinomai melagingais paaiškinimais, kad ginče dėl UAB „FF LIZINGAS“ bankroto pripažinimo tyčiniu Z. V. tariamai kitaip nei prašyme dėl proceso atnaujinimo aiškino R. B. S. ir UAB „FF LIZINGAS“ santykius, laikytini deklaratyvūs bei neįrodyti.
Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė betarpiškumo principą, kadangi neištyrė ir nevertino nei vieno pareiškėjo pateikto įrodymo (CPK 14 str. 1 d. ir 235 str. 1 d.), jog teismas pažeidė kontekstinio bylos aplinkybių vertinimo taisyklę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų pakankamumo taisyklę ir todėl neteisingai išsprendė ginčą dėl pagrindo procesui atnaujinti buvimo. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir vertino įrodymus, aiškino aplinkybes reikšmingas dėl proceso atnaujinimo. Klausimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas iš esmės.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad laikytinos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 sprendime nėra išdėstyta motyvų ir argumentų, kurie turėtų įtakos pareiškėjo teisėms bei pareigoms, teismas nesprendė nei skolos fakto priežastinio ryšio su prašyme dėl proceso atnaujino išdėstytomis aplinkybėmis dėl susitarimo tarp R. B. S. ir Z. V., visais atvejais siekiant patraukti asmenį teisinėn atsakomybėn privalo būti įrodyta jo neteisėta veika, priežastinis ryšys su kilusia žala (CK 6.245–6.247 ir 6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo argumentas, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 sprendimu ieškovė įgijo teisę į dėl žalos atlyginimą, yra teisiškai nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo nutartyje nurodė esminius argumentus dėl prašymo nepagrįstumo, todėl vien tai, kad apeliantai nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pareiškėjo prašymas buvo atmestas nepagrįstai.
Dėl atskirosios nutarties priėmimo
Apeliantas Z. V. prašo įvertinti žinomai melagingų UAB „ADMIVITA“ paaiškinimų teikimą teismui. Apeliantas R. B. S. prašo priimti atskirąją nutartį dėl apskaitos dokumentų sunaikinimo.
CPK 299 straipsnyje nustatyta, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.
Apeliacinės instancijos teismas, pagal bylos duomenis bei atskirųjų skundų argumentus sprendžia, kad byloje nenustatyta pažeidimų, dėl kurių priimtina teismo atskiroji nutartis (CPK 299 str.).
Dėl baudos skyrimo
Apeliantas Z. V. prašo skirti ieškovės atstovui UAB „ADMIVITA“ 4 000 Eur baudą, 50 proc. jos lygiomis dalimis skirti pareiškėjui Z. V. ir atsakovui R. B. S..
Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto Z. V. prašymo dėl baudos skyrimo.
Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai bei atsiliepimuose pateikti atsikirtimai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo Z. V. ir atsakovo R. B. S. atskirieji skundai nepagrįsti ir atmestini, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.