- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-120-324/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- L. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5816-435/2019 pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui L. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki ieškovė mokysis pagal specialiojo ugdymo programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sprendimu nutraukė trečiojo asmens ir atsakovo santuoką, priteisė iš atsakovo dukros A. T. išlaikymui po 289,62 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės. (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete, mokosi (duomenys neskelbtini), o tėvas nuo jos pilnametystės neprisideda prie dukros išlaikymo, neteikia jokios paramos besimokančiai pilnametei dukrai. Ieškovės motina šiuo metu nedarbinga, nes jos darbingumo lygis siekia tik 40 proc. Ji neturi galimybės dirbti ir dėl neįgalios dukros priežiūros. Tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė gauna neįgalumo pašalpas, jų bendros mėnesinės pajamos yra 600 Eur. Nuo ieškovės pilnametystės jos ir trečiojo asmens finansinė padėtis pablogėjo, jų bendros mėnesinės pajamos sumažėjo. Ieškovės poreikiai per mėnesį sudaro 550–580 Eur. Ieškovė yra neįgali ir nedarbinga, jos bendrieji intelektiniai gebėjimai labai žemi, žodynas siauras, orientacija kasdienėse socialinėse situacijose labai ribota. Ieškovės darbingumo lygis siekia tik 25 proc. Atsakovo finansinė padėtis stabili, jo gaunamų pajamų lygis viršija minimalų, todėl iš atsakovo ieškovei turi būti priteistas 200 Eur mėnesinis išlaikymas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė gauna pajamas, kurių dydis, lyginant su atsakovo pajamomis, padalintomis trims asmenims, yra didesnis. Dėl turimo neįgalumo (darbingas 40 proc.) atsakovas negali žymiai pagerinti savo turtinės padėties, jam pačiam reikalinga parama. Priteisus 200 Eur išlaikymą pilnametei dukrai, iš esmės pablogėtų atsakovo turtinė padėtis, būtų nepaisoma nepilnamečių atsakovo vaikų interesų. Prašoma priteisti išlaikymo suma neproporcingai didelė. Ieškovės motinos turtinė padėtis yra geresnė, nes ji neturi išlaikytinių, be to, pardavė butą ir gavo didelę sumą pinigų. Atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, vaikų motina išlaikymui teikia po 60 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas kas antrą arba trečią savaitgalį praleidžia su ieškove, eina su ja į kiną, teatrą, pramogauja. Ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai yra akivaizdžiai padidinti, nes kiekvieną sezoną neperkamos naujos striukės ar batai. Be to, išlaidos šildymui turi būti skaičiuojamos tik žiemos laikotarpiu ir dalinamos visiems buto gyventojams. Atsakovo finansinė padėtis yra bloga, jis gauna 212 Eur netekto darbingumo pensiją, 228 Eur darbo užmokestį (skaičiuojant metų vidurkį), turi 64/456 dalis 0,453 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 11/36 dalis ten esančio gyvenamojo namo, kuris yra senas, ten yra atsakovo darbo vieta. Taip pat atsakovui priklauso 133/510 dalys 0,0510 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) su 39/100 dalimis gyvenamojo namo, esančio tame sklype, kur atsakovas gyvena kartu su savo 2 mažamečiais vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 50 Eur išlaikymą mėnesiui periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 30 d. iki ieškovė bus nedarbinga, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovės 162,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė trečiajam asmeniui L. T. iš atsakovo A. T. 50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovės 14,54 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Priteisė valstybei iš atsakovo 11,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad ieškovės bendrieji intelektiniai ir verbaliniai gebėjimai yra labai žemi, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, 25 proc. darbingumo lygis. Iki pilnametystės jai buvo mokama 30,02 Eur dydžio išmoka vaikui, 195 Eur šalpos neįgalumo pensija (vaikui iki 18 m.), 56 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) socialinių įgūdžių klasėje, naudojasi dienos socialinės globos paslauga (moka iš asmeninių lėšų), mokymosi priemonėmis ir apranga mokykla neaprūpina. Už mokyklą moka ieškovės motina vidutiniškai 30 Eur per mėnesį.
6. Ieškovės motinai (trečiajam asmeniui L. T.) nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, ji yra tik iš dalies darbinga, gauna 206,65 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją. Ieškovės motinai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog jos banko sąskaitoje 2019 m. vasario 26 d. buvo 36 147,19 Eur suma, kadangi 2016 m. gruodžio 30 d. ji pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su 15/100 dalių ūkinio pastato už 32 000 Eur. 2019 m. kovo 14 d. išrašas patvirtina, jog nurodytą dieną trečiojo asmens banko sąskaitos likutis sudarė 21 131,40 Eur. 2019 m. kovo 12 d. L. T. už 9 200 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Be to, trečiasis asmuo grąžino savo asmenines skolas, paskutinis jos banko sąskaitos išrašas patvirtina 20 990,47 Eur sąskaitos likutį.
7. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus N. T. ir M. T.. Atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų motinos santuoka nutraukta Utenos apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimu, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, vaikų motina nepilnamečiams vaikams įsipareigojo teikti išlaikymą kas mėnesį po 60 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovui nuo 2017 m. spalio 20 d. iki senatvės pensijos sukakties dienos nustatytas dalinis darbingumas 40 proc., kas mėnesį jis gauna 212,53 Eur netekto darbingumo pensiją, 354,50 Eur darbo užmokestį iš UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas yra. Atsakovui priklauso 31/75 dalis gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų, kiemo statinių ir 188/453 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 133/510 dalys žemės sklypo ir 39/100 dalys gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovo banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 3 416,96 Eur, o (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje 1 745,55 Eur. 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas jam priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) išnuomojo, už nuomą per mėnesį gauna 100 Eur. Atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – automobilis (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini).
8. Nors ieškovė tapo neįgali jau sulaukusi pilnametystė, teismas vertino byloje esančių rašytinių įrodymų visumą. Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. atlikto psichologinio tyrimo išvados nustatė, kad ieškovės bendrieji intelektiniai gebėjimai jau tada buvo labai žemi, taip pat yra (buvo) labai žemi ieškovės verbaliniai ir neverbaliniai gebėjimai. 2018 m. birželio 21 d. medicinos įstaigos stacionaro epikrizėje nurodyta, jog ieškovei jau anksčiau diagnozuoti (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 13 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog ieškovė neturi kasdienių įgūdžių – negali viena apsitarnauti, serga nuo vaikystės, vėlavo psichomotorinė raida, atsiliko kalbos vystymasis, 2006 m. nustatyta (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. lapkričio 13 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, gydymo rekomendacijos – nukreipti į NDNT darbingumo lygio nustatymui ir nuolatinės priežiūros skyrimui. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovei būtina tėvų parama. Teismas laikė, kad ieškovei būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikėtų apie 500 Eur. Ieškovė gauna 404,24 Eur pajamų, todėl tam, kad būtų patenkinti jos būtinieji poreikiai, prie jos pragyvenimo likusia suma (apie 100 Eur) turėtų prisidėti tėvai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga išlaikyti savo vaikus priklauso abiem tėvams, proporcingai savo turtinei padėčiai išlaikymą turi skirti tiek ieškovės tėvas, tiek motina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. pirmosios instancijos teismas privalėjo ginčą spręsti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus. Teismas negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko, todėl esant ieškovės reikalavimui priteisti išlaikymą iki 24 metų, teismas negalėjo šio reikalavimo išplėsti ir priteisti išlaikymą neribotam laikui, t.y. iki ieškovė bus neįgali. Ieškovė mokosi pagal socialinių įgūdžių mokymo programą, ji yra įgijusi pagrindinį išsilavinimą, o mokinei baigus mokyklą bus nurodyta, kad ji baigė socialinių įgūdžių ugdymo programą, t. y. jokio išsilavinimo, numatyto CK 192¹ straipsnio 1 dalyje, ji neįgis. Ieškovė nesimoko nei pagal vidurinio ugdymo programą, nei pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai gauti, nei studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.
1.2. Išlaikymas pilnametei dukrai negali būti priteistas dėl šių priežasčių: atsakovo pajamos yra pakankamai mažos; dėl turimo neįgalumo (darbingas 40 proc.) negali pagerinti savo turtinės padėties ir jam pačiam reikalinga parama. Pilnametė dukra pati gauna pajamų, kurios visiškai tenkina jos poreikius. Lyginant su atsakovo pajamomis, dalinamomis trims asmenims (atsakovui ir 2 nepilnamečiams išlaikytiniams), ieškovės pajamos yra akivaizdžiai didesnės už atsakovo. Priteisus išlaikymą pilnametei dukrai iš esmės bloginama atsakovo turtinė padėtis, yra nepaisoma kitų atsakovo išlaikytinių (nepilnamečių vaikų) interesų ir iš esmės bloginama jų padėtis.
1.3. Ieškovės motinos (trečiojo asmens) turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes ji gauna 206 Eur netekto darbingumo pensiją, neseniai pardavė butą, gavo didelę sumą pinigų, turi dideles santaupas banko sąskaitoje, iš šių lėšų vėliau įsigijo brangų automobilį. Nėra kitų jos išlaikytinių. Ji turi geresnes finansines galimybes išlaikyti dukrą.
1.4. Ieškovė gyvena trečiajam asmeniui priklausančiame bute, kuris pirktas didžiąja dalimi už atsakovo asmenines lėšas. Šį butą atsakovas įrengė savo jėgomis, nutraukiant santuoką atsakovas paliko šį butą trečiajam asmeniui, nereikalaudamas piniginės kompensacijos dėl to, kad su trečiuoju asmeniu liko gyventi neįgali dukra. Tai turėtų būti laikoma prisidėjimu prie dukros išlaikymo.
1.5. Atsakovas rūpinosi savo dukterimi, iki jos pilnametystės mokėjo gana didelį išlaikymą, tuo nuskriausdamas kitus savo vaikus ir išleisdamas praktiškai visas savo santaupas. Be to, kas antrą arba kas trečią savaitgalį atsakovas praleidžia su ieškove visą dieną, eina į kiną arba teatrą, pramogauja.
1.6. Nesutiktina, kad ieškovės būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 500 Eur. Ši suma akivaizdžiai padidinta. Ieškovė neįrodė savo poreikiams išleidžiamų lėšų. Atsakovo nuomone, ieškovės poreikiams patenkinti pakanka apie 400 Eur, t.y. tų pajamų, kurias ji gauna. Ieškovė neišleidžia po 60 Eur drabužiams, avalynei. Prieš kiekvieną sezoną nėra būtina pirkti po kelias poras naujų batų ir visiškai naujus drabužius (pvz. striukę ), kaip nurodo ieškovė. Būtina atsižvelgti ne tik į jos norą, bet ir į finansines galimybes. Batus ar striukę galima nešioti 2 sezonus ar ilgiau, jei jie tinkamos kokybės. Atsakovas su dukra susitinka dažnai ir mato, kad visi jos drabužiai ir avalynė nėra keičiami taip dažnai, kaip nurodoma ieškinyje, po kelis kartus per sezoną. Už šildymą išlaidos yra tik žiemos sezono metu, be to, jos dalintinos visiems bute gyvenantiems asmenims, todėl yra ženkliai mažesnės, nei nurodoma ieškinyje. Užaukštintos kitos išlaidos – ieškinyje nurodyta, kad kirpykla kas mėnesį kainuoja po 25 Eur, tačiau kvitai už kirpimą išduoti tik kas trečią mėnesį, be to, nenurodyta pirkėjo pavardė (nors kvite tokia grafa yra), todėl neįrodyta, kad paslaugas gavo ieškovė.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad jo finansinė padėtis yra nestabili, kad ji radikaliai pasikeitė – pablogėjo. Apeliantas dirbo tą patį darbą, turėjo tą patį turtą, vaikus ir iki dukros pilnametystės išgalėjo jai mokėti 289,00 Eur išlaikymą. Ši aplinkybė patvirtina, kad tėvas privalo ir gali toliau prisidėti prie ieškovės gerovės. Apeliantas nurodo, kad nuo 2015 m jo įmonė dirba nuostolingai, tačiau jis tuo metu teikė išlaikymą net po 289 Eur, todėl darytina išvada, kad įmonės oficialūs dokumentai apie pelną, nuostolius pilnai neatspindi atsakovo blogos finansinės padėties.
2.2. Nors atsakovas akcentuoja, kad gauna mažas išlaikymo sumas kitiems vaikams po 60 Eur pagal teismo nutartį, tai neduoda pagrindo pripažinti, kad jis neturi finansinių galimybių remti ir pilnametę neįgalią dukrą. Atsakovas taikos sutartimi savo valia ir rizika sutiko, kad mažamečiams vaikams būtų teikiamas išlaikymas po 60 Eur ir tai, kad iki šiol jis nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tik parodo, jog jis ir toliau turi pakankamas finansines galimybes pragyventi su dviem mažamečiais vaikais.
2.3. Nepagrįstai nurodoma, kad ieškovės motina, naudodamasi neįgalumo pažyma, nededa pastangų pagerinti savo turtinę padėtį. Ieškovei nustatytas neįgalumas dėl sunkios ligos, kuomet asmuo visiškai negali pats savimi pasirūpinti, reikalingas nuolatinis motinos buvimas šalia dėl itin žemų intelektinių sutrikimų. Skiriami dažni vizitai pas gydytojus ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, o įsidarbinus būtų sunku derinti darbo grafiką su apsilankymais pas gydytojus, dukros vežiojimu į mokyklą. Tai tik pablogintų ieškovės sveikatos būklę ir nebūtų užtikrinamas jos visiškas saugumas ir gerovė.
2.4. Teismas teisingai ir pagrįstai įvertino, kad neįgalaus asmens išlaikymas siekia didesnes išlaidas, nei įprastai sveiko asmens, ir vidutiniškai sudaro 500 Eur per mėnesį. Teismo nustatyta būtinųjų poreikių patenkinimo suma neišdidinta, nes nuolat atsiranda neplanuotų išlaidų. Atsakovas neteikia jokios materialinės paramos ir neteisingai nurodo faktus apie dažną dukros lankymą, bendravimą. 2019 m rudenį atsakovas buvo pasiėmęs dukrą rugsėjo 8 d. ir spalio 27 d. į savo namus. Rugsėjo 8 d. sode buvo kepami šašlykai, o spalio 27 d. su dukra nuvyko į kapines (duomenys neskelbtini) ir nuvežė pas savo mamą. Jokio kito laisvalaikio, bendravimo neorganizavo, nieko nepirko, jokiuose renginiuose nesilankė. Niekada jos nėra nuvežęs pas gydytojus Kaune ar į Vilnių ar kitaip prisidėjęs prie dukros gerovės, interesų.
2.5. Paveldėto ir parduoto turto pinigai – turimos santaupos – neamžini ir nesudaro pagrindo visiškai atleisti atsakovą nuo pareigos prisidėti prie dukros gerovės. Trečiasis asmuo yra neįgalus ir neturi kito pajamų šaltinio, nei neįgalumo pinigai, o atsakovas yra sveikas, dirbantis, turintis savo įmonę ir nustatantis sau uždarbį asmuo. Trečiasis asmuo turi daug išlaidų dėl neįgalios dukros priežiūros ir pragyvena iš santaupų, nes neįgalumo pašalpos pragyvenimui, buto išlaikymui nepakanka. Dėl to nesąžininga ir neteisinga teigti, kad motina turi geresnes finansines galimybes išlaikyti dukrą.
2.6. Pabrėžtina, kad atsakovas teismo posėdžiu metu nurodė, jog sudarius taikos sutartį sutiktų teikti išlaikymą ieškovei 2-3 metus po 50 Eur per mėnesį, t.y. iki sukaks 24 metai, kaip ir buvo formuojamame prašyme teismui, todėl, teikdamas skundą, atsakovas prieštarauja savo paties siūlymui ir galimybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas periodinis 50 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas jo nedarbingai dėl neįgalumo pilnametei dukrai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2019 m. spalio 28 d. išduotą išrašą iš medicininių dokumentų. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą nesuformuluotas prašymas šį įrodymą priimti, nenurodoma, kodėl šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme, remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui šis įrodymas priimtinas.
Dėl teismo aktyvumo ir proceso tvarkos šeimos bylose
14. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas šio pobūdžio byloje privalėjo ginčą spręsti tik pagal ieškovės pareikštus reikalavimus.
15. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1-4 dalis, aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
16. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo (savo tėvo) 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis iki ieškovė mokysis pagal specialiojo ugdymo formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metai. Nustatęs sprendime įvardintą jos sveikatos būklę, siekdamas apginti nedarbingo, paramos reikalingo pilnamečio vaiko interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turėtų būti taikomos ne CK 3.192¹ straipsnis, reglamentuojantis tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų, o CK 3.194 straipsnio 3 dalis, pagal kurią išlaikymą teismas priteisia kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, ir tuo pagrindu išlaikymą priteisė iki tol, kol ieškovė bus nedarbinga. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai apibrėžė, jog byloje yra sprendžiamas klausimas, ar ieškovė turi teisę gauti iš atsakovo, savo tėvo, išlaikymą pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, t. y. ieškovei esant nedarbingai dėl neįgalumo, todėl atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė ieškinio reikalavimo ribas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Priešingai, teismas vertino tik CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytus pagrindus ir tik pagal juos priteisė ieškovei išlaikymą.
Dėl neįgalaus pilnamečio vaiko išlaikymo
17. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Taigi tokiu atveju, kai vaikas dar būdamas nepilnametis tapo nedarbingas dėl neįgalumo, tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės. Kasacinis teismas yra suformavęs CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę: priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016).
18. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 31/75 dalis gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų, kiemo statinių ir 188/453 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 133/510 dalys žemės sklypo ir 39/100 dalys gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovo banko sąskaitoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 3 416,96 Eur, o banko sąskaitoje, esančioje (duomenys neskelbtini) – 1 745,55 Eur. 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas jam priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), išnuomojo, už nuomą per mėnesį gavo 100 Eur. Atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Be ieškovės, atsakovas turi nepilnametį sūnų N. T., gimusį (duomenys neskelbtini), bei nepilnametę dukrą M. T., gimusią (duomenys neskelbtini) Atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų motinos V. T. santuoka nutraukta 2018 m. birželio 7 d. Utenos apylinkės teismo sprendimu, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, vaikų motina nepilnamečiams vaikams įsipareigojo teikti išlaikymą kas mėnesį po 60 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovui nuo 2017 m. spalio 20 d. iki senatvės pensijos sukakties dienos nustatytas dalinis darbingumas – 40 proc., atsakovas kas mėnesį gauna 212,53 Eur netekto darbingumo pensiją. Atsakovas taip pat kas mėnesį gauna 354,50 Eur darbo užmokestį iš UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininkas atsakovas ir yra. Atsakovas iki ieškovei tampant pilnamete (2018 m. lapkričio 14 d.) mokėjo jos išlaikymui po 289,62 Eur.
21. Trečiajam asmeniui (ieškovės motinai L. T.) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), jos vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Trečiajam asmeniui nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, ji yra tik iš dalies darbinga. Trečiasis asmuo gauna 206,65 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją. L. T. banko sąskaitoje 2019 m. vasario 26 d. buvo 36 147,19 Eur suma, kadangi 2016 m. gruodžio 30 d. ji pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su 15/100 dalių ūkinio pastato už 32 000 Eur. 2019 m. kovo 14 d. išrašas patvirtina, jog nurodytą dieną trečiojo asmens banko sąskaitos likutis sudarė 21 131,40 Eur. 2019 m. kovo 12 d. L. T. už 9 200 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), grąžino savo asmenines skolas, paskutinis jos banko sąskaitos išrašas patvirtina 20 990,47 Eur sąskaitos likutį.
22. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiga išlaikyti savo vaikus priklauso abiem tėvams, nustatė, jog proporcingai savo turtinei padėčiai lėšų pilnametei neįgaliai dukrai išlaikyti turi skirti tiek ieškovės tėvas, tiek motina. Priešingai, nei teigia atsakovas, teismas įvertino, kad atsakovas turi ir kitų išlaikytinių (du mažamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu). Nors atsakovas akcentuoja, kad gauna mažas išlaikymo sumas kitiems vaikams po 60 Eur pagal teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada apie negalimumą šiuo aspektu pripažinti, jog atsakovas neturi finansinių galimybių remti ir pilnametę neįgalią dukrą. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas pakeisti Utenos apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2680-913/2018 iš jo buvusios sutuoktinės V. T. priteistą išlaikymą, ir priteisti iš jos išlaikymą nepilnametei dukrai M. T. po 200 Eur kas mėnesį ir nepilnamečiui sūnui po 180 Eur kas mėnesį, tuo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-845-752/2020. Nurodomoje byloje šalys 2020 m. vasario 10 d. teismui pateikė taikos sutartį, kuria susitarė pakeisti Utenos apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2680-913/2018 vaikams iš atsakovės priteisto išlaikymo dydį, nustatant, kad V. T. mokės išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. T. ir N. T. periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės. Nors minima taikos sutartis teismo dar nepatvirtinta, tikėtina, kad ją patvirtinus atsakovo šeimos pajamos padidės iki 180 Eur. Tai, kad trečiasis asmuo (ieškovės motina) neseniai pardavė paveldėjimo būdų įgytą butą, gavo pajamų, įsigijo automobilį, grąžino skolas ir šias lėšas naudoja ieškovės išlaikymui, nepaneigia tėvo pareigos prisidėti prie pilnametės neįgalios dukters išlaikymo.
23. Kritiškai vertintinas atsakovo argumentas, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, kadangi jos pajamas sudaro apie 404 Eur per mėnesį. Pirma, ieškovė neturi jokio turto, išskyrus gaunamas pajamas dėl neįgalumo. Jai nustatytas 25 proc. darbingumas reiškia visišką ieškovės nedarbingumą, todėl jog galimybės gauti kitokio pobūdžio pajamas (darbo, individualios) yra labai ribotos. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei būtina tėvų parama.
24. Atmestinas atsakovo argumentas apie trečiajam asmeniui paliktą butą, nereikalaujant piniginės kompensacijos, kas turėtų būti vertinama kaip atsakovo prisidėjimas prie dukros išlaikymo. Atsakovas ir trečiasis asmuo (ieškovės motina) 2007 m. birželio 26 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė santuokos metu šalių įgyto turto režimą, šalių turtines teises ir pareigas santuokos metu ir po santuokos nutraukimo. Šia sutartimi šalys susitarė, kad asmeninės nuosavybės teise L. T. priklauso butas su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai, tame tarpe buitinė technika, vaizdo-garso aparatūra, baldai, indai, esantys bute (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. T. asmenines nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 247/900 dalis pastatų (duomenys neskelbtini), 124/453 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat individuali A. T. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Atsakovo ir trečiojo asmens (ieškovės motinos) santuoka nutraukta Kauno miesto 2009 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-278-475/2009. Taigi šalys dar iki santuokos nutraukimo nustatė savo turto režimą, tarpusavyje pasidalindamos turimą turtą. Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų paliktas trečiajam asmeniui kaip išlaikymo tuomet dar nepilnametei dukrai dalis. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis patiria papildomas išlaidas bendraudamas su pilnamete dukra (trečiasis asmuo apelianto nurodyto intensyvumo bendravimą neigia), ir kad šios išlaidos sudaro žymią dalį dukrai reikalingo išlaikymo.
25. Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
26. Kritiškai vertinti apelianto argumentai, kad ieškovės gaunamų pajamų pakanka jos poreikiams patenkinti. Apelianto samprotavimai apie dalies išlaidų pilnamečio neįgalaus vaiko poreikiams nepagrįstumą, nurodant, kad ieškovės poreikiams turėtų pakakti apie 400 Eur, t.y. pajamų, kurias ieškovė gauna, nepagrįsti nei įrodymais, nei asmenine patirtimi, kadangi dukra gana ilgai (nuo 2009 m.) su juo negyvena. Tai, kad ne visos būtinosios išlaidos buvo pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos. Kaip minėta, ieškovei nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 15 d. – specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Kaip parodė liudytoja J. T. (ieškovę gydanti šeimos gydytoja), tokie pacientai turi polinkį į maistą, nejaučia saiko, tai sąlygoja viršsvorį, ieškovės aukštas kraujospūdis, dažnas pulsas, ji nešioja akinius, turi rimtų ortopedinių problemų – stuburo problemos, pėdų deformacija. Ieškovei paskirti nuolat vartoti hormoniniai preparatai, kurie nėra įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą. Ieškovei reikalinga speciali ortopedinė avalynė, be to, atsirado nauja problema – kojų tinimas. Akivaizdu, kad ieškovei reikalinga pinigų suma poreikiams patenkinti yra didesnė, nei kito tokio paties amžiaus sveiko asmens vidutiniams poreikiams skirtina suma. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos nedarbingo, ir dėl to paramos reikalingo pilnamečio vaiko interesų naudai. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo situaciją, įvertino ir nustatė neįgalaus pilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalingas lėšas. Teismo priteista išlaikymo suma atitinka protingumo kriterijų, nėra susijusi su prabangos prekių įsigijimu, priešingai – visos išlaidos reikalingos neįgaliam pilnamečiam vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms, yra racionalios ir pagrįstos. Svarbu ir tai, kad šalių pilnametė dukra gyvena su motina, tad jai tenka rūpintis nuolatine kasdiene ieškovės priežiūra, būtinomis išlaidomis papildomiems nenumatytiems dukters poreikiams patenkinti. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad ieškovės poreikiams užtikrinti pakankama konkreti mažesnė suma. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės poreikius, nustatė, vidutiniškai per mėnesį gyvenamojo būsto komunaliniams mokesčiams reikalinga 116 Eur suma, atitinkamai ieškovei tenkanti mokesčių dalis vidutiniškai sudaro apie 58 Eur per mėnesį, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad šios išlaidos yra mažesnės, nei nurodoma ieškinyje. Apeliantas ginčija ieškovės nurodytą per mėnesį išleidžiamą 60 Eur sumą aprangai ir 60 Eur išlaidas avalynei, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai jau atsižvelgė – įvertinęs ieškovės nurodytą ir jos poreikiams reikalingą sumą, ją sumažino nuo 563 Eur iki 500 Eur. Be to, 2019 m. liepos 22 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sudarant taikos sutartį sutiktų ieškovei dar 2–3 metus skirti 50 Eur per mėnesį (2019 m. liepos 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 41 min. 40 s. – 1 val. 42 min. 00 s.).
27. Įvertinęs šiuos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytas priteisto laikino išlaikymo (paramos) dydis 50 Eur nėra akivaizdžiai neproporcingas ar pažeidžiantis vieno iš tėvų, iš kurio toks išlaikymas priteistas, teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
29. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad trečiasis asmuo L. T. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovę ir trečiąjį asmenį atstovavusiam advokatui sumokėjo 70 Eur. Ieškovės ir trečiojo asmens prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 70 Eur išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.