Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credo Partners“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credo Partners“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Planas chuliganas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Infomedia“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Credo Partners“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. pripažinti, jog trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, – UAB „Planas chuliganas“ (toliau – ir Trečiasis asmuo 1) ir UAB „Infomedia“ (toliau – ir Trečiasis asmuo 2) pateikti pasiūlymai neatitinka pirkimo sąlygų, nes šių tiekėjų atžvilgiu egzistuoja tiekėjų pašalinimo pagrindai, o Trečiasis asmuo 1 neatitinka ir pirkimo sąlygose nurodyto kvalifikacinio reikalavimo;

1.2. panaikinti 2023 m. rugsėjo 8 d. atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ (toliau – ir atsakovė ar perkančioji organizacija) priimtą sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės galutinis pasiūlymas, sudaryta pasiūlymų eilė bei laimėjusiu pasiūlymu pripažintas Trečiojo asmens 1 pateiktas pasiūlymas;

1.3. panaikinti 2023 m. rugsėjo 19 d. atsakovės raštą (atsakymą į ieškovės pateiktą pretenziją);

1.4. įpareigoti perkančiąją organizaciją sudaryti naują viešojo pirkimo „Kontaktų centro paslaugos“ (Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pasiūlymų eilę;

1.5. priteisti iš perkančiosios organizacijos ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės 2023 m. kovo 23 d. paskelbtame „Kontaktų centro paslaugos“ pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomame skelbiamų derybų būdu (toliau – ir Pirkimas). 2023 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė buvo paskelbta Pirkimo laimėtoja. Po kelių dienų nuo laimėtojo paskelbimo ieškovė gavo atsakovės prašymą paaiškinti dėl įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV, ar Sodra). 2023 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinime ieškovė nurodė, kad paraiškos pateikimo dienai (2023 m. gegužės 4 d.) buvusi skola apmokėta per 2 darbo dienas (2023 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. gegužės 8 d.). Be to, perkančiajai organizacijai buvo pateiktas nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. siųstų žinučių sąrašas, iš kurio matyti, kad pranešimas su įsiskolinimo VSDFV suma siųstas nebuvo. Taigi, ieškovė patenka į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, kad paraiškos pateikimo dieną nežinojo apie tikslią įsiskolinimo sumą, todėl negali būti pašalinta iš Pirkimo procedūrų.

3. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. gavo dar vieną atsakovės prašymą paaiškinti neišsamius dokumentus dėl atitikties Pirkimo dokumentų reikalavimams, t. y. pateikti įrodymus dėl atitikties VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punktui, pateikiant VSDFV pranešimą arba pažymą, kad iki paraiškų pateikimo termino pabaigos (2023 m. gegužės 4 d.) ieškovė nebuvo informuota apie įsiskolinimo sumą. Vykdydama minėtą įpareigojimą, ieškovė 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė VSDFV raštą, kuriame nurodyta, kad nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. balandžio 4 d. informacinis pranešimas su tikslia įsiskolinimo suma siųstas nebuvo. Taigi, ieškovė atitinka Pirkimo dokumentų ir VPĮ nuostatų reikalavimus ir neegzistuoja ieškovės pašalinimo pagrindai. Tačiau perkančioji organizacija iš naujo įvertino tiekėjų pasiūlymus ir, vadovaudamasi Pirkimo bendrųjų sąlygų 11.7.1.1 papunkčio nuostatomis, atmetė ieškovės pateiktą pasiūlymą, kadangi šis neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų. Pranešime nurodyta, kad pašalinimo pagrindas – paraiškų pateikimo dienai (2023 m. gegužės 4 d.) ieškovė turėjo įsiskolinimą VSDFV; patvirtino galutinių pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: UAB „Planas chuliganas“ – 98,33 balų (14 712 634,36 Eur be PVM), UAB „Infomedia“ – 96,90 balų (15 073 529,85 Eur be PVM); laimėjusiu pasiūlymu pripažintas Trečiojo asmens 1 pateiktas pasiūlymas.

4. Ieškovės vertinimu, atmesdama ieškovės pateiktą pasiūlymą, atsakovė nepaaiškino ir neargumentavo savo priimto sprendimo, kaip ir visiškai nepaaiškino, kodėl jai netiko ieškovės pateiktas neišsamių dokumentų paaiškinimas ir pridėtas VSDFV pranešimas. Be to, ieškovė, susipažinusi su Trečiojo asmens 1 pateiktu pasiūlymu, pastebėjo, kad jis neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų. Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinka ir antroje pasiūlymų eilės vietoje likęs UAB „Infomedia“ pateiktas pasiūlymas.

5. Ieškovė nurodė, kad jai turi būti taikoma VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta išimtis, kadangi iki paraiškų pateikimo termino pabaigos (2023 m. gegužės 4 d.) nežinojo apie tikslią įsiskolinimo sumą. Be to, tiekėjos pašalinimo pagrindas turi dar vieną išimtį, t. y. jei ji įrodo, kad įvykdė įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu, tokia tiekėja, vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punktu, negali būti pašalinama iš pirkimo procedūros. Šiuo atveju įmoka VSDFV buvo pilnai sumokėta praėjus kelioms dienoms nuo paraiškų pateikimo termino pabaigos.

6. Ieškovės įsitikinimu, kad perkančioji organizacija netinkamai aiškina VPĮ 46 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad šis pašalinimo pagrindas netaikomas, kai tiekėja nebuvo informuota apie tikslią įsiskolinimo sumą VSDFV. Atsakovė net du kartus ieškovę prašė paaiškinti, ar ji buvo informuota apie tikslią įsiskolinimo sumą. Negali susiklostyti tokia situacija, kai perkančiajai organizacijai paprašius paaiškinti pasiūlymą ar pateikti jos prašomą dokumentą, ir tiekėjai pateikus tokį dokumentą, tiekėjo pasiūlymas (šiuo atveju – ieškovės) vis tiek atmestas. Be to, vieši Sodra duomenys nėra aktualūs, nes atnaujinami vieną kartą darbo dienos metu, o einamajai dienai informacijos negalima gauti. Ieškovės skola VSDFV minėtu laikotarpiu nebuvo pastovi, vis kito, o ieškovei negavus Sodra pranešimo apie tikslią įsiskolinimo sumą, negalėjo jos padengti. Jei ieškovė laiku būtų žinojusi apie skolą VSDFV, neturėdama galimybės jos laiku sumokėti, būtų pateikusi prašymą dėl skolos atidėjimo, kas būtų laikoma neturinčiu pašalinimo pagrindo. Be to, skola VSDFV buvo trumpalaikė ir per porą dienų nuo paraiškų pateikimo termino pabaigos buvo visiškai padengta. Be to, neaišku, kodėl perkančioji organizacija ieškovės įsiskolinimą VSDFV tikrino 2023 m. gegužės 4 d. (paraiškų pateikimo datai), kuomet Pirkimo sąlygose nėra nurodyta, kad būtent šiai datai neturi būti aptariamo pašalinimo pagrindo. Būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga paruošti tinkamas, aiškias Pirkimo sąlygas, o visi šių sąlygų neaiškumui aiškinami tiekėjų naudai.

7. Ieškovė nurodė, kad Trečiasis asmuo 1 nėra pateikęs finansinių ataskaitų dokumentų ir auditoriaus išvadų už 2022 m., nors tai turėjo padaryti iki 2023 m. gegužės 30 d., todėl laikytina, kad jis yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl ko turėjo būti pašalintas iš Pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto pagrindu. Analogišku pagrindu iš Pirkimo procedūrų turėjo būti pašalintas ir Trečiasis asmuo 2, kadangi finansinę ataskaitą už 2022 m. pateikė tik 2023 m. liepos 17 d.

8. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygose (Pirkimo specialiųjų sąlygų priede Nr. 4, lentelė Nr. 2) tiekėjams buvo keliamas reikalavimas atitikti kritinio likvidumo koeficiento reikšmę. Tam, kad atitikti šį kvalifikacijos reikalavimą, reikėjo pateikti informaciją apie: 1) ūkio subjekto vadovo ir asmens, galinčio tvarkyti ūkio subjekto finansinę apskaitą, pasirašyta deklaracija apie einamojo koeficiento reikšmės paskaičiavimą, ir 2) paskutinių finansinių metų ūkio subjekto finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada, o tuo atveju jei finansinės atskaitos dar nėra patvirtintos ir (ar) dar nepaskelbtos juridinių asmenų registre, reikėjo pateikti pasirašytą finansinių ataskaitų rinkinį ar jo išvadą. Kadangi Trečiasis asmuo 1 valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui nepateikė finansinių ataskaitų už 2022 m., perkančioji organizacija negalėjo tinkamai įvertinti šio kvalifikacinio reikalavimo, todėl trečiojo asmens pasiūlymą turėjo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pretenzijos atmetimo nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė.

10. Teismas nurodė, kad perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į peržiūros procedūros objektą, nes šie nėra savarankiški jų sprendimai, tiesiogiai ūkio subjektams sukeliantys teisinius padarinius. Viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti. Dėl minėtos priežasties, teismas nusprendė nutraukti bylos dalį dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pretenziją.

11. Teismas nustatė, kad pretenzijoje ieškovė neteikė argumentų dėl lygiateisiškumo ir skaidrumo principo pažeidimo, dėl atsakovės parengtų neaiškių ir netikslių Pirkimo sąlygų ir netinkamai suformuluoto prašymo paaiškinti neišsamius duomenis, o prašė atsakovės panaikinti sprendimą, kuriuo ieškovės pateiktas pasiūlymas Pirkime yra atmestas, ir pripažinti ieškovę Pirkimo laimėtoja, alternatyvaus reikalavimo dėl Pirkimo panaikinimo ir naujo pirkimo skelbimo nereiškė. Teismas nenustatė pagrindo išeiti už ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų nagrinėtų aplinkybių ribų, dėl to iš esmės nenagrinėjo dublike ieškovės išdėstytų argumentų, susijusių su Pirkimo sąlygų (ne)aiškumu ir (ne)tikslumu, nes Pretenzijoje pašalinimo pagrindo tikrinimo datos (2023 m. gegužės 4 d.) ieškovė neginčijo, nurodydama, kad apie tikslią įsiskolinimo sumą VSDFV nežinojo iki paraiškų pateikimo termino pabaigos (2023 m. gegužės 4 d.).

12. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą (toliau – VSDĮ) pareiga apskaičiuoti socialinio draudimo įmokas bei jas sumokėti iki įstatyme nustatytos datos (ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos) tenka pačiam draudėjui (ieškovei) (VSDĮ 12 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovė negali remtis aplinkybe, kad iki paraiškų pateikimo termino pabaigos dienos (2023 m. gegužės 4 d.) nežinojo privalomų mokėti socialinio draudimo įmokų dydžio. Teismas nustatė, kad paraiškų pateikimo dieną (2023 m. gegužės 4 d.) ieškovė nebuvo įvykdžiusi prievolės sumokėti socialinio draudimo įmokas. Ieškovės skola VSDFV sudarė 62 664,22 Eur. Pirkimo bendrųjų sąlygų 5.23.1 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu duomenys apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir (ar) atitiktį kvalifikacijos reikalavimams yra viešai bei neatlygintinai prieinami oficialiuose duomenų bazėse, jie bus tikrinami paraiškų pateikimo termino pabaigos dieną, todėl nagrinėjamu atveju įsipareigojimų VSDFV įvykdymo vertinimo momentas sutampa su paraiškų pateikimo termino pabaigos diena. Atsižvelgus į tai, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nurodytas momentas, kurio atžvilgiu tikrinama pašalinimo pagrindų nebuvimas.

13. Teismas paaiškino, kad tai, kad perkančioji organizacija, 2023 m. rugpjūčio 1 d. priimdama sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir ieškovės pripažinimo Pirkimo laimėtoja, nepatikrino, ar ieškovė (ne)atitinka VPĮ 46 straipsnio 3 dalies pašalinimo pagrindo, nepaneigia VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos, kad tiekėjas privalo būti pašalintas iš pirkimo, jeigu jis turi įsiskolinimą VSDFV, išskyrus VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai pašalinimo pagrindas yra netaikomas

14. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, kad VSDFV turi pareigą individualizuotai informuoti mokesčių mokėtojus, tarp jų ir ieškovę apie įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad viešas paskelbimas Sodra duomenų bazėje apie konkrečiam laikotarpiui egzistuojantį įsiskolinimą laikytinas atitinkančiu VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą informavimo sąlygą. Teismas pripažino, kad ieškovė iki Pirkimo paraiškų pateikimo termino pabaigos buvo tinkamai informuota apie tai, jog mokesčių mokėtojas duomenų bazėje, adresu http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/, gali pasitikrinti, ar neturi įsiskolinimų VSDFV (Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo lentelės 2 punktas).

15. Teismas nurodė, kad VPĮ nenustato individualizuotos pranešimo siuntimo kaip informavimo formos tvarkos, todėl ieškovei negali būti taikoma ir kita VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta išimties dalis, t. y. VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytos išimties taikymui turi egzistuoti abi sąlygos: tinkamas informavimas ir įsipareigojimo įvykdymas. Aplinkybė, kad pasibaigus įsipareigojimų įvykdymo vertinimo (Pirkimo paraiškų pateikimo) terminui, ieškovė sumokėjo VSDFV įsiskolinimą (2023 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. gegužės 8 d.), nagrinėjamo atveju nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją, kadangi aktualūs dokumentai (įrodymai apie mokestinės prievolės įvykdymą) pagal VPĮ 50 straipsnio 6 dalį turėjo egzistuoti prieš pasibaigiant paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminui.

16. Teismas nurodė, kad ieškovė paraiškų Pirkime pateikimo dieną buvo skolinga VSDFV, pati apskaičiavo ir deklaravo socialinio draudimo įmokas ir šias įmokas ji privalėjo sumokėti iki VSDĮ nustatyto termino, todėl negalėjo nežinoti apie susidariusį įsiskolinimą, jos mokėjimo terminus, bet į Sodra su prašymu dėl skolos atidėjimo nesikreipė. Teismas vertino, kad šiuo atveju Sodra atskirai (individualiai) informuoti ieškovę apie esamą įsiskolinimą neturėjo, todėl ieškovei, kuri Europos bendrojo viešojo pirkimo dokumente (toliau ­ EBVPD) pateikė informaciją (VPĮ 50 straipsnis), kad paraiškų Pirkime pateikimo termino pabaigos dieną (2023 m. gegužės 4 d.) nebuvo skolinga VSDFV, tinkamai nepagrindė (nepateikė tinkamų įrodymų). Teismas nusprendė, kad šiuo atveju VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta išimtis neturi būti taikoma, todėl ieškovė pagrįstai buvo pašalinta iš Pirkimo.

17. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas vertino, kad paraiškų pateikimo momentu (2023 m. gegužės 4 d.) Trečiasis asmuo 1 net formaliai neatitiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje nustatyto pašalinimo pagrindo, nes finansinės ataskaitos VĮ Registrų centrui turėjo būti pateiktos iki 2023 m. gegužės 30 d., todėl paraiškų pateikimo momentu dar nebuvo suėjęs terminas pateikti finansines ataskaitas. Be to, Trečiojo asmens 1 pašalinimui iš Pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje nustatytu pagrindu, be vėlavimo pateikti finansinės ataskaitas Juridinių asmenų registrui, būtina ir kita sąlyga, kad finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas perkančiajai organizacijai keltų abejones Pirkimo dalyvių sąžiningumu. Teismas nustatė, kad Trečiasis asmuo 1 perkančiajai organizacijai paraiškos pateikimo dieną pateikė licencijuotų auditorių UAB „ROSK Consulting“ audituotą 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir nepriklausomo auditoriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad Trečiojo asmens 1 pridėtos finansinės ataskaitos teisingai pateikia įmonės 2022 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį, tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus, vėliau tos pačios finansinės ataskaitos pateiktos VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų išviešinimui. Teismas nusprendė, kad atsakovė neturėjo pagrindo Trečiajam asmeniui taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje įtvirtintą pašalinimo pagrindą, nes tam nebuvo būtinųjų sąlygų: 1) nebuvo padarytas rimtas profesinis pažeidimas; 2) perkančioji organizacija neabejojo tiekėjos sąžiningumu dėl šio padaryto rimto profesinio pažeidimo; 3) tiekėjos pašalinimas iš viešojo pirkimo procedūrų būtų neproporcinga priemonė vertinama tiekėjo elgesiui (VPĮ 46 straipsnio 8 dalis).

18. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją sudaryti naują Pirkimo pasiūlymų eilę yra priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai. Teismui perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus pripažinus neteisėtais, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją sudaryti naują viešojo pirkimo pasiūlymų eilę turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19. Ieškovė UAB „Credo Partners“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį: pripažinti, jog trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Planas chuliganas“ pateiktas pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, nes šios tiekėjos atžvilgiu egzistuoja tiekėjos pašalinimo pagrindas bei ji neatitinka ir Pirkimo sąlygose nurodyto kvalifikacinio reikalavimo; panaikinti 2023 m. rugsėjo 8 d. atsakovės priimtą sprendimą, kuriuo atmestas UAB „Credo Partners“ galutinis pasiūlymas, sudaryta pasiūlymų eilė bei laimėjusiu pasiūlymu pripažintas trečiojo asmens UAB „Planas chuliganas“ pateiktas pasiūlymas; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad pretenzijoje ieškovė neteikė argumentų dėl lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo, dėl atsakovės parengtų neaiškių ir netikslių Pirkimo sąlygų ir netinkamai suformuluoto prašymo paaiškinti neišsamius duomenis, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad šie argumentai pareikšti nesilaikant privalomosios ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procedūros, o pagrindo išeiti iš ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų nagrinėtų aplinkybių ribų nenustatė. Šiuo atveju argumentus dėl tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo principų pažeidimo, savo paskelbtų Pirkimo sąlygų nesilaikymo, netinkamai atsakovės suformuoto prašymo pasiaiškinti ieškovė pretenzijoje reikšti negalėjo, nes tokie atsakovės padaryti pažeidimai paaiškėjo tik gavus atsakovės atsakymą į ieškovės pateiktą pretenziją. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423³ straipsnio 3 dalimi, tokius argumentus ieškovė galėjo reikšti teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike). Be to, pateiktoje pretenzijoje buvo keltas klausimas, kurios datos duomenimis turėtų būti vadovaujamasi sprendžiant dėl tiekėjo atitikties pašalinimo pagrindų nebuvimui, t. y. ar paraiškų pateikimo termino dienai (2023 m. gegužės 4 d.), ar prieš nustatant Pirkimo laimėtoją, kuomet turi būti pateikiami aktualūs duomenys.

19.2. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad įsipareigojimų VSDFV įvykdymo vertinimo momentas sutampa su paraiškų pateikimo termino pabaigos diena. Pirkimo bendrųjų sąlygų 5.23.1 papunktyje yra nurodyta ne kuriai dienai tiekėjai turi būti įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu, o kurią dieną tikrins šią informaciją – minėtoje 5.23.1 papunkčio nuostatoje yra nurodyta „jie bus tikrinami paraiškų pateikimo termino pabaigos dieną“, o ne „jie bus tikrinami paraiškų pateikimo termino pabaigos dienai“. Taigi tai reiškia, kad paraiškų pateikimo termino pabaigos dieną perkančioji organizacija turėjo patikrinti tiekėjų įsipareigojimus, susijusius su mokesčių sumokėjimu, tačiau, kuriai dienai turėjo būti tikrinami duomenys (ar dvi darbo dienos iki paraiškų pateikimo termino, ar paraiškų pateikimo termino dienai, ar kitai dienai) Pirkimo sąlygose nurodyta nebuvo.

19.3. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad aktualūs dokumentai (įrodymai apie mokestinės prievolės VSDFV įvykdymą) pagal VPĮ 50 straipsnio 6 dalį turėjo egzistuoti prieš pasibaigiant paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminui. Pirma, teismas remiasi neaktualia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, kuri buvo priimta dar iki ES 2014 m. vasario 26 d. direktyvos Nr. 2014/24/ES priėmimo, kuria buvo iš esmės pakeistas pašalinimo pagrindų vertinimas. Antra, teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 50 straipsnio 6 dalį, nes VPĮ 50 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad tiekėjas turi pateikti aktualius dokumentus, patvirtinančius jo pašalinimo pagrindų nebuvimą, o ne informaciją apie paraiškos pateikimo metu buvusią atitiktį pašalinimo pagrindų nebuvimui. Trečia, pirmosios instancijos teismo argumentai prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Ketvirta, vieši VSDFV duomenys nėra prieinami einamajai dienai, t. y., ieškovė neturėjo jokios objektyvios galimybės įsitikinti skolos VSDFV nebuvimu paraiškos pateikimo dienai naudodamasi Sodra viešais duomenimis.

19.4. Pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkto netaikymo prieštarauja turiningajam pasiūlymų vertinimo principui, kadangi paraiškos pateikimo dienai 2023 m. gegužės 4 d. ieškovė negalėjo iš viešų Sodra duomenų pasitikrinti informacijos apie skolos nebuvimą ir atitinkamai jos apmokėti, o pastebėjusi susidariusią skolą ją nedelsiant padengė. Šiuo atveju skola VSDFV truko tik kelias dienas po paraiškų pateikimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės pašalinimas minėtu pagrindu iš esmės neatitinka pašalinimo pagrindo, susijusio su mokesčių mokėjimo įsipareigojimų vykdymu, tikslo.

19.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad: paraiškų pateikimo momentu (2023 m. gegužės 4 d.) UAB „Planas chuliganas“ net formaliai neatitiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje nustatyto pašalinimo pagrindo, nes finansinės ataskaitos VĮ Registrų centrui turėjo būti pateiktos iki 2023 m. gegužės 30 d., todėl paraiškų pateikimo momentu nebuvo suėjęs terminas pateikti finansines ataskaitas; UAB „Planas chuliganas“ pašalinimui iš Pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje nustatytu pašalinimo pagrindu, be vėlavimo pateikti finansinės ataskaitas Juridinių asmenų registrui, būtina ir kita sąlyga, kad finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimas perkančiajai organizacijai keltų abejones Pirkimo dalyvių sąžiningumu. Šiuo atveju pagal Pirkimo bendrųjų sąlygų 11.7.1.1 papunktį, dalyvio pateiktas pasiūlymas atmetamas, jei jis neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl kvalifikacijos reikalavimų, pašalinimo pagrindų. Pirkimo laimėtoja UAB „Planas chuliganas“ buvo paskelbta 2023 m. rugsėjo 8 d. Taigi, prieš nustatant Pirkimo laimėtoją atsakovė turėjo patikrinti, ar nėra aktualių pašalinimo pagrindų, t. y. patikrinti, ar UAB „Planas chuliganas“ registro tvarkytojui yra pateikusi finansines ataskaitas už 2022 m., kurias turėjo pateikti iki 2023 m. gegužės 30 d. Šios finansinės ataskaitos registrų tvarkytojui buvo pateiktos tik po Pirkimo procedūrų pabaigos, t. y. tą dieną (2023 m. rugsėjo 28 d.) po ieškinio teismui pateikimo dienos.

19.6. Finansinių ataskaitų nepateikimas yra laikomas rimtu pažeidimu, ieškovė nurodė savo ieškinyje ir dublike, be to, teisės aktai įtvirtina pareigą per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Už tokių pareigų nesilaikymą yra numatyta tiek administracinė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalis), tiek baudžiamoji (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnis) atsakomybė. Perkančioji organizacija taip pat turėjo atlikti įvertinimą ir nustatyti, ar dėl tokio Trečiojo asmens 1 pažeidimo abejoja jo sąžiningumu. Iš atsakovės pateikto atsakymo į ieškovės pretenziją bei atsakovės pateikto atsiliepimo akivaizdu, kad atsakovė neatliko tokio vertinimo ir netikrino šio pašalinimo pagrindo. Be to, perkančioji organizacija, jei būtų vertinusi, ar abejoja UAB „Planas chuliganas“ sąžiningumu, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad vieši registro tvarkytojo duomenys patvirtina, jog UAB „Planas chuliganas“ jau ne pirmą kartą neteikia finansinių atskaitomybių nustatytais terminais.

20. Atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Credo Partners“ apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

20.1. Ieškovė nepagrįstai laikosi pozicijos, kad pateikusi atsakymą į perkančiosios organizacijos prašymą pateikti įrodymus, kad ji nebuvo informuota apie įsiskolinimo VSDFV sumą, automatiškai patvirtino savo atitiktį Pirkimo dokumentų ir VPĮ reikalavimams, ir ieškovės atžvilgiu negali būti taikomas VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas. Ši ydinga ir nelogiška traktuotė kildinama iš ieškovės argumentų, nepagrįstai siaurinančių informavimo apie įsiskolinimą VSDFV formų, t. y. ieškovė teigia, kad apie skolą ūkio subjektai gali būti informuojami tik pačios VSDFV individualizuotais pranešimais skolingiems ūkio subjektams. Tačiau VSDFV informacinės sistemos duomenų, kurie pagal įstatymą laikomi viešais, teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2011 m. vasario 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-50, 8.2 papunktyje nurodytas baigtinis būdų, kuriais teikiami duomenis apie draudėjų – juridinių asmenų viešus duomenis, sąrašas, tarp kurių kaip lygiaverčiai nurodyti tiek viešas duomenų skelbimas, tiek pagal užklausimus išduodamos rašytinės pažymos. Atsakovei savarankiškai gavus įrodymų, kad iki Pirkimo paraiškų pateikimo termino pabaigos ieškovė viešo paskelbimo būdu buvo informuota apie skolos egzistavimą ir galimybes imtis priemonių dėl skolos padengimo ar kitų priemonių, kad paraiškų pateikimo terminui nebūtų laikoma skolinga Sodra biudžetui, laikytina, kad ieškovė visiškai teisėtai buvo pašalinta iš Pirkimo procedūrų dėl to, kad jos atžvilgiu egzistavo VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintas tiekėjo pašalinimo pagrindas.

20.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 50 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priešingai, teismas detalizavo pašalinimo pagrindo išimties taikymo sudedamąsias dalis: tinkamą informavimą apie mokestinės skolos egzistavimą ir įsipareigojimo įvykdymą jau suėjus paraiškų pateikimo terminui. Šiuo atveju ieškovei, siekiančiai pasinaudoti pašalinimo pagrindo išimtimi, nepakako prieš Pirkimo laimėtojo nustatymą pateikti tik aktualius dokumentus, patvirtinančius jos pašalinimo pagrindų nebuvimą, bet reikėjo įrodyti, kad apie įsiskolinimo Sodrai sumą ji buvo informuota tokiu metu, kad iki paraiškų pateikimo termino pabaigos nespėjo padengti įsiskolinimo, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl skolos sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad nebūtų laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindo.

20.3. Ieškovė savo apeliaciniu skundu patvirtindama, kad atsisako bet kokių pretenzijų UAB „Infomedia“ atžvilgiu, iš esmės, prarado teisinį suinteresuotumą ginčyti Trečiojo asmens 1 nepašalinimą iš Pirkimo procedūrų ir (ar) jo neatitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Nustatant, ar ieškovė turi teisinį suinteresuotumą reikšti reikalavimus dėl Trečiojo asmens 1, būtina įvertinti: ar ieškinį pareiškia tinkama ieškovė, ir ar ieškovės teisėti interesai yra pažeisti. Jei dėl pirmosios sąlygos (ieškovės tinkamumo) ginčų nekyla – ieškovė yra Pirkimo dalyvė, pateikdama savo pasiūlymą Pirkime, išreiškusi interesą laimėjimo atveju sudaryti Pirkimo sutartį, tai dėl antrosios sąlygos (ieškovės teisėtų interesų pažeidimo) apeliacinis skundas neatitinka šio teisinio suinteresuotumo kriterijaus, kadangi ieškovė, atsisakiusi savo pretenzijų UAB „Infomedia“ atžvilgiu, bet kvestionuodama Trečiojo asmens 1 atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams, gina ne savo, bet UAB „Infomedia“ interesus.

20.4. Nors ieškovė laikosi pozicijos, kad perkančioji organizacija niekaip netikrino Trečiojo asmens 1 (ne)atitikties VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje įtvirtintam tiekėjo pašalinimo pagrindui, numatančiam, kad viešojo pirkimo dalyvis šalinamas iš viešojo pirkimo procedūrų, jei jis „yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai“, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių. Priešingai nei teigia ieškovė, perkančioji organizacija patikrino nurodytą Trečiojo asmens 1 pašalinimo pagrindą ir įsitikino Trečiojo asmens 1 sąžiningumu: buvo tikrinamas Trečiojo asmens 1 statusas Juridinių asmenų registro duomenų bazėje; buvo įsitikinta, kad Trečiasis asmuo 1 pateikė licencijuotų auditorių UAB „ROSK Consulting“ audituotą Trečiojo asmens 1 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir nepriklausomo auditoriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad Trečiojo asmens 1 pridėtos finansinės ataskaitos teisingai pateikia įmonės 2022 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį, tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus; buvo įvertintas Trečiojo asmens 1 žinomumas (paslaugų teikimas kitoms įmonių grupės, kuriai priklauso tiek atsakovė, tiek Pirkimo procedūras atsakovę įgaliojęs atlikti ūkio subjektas UAB „Ignitis“, įmonėms).

20.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad perkančioji organizacija pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Šiuo atveju, jei ikiteisminėje stadijoje ieškovei paaiškėjo kokios nors, jos nuomone, ieškovės interesus pažeidžiančios aplinkybės, susijusios su lygiateisiškumo ir (ar) skaidrumo principais, – ieškovė turėjo teisę pateikti perkančiajai organizacijai naują pretenziją, kurioje būtų išdėstytos naujai paaiškėjusios ieškovės interesus pažeidžiančios aplinkybės, tačiau to nepadariusi, ieškovė prarado teisę šiuos argumentus reikšti savo ieškinyje ar dublike, ką visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

20.6. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad Trečiasis asmuo 1 nepateikė Pirkimo sąlygose nurodytų dokumentų, patvirtinančių jo atitiktį kritinio likvidumo koeficiento reikšmei. Pirkimo sąlygose atitinkamo kvalifikacinio reikalavimo pagrindžiančių duomenų ir dokumentų pateikimo reikalavimuose yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad „jei finansinės ataskaitos dar nėra patvirtintos ir (ar) dar nepaskelbtos Juridinių asmenų registre, teikiamos ūkio subjekto vadovo ir asmens, galinčio tvarkyti ūkio subjekto finansinę apskaitą pagal teisės aktus, pasirašytų finansinių ataskaitų rinkinys ar jo ištrauka“. Šiuo atveju Trečiasis asmuo 1 išpildė šį Pirkimo sąlygų reikalavimą ir pateikė Trečiojo asmens 1 vadovo ir asmens, galinčio tvarkyti ūkio subjekto finansinę apskaitą pagal teisės aktus, pasirašytą bei licencijuotų nepriklausomų auditorių audituotą 2022 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Planas chuliganas“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Credo Partners“ apeliacinį skundą prašo: atmesti apeliantės apeliacinį skundą; priteisti iš ieškovės UAB „Planas chuliganas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

21.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti apeliantės keliamus klausimus, dėl kurių ieškovė neteikė pretenzijos ir nepasinaudojo išankstinio ginčo ne teismo tvarka. Pirma, ieškovės argumentai dėl lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo nebuvo kelti nei pretenzijoje, nei ieškinyje, o paminėti tik dublike. Tuo atveju, jeigu ieškovei tik iš atsakymo į pretenziją paaiškėjo naujos aplinkybės, ji privalėjo ginčyti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus teikdama naują pretenziją. Antra, ieškovė remdamasi lingvistiniais išvedžiojimais selektyviai įrodinėjo, kad Pirkimo sąlygose nebuvo apibrėžtas momentas, kurią (ar kuriai) dieną bus tikrinama tiekėjų (ne)atitiktis pašalinimo pagrindams. Tai yra, ieškovės vertinimu, Pirkimo sąlygų 5.23.1 papunktis yra neaiškus. Vis dėl to, minėta sąlyga ieškovei buvo aiški Pirkimo procedūrų metu, nes ji pretenzijoje neteikė klausimų. Nors ieškovė teigia, kad klausimas dėl atitikties vertinimo datos buvo keliamas pretenzijoje, tačiau vien minėtos Pirkimo sąlygos citavimas pretenzijoje neįrodo, kad ieškovė ginčija šią cituojamą sąlygą. Ieškovė pretenzijoje nenurodė šios Pirkimo sąlygos neaiškumo ar netikslumo pagrindo ir nereiškė jokių reikalavimų dėl jos tikslinimo. Trečia, teismo aktyvumas neturi virsti atstovavimu vienam iš ginčo dalyvių, todėl teismas visiškai pagrįstai iš esmės nenagrinėjo ieškovės argumentų, dėl kurių nebuvo pasisakyta pretenzijoje ar netgi ieškinyje. Peržengti šias nagrinėjimo ribas nebuvo jokio teisinio pagrindo.

21.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl VPĮ 46 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo yra pagrįsta ir teisėta. Nors ieškovė ginčijo atsakovės priimtą sprendimą atmesti jos pasiūlymą remdamasi VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta pašalinimo pagrindo netaikymo išimtimi, tačiau ši pašalinimo pagrindo taikymo išimtis negali būti taikoma ieškovės atžvilgiu, kadangi socialinio draudimo įmokas apskaičiavo ir VSDFV deklaravo pati ieškovė, šias įmokas ji privalėjo sumokėti iki VSDĮ nustatyto termino, taigi ji negalėjo nežinoti apie Sodra susidariusį įsiskolinimą, jos mokėjimo terminus. Be to, Sodra apskritai neprivalo atskirai informuoti mokesčių mokėtojus apie esamą įsiskolinimą. Nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. puslapyje Vieši draudėjų duomenys (sodra.lt) viešai buvo galima matyti, kad ieškovė turi didesnių kaip 50 Eur įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Taigi ieškovės pasiūlymas Pirkime buvo pagrįstai atmestas. Nebuvo pagrindo taikyti VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos pašalinimo pagrindo taikymo išimties.

21.3. Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja aplinkybę, kurią dieną turėjo būti vertinama ieškovės atitiktis VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje numatytam pašalinimo pagrindui. Pirma, ieškovei teikiant pretenziją, momentas, kuriai dienai ji neturi turėti įsiskolinimo, buvo visiškai aiškus – ieškovė nekvestionavo aplinkybės, jog būtent paraiškų pateikimo metu, t. y. 2023 m. gegužės 4 d. ji privalėjo neturėti įsiskolinimo Sodra. Antra, Pirkimo Bendrųjų sąlygų 5.23.1 papunktis aiškiai apibrėžia momentą, kurio atžvilgiu tikrinamas pašalinimo pagrindų nebuvimas. Trečia, ieškovės interpretacija yra nelogiška, nes: Sodros viešai prieinamoje informacinėje sistemoje yra prieinami ir istoriniai duomenys, todėl aplinkybė, kada faktiškai perkančioji organizacija šioje sistemoje patikrina tiekėjo atitiktį pašalinimo pagrindui neturi jokios reikšmės. Svarbus tik momentas, kurio atžvilgiu tikrinama tiekėjo atitiktis / neatitiktis pašalinimo pagrindui; tiekėjai kartu su paraiška tiekia EBVPD deklaraciją, kurioje deklaruojama atitiktis / neatitiktis pašalinimo pagrindams.

21.4. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad Trečiasis asmuo 1 turėjo būti pašalintas iš Pirkimo procedūrų remiantis tuo, kad Trečiasis asmuo 1 paraiškų pateikimo metu atitiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje nustatytą pašalinimo pagrindą, nes pavėlavo iki įstatyme nustatyto termino (2023 m. gegužės 30 d.) pateikti finansines ataskaitas. Ieškovė ignoruoja esmines aplinkybes, kad: 1) atitiktis aukščiau nurodytam pašalinimo pagrindui vadovaujantis Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo 1 lentelės 9 punktu ir Pirkimo bendrųjų sąlygų 5.23.1 papunkčiu vertinama paraiškų pateikimo termino pabaigos momentui; 2) paraiškų pateikimo momentu, t. y. 2023 m. gegužės 4 d., Trečiasis asmuo 1 neatitiko šio pašalinimo pagrindo, todėl nėra netgi formalaus pagrindo spręsti dėl Trečiojo asmens 1 neatitikimo šiam pašalinimo pagrindui; 3) šio pašalinimo pagrindo taikymui būtina sąlyga yra tai, kad perkančioji organizacija turi abejoti Trečiojo asmens 1 sąžiningumu. Vis dėl to, perkančioji organizacija aiškiai patvirtino, kad neturi jokių abejonių dėl Trečiojo 1 asmens sąžiningumo; 4) VĮ Registrų centrui buvo pateiktos tos pačios finansinės ataskaitos, kurios pateiktos perkančiajai organizacijai kartu su pasiūlymu. Šiuo atveju ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nėra pagrindo šalinti Trečiojo asmens 1 iš Pirkimo procedūrų, pateikia eilę deklaratyvių, dažnu atveju netgi visiškai nereikšmingų teiginių, aplinkybių. Teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, konstatuodamas, jog nėra jokio pagrindo apskritai spręsti, jog Trečiasis asmuo 1 paraiškų pateikimo metu atitiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje nustatytą pašalinimo pagrindą, kadangi paraiškų pateikimo metu jokio pažeidimo Trečiasis asmuo 1 nebuvo padaręs. Kvalifikacijos įvertinimui Trečiasis asmuo 1, kaip ir nurodyta Pirkimo sąlygose, pateikė pasirašytas finansines ataskaitas. VĮ Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose duomenys nekito nuo pateiktų perkančiajai organizacijai. O vėlavimą išviešinti finansines ataskaitas nulėmė objektyvios priežastys.

21.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsprendė klausimo dėl Trečiojo asmens 1 atitikties kvalifikacijos reikalavimui dėl tiekėjo kritinio likvidumo koeficiento. Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo 2 lentelės 2 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas dėl kritinio likvidumo koeficiento, kuris apskaičiuojamas pagal finansinėse ataskaitose pateikiamus duomenis. Tuo atveju, jeigu finansinės ataskaitos dar nėra patvirtintos ir (ar) dar nepaskelbtos Juridinių asmenų registre, teikiamos ūkio subjekto vadovo ir asmens, galinčio tvarkyti ūkio subjekto finansinę apskaitą pagal teisės aktus, pasirašytų finansinių ataskaitų rinkinys ar jo ištrauka. Šiuo atveju Trečiasis asmuo 1, remdamasis aukščiau nurodyta Pirkimo sąlyga, pateikė dar nepaskelbtas finansines ataskaitas perkančiajai organizacijai, kurios vėliau buvo pateiktos ir VĮ Registrų centrui išviešinimui. Teismas konstatavo, kad perkančiajai organizacijai buvo pateiktos tos pačios finansinės ataskaitos, kurios buvo pateiktos vėliau VĮ Registrų centrui išviešinimui, todėl ieškovės teiginiai dėl neišspręstų reikalavimų yra nepagrįsti.

22. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Infomedia“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

22.1. Ieškovė savo reikalavimą teisme galėjo grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo reiškiami pretenzijoje. Tačiau, šiuo atveju ieškovė dublike kėlė naują anksčiau nenurodytą alternatyvų reikalavimą panaikinti Pirkimą ir skelbti jį iš naujo, tačiau jis laikytinas pareikštais nesilaikant privalomos ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procedūros. Be to, vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo pretenzijoje apskųstais perkančiosios organizacijos sprendimais. Šiuo atveju ieškovė pretenzijoje nekvestionavo pašalinimo pagrindo tikrinimo datos (2023 m. gegužės 4 d.) – pretenzijoje nurodyta, kuriai dienai turi būti taikomas pašalinimo pagrindas (Pretenzijos 9 punktas), ir tai reiškia, kad ieškovė gerai suprato Pirkimo Bendrųjų sąlygų 5.23.1 papunkčio prasmę (išviešintą konkrečią ginčo pašalinimo pagrindo tikrinimo datą). Ieškovės argumentai, kad ji negalėjo šių aplinkybių nurodyti kreipimosi padavimo metu, vertintini kaip dirbtini ir nepagrįsti, kadangi niekas ieškovei netrukdė skųsti Pirkimo sąlygas ar ginčyti dėl lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimų.

22.2. Ieškovės Valstybinio socialinio draudimo įsiskolinimas ir pavėluotai pateiktos finansinės ataskaitos yra teisiškai skirtingos situacijos, kadangi pirmuoju atveju tai lemia tiekėjo pasiūlymo atmetimą, o antruoju – taikomas proporcingumas, apsivalymas ir pan. VPĮ 46 straipsnio 3 dalis nepatenka į VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nurodytas išimtis vertinimui, ar pašalinimas iš Pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, taip pat į VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nurodytą galimybę taikyti apsivalymą. Be to, pagal VPĮ 46 straipsnio 3 dalį nėra taikoma perkančiosios organizacijos diskrecija vertinti tiekėjo patikimumą, pvz., ar tiekėjo padarytas pažeidimas yra rimtas, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu. Todėl vien nustačius įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui faktą paraiškų pateikimo dienai, toks tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas. Tačiau visiškai kitokia situacija dėl ieškovės keliamų aplinkybių dėl finansinės ataskaitos nepateikimo. Pirmiausia, dėl pašalinimo yra palikta perkančiosios organizacijos diskrecijai įvertinti, ar ji dėl tiekėjo padaryto rimto profesinio pažeidimo abejoja tiekėjo sąžiningumu, ar ne. Todėl nepagrįstai ieškovė bando įrodyti, kad perkančioji organizacija savo diskrecija turėjo naudotis vienu ar kitu būdu. Antra, net ir nustačius pažeidimą ir abejojant tiekėjo patikimu, taikoma VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nurodyta išimtis vertinimui ar pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, taip pat suteikiama 46 straipsnio 10 dalyje nurodyta galimybė taikyti apsivalymą. Todėl laikytina, kad perkančioji organizacija šiuo atveju skirtingas situacijas vertino visiškai tinkamai ir nepažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.

22.3. Ieškovė pagrįstai pašalinta iš Pirkimo procedūrų. Informacija apie ieškovės įsiskolinimą ieškovei buvo neabejotinai žinoma, be to, buvo tinkamai ir laiku paskelbta viešai. Pirma, ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai ir klaidingai kvestionuoja, jog nėra aišku, kuriai dienai turėjo būti tikrinami duomenys. Pirkimo bendrųjų sąlygų 5.23.1 papunktyje numatyta, jog atsakovė atitiktį pašalinimo pagrindui tikrina paraiškų pateikimo termino pabaigos dieną – 2023 m. gegužės 4 d. Minėtą dieną ieškovė žinojo (privalėjo žinoti) apie susidariusį įsiskolinimą VSDFV, tačiau mokėtinų socialinio draudimo įmokų nesumokėjo, taip prisiimdama tokių savo veiksmų neigiamas pasekmes. Be to, ieškovė savo naudai netinkamai interpretuoja Pirkimo bendrųjų sąlygų 5.23.1 papunktį ir nurodo, jog jame kalbama apie reikalavimus patvirtinančių dokumentų galiojimo terminus (o ne datas, kada bus tikrinamas pašalinimo pagrindų nebuvimas), tačiau toks interpretavimas yra klaidingas, aiškinamas tik ieškovės naudai. Antra, ieškovė apeliaciniame skunde remiasi šiai nagrinėjamai bylai neaktualiu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-496-357/2022, kuriame teigiama, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vertinti ieškovo atitiktį pašalinimo pagrindų nebuvimui pasiūlymų pateikimo dienai (2022 m. liepos 20 d.), kadangi Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kokiai konkrečiai datai tiekėjai privalo neturėti pašalinimo pagrindų. Šiuo atveju paminėta byla visiškai nėra aktuali šios civilinės bylos nagrinėjimui, kadangi joje akcentuojama tai, kad nėra išviešinta Pirkimo sąlygose data, kuriai bus tikrinama dėl tiekėjų įsiskolinimų. Faktinės aplinkybės neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių, kadangi šiuo atveju Pirkimo bendrųjų sąlygų 5.23.1 papunktyje aiškiai numatyta, jog atsakovė atitiktį pašalinimo pagrindui tikrina paraiškų pateikimo termino pabaigos dieną – 2023 m. gegužės 4 d. Trečia, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog pagal VSDĮ pareiga apskaičiuoti socialinio draudimo įmokas bei jas sumokėti iki įstatyme nustatytos datos (ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos) tenka pačiam draudėjui (t. y. ieškovei), todėl ieškovė negali remtis aplinkybe, kad iki paraiškų pateikimo termino pabaigos dienos ji nežinojo privalomų mokėti socialinio draudimo įmokų dydžio. Pritartina teismo argumentui, jog ieškovė neįrodė, kad Sodra turi pareigą individualizuotai informuoti mokesčių mokėtojus, tarp jų – ir ieškovę, apie įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Ketvirta, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijose nurodytą informaciją, kurioje yra aprašyta situacija nesusijusi su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovė nepagrįstai akcentuoja, jog trumpalaikių skolų nelaiko teikėjo pašalinimo iš pirkimų pagrindu. Šiuo atveju ieškovės argumentai yra nepagrįsti ir neteisingi, kadangi ieškovė sistemingai ir nuolat pažeidinėja prievolę mokėti socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimas yra didelės apimties, įsiskolinimai nėra trumpalaikiai – ieškovė nuo 2023 m. balandžio iki rugsėjo mėn. turėjo daugiau nei 60 tūkst. Eur įsiskolinimą.

22.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad tretieji asmenys turėjo būti pašalinti iš Pirkimo procedūrų remiantis tuo, kad jie paraiškų pateikimo metu atitiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje nustatytą pašalinimo pagrindą. Ieškovė nepagrįstai ir deklaratyviai nurodo, jog pavėlavus pateikti ataskaitą ir vieną dieną, tai laikoma rimtu pažeidimu. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostata nėra imperatyvi nustatant, kad finansinės ataskaitos nepateikiamas savaime reiškia rimtą profesinį pažeidimą ir toks tiekėjas turi būti šalinamas iš pirkimų procedūros. Dėl šio yra palikta spręsti perkančiosios organizacijos diskrecijai, sudaryti ar ne pirkimo sutartį su pasiūlymą pateikusiu tiekėju, pirmiausiai nustačius ir įsivertinus, ar perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

25. Perkančioji organizacija 2023 m. vasario 2 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Ignitis“ pagrindu, UAB „Ignitis“ naudai 2023 m. kovo 23 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė viešąjį pirkimą „((duomenys neskelbtini)) Kontaktų centro paslaugos“, Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini).

26. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Pirkime buvo nustatyta pasiūlymų eilė bei Pirkimo laimėtoja pripažinta ieškovė (1 t., b. l. 117).

27. Perkančiajai organizacijai gavus Pirkimo dalyvių pastabas dėl atlikto galutinių pasiūlymų vertinimo, 2023 m. rugpjūčio 9 d. perkančioji organizacija panaikino 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir ieškovės pripažinimo Pirkimo laimėtoja ir kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti dėl jos (ne)atitikties pašalinimo pagrindui, Pirkimo paraiškų pateikimo dienai (2023 m. gegužės 4 d.) socialinio draudimo įmokų skolų (ne)buvimo (1 t., b. l. 148–149).

28. 2023 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pasiūlymo pateikimo dienai (2023 m. gegužės 4 d.) buvusi skola buvo apmokėta per dvi darbo dienas (2023 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. gegužės 8 d.) (1 t., b. l. 120). Kadangi ieškovės 2023 m. rugpjūčio 14 d. pateiktas atsakymas buvo neišsamus, perkančioji organizacija 2023 m. rugpjūčio 17 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti įrodymus, kad ji nebuvo informuota apie įsiskolinimo VSDFV sumą (1 t., b. l. 54).

29. 2023 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė pateikė papildomus duomenis – 2023 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus II Registro skyriaus vyr. specialistės el. paštu tiekėjai pateiktą atsakymą, kuriame nurodoma, kad ieškovei nuo 2023 m. balandžio 15 d. (paskutinė deklaracijų teikimo diena už praėjusį mėnesį) iki 2023 m. gegužės 4 d. įskaitytinai informacinis pranešimas su nurodyta tikslia skolos suma nebuvo siųstas (1 t., b. l. 45–46, 49). Vis dėl to, atsakovė, siekdama įsitikinti, ar ieškovė Pirkimo paraiškų pateikimo dieną nebuvo informuota apie jos skolą VSDFV, kreipėsi į Sodra atstovę, prašydama paaiškinti: ar nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. 10.00 val. puslapyje Vieši draudėjų duomenys (sodra.lt) viešai buvo galima matyti, kad ieškovė turi didesnių kaip 50 Eur įsiskolinimų Sodra biudžetui ir, ar ieškovė turėjo galimybę iki 2023 m. gegužės 4 d. 10.00 val. padengti įsiskolinimą arba sudaryti mokestinės paskolos sutartį ar kitą panašaus pobūdžio įpareigojantį susitarimą dėl skolos sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad nurodytam terminui nebūtų laikoma skolinga Sodra biudžetui (1 t., b. l. 76).

30. Sodra pateikė paaiškinimus į perkančiosios organizacijos pateiktus klausimus, kad nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. 10.00 val. puslapyje Vieši draudėjų duomenys (sodra.lt) viešai buvo galima matyti, kad ieškovė turi didesnių kaip 50 Eur įsiskolinimų Sodra biudžetui ir turėjo galimybę pateikti prašymą dėl einamųjų įmokų išieškojimo sustabdymo iki einamojo mėnesio pabaigos, bet tokio prašymo nepateikė (1 t., b. l. 75).

31. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Pirkimo bendrųjų sąlygų 11.7.1.1 papunkčio nuostatomis, 2023 m. rugsėjo 8 d. atmetė ieškovės pateiktą galutinį pasiūlymą kaip nepriimtiną, pripažinusi, kad jis neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų. Pranešime nurodyta, kad pašalinimo pagrindas – paraiškų pateikimo dienai (2023 m. gegužės 4 d.) tiekėja UAB „Credo Partners“ turėjo įsiskolinimą VSDFV. Perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime, patvirtino Pirkimo pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: UAB „Planas chuliganas“ – 98,33 balų (14 712 634,36 Eur be PVM); UAB „Infomedia“ – 96,90 balų (15 073 529,85 Eur be PVM), ir laimėjusiu pasiūlymu pripažino UAB „Planas chuliganas“ pateiktą pasiūlymą (1 t., b. l. 47).

32. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 15 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo ir laimėtojų, kurie neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, nustatymo, kurią atsakovė 2023 m. rugsėjo 19 d. atmetė kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 19–24, 55–58).

33. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos priimtu sprendimu atmesti pateiktą pretenziją kaip nepagrįstą, pateikė teismui ieškinį, prašydama: 1) pripažinti, jog trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „Planas chuliganas“ ir UAB „Infomedia“ pateikti pasiūlymai neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų; 2) panaikinti 2023 m. rugsėjo 8 d. atsakovės priimtą sprendimą; 3) panaikinti 2023 m. rugsėjo 19 d. atsakovės atsakymą į ieškovės pateiktą pretenziją; 4) įpareigoti perkančiąją organizaciją sudaryti naują Pirkimo pasiūlymų eilę; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje numatyto tiekėjo pašalinimo pagrindo

34. Perkančioji organizacija, vadovaudamasis VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, pašalino ieškovę iš Pirkimo procedūros, kadangi paraiškų pateikimo dieną ieškovė VSDFV buvo skolinga 62 664,22 Eur sumą. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde kvestionavo perkančiosios organizacijos veiksmus, nes, jos vertinimu, turėjo būti taikoma VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta išimtis. Ji buvo nepagrįstai pašalinta iš Pirkimo pagal VPĮ 46 straipsnio 3 dalį, nes iki 2023 m. gegužės 4 d. (įskaitytinai) ji apie tikslią įsiskolinimo sumą VSDFV nežinojo (nebuvo informuota), o praėjus kelioms dienos nuo paraiškų pateikimo termino pabaigos, skolą sumokėjo. Taigi, byloje keliamas klausimas, ar perkančioji organizacija pagrįstai pašalino ieškovę iš Pirkimo procedūrų, vadovaudamasi VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

35. VPĮ 46 straipsnyje reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai (privalomi ir neprivalomi) bei apsivalymo doktrinos samprata. Privalomus pašalinimo pagrindus (VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys) perkančioji organizacija visada turi įtraukti į pirkimo sąlygas (išskyrus mažos vertės pirkimus). Tuo tarpu neprivalomus (pasirinktinai taikomi) pašalinimo pagrindus (VPĮ 46 straipsnio 6 dalis) neprivaloma nustatyti pirkimo dokumentuose (nepaisant to, kokios vertės ir koks pirkimas vykdomas), tačiau jeigu atitinkamas pašalinimo pagrindas yra nustatytas konkretaus pirkimo dokumentuose, jis (kaip ir bet kuri kita pirkimo sąlyga) tampa privalomu tame pirkime ir perkančioji organizacija privalo juo vadovautis. Tiek privalomi, tiek neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 46 straipsnyje, suformuoti vadinamąja negatyviąja prasme, t. y. tam, kad pasiūlymas nebūtų atmestas, tiekėjas nurodytų kriterijų turi neatitikti. VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pašalinimo pagrindų sąrašas nėra savitikslis, juo siekiama įsitikinti, ar dalyvis patikimas, rūpestingas ir atsakingas.

36. VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas, kuris yra susijęs su jų pareiga laiku mokėti mokesčius. VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Taigi, pirmasis pašalinimo pagrindo atvejis siejamas su tiekėjo nuteisimu už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymu, antrasis – su perkančiosios organizacijos įrodymų turėjimu dėl aptariamos pareigos nevykdymo. Šioje byloje aktualus antrasis pašalinimo pagrindo atvejis.

37. VPĮ 46 straipsnio 3 dalies nuostata netaikoma, jeigu: 1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus; 2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur; 3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal VPĮ 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.

38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymas, priešingai nei kvalifikacijos reikalavimas dėl profesinio ar ekonominio pajėgumo, reguliarus (besikartojantis kas mėnesį), nustatytas įstatymų. Taigi, priešingai nei tam tikro kvalifikacinio pajėgumo įgijimo atveju, tiekėjo padėtis dėl įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, gali nuolatos (periodiškai) kisti dėl atsinaujinančios jo pareigos vykdyti mokestinę prievolę, todėl tokių įsipareigojimų vykdymo fiksavimas pasiūlymo pateikimo momentu neturi tokio tikslo, kurio siekiama tiekėjų kvalifikacijos vertinimo atveju. Dėl to perkančiosios organizacijos tiekėjo asmeninės padėties negali vertinti galutinės pasiūlymų pateikimo datos atžvilgiu taip, kad ši tampa ne galutiniu tam tikro pajėgumo įgijimo ar prievolės įvykdymo momentu, t. y. atskaitos tašku, iki kada tam tikras juridinis faktas gali atsirasti, o tik konkrečiu vertinimo momentu. Be to, gali susiklostyti situacijos, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad tam tikrą laikotarpį, iki kada aptariamų įsipareigojimų vykdymą liudijantys dokumentai turi būti išduoti kompetentingų institucijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013).

39. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimą, kurią dieną turėjo būti vertinama ieškovės atitiktis VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje numatytam pašalinimo pagrindui. Apeliantės įsitikinimu, Pirkimo bendrųjų sąlygų 5.23.1 papunktyje nustatytas terminas apibrėžia ne momentą, kada turi būti vertinama tiekėjo atitiktis pašalinimo pagrindams, o momentą, kada atsakovė faktiškai turėjo tikrinti atitiktį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti samprotavimai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.

40. Viena vertus, apeliantė nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir pretenzijoje neginčijo aptariamos pirkimo sąlygos, ir nekėlė klausimo dėl minėtų Pirkimo sąlygų neaiškumo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios sąlygos ieškovė negalėjo ginčyti nagrinėjamoje byloje.

41. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad aptariama sąlyga yra neaiški. Priešingai, Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo 1 lentelės („Tiekėjo pašalinimo pagrindai“) 2 punkte pakankamai aiškiai numatyta, kad tiekėjas yra pašalinimas iš Pirkimo, be kita ko, kai perkančioji organizacija turi įrodymų apie įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą. Ši nuostata netaikoma, jeigu: 1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus; 2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur; 3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, pirkėjui reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal VPĮ 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Jeigu tiekėjas yra juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje, iš jo nereikalaujama pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, įvykdymu. Šiuo atveju pirkėjas savarankiškai patikrina duomenis nacionalinėje duomenų bazėje, adresu http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/. Jeigu dėl Sodra informacinės sistemos techninių trikdžių pirkėjas neturės galimybės patikrinti neatlygintinai prieinamų duomenų apie tiekėją (juridinį asmenį), jis turės teisę prašyti tiekėjo (juridinio asmens) pateikti išrašą iš teismo sprendimo (jei toks yra) arba Sodra nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį atitiktį šiam reikalavimui. Tiekėjas taip pat gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis (1 t., b. l. 64–72).

42. Pirkimo bendrųjų sąlygų 5.23 papunktyje numatyti pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitikimą kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų galiojimo terminai. Pirkimo bendrųjų sąlygų 5.23.1 papunktyje nurodyta, kad teismo, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti dokumentai arba lygiaverčiai dokumentai, išduoti užsienio subjekto, ne anksčiau kaip 90 dienų iki paraiškų pateikimo termino pabaigos. Jeigu duomenys apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir (ar) atitikimą kvalifikacijos reikalavimams yra viešai bei neatlygintinai prieinami oficialiuose duomenų bazėse – jie bus tikrinami paraiškų pateikimo termino pabaigos dieną (1 t., b. l. 25–43).

43. Taigi, atitiktis kvalifikacijos reikalavimams bei pašalinimo pagrindų nebuvimas pagal minėtas Pirkimo sąlygas gali būti įrodomas dviem būdais. Pirma, pateikiant kvalifikaciją ar pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus (teismo, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos), kuriems keliamas reikalavimas, kad šie būtų išduoti ne anksčiau kaip 90 dienų iki paraiškų pateikimo termino pabaigos. Tokios pažymos išdavimas, jeigu Pirkimo sąlygose nenumatyta kitaip, sutampa su atitinkamo pašalinimo pagrindo vertinimo momentu. Antra, pačiai perkančiajai organizacijai patikrinant viešai prieinamą informaciją, kuri tikrinama paraiškų pateikimo termino pabaigos dieną.

44. Atsižvelgdama į tai, kad Pirkimo sąlygose buvo aiškiai apibrėžtas duomenų apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir (ar) atitikimą kvalifikacijos reikalavimams patikrinimo terminas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju įsipareigojimų VSDFV įvykdymo vertinimo momentas sutampa su paraiškų pateikimo termino pabaigos diena, tai yra 2023 m. gegužės 4 d.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad paraiškų pateikimo metu (2023 m. gegužės 4 d.) ieškovė VSDFV buvo skolinga 62 664,22 Eur sumą (bendra skola – 112 009,41 Eur, iš jos skolos suma, kurios mokėjimo terminas atidėtas ir dar nesuėjęs, – 49 345,19 Eur). Ieškovė susidariusį įsiskolinimą (62 664,22 Eur) VSDFV sumokėjo 2023 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. gegužės 8 d.

46. Apeliantė ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pasiūlymą, remdamasi VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta tiekėjo pašalinimo pagrindo netaikymo išimtimi.

47. VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, susijusi su mokesčių mokėjimo nevykdymu netaikoma, jeigu tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.

48. Taigi, tam, kad tiekėjui būtų galima taikyti VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą išimtį, turi egzistuoti šios sąlygos: tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tada, kai iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas; jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal VPĮ 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.

49. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija turėjo taikyti VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą išimtį.

50. Visų pirma, pagal VSDĮ pareiga apskaičiuoti socialinio draudimo įmokas bei jas sumokėti iki įstatyme nustatytos datos (ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos) tenka pačiam draudėjui (VSDĮ 12 straipsnio 1,2 dalys). Šiuo atveju socialinio draudimo įmokas apskaičiavo ir deklaravo pati ieškovė, todėl teiginiai, kad iki paraiškų pateikimo termino pabaigos (2023 m. gegužės 4 d.) ji negalėjo žinoti apie privalomas sumokėti socialinio draudimo įmokas, vertintini kaip nepagrįsti.

51. Antra, pagal VSDFV informacinės sistemos duomenų, kurie pagal įstatymą laikomi viešais, teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2011 m. vasario 3 d. VSDFV direktoriaus įsakymu Nr. V-50 8.2.1 papunktį, vieši draudėjų duomenys (juridinio asmens įsiskolinimas) teikiami skelbiant viešai Sodros internetinėje svetainėje. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad viešas paskelbimas Sodra duomenų bazėje apie konkrečiam laikotarpiui egzistuojantį įsiskolinimą laikytinas atitinkančiu VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą informavimo sąlygą. Tai, kad tokie duomenys skelbiami viešai Sodros duomenų bazėje (http://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) ieškovė žinojo ir galėjo pasitikrinti.

52. Trečia, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti išvadą, kad Sodra privalėjo atskirai informuoti ieškovę apie esamus įsiskolinimus.

53. Ketvirta, tai, kad pasibaigus Pirkimo paraiškų pateikimo terminui, ieškovė sumokėjo VSDFV įsiskolinimą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją, kadangi mokestinė prievolė turėjo būti įvykdyta prieš pasibaigiant paraiškų pateikimo terminui.

54. Penkta, apeliantės argumentai, kad Sodros atsakymas patvirtina, kad ieškovė 2023 m. gegužės 4 d. nebuvo informuota apie įsiskolinimą Sodrai, teisiniu požiūriu nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi įstatymas neįpareigoja Sodrą teikti ieškovei duomenis apie jos skolas, pati ieškovė privalėjo žinoti apie įsiskolinimą valstybės biudžetui, be to, visa informacija buvo išviešinta.

55. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma, o būtent tai, kad ieškovė paraiškų Pirkime pateikimo dieną buvo skolinga VSDFV, pati apskaičiavo ir deklaravo socialinio draudimo įmokas, žinojo apie susidariusį įsiskolinimą (šias įmokas privalėjo sumokėti iki VSDĮ nustatyto termino), prašymo dėl skolos atidėjimo neteikė, Sodra atskirai (individualiai) neprivalėjo informuoti ieškovę apie įsiskolinimą, teisėjų kolegijos vertinimu įrodo, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti VPĮ 46 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą išimtį. Vien tai, kad perkančioji organizacija, 2023 m. rugpjūčio 1 d. priimdama sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir ieškovės pripažinimo Pirkimo laimėtoja, nepatikrino, ar ieškovė (ne)atitinka VPĮ 46 straipsnio 3 dalies pašalinimo pagrindo, nepaneigia VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos, kad tiekėjas privalo būti pašalintas iš pirkimo, jeigu jis turi įsiskolinimą VSDFV. Todėl priešingai nei nurodė apeliantė, ieškinio tenkinimas, sudarytų prielaidas pažeisti ne tik turiningąjį pasiūlymų vertinimo principą, bet ir lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

Dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje įtvirtino pašalinimo pagrindo

56. Apeliantė taip pat įrodinėja, kad perkančioji organizacija turėjo pašalinti trečiuosius asmenis iš Pirkimo procedūrų, kadangi šie atitiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje numatytą pašalinimo pagrindą – pavėlavo iki įstatyme numatyto termino (2023 m. gegužės 30 d.) pateikti finansines ataskaitas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad perkančioji organizacija minėto Trečiojo asmens 1 pašalinimo pagrindo netikrino, kas reiškia, kad perkančioji organizacija tokiu elgesiu nesilaikė savo paskelbtų Pirkimo sąlygų, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei visiškai neatsižvelgė į VPT pateiktus išaiškinimus.

57. VPĮ 17 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

58. Tam, kad tiekėjas turėtų galimybę patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl pirkimo objekto, jis turi atitikti pirkimo dokumentuose išdėstytus kvalifikacinius reikalavimus ir neturi būti jo pašalinimo iš konkurso pagrindų (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 46, 47 ir 49 straipsniai).

59. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant VPĮ 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas.

60. Vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunkčiu, perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš procedūros, jeigu bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.

61. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo 1 lentelės 9 punkte, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad iš Lietuvoje įsteigtų tiekėjų įrodančių dokumentų apie pašalinimo pagrindų nebuvimą, nereikalaujama, užtenka pateikto EBVPD. Šiuo atveju priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš Pirkimo procedūros šiame punkte nurodytu pašalinimo pagrindu, be kita ko, atsižvelgiama į nacionalinėje duomenų bazėje adresu: https://www.registrucentras.lt/jar/p/index.php paskelbtą informaciją, taip pat į šiame informaciniame pranešime pateiktą informaciją: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/finansiniu-ataskaitu-nepateikimas-gali-tapti-kliutimi-dalyvauti-viesuosiuose-pirkimuose. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 42 punkte, Pirkimo bendrųjų sąlygų 5.23.1 papunktyje apibrėžta, kad jeigu duomenys apie pašalinimo pagrindų nebuvimą ir (ar) atitikimą kvalifikacijos reikalavimams yra viešai bei neatlygintinai prieinami oficialioje duomenų bazėje – jie bus tikrinami paraiškų pateikimo termino pabaigos dieną.

62. Taigi, perkančioji organizacija, siekdama išsiaiškinti, ar tiekėjas atitinka jam Pirkime keliamus reikalavimus, turėjo įvertinti, ar paraiškų pateikimo termino pabaigos dieną (2023 m. gegužės 4 d.) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.

63. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad perkančioji organizacija abejoja Trečiojo asmens 1 nesąžiningumu. Priešingai, atsakovė bylos nagrinėjimo metu savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad neturi jokių abejonių dėl Trečiojo asmens 1 sąžiningumo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Trečiasis asmuo 1 perkančiajai organizacijai paraiškos pateikimo dieną pateikė licencijuotų auditorių UAB „ROSK Consulting“ audituotą UAB „Planas chuliganas“ 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir nepriklausomo auditoriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad UAB „Planas chuliganas“ pridėtos finansinės ataskaitos teisingai pateikia įmonės 2022 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį, tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus, vėliau tos pačios finansinės ataskaitos pateiktos VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų išviešinimui (1 t., b. l. 78–109).

64. Taigi, aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Trečiasis asmuo 1 atitiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje numatytą pašalinimo pagrindą. Priešingai, Trečiasis asmuo 1 paraiškų pateikimo termino pabaigos dieną (2023 m. gegužės 4 d.) pateikė perkančiajai organizacijai įrodymus, patvirtinančius jo finansinę padėtį už 2022 m. ir nepriklausomo auditoriaus išvadą, kuris patvirtino minėtų finansinių duomenų teisingumą, kas reiškia, kad paraiškų pateikimo momentu Trečiasis asmuo 1 neatitiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje nurodyto pašalinimo pagrindo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo Trečiojo asmens 1 vėlavimą pateikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui laikyti tokiu pažeidimu, kuris keltų abejones Trečiojo asmens 1 sąžiningumu.

65. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad perkančioji organizacija minėto Trečiojo asmens 1 pašalinimo pagrindo netikrino, kas reiškia, kad savo elgesiu nesilaikė Pirkimo sąlygų, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei visiškai neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktus išaiškinimus.

66. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje numatytą pašalinimo pagrindą, pasisakė tiek dėl atsakovės nurodomų argumentų, susijusių su Trečiojo asmens 1 sąžiningumu, tiek dėl kitų sąlygų (žr. skundžiamo sprendimo 101 punktą) bei vertino licencijuotų auditorių UAB „ROSK Consulting“ 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir nepriklausomo auditoriaus išvadas, kad UAB „Planas chuliganas“ pridėtos finansinės ataskaitos teisingai pateikia įmonės finansinę padėtį (1 t., b. l. 55–57, 78–109). Todėl apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino perkančiosios organizacijos veiksmų (neveikimo), prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų abejoti Trečiojo asmens 1 sąžiningumu, apeliantė nepateikė, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

67. Taigi, remiantis apeliantės argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad paraiškų pateikimo termino pabaigos dieną (2023 m. gegužės 4 d.) Trečiasis asmuo 1 atitiko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 7 punkto a papunktyje nurodytą pašalinimo pagrindą bei nuspęsti dėl lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo.

68. Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų, kad Pirkimo laimėtoja UAB „Planas chuliganas“ nepateikė perkančiajai organizacijai įrodymų, patvirtinančių atitiktį kvalifikacijos reikalavimui – tiekėjo kritinio likvidumo koeficiento (tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklio) reikšmei. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

69. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją.

70. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tiekėjų ekonominio ir finansinio pajėgumo patikrinimui taikė kritinio likvidumo koeficiento kriterijų. Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo 2 lentelės 2 punkte nustatyta, kad tiekėjo kritinio likvidumo reikšmė pagal paskutiniųjų metų finansinės atskaitomybės duomenis turi būti ne mažesnė nei 0,5. Jeigu įmonės turimi įsipareigojimai yra lygūs 0 (nuliui), laikoma, kad tiekėjas atitinka einamojo likvidumo reikalavimą. Tiekėjo kritinio likvidumo koeficientas yra lygus trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykiui su trumpalaikiais įsipareigojimais: kritinio likvidumo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos) ÷ trumpalaikiai įsipareigojimai. Tam, kad tiekėjas įrodytų egzistuojant šį kvalifikacinį reikalavimą, turėjo būti pateiktos: 1) ūkio subjekto vadovo ir asmens, galinčio tvarkyti ūkio subjekto finansinę apskaitą pagal teisės aktus, pasirašyta deklaracija apie einamojo koeficiento reikšmės paskaičiavimą, ir 2) paskutinių finansinių metų ūkio subjekto finansinių ataskaitų rinkinys su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) ar jo ištrauka, jeigu šalies, kurioje registruotas ūkio subjektas, įstatymuose reikalaujama skelbti metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Jei finansinės ataskaitos dar nėra patvirtintos ir (ar) dar nepaskelbtos Juridinių asmenų registre, teikiamos ūkio subjekto vadovo ir asmens, galinčio tvarkyti ūkio subjekto finansinę apskaitą pagal teisės aktus, pasirašytų finansinių ataskaitų rinkinys ar jo ištrauka.

71. Minėta, tiekėjo atitiktis kritinio likvidumo koeficientui siejama su paskutiniųjų metų finansinės atskaitomybės duomenimis (žr. šios nutarties 70 punktą), todėl tam, kad įrodytų egzistuojant šį kvalifikacinį reikalavimą, tiekėjas turėjo pateikti deklaraciją apie einamojo koeficiento reikšmės paskaičiavimą ir paskutinių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinius su auditoriaus išvada. Tuo atveju, jeigu finansinės ataskaitos dar nepaskelbtos Juridinių asmenų registre, tiekėjas galėjo pateikti ūkio subjekto vadovo ir asmens, galinčio tvarkyti ūkio subjekto finansinę apskaitą pagal teisės aktus, pasirašytų finansinių ataskaitų rinkinį ar jo ištrauką. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, susijusias su Trečiojo asmens 1 finansinių duomenų ir nepriklausomo auditoriaus išvados pateikimu, taip pat įvertino, kad vėliau tos pačios finansinės ataskaitos pateiktos VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų išviešinimui (žr. skundžiamo sprendimo 101 punktą), todėl, vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl apeliantės teisinio suinteresuotumo

72. Teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas.

73. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 36 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020 38 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 43 punktas).

74. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021). Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas. Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia perkančiosios organizacijos sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 25 punktas).

75. Teismų praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai viešojo pirkimo konkurse, be laimėtojo, yra ir kitų tiekėjų, tik pirmą vietą užėmusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo neteisėtumo pagrindimas (įrodymas) iš principo (nebent ieškovas įrodytų priešingai) nekvalifikuotinas kaip subjektinių teisių įgyvendinimas, todėl teismo atskirai neginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021). Laimėtojų eilės galimas pakeitimas, dėl kurio ieškovui negalėtų kilti tiesioginių ar išvestinių padarinių (pavyzdžiui, galimybės siekti savo teisių įgyvendinimo kituose procesuose), nelaikytinas jo pažeistų teisių – vieno iš privalomo teisinio suinteresuotumo elementų – gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 105 punktas).

76. Taigi, pagal aptartą kasacinio teismo praktiką tiekėjui, užėmusiam trečią ar žemesnę vietą pasiūlymų eilėje, teisinis suinteresuotumas pripažįstamas tuo atveju, jei jis kvestionuoja visų prieš jį esančių (o ne tik pirmos vietos) tiekėjų pasiūlymų vertinimą, nebent tiekėjas (ieškovas) įrodytų kitaip.

77. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė dalyvavo Pirkime, pateikė savo pasiūlymą ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo pripažinta laimėtoja (žr. šios nutarties 26 punktą). Tačiau, gavusi Pirkimo dalyvių pastabas dėl netinkamai atlikto galutinių pasiūlymų vertinimo, 2023 m. rugpjūčio 9 d. perkančioji organizacija panaikino 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir ieškovės pripažinimo Pirkimo laimėtoja ir kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti dėl jos (ne)atitikties pašalinimo pagrindui, Pirkimo paraiškų pateikimo dienai (2023 m. gegužės 4 d.) socialinio draudimo įmokų skolų (ne)buvimo (žr. šios nutarties 27 punktą). Perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 8 d. atmetė ieškovės pateiktą galutinį pasiūlymą, pripažinusi, kad jis neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, be kita ko, nurodžiusi, kad paraiškų pateikimo dienai (2023 m. gegužės 4 d.) ieškovė turėjo įsiskolinimą VSDFV. Be to, perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime, patvirtino Pirkimo pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: pripažino Trečiojo asmens 1 pateiktą pasiūlymą laimėtoju, o Trečiąjį asmenį 2 – antrą vietą užėmusia tiekėja (žr. šios nutarties 31 punktą). Ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo buvo atmestas atsakovės galutinis pasiūlymas, sudaryta pasiūlymo eilė bei laimėjusiu pripažintas Trečiojo asmens 1 pateiktas pasiūlymas. Be to, ieškovė ginčijo tiek laimėtoju paskelbto Trečiojo asmens 1, tiek antrąją vietą užėmusio Trečiojo asmens 2 pateiktus pasiūlymus, kaip neatitinkančius Pirkimo sąlygų reikalavimų.

78. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą iškėlė klausimą dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, nurodydama, kad nors ieškovė ieškinyje reikalavimą teikė tiek dėl Trečiojo asmens 1, tiek dėl Trečiojo asmens 2 pateiktų pasiūlymų Pirkime, tačiau apeliaciniame skunde jokie reikalavimai Trečiojo asmens 2 atžvilgiu nebuvo reiškiami, kas, atsakovės nuomone, patvirtina, kad ieškovė atsisako bet kokių pretenzijų Trečiojo asmens 2 atžvilgiu. Atsakovės vertinimu, ieškovei pareiškus apeliacinį skundą, ji prarado teisinį suinteresuotumą byloje, kadangi iš Pirkimo pasitraukus (pašalinus) Trečiajam asmeniui 1, Pirkimo laimėtoju taptų Trečiasis asmuo 2, kurio atžvilgiu ieškovė pretenzijų nereiškia. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

79. Pirma, apeliantė (ieškovė) savo argumentus tiek dėl Trečiojo asmens 1 (laimėjęs tiekėjas), tiek dėl Trečiojo asmens 2 (tiekėjas, laimėjęs antrąją vietą) pasiūlymų atitikties Pirkimo sąlygoms pateikė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje, ginčydama tiek perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, tiek pirmąją ir antrąją vietą užėmusių tiekėjų pasiūlymus.

80. Antra, vien tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė pozicijos dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su Trečiojo asmens 2 pateikto pasiūlymo vertinimu, savaime nelemia jos teisinio suinteresuotumo išnykimą, kadangi apeliacinio skundo tenkinimo atveju panaikinus skundžiamą atsakovės sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės galutinis pasiūlymas, sudaryta pasiūlymų eilė bei laimėjusiu pasiūlymu pripažintas Trečiojo asmens 1 pateiktas pasiūlymas, būtų sudarytos prielaidos ieškovę pripažinti Pirkimą laimėjusia tiekėja, juolab kad ieškovės pasiūlymas 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo pripažintas geriausiu ir atitinkančiu Pirkimo sąlygas.

81. Taigi, remiantis atsakovės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė pateikusi apeliacinį skundą prarado teisinį suinteresuotumą ginčyti skundžiamus perkančiosios organizacijos sprendimus.

Dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos viešųjų pirkimų bylose ir bylos nagrinėjimo ribų

82. CPK 423³ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Taigi, pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tiek viešųjų pirkimų bylose teikiamo ieškinio dalykas, tiek ir jo pagrindas turi atitikti tiekėjo pretenzijoje, pateiktoje ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, nurodytus reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus.

83. Kasacinio teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose taikomos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos yra išaiškinta, kad šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka nustatyta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-378/2018, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022), kadangi viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas pagrindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-7-210-469/2022). Tai reiškia, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022). Priešingas VPĮ nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias (rūpestingumo, apdairumo) principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

84. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pretenzijoje ieškovė neteikė argumentų dėl lygiateisiškumo ir skaidrumo principo pažeidimo, dėl atsakovės parengtų neaiškių ir netikslių Pirkimo sąlygų ir netinkamai suformuluoto prašymo paaiškinti neišsamius duomenis, o tik prašė atsakovės panaikinti sprendimą, kuriuo ieškovės pateiktas pasiūlymas Pirkime yra atmestas, ir pripažinti ieškovę Pirkimo laimėtoja. Atsižvelgus į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo išeiti iš ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų nagrinėtų aplinkybių ribų.

85. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad argumentų dėl tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo principų pažeidimo, savo paskelbtų Pirkimo sąlygų nesilaikymo pretenzijoje reikšti negalėjo, nes tokie atsakovės padaryti pažeidimai paaiškėjo tik gavus atsakovės atsakymą į ieškovės pretenziją. Todėl, vadovaujantis CPK 423³ straipsnio 3 dalimi, tokius argumentus ieškovė galėjo reikšti teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose (atitinkamai – ieškinyje ir dublike). Be to, pateiktoje pretenzijoje buvo keltas klausimas, kurios datos duomenimis turėtų būti vadovaujamasi sprendžiant dėl tiekėjo atitikties pašalinimo pagrindų nebuvimui, t. y. ar paraiškų pateikimo termino dienai (2023 m. gegužės 4 d.), ar prieš nustatant Pirkimo laimėtoją, kuomet turi būti pateikiami aktualūs duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.

86. Pirma, apeliantei gavus perkančiosios organizacijos atsakymą į pretenziją ir iškilus poreikiui suformuluoti naujus reikalavimus ar nurodyti papildomus argumentus dėl netinkamai suformuluoto prašymo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo, ar paskelbtų Pirkimo sąlygų nesilaikymo, turėjo galimybę pasinaudoti teise pateikti naują pretenziją dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kurie nebuvo skundžiami teikiant pirminę pretenziją. Antra, nors apeliantė teigia, kad pateiktoje pretenzijoje buvo keltas klausimas dėl Pirkimo bendrųjų sąlygų 5.10 papunkčio neaiškumo ar netikslumo, tačiau su minėtais argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš pretenzijos turinio, ieškovė nekvestionavo Pirkimo sąlygų neaiškumo, nereikalavo minėtą sąlygą patikslinti. Todėl vien abstraktus atitinkamų Pirkimo sąlygų pacitavimas pretenzijoje, nereiškiant konkrečių reikalavimų ir argumentų, per se (savaime) nei perkančiajai organizacijai, nei teismui nelemia pareigos vertinti ir spręsti dėl atitinkamos Pirkimo sąlygos neaiškumo ar netikslumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčo nagrinėjimo ribų, nepažeidė CPK 423³ straipsnio 3 dalies nuostatų bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (žr. šios nutarties 83 punktą).

87. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai buvo vertinami turiningojo pasiūlymų vertinimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų kontekste, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti aptartų principų pažeidimą (žr. šios nutarties 55, 67 punktus), o vien apeliantės subjektyvus situacijos vertinimas nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Dėl procesinės bylos baigties

88. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino VPĮ nuostatas bei pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės galutinis pasiūlymas, sudaryta pasiūlymų eilė bei laimėjusiu pasiūlymu pripažintas Trečiojo asmens 1 pateiktas pasiūlymas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

89. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

90. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

91. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

92. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

93. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Infomedia“ ir UAB „Planas chuliganas“ bei ieškovė (apeliantė) pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

94. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, Trečiasis asmuo 1 ir Trečiasis asmuo 2 įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

95. Trečiasis asmuo 2 pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 2 253,02 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą buvo sumokėta 2024 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad Trečiojo asmens 2 prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (2 253,02 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto rekomenduojamo dydžio (2 018,20 Eur × 1,3 = 2 623,66 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgus į tai, Trečiojo asmens 2 prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, laikytinos pagrįstomis.

96. Trečiasis asmuo 1 pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 4 530,24 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro apeliacinio skundo peržiūra ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas.

97. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Atsižvelgus į nurodytą teismų praktiką, laikytina, kad Trečiojo asmens 1 prašomos priteisti 4 530,24 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinį skundą apima ir susipažinimą su apeliaciniu skundu.

98. Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą Trečiasis asmuo 1 sumokėjo 2023 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (4 530,24 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 000,10 Eur × 1,3 = 2 600,13 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Trečiojo asmens 1 prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažintinos, iš ieškovės Trečiojo asmens 1 naudai priteisiant 2 600,13 Eur sumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credo Partners“, juridinio asmens kodas 300657981, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Infomedia“, juridinio asmens kodas 122020088, naudai 2 253,02 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 2 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Credo Partners“, juridinio asmens kodas 300657981, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Planas chuliganas“, juridinio asmens kodas 304098945, naudai 2 600,13 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.