- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- 1-1144-1011/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- V. G.
- Advokatai
- Egidijus Vosylis
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:
2020-03-02, apie 7.25 val. Rodūnios kelias 2, Vilnius, Vilniaus tarptautinio oro uosto teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 p. reikalavimus, nustačius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad įkvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis V. G. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino ir paaiškino, kad nagrinėjamu atveju dirbo oro uosto teritorijoje pagal slenkantį grafiką (visą parą) orlaivių degalų užpylimo vairuotoju. Tačiau nuo 22 val. iki 4 val. ryto, kai nėra reisinių lėktuvų, buvo padaryta darbe pertrauka, kurios metu galima pailsėti. Pabaigęs tą darbą, kuris jam buvo paskirtas, nuėjo prie savo mašinos, nes baigėsi elektroninės cigaretės skystis. Ten rado netyčia užsigulėjusį 300 gr. buteliuką brendžio, jį išgėrė. Paskui prisiminė, kad nuo sesers mirties jam buvo paskirti raminamieji dviejų rūšių vaistai, kurie nėra suderinami su alkoholiu. Pamena, kad aptarnaujantis personalas pradėjo įtarinėti, kad jis yra neblaivus, atsivežė savo įmonės alkotesterį ir prie orlaivio, kurį turėjo užpilti, patikrino girtumą, jis „pripūtė“. Po kurio laiko atvažiavo policija ir nustatė dar didesnį girtumą. Pripažįsta, kad nereikėjo gerti brendžio, matyt jis sureagavo su vaistais, nes nuo tokio kiekio neturėjo būti nustatytas toks ženklus girtumas. Be to, einant į oro uostą, buvo patikrintas saugumo tarnybos, jeigu būtų girtas, nebūtų įleistas. Nurodė, kad šiuo metu gyvena su tėvais, iki šio įvykio uždirbdavo apie 900 Eur. Dabar nedirba, pajamų neturi, kol kas gyvena iš paskutinio gauto atlyginimo. Vėliau ieškosis darbo, iki jį ras gyvens iš gautų socialinių išmokų. Padeda tėvams, mamai, kuri yra jau garbingo amžiaus. Nors anksčiau gyveno su drauge, tačiau persikraustė gyventi pas tėvus, nes jiems reikalinga pagalba. Anksčiau tėvus prižiūrėjusi sesuo mirė. Savo poelgį vertina neigiamai, tvirtina, kad jam labai gėda prieš kolegas, nes darbe buvo vertinamas labai gerai. Sau yra pasižadėjęs daugiau niekada nevartoti alkoholio, tuo labiau, kad jo netoleruoja, turi aukštą kraujo spaudimą. Tvirtina, kad gailisi dėl savo poelgio, kuris yra atsitiktinis ir daugiau niekada nepasikartos. Prašo teismo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis V. G., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pačios veikos padarymo aplinkybes, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-03-05 apklausto V. G. parodymai, kad pas psichiatrus nesigydė, priklausomybės alkoholiui neturi. Kadangi netikėtai prieš metus mirė sesuo, dėl to labai pergyveno, blogai jautėsi ir blogai miegojo. Kreipėsi 2020 m. pradžioje privačiai pas gydytoją-psichiatrą privačioje klinikoje „Neuromeda“, esančią Trinapolio g., kuri jam išrašė vaistų nuo depresijos „Zoloft“ , „Tiapridal“, kuriuos vartoja iki šiol, jam juos liepė vartoti iki balandžio mėn. pabaigos. Daktarė minėjo, kad pavartojus šiuos vaistus negalima vairuoti transporto priemonių. Darbe jų nevartojo, tik poilsio dienomis. Jis dirba UAB „Naftelf“ vairuotoju-operatoriumi apie 7 metus, Vilniaus oro uoste, Rodūnios kel. 2, Vilniuje. Į jo pareigas įeina papildyti kuru orlaivius pagal jų poreikius, darbo metu vairuoja darbinį krovininį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vežamas kuras. Dirbo pamainoje 2020-03-01 nuo 9 iki 2020-03-02 9 val. Į darbą 2020-03-01 atvyko laiku, t. y. 9 val., buvo blaivas, dirbo visą dieną. Apie 15 val. pirmą kartą suvartojo savo vaistus būdamas darbe. Vakare jam pablogėjo savijauta, užėjo vidinis nepaaiškinamas nerimas. Tuomet neatidėliotino darbo nebuvo. Apie 22 val. nuėjo į stovėjimo aikštelę, prie oro uosto, kur buvo paliktas jo automobilis HYUNDAI SANTA FE, juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame turėjo paliktą buteliuką su apie 200 g brendžio, kurį suvartojo per 20 min. automobilyje ir išgėrė limonado. Daugiau, kiek pamena, alkoholio nevartojo. Po to nuėjo į darbo vietą, kur tarnybinėse patalpose užmigo ir jį prižadino kolegos, dirbantys oro uoste. Žinojo, kad turėjo būti 4 val. prie orlaivio kompanijos „Aeroflot“ SU-2109, Vilnius-Maskva, kuro pylimui. Bet pamiršo nustatyti žadintuvą. Su savimi turėjo radijo ryšį, bet kvietimų ryte negirdėjo. Kai jį prižadino, jis greitai apsirengė ir nuėjo į darbinį krovininį automobilį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo lauke šalia darbovietės, sėdo į vairuotojo vietą, užvedė variklį ir nuvažiavo į kairę pusę. Bevažiuojant jį pasivijo orlaivį aptarnaujantis asmuo, kuris pasakė kad važiuoja ne į tą pusę, parodė kur yra lėktuvas. Tada jis nuvažiavo ten kur jis nurodė. Lauke buvo daug lėktuvų. Privažiavęs prie nurodyto lėktuvo kompanijos „Aeroflot“, jis pajungė kuro įrangą ir užpylė apie 4 000 litrų kuro į orlaivį. Pylimo metu prie jo priėjo perono agentas, duomenų nežino, ir paklausė ar jis vartojo alkoholį. Atsakė, kad ne. Po to prie lėktuvo atvežė alkotesterį ir prašė pūsti. Jis pripūtė apie 2 promiles. Po to buvo iškviesta policija ir buvo uždarytas į areštinę. Nuoširdžiai galisi dėl savo veiksmų ir nori pasakyti, kad tai buvo vienintelis atsitiktinis atvejis, už tai save labai smerkia. Ateityje tokių atvejų tikrai nepasikartos, nes jis į bet kokius teisės pažeidimus žiuri neigiamai (b. l. 46, 50–51).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-03-05 apklausto liudytojo L. S. parodymai, kad dirba UAB „Baltic ground services“ perono agentu. Jo darbo vieta Vilniaus oro uosto teritorijoje, Rodūnios kel. 6, Vilniuje. Jis dirbo pamainoje nuo 2020-03-01 17 val. iki 2020-03-02 7 val. ryto. Įmonė užsiima antžeminiu orlaivių aptarnavimu (pvz. kuro užpylimas, bagažo pakrovimas/iškrovimas, keleivių įlaipinimas/išlaipinimas ir t.t.). Buvo atsakingas už aptarnavimo darbų organizavimą, taip pat prižiūrėjo kuro užpylimą į orlaivį Airbus 320 „Aeroflot“, kuris turėjo išvykti 5 val., tai buvo pirmas skrydis. Kuro užpylimą atlieka įmonės „Naftelf“ operatorius pagal suderintą tvarkaraštį. Kuro užpylimo operatorius turėjo būti prie šio orlaivio apie 4 val., bet laiku jo nebuvo. Atvyko įgula, pateikė duomenis kiek kuro reikia įpilti. S. K. bandė susisiekti su vairuotoju per radijo ryšį, bet jis neatsiliepė. Tada jis su bendradarbiu S. K. nuvyko tarnybiniu automobiliu prie perone esančios kuro bazės, šalia kurios yra įmonės „Naftelf“ tarnybinės patalpos, kur būna operatorius. Galvojo galimai jis miega, „pasignalino“ jam iš automobilio, bet niekas neišėjo, beldėsi į langus, durys buvo užrakintos, bet niekas neatidarė. Kuro automobiliai stovėjo šalia neužvesti, be vairuotojo. Apie 4.35 val. nuvyko prie minėto orlaivio įgulos pranešti, kad nerado kuro operatoriaus. Po to jis dar kartą nuvyko prie operatoriaus tarnybinių patalpų, pradėjo stipriai belstis į duris. Netrukus duris atrakino užsimiegojęs vairuotojas, jis jam pažįstamas iš matymo, vėliau sužinojo, kad jo vardas pavardė V. G., jis buvo su apatiniais drabužiais, pasakė, kad jis vėluoja, kad greičiau važiuotų pilti kurą, nieko įtartino tuomet nepastebėjo, buvo atstumu nuo jo apie 2 metrai. Jis pasakė, kad tuoj atvažiuos. Ir jis nuvažiavo link lėktuvo, informavo pamainos vadovą, kad rado vairuotoją. Kažkur po 15 min. pamatė važiuojantį per peroną kuro sunkvežimį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. G., kuris važiavo ne ten, kur reikia, darė didelį ratą, lyg nematė kur stovi lėktuvas. Pravažiavus apie kilometrą, jis jį pasivijo ir pasakė kur jam reikia važiuoti. Netrukus sunkvežimis privažiavo prie orlaivio ir vairuotojas pajungė kuro pylimo įrangą prie orlaivio, ir kuras buvo įpiltas. Po to S. K. pakalbėjęs su pamainos vadovu K. B., pasakė jam nuvažiuoti į ofisą paimti alkotesterį, nes kilo įtarimas kad vairuotojas neblaivus. Kai vairuotojas pylėsi kurą, jis tik tuomet, būdamas šalia jo, pajuto nuo jo alkoholio kvapą. Paėmęs alkotesterį, prie orlaivio S. K. patikrino jo blaivumą, jam buvo nustatytas 2,07 prom. neblaivumas, jo akivaizdoje. Po to nuvažiavo į ofisą paimti skrydžio dokumentus. O grįždamas pamatė, kad vairuotojas V. G. vairuoja sunkvežimį atgal nuo lėktuvo link savo buveinės, buvo pravažiavęs apie 100 metrų, jį stabdo S. K., mojuodamas jam rankomis. Vairuotojas sustojo. Kas vyko toliau, nežino, nes turėjo išlydėti vėluojantį išvykti lėktuvą (b. l. 32).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-03-05 apklausto liudytojo S. K. parodymai, kurie yra visiškai analogiški liudytojo L. S. teiktiems parodymams (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-03-02 apklausto liudytojo Ž. Mockaus parodymai, kad 2020-03-02 patruliuojant kartu su vyriaus. patruliais V. Kurajev ir R. Andriuškevičiumi apie 7.10 val. iš OVS buvo gautas pranešimas, kad Rodūnios kelias 2, oro uosto teritorijoje sulaikytas neblaivus vairuotojas. Atvykus nurodytu adresu Oro uosto pamainos vadovas K. B. paaiškino, kad 2020-03-02 apie 4.35 val. Oro uosto teritorijoje, Rodūnios kelias 2, Vilniuje buvo sulaikytas neblaivus vairuotojas V. G. kuris vairavo įmonės krovininį automobilį MAN v/n (duomenys neskelbtini), ir turėjo užpilti kurą į lėktuvą. Vairuotojui oro uosto darbuotojai nustatė 2.07 prom. girtumą (patikros sertifikato nr. 1175324), bei nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Bendraujant su V. G., jis teigė alkoholį vartojęs iš vakaro t. y. 2020-03-01 apie 20.00 val. Nuo to laiko iki patikrinimo alkotesteriu alkoholio nevartojęs. Dėl minėto įvykio pamainos vadovas K. B. parašė pareiškimą. Vairuotojui V. G. apie 7.24 val. buvo nustatytas 2,37 prom. girtumas. Apie 7.45 val. buvo nustatytas 2,51 prom. girtumas. Dėl minėto įvykio V. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS. Faktinis sulaikymo laikas 7.25 val. Automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimui paliktas Vilniaus Oro uosto, Rodūnios kelias 2, Vilniuje teritorijoje. Daugiau įvykio aplinkybių nežino (b. l. 12–13).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-03-02 apklausto liudytojo K. B. parodymai, kad jis dirba UAB „Baltic ground services“, perono agentu-pavaduojančiu pamainos vadybininku. 2020-03-01, 19 val. jis pradėjo darbą pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką (darbo pamainos trukmė 12 valandų nuo 19 val. iki sekančios dienos 7 val.) Įmonė, kurioje jis dirba, užsiima antžeminiu orlaivių aptarnavimu (pvz. kuro užpylimas, bagažo pakrovimas/iškrovimas, keleivių įlaipinimas/išlaipinimas ir t.t.) Jis buvo iš anksto paskirtas atsakingu už pamainą nuo 2020-03-01, 19 val. iki 2020-03-02, 7 val. 2020-03-02, apie 4.30 val. radijo ryšiu mano bendradarbis L. S. pranešė, kad prie orlaivio vėluoja privažiuoti kuro operatorius, kuris dirba įmonėje „Naftelf“. Jis bandė jam prisiskambintį į jo tarnybinį telefoną, tačiau operatorius neatsiliepė. Neužilgo jo kolegos nuvažiavo į įmonės „Naftelf“ ofisą ir tik jiems pasibeldus į duris, išėjo kuro operatorius V. Apie tai jo kolegos pranešė radijo ryšiu. Jis pats iš savo ofiso išėjo į lauką ir matė, kaip įmonės „Naftelf“ kuro operatorius V., su įmonei priklausančiu sunkvežimiu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja link orlaivio į kurį turi įpilti kuro. Taip pat, nori patikslinti, kad matė, kaip konkrečiai UAB „Naftelf“ kuro operatorius V. vairavo minėtą sunkvežimį bei matė, kaip sunkvežimiui privažiavus prie orlaivio iš minėto sunkvežimio vairuotojo vietos išlipo UAB „Naftelf“ kuro operatorius V. Jam būnant lauke, tai yra oro uosto teritorijoje, jis matė, kaip prie kuro operatoriaus V. priėjo jo kolegos L. S. ir S. K. Neužilgo S. K. jam radijo ryšiu pranešė, kad nuo kuro operatoriaus V. sklinda alkoholio kvapas. Kadangi, tai buvo jų įmonės aptarnaujamas orlaivis, todėl jis buvo atsakingas už visus su orlaivio aptarnavimu susijusius darbus. Radijo ryšiu savo kolegai L. S. davė nurodymą, kad jis atvyktų pas jį į ofisą ir paimtų alkotesterį. Paėmus alkotesterį, jo kolega nuvyko atgal prie orlaivio patikrinti kuro operatoriaus V. blaivumą. Neužilgo radijo ryšiu gavo pranešimą, kad kuro operatoriui V. nustatytas 2,07 prom. neblaivumo laipsnis. Taip pat, jo bendradarbis S. K. atėmė iš kuro operatoriaus V. jo vairuojamo sunkvežimio raktus. Jis tuo metu nuvažiavo ieškoti įmonės „Naftelf“ atstovo ar kito vairuotojo, kuris galėtų atlikti darbą bei nuvaryti sunkvežimį. Jam radus kitą vairuotoją, jis jį nuvežė prie sunkvežimio. Atlikus visus neatidėliotinus orlaivio aptarnavimo darbus, jis apie įvykį informavo Vilniaus tarptautinio oro uosto saugumą, kurie savo ruožtu informavo policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams jis juos palydėjo iki „Naftelf“ ofiso ir nurodė asmenį, tai yra kuro operatorių V., kuris būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Surašė pareiškimą dėl minėto įvykio. Taip pat, nori paminėti, kad oro uosto teritorija ir konkrečiai tas kelias, kuriuo važiavo kuro operatorius V. su sunkvežimiu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stebimas vaizdo filmavimo kameromis. Daugiau įvykio aplinkybių jis nežino (b. l. 16–17).
Alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB0089 duomenys, patvirtinantys, kad 2020-03-02 7.24 val. V. G. išpūstame ore nustatytas 2,37 prom. etilo alkoholio koncentracija, 22.43 val. – 2,51 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 20–21).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio MAN TG-S 35.320 TG-s vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2020 m. kovo mėnesį yra 22 070 Eur (su PVM) (b. l. 27).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir vertinimo motyvai bei išvados
BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. G. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme V. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, jog V. G. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo bei liudytojų L. S., Ž. Mockaus, K. B. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; matavimo alkotesteriu duomenys.
Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB0089 patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale nuo 1,01 iki 5 prom. yra lygi 1,7 proc. (b. l. 22). Ši matavimo paklaida vertintina V. G. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 2,33 prom. (2,37 prom. – 1,7 proc. ? 2,33 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Todėl pareikšti kaltinimai tikslintini, o toks kaltinimų tikslinimas nekeičia V. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. G. nagrinėjamu atveju vairavo krovininį automobilį MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,33 prom. etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais V. G. padarė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Dėl V. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme gautas kaltinamojo V. G. mamos V. G. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai. Pagal BK 40 str. 4 d., laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų.
Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, įvertintina tai, kad V. G. veikdamas tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, apklaustas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl neteisėtų veiksmų, savo poelgį vertino išskirtinai kritiškai. V. G. teisiamas pirmą kartą, per pastaruosius metu nebuvo baustas ir administracine tvarka (b. l. 61, 67).
Aptartos aplinkybės, charakterizuojančios kaltinamąjį, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ir ateityje V. G. laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 str. 1 ir 3 d. taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojas turi atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).
V. G. laiduotoja norinti būti jo mama V. G. teisme paaiškino, kad gyvena kartu su sūnumi, sutaria, jų santykiai labai geri, jis visada padeda, ypač po dukros mirties. Bendrauja su V. G. kiekvieną dieną. Iki šiol negalėjo patikėti, kad jis galėjo taip padaryti. Tvirtina, kad mėgins daryti sūnui teigiamą įtaką, o jis ir pats gailėjosi, žadėjo, kad daugiau taip nebus. Ir paskutiniu metu su juo daug kalbėjosi, prisiminė kas gero buvo praeityje.
Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis teismas pažymi, kad V. G. yra garbaus amžiaus, neteista, administracine tvarka per 5 pastaruosius metus nebausta. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad V. G. yra ne tik V. G. artimas, bet ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo, neabejotinai galintis daryti teigiamą ir reikalingą įtaką kaltinamajam.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi BK 40 str. 1–3 d. numatyti pagrindai V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant mamos V. G. atsakomybėn pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas minimalios įstatyme numatytos trukmės, t. y. 1 metų, laidavimo terminas ir laidavimas skirtinas be užstato.
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, paskirtų kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo motyvai
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.), turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str.).
V. G. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, susijusį su transporto priemonių vairavimu. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 2 metų, tokio draudimo terminą (BK 68 str.). Vadovaujantis teismine praktika, teisės vairuoti uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. 2020-03-03 (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281 str. 7 d. numatytas nusikaltimas (nuo 2019-04-01 BK 281 str. 7 d. nusikaltimo sudėtis – vairavimas transporto priemonės, kai nustatytas 1,50 ir daugiau promilių neblaivumas – yra numatyta BK 281¹ str. 1 d.) yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017 ir kt.). BK 72 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Taigi, V. G. nusikaltimo padarymo metu vairuotas krovininį automobilį MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, remiantis išrašu iš VĮ „Regtitra“ duomenų bazės, šis automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „Naftelf“, t. y. trečiajam asmeniui (b. l. 28). Todėl minėtas automobilis negali būti konfiskuotas, o svarstytinas klausimas dėl BK 72 str. 5 d. taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo V. G., vertė 2020 m. kovo mėn. Lietuvoje – 22 070 EE (su PVM).
Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2009-04-10 nutarimai ir kt.). Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijai, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju V. G. vairuotas automobilis priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui. Akivaizdu, kad kaltinamajam tikroji vairuoto automobilio vertė, o taip pat ir dėl neteisėtos veikos, padarytos vairuojant šį automobilį, galinčios kilti teisinės pasekmės buvo sunkiai įsivaizduojamos. Be to, vertinant S. M. charakterizuojančius duomenis, tai jog niekada nebuvo teisiamas, per pastaruosius metus nebaustas ir administracine tvarka, jo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei nuoširdų gailėjimąsi prasikaltus, galima daryti išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio.
Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę pilna apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kaltinamasis patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.
Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš V. G. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes ji kaltinamajam sukeltų ženkliai didesnes neigiamos turtines pasekmes, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas bei vadovaujanti teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo V. G. išieškotina ne visa, o tik dalį automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės atitinkanti pinigų suma, t. y. 2 500 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiktų balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.
Kaltinamajam V. G. 2020-03-03 nutarimais (b. l. 53–54) paskirtos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke, prisegtame prie priekinio bylos viršelio) paėmimas ir teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Registra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti V. G. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 5 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones:
1) 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-03-03;
2) išieškoti iš V. G. dalį automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur.
V. G. paskirtas kardomąsias priemones – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus minėtą vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“;
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
3) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
4) automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur, jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6610.
Išaiškinti laiduotojai V. G., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.