Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-93-380/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-10
Bylos Nr.
AN2-93-380/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00062-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
Pažeidėjas
R. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
Advokatai
Raimondas Mažulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-93-380/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00062-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019-10-08 7.43 val. Klaipėdos m. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir priekyje susidarius transporto priemonių spūsčiai persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.1), ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, rizikos sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo vairavimu sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo eilėje. Šiais savo veiksmais pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4, 8, 9, 82 ir 125 punktus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas (toliau – ir Institucija) 2019-11-08 nutarimu R. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2020-02-12 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2019-11-08 nutarimo netenkino.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. atstovas advokatas R. Mažulis prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-02-12 nutartį, Institucijos 2019-11-08 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) netenkinus šio prašymo, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-02-12 nutartį, Institucijos 2019-11-08 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – kvalifikuoti R. G. veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam nuobaudą pagal šį ANK straipsnį; 3) nepanaikinus skundžiamų nutarties ir nutarimo, taikyti R. G. ANK 34 straipsnio 5 dalies (turėtų būti – ANK 34 straipsnio 6 dalies) normas – netaikyti specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti šios nuobaudos taikymo terminą. Mano, kad administracinio nusižengimo protokolas, Institucijos 2019-11-08 nutarimas ir skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020-02-12 nutartis yra nepagrįsti dėl toliau nurodomų argumentų.

4.1. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog R. G. kelkraščiu važiavo siekdamas apvažiuoti transporto kamštyje stovėjusias transporto priemones. Nėra paneigta R. G. versija, kad jis kelkraštyje ieškojo likusio įrankio. Iš Institucijos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojama transporto priemonė išvažiavo į kelkraštį ir iš karto po to ją pradėjo sekti policijos automobilis. Nuvažiavęs nedidelį atstumą, R. G. grįžo į pirmąją eismo juostą praleisti policijos automobilio, tačiau supratęs, jog policijos pareigūnų yra stabdomas būtent jis, vėl išvažiavo į kelkraštį, ten sustojo ir laukė prieinančios policijos pareigūnės. Kelkraščiu jis judėjo trumpai ir nedidelį atstumą, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nors R. G. policijos pareigūnams pateikė kitokius paaiškinimus nei pirmosios instancijos teismo posėdyje (pareigūnams nurodė, jog skubėjo į tualetą, o apylinkės teismui teigė, kad ieškojo palikto įrankio), tačiau taip padarė dėl susijaudinimo ir skubėjimo, o ne dėl to, kad siekė išvengti gresiančios atsakomybės.

4.2. Nurodo, kad net ir nustačius, jog apeliantas siekė apvažiuoti kitas transporto spūstyje buvusias transporto priemones, apelianto veiksmai neatitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių ir turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik nustačius, jog jo veiksmai sukėlė ne teorinę, o realią grėsmę eismo saugumui. Teismų praktikoje nurodoma, jog „asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui“ (kasacinės nutartys Nr.2AT-16-489/2017, Nr.2AT-4-719/2019). Tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo teiginius, jog R. G. veiksmais buvo sukeltas realus pavojus pėstiesiems, dviratininkams, kitiems eismo dalyviams, paneigia administracinio nusižengimo bylos tyrimo medžiaga. Iš jau minėto byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad R. G. vairuota transporto priemonė judėjo nedideliu greičiu, nei pėsčiųjų, nei dviratininkų, kuriems galėjo būti sukeltas pavojus, kelkraštyje nebuvo, nesurinkta jokių duomenų, kad jis savo veiksmais sukėlė grėsmę ir kitiems transporto priemonių vairuotojams. Net ir pritarus Institucijos ir apylinkės teismo pozicijai, jog R. G. elgėsi pavojingai, kitos būtinosios atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį sąlygos akivaizdžiai nėra, nes nenustatyta, kad jis KET pažeidimą padarė iš chuliganiškų paskatų.

4.3. Teigia, jog teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr.2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Neabejotina, kad R. G., važiuodamas ne važiuojamąja kelio dalimi, o kelkraščiu, padarė KET pažeidimą, kartu ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje (nesilaikė kelio ženklinimo), tačiau nei palikto įrankio paieška, nei susidariusios spūsties apvažiavimas kelkraščiu negali būti laikomas nei atviru elementarių visuomenės moralės normų niekinimu, nei niekinamu požiūriu į aplinkinius. Nurodo, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (kasacinė nutartis Nr. 2AT-7-976-2018).

4.4. Apelianto nuomone, nors šioje byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, jog R. G. iš tiesų važiavo kelkraščiu, tačiau nėra surinkta visiškai jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog jis tokiu elgesiu siekė būtent mesti iššūkį visuomenei, paniekinti kitus eismo dalyvius ar veikė visiškai be jokios priežasties. Skunde teigiama, jog chuliganišku vairavimu pripažįstami tik itin šiurkštūs pažeidimai, kuriais buvo sukelta reali grėsmė eismo saugumui ir neabejotinai parodyta nepagarba elementarioms moralės normoms, kai pažeidėjas darė pažeidimą būtent dėl siekio pademonstruoti nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tačiau R. G. neveikė tokiu būdu, kuris leistų priskirti jo veiksmus chuliganiškam vairavimui ir taikyti jam ypač griežtas administracinės atsakomybės priemones. Dėl aptartų aplinkybių mano, kad yra pagrindas nutraukti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio nusižengimo teiseną arba perkvalifikuoti jo veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

4.4. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nebuvo aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti R. G. skirtą nuobaudą. Pažymi, kad, net ir kvalifikavus asmens veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, skiriamas teisės vairuoti atėmimo terminas gali būti trumpinamas iki 6 mėnesių (Kauno apygardos teismo 2020-02-03 nutartis byloje Nr. AN2-81-579/2020). Teigia, kad apylinkės teismas neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl nuobaudos švelninimo, ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies (turėtų būti – ANK 34 straipsnio 6 dalies) normų. Teismas neįvertino R. G. asmenybės ir dėl teisės vairuoti transporto priemones praradimo jam kilsiančių padarinių. Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Nors anksčiau jis buvo baustas už KET pažeidimus, šie pažeidimai buvo reti ir atsitiktinio pobūdžio. Apylinkės teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad R. G. užsiima individualia keleivių pervežimo veikla, ta pačia veikla jis užsiima ir pagal darbo sutartį. Vieneriems metams netekęs galimybės vairuoti transporto priemones, jis neteks ir galimybės toliau tęsti individualią veiklą ir veiklą pagal darbo sutartį, patirs ypač didelių finansinių sunkumų, turės persikvalifikuoti, imtis kito darbo. Ilgą laiką užsiimančiam ta pačia veikla apeliantui tai padaryti bus itin sunku. Be to, teismas nesvarstė net ir specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo galimybės, nors, pagal minėtą teismų praktiką, tokia galimybė yra.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovo advokato R. Mažulio apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad šis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti netenkintas paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-02-12 nutartį be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad skunde ginčijama R. G. kaltė padarius jam inkriminuotą ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir remiantis iš esmės analogiškais argumentais, kokius administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nurodęs apylinkės teismui, siekiama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta arba R. G. inkriminuojamas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas būtų perkvalifikuotas į ANK 417 straipsnio 1 dalį. Taip pat keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies normas neskirti administracinio poveikio priemonės arba jos terminą sutrumpinti. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2019-11-08 nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog R. G. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl R. G. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. paaiškinimus ir atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo apeliantas, o teismas padarė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo nukrypta nuo Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų suformuotos praktikos ir skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos 2019-11-08 nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. G. kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

10. Apeliaciniame skunde ginčijama R. G. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (chuliganiškai vairavus) ir nurodoma, kad nėra paneigta R. G. versija, jog neteisėtus veiksmus (važiavimą kelkraščiu) jis atliko ne siekdamas apvažiuoti transporto kamštyje stovėjusias transporto priemones, o todėl, kad kelkraštyje ieškojo palikto įrankio. Apygardos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais negali sutikti, nes tokią R. G. pateikiamą versiją paneigia ir jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. G. neigė padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, pripažino tik tai, kad 2019-10-08 važiavo kelkraščiu, tačiau tai darė ne iš chuliganiškų paskatų, o todėl, kad siekė paimti įrankį, kurį nusižengimo išvakarėse paliko ant kelio. Važiavo nedideliu greičiu, pėsčiųjų nebuvo. Sustabdžius policijos pareigūnams, nenurodė jiems, kad norėjo paimti paliktą įrankį, pripažino kaltę, nes skubėjo, ir nurodė jiems, kad skuba, nes jam reikia į tualetą, buvo streso būklės (b. l. 34). 2019-10-08 Administracinio nusižengimo protokole, grafoje, kurioje nurodomas asmens pasiaiškinimas ir pastabos, data ir parašas, R. G. pasirašė ties sakiniu „Prisipažįstu esu kaltas“ (b. l. 13), taip pat pasirašė ties grafa, jog su protokolu susipažino, protokolą gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, jam išaiškintos (b. l. 14). Institucijos vyriausioji patrulė I. J. 2019-10-08 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019-10-08, jai dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. K., apie 7.43 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), stovėdami eilėje, pastebėjo, kaip iš galo skiriamąja juosta atvažiuoja automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas (R. G.), priekyje susidarius transporto priemonių spūsčiai, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (KET 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.1), ir važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamštyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones. R. G. prisipažino kaltu, gailėjosi, nurodė, kad skubėjo į tualetą. Kiti vairuotojai pravažiuodami padėkodavo, kad policijos pareigūnai sustabdė minėtą automobilį (b. l. 16). Byloje esančiame 2019-10-08 vaizdo įraše užfiksuota, jog policijos pareigūnų tarnybinis automobilis stovi pirmoje eismo juostoje. Pirmoje ir antroje eismo juostose susidaro eismo spūstis, transporto priemonės juda labai lėtai. Baltos spalvos automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuoja dešiniuoju kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamštyje stovėjusias transporto priemones. Šio automobilio vairuotojas važiavimo krypties ir greičio nekeičia, važiuoja pakankamai didelį atstumą. Minėtas automobilis važiuoja kelkraščiu, kol jį sustabdo policijos pareigūnai (b. l. 15).

11. Aptartų įrodymų visuma (tarp jų ir 2019-10-08 policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes visiškai patvirtinantis objektyvus įrodymas – 2019-10-08 vaizdo įrašas) leidžia daryti išvadą, jog R. G. pateikiama versija apie įvykio aplinkybes (tai, kad jis kelkraščiu važiavo, nes ieškojo palikto įrankio), kurią jis pakeitė administracinio nusižengimo teisenos metu (jį sustabdžiusiems pareigūnams buvo pripažinęs, kad padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nurodęs, kad važiavo kelkraščiu, nes skubėjo į tualetą) ir kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, yra patikimai paneigta ir vertintina kaip tikrovės neatitinkanti gynybinė pozicija.

12. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad neteisėti R. G. veiksmai (važiavimas kelkraščiu) neatitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies požymių ir turėtų būti perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nes jie nebuvo atlikti iš chuliganiškų paskatų ir jais nebuvo sukeltas realus pavojus eismo saugumui, o byloje nesurinkta visiškai jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog jis tokiu elgesiu siekė būtent mesti iššūkį visuomenei, paniekinti kitus eismo dalyvius ar veikė visiškai be jokios priežasties.

13. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

14. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 8 punkte nurodyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 125 punktu draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.

16. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (kasacinė nutartis Nr. 2AT-7-976-2018). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ir jį vairuojančiam asmeniui, ir eismo bei žmonių saugumui (kasacinės nutartys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).

17. Nagrinėjamu atveju R. G. vairuojamas automobilis spūsties metu, esant labai intensyviam eismui, šlapiai kelio dangai ir ribotam matomumui (tai objektyviai užfiksuota anksčiau aptartame byloje esančiame vaizdo įraše), lenkė stovinčių automobilių koloną iš dešinės pusės kelkraščiu, tuo išreikšdamas ypač didelę nepagarbą kitiems eismo dalyviams, demonstruodamas savo išskirtinumą, keldamas realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ir ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimas, nepaisant to, jog kelkraštis yra asfaltuotas, rytinio piko metu, kai eismas buvo itin intensyvus, kelkraščiu tuo pačiu metu galint važiuoti dviratininkams, eiti pėstiesiems, kėlė realų pavojų eismo saugumui ir kitiems tvarkingai kolona važiuojantiems vairuotojams ir keleiviams. Sutiktina ir su teismo išvada, jog R. G. KET pažeidimą padarė demonstratyviai, darbo dieną, rytinio piko metu, matant daugumai eismo dalyvių, tokiu būdu parodė savo išskirtinumą prieš juos ir taip išreiškė jiems nepagarbą. Be to, priešingai, nei nurodo apeliantas, tai, kad dėl atsitiktinumo nebuvo realiai sukeltas eismo įvykis ir jo metu niekas nenukentėjo, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nekėlė pavojaus ne tik eismo bei žmonių saugumui, tačiau ir pačiam automobilį vairavusiam R. G.. Akivaizdu, jog tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai buvo nulemti chuliganiškų paskatų, ir visiškai atitinka būtent ANK 420 straipsnio 2 dalies, o ne ANK 417 straipsnio 1 dalies dispoziciją, todėl nėra jokio pagrindo juos perkvalifikuoti. Teisiškai reikšminga ir tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jam konstatuoti padariniai neturi reikšmės.

18. Apeliantas taip pat nesutinka su R. G. paskirta administracine nuobauda (450 Eur bauda) ir ypač su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, teigia, kad nuobauda netinkamai individualizuota, nes teismas neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl nuobaudos švelninimo, ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies normų. Su šiais argumentais apygardos teismas nesutinka.

19. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

20. Apylinkės teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą ir jam pateiktus argumentus (tokius pat, kokie nurodomi ir skunde apygardos teismui), sprendė, kad R. G. paskirta nuobauda (minimali 450 Eur bauda ir minimalus 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas) atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta ir leidžia pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Teismas taip pat neįžvelgė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda R. G. turėtų būti švelninama. Nors apeliaciniame skunde itin akcentuojama jo asmenybė (tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jis nebuvo baustas administracine tvarka), tačiau pažymėtina, jog jis kaltės dėl padaryto pavojingo administracinio nusižengimo, sukeliančio pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, nepripažino, nesigaili, savo elgesio kritiškai nevertina. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Konstatuojama, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog R. G. darbo pobūdis išimtinai susijęs su vairavimu, o, netekęs vairuotojo pažymėjimo, jis neteks galimybės toliau tęsti individualią veiklą ir veiklą pagal darbo sutartį, patirs ypač didelių finansinių sunkumų, turės persikvalifikuoti ir imtis kito darbo, nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas R. G. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nes nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde akcentuojamos Kauno apygardos teismo 2020-02-03 nutarties byloje Nr. AN2-81-579/2020 aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Minėtoje byloje pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį skiriamas teisės vairuoti atėmimo terminas buvo sutrumpintas iki 6 mėnesių nustačius, jog apelianto neteisėtus, chuliganiškus veiksmus išprovokavo krovininės transporto priemonės vairuotojas, kuris nepagrįstai, nesilaikydamas KET, ilgą laiką važiavo antrąja eismo juosta, taip trukdydamas eismui. Panašių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, nes administracinio nusižengimo padarymo metu, išskyrus R. G., visi kiti eismo dalyviai laikėsi KET. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantas nenurodė.

21. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-3-2011). Būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su R. G. finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats R. G., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padarytų nusižengimų, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir R. G. administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pažeidėjo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

22. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad R. G. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar juo labiau išvis jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Institucijai ir apylinkės teismui ir kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu R. G. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Visos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamus procesinius sprendimus ir paskiriant jam minimalią ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 450 Eur baudą ir minimalų ANK 420 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 12 mėnesių, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, sutrumpinant jos taikymo terminą, teisinio pagrindo nėra, juo labiau jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudimas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir padaryti administracinį nusižengimą.

23. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020-02-12 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. atstovo advokato R. Mažulio apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė