- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-599-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05099-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 25 000 EUR dydžio neturtinės žalos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro A. S. 2002 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu iškelta baudžiamoji byla dėl E. L. smurtinės mirties fakto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį. 2002 m. rugpjūčio 16 d. įtariamuoju apklaustas ieškovas ir 2002 m. rugpjūčio 16 d nutarimu įtariamajam (ieškovui) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2010 m. rugsėjo 21 d. ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriuo jam pranešta, jog jis įtariamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), angare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dėl naudoto automobilinio veidrodėlio grąžinimo kilusio konflikto metu, iš savigynai turimo šautuvo du kartus šovė į E. L. guminėmis kulkomis ir vieną kartą šratais, tuo nukentėjusiajam padarė akliną šautinį šratinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą pakenkiant vidaus organams ir tuo tyčia šį nužudė. 2010 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras A. M. surašė kaltinamąjį aktą, kuriame konstatavo, jog ieškovas padarė nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 104 straipsnyje. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu ieškovas nuteistas pagal 1961 m. BK 104 straipsnį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi nuteistojo A. D. ir nukentėjusiosios D. L. apeliaciniai skundai atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartimi atmesti nuteistojo A. D. gynėjo ir nukentėjusiosios D. L. ir jos atstovo kasaciniai skundai. Ieškovas teigia, kad baudžiamasis procesas dėl ieškovo prasidėjo 2002 m. rugpjūčio 16 d., kai ieškovas buvo apklaustas kaip įtariamasis dėl nusikaltimų, numatytų BK 287 straipsnio 1 dalyje, 104 straipsnyje, 116 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bei truko iki 2014 m. birželio 17 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė nuteistojo A. D. gynėjo bei nukentėjusiosios D. L. ir jos atstovo kasacinius skundus. Taigi bendra baudžiamojo proceso trukmė — 11 metų 10 mėnesių 1 diena ir iš jų: ikiteisminis tyrimas 8 metai 2 mėnesiai ir 2 dienos ir bylos nagrinėjimas teisme — 3 metai 7 mėnesiai ir 30 dienų. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamasis procesas ieškovo baudžiamojoje byloje daugiau nei du kartus viršijo trukmę, kuri Europos žmogaus teisių teismo traktuojama kaip nepateisinamai ilgai užtrukęs baudžiamasis procesas. Nurodo, kad nusikaltimo padarymo mechanizmas nebuvo sudėtingas, atsakomybėn trauktini asmenys ir iš esmės visi įrodymai buvo žinomi jau pačioje tyrimo pradžioje, taigi, apklausus ieškovą kaip įtariamąjį, tyrimo veiksmai galėjo būti atliekami gerokai sparčiau. Konkrečiu atveju jokių ilgai užtrunkančių tyrimo veiksmų atlikti nereikėjo, nes ieškovas nesislapstė ir nekliudė tyrimo eigai, laiku ir tinkamai vykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus, liudytojai, kuriuos reikėjo apklausti, ir dokumentai, kuriuos reikėjo paimti, jau buvo žinomi nuo tyrimo pradžios. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso, vykdyto dėl ieškovo, trukmė negali būti pateisinama baudžiamosios bylos sudėtingumu nei dėl faktinių, nei dėl teisinių aspektų. Pažymi, jog minėtoje baudžiamojoje byloje 7 kartus buvo priimami procesiniai sprendimai, kuriuos priėmė tiek prokuroras, tiek teismas, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovui, tačiau tiek pat kartų jis vis būdavo atnaujinamas. Dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai atidžiai ir rūpestingai organizuoto bei atlikto ikiteisminio tyrimo buvo pažeista tiek nacionalinės teisės, tiek Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantuota ieškovo teisė, kad jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Ieškovas nepateisinamai ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse. Be to, ieškovas turi sutuoktinę, šeimoje augo nepilnametis vaikas, todėl tiek sutuoktinę, tiek nepilnametį vaiką taip pat veikė jiems artimo šeimos nario situacijos neapibrėžtumas, buvo suardytas šeimos mikroklimatas, nukentėjo šeimos dvasinė raida, taika ir tarpusavio supratimas. Visi nematerialinio pobūdžio suvaržymai, išgyvenimai ir nepatogumai turi būti vertinami kaip ieškovo patirta neturtinė žala. Pažymi, kad tokia ieškovo padėtis truko nepateisinamai ilgai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo, kuris nepagrįstai užtruko, taigi konstatuotas nurodytos neturtinės žalos ir neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu pašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnį ir pareikštą ieškinį atmesti dėl praleisto senaties termino. Nurodo, kad Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 1.125 straipsnio, įtvirtinančio ieškinio senaties terminus, 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo vyko nuo 2002 m. iki 2012 m. Ieškovas 2004 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nutraukti dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Todėl daro išvadą, kad ieškovas jau 2004 m. žinojo apie galbūt neteisėtus teisėsaugos institucijų veiksmus arba neveikimą, tačiau į teismą dėl savo pažeistų teisių nesikreipė. Nurodo, kad jei būtų galima laikyti, kad ieškovo sužinojimo apie neteisėtus veiksmus momentas yra jo galutinis nuteisimas 2012 metais ir ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2014 m. balandžio 17 d., laikytina, kad ieškovas ieškinį padavė praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, nėra aktualu nagrinėti tikėtinos neturtinės žalos ieškovui padarymo bei jos atlyginimo klausimų, nes net ir nustačius teisės pažeidimą, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino.
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškinyje pateiktos ieškovo išvados yra nepagrįstos ir neįrodančios prokuroro atliktų procesinių veiksmų ir priimtų ikiteisminio tyrimo metu procesinių sprendimų nepagrįstumo ar neteisėtumo. Ikiteisminis tyrimas dėl E. L. tyčinio nužudymo buvo pradėtas 2002 m. rugpjūčio 16 d. Šio tyrimo trukmę lėmė daug epizodų, atliktos apklausos, objektyvi būtinybė gauti duomenis iš užsienio valstybių, įvairios ekspertizės, kratos, parodymų patikrinimai vietoje, atpažinimai, akistatos, tyrimų išskyrimas, įtariamųjų skaičius. Tyrimo metu buvo sprendžiami klausimai dėl kardomųjų priemonių įtariamiesiems, priiminėjami procesiniai sprendimai atsakant į skundus. Sprendžiant klausimą, ar nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas galėjo būti atliktas per kuo trumpesnį laiką, negalima nekreipti dėmesio ir į paties įtariamojo elgesį ikiteisminio tyrimo metu – ieškovas kaltės nepripažino, tyrimui realios pagalbos neteikė. Tai, kad konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai kurį laiką su juo nebuvo atliekami, nereiškia, kad pats tyrimas nevyko ar vyko vangiai ar nepakankamai intensyviai. Tyrimo terminas ne vieną kartą buvo tęsiamas vadovaujantis BPK normomis. Pažymi, kad teismai tęsdami ikiteisminio tyrimo terminą ne kartą konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas neužbaigtas dėl objektyvių priežasčių ir nors vyksta ne vienerius metus, tačiau Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl bylos nagrinėjimo terminų laikomasi, pagrindo išvadai, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas, nėra. Teismo nutartyse nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo trukmę sąlygojo objektyvios priežastys – tiriama byla itin sudėtinga ir didelė, tiriamas sunkus nusikaltimas, paskirtos daug laiko užimančios užduotys specialistams, balistinė ekspertizė, įvykio situacijos vertinimo ir DNR tyrimų, apklausiami liudytojai, kreiptasi su teisinės pagalbos prašymais į užsienio valstybę, prieštaringai vertinami parodymai. Be to, tyrimo trukmei didelę įtaką turėjo ieškovo ir jo gynėjo, taip pat nukentėjusiųjų teikiami procesinio pobūdžio skundai, dėl kurių objektyviai pailgėjo bylos tyrimo procesas. Nurodo, kad ieškinio argumentai dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, neįvardijant, kokie konkretus pareigūnų neteisėti veiksmai tai lėmė, kokiu metu procesas buvo vilkinamas neatliekant jokių veiksmų, yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs, todėl negali būti vertinami kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltė ar pažeidimas pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymi, kad ikiteisminiame tyrime ieškovui pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas ne vien ieškovo, bet ir dėl kitų įtariamųjų, daliai asmenų ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, proceso veiksmai šioje byloje buvo atliekami pakankamai intensyviai ir laikus, kai kurie veiksmai, atsižvelgiant į tyrimo apimtį (pavyzdžiui, ekspertizės, teisines pagalbos prašymai) dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti atlikti per trumpesnį laikotarpį. Todėl įvertinus nusikalstamų veikų, dėl kurių ieškovui bei kitiems byloje įtariamiems asmenims buvo pareikšti įtarimai, pobūdį, bylos specifiką įrodymų rinkimo ir tyrimo požiūriu, taip pat bylos apimtį, tyrimo metu atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei laiką, reikalingą šiems veiksmams atlikti, surinktos medžiagos kiekį, konstatuoja, kad atliktas tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties, būtini bylos duomenys renkami intensyviai, laiku. Nurodo, kad dėl ilgai besitęsiančio ikiteisminio tyrimo įtariamasis patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau siekiant atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, galimi tam tikri asmens teisių suvaržymai, tačiau laikantis proporcingumo principo. O ieškinio teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo neigiamo poveikio jo sveikatai, asmeniniam ir šeiminiam gyvenimui, trukdymo darbui yra deklaratyvūs. Pažymi, kad ieškovui bausmė buvo sušvelninta, todėl laikytina, kad net jei teismas nustatytų, jog ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo vyko pernelyg ilgai dėl pareigūnų kaltės ar nerūpestingumo, jam jau pritaikyta tinkama satisfakcija už padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties termino taikymo nurodė, kad atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties taikymo nepagrįstas, kadangi ieškovas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 1.134 straipsnio 1 punktas).
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinės baudžiamojo proceso trukmės nustatymo nurodė, kad baudžiamasis procesas dėl ieškovo prasidėjo 2002 m. rugpjūčio 16 d., kai ieškovas buvo apklaustas kaip įtariamasis bei truko iki 2014 m. birželio 17 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė nuteistojo A. D. gynėjo bei nukentėjusiosios D. L. ir jos atstovo kasacinius skundus. Bendra baudžiamojo proceso trukmė – 11 metų 10 mėnesių 1 diena (iš jų: ikiteisminis tyrimas – 8 metai 2 mėnesiai ir 2 dienos (nuo 2002 m. rugpjūčio 16 d. iki 2010 m. spalio 18 d., kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla atiduota teismui); bylos nagrinėjimas teisme – 3 metai 7 mėnesiai ir 30 dienų (nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2014 m. birželio 17 d.). Pirmosios instancijos teismas dėl bylos sudėtingumo nurodė, kad nuo to momento, kai ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (apklaustas įtariamuoju), tyrimas vyko tik dėl šio vieno nusikaltimo (epizodo), jo padarymo mechanizmas nebuvo sudėtingas. Atsižvelgdamas į tai, nelaikė, kad minėta byla dėl nužudymo buvo sudėtinga, o ieškovas nesislapstė ir nekliudė tyrimo eigai, laiku ir tinkamai vykdė visus ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus, nėra nustatyta, kad jis kaip nors būtų kliudęs ikiteisminiam tyrimui ar baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme.
4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl aplinkybių, sąlygojusių ilgą tyrimo trukmę, iš esmės nurodė, kad procesas užtruko dėl dvejų aspektų, pirmiausia tai dėl užsitęsusio bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) (nuo 2004 m. rugpjūčio 26 d. iki 2010 m. gegužės 13 d.) dėl (duomenys neskelbtini) piliečio liudytojo V. M. (V. M.) buvimo vietos nustatymo, apklausos, akistatos atlikimo, šaukimo įteikimo. Konstatavo, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl teisinės pagalbos sistemos, kuri veikia tarp daugelio valstybių ir kurioje viena vyriausybė priklauso nuo kitos vyriausybės bendradarbiavimo. Ir antra – baudžiamajame procese net septynis kartus buvo panaikinti prokuratūros nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus ir ikiteisminiai tyrimai buvo atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad baudžiamasis procesas užsitęsė dėl netinkamai organizuojamo ir atliekamo ikiteisminio tyrimo, ir visos 8 metų 2 mėnesių ir 2 dienų ikiteisminio tyrimo trukmės laikyti pagrįsta proceso trukme nėra pagrindo.
4.4. Pirmosios instancijos teismas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista. Pažymi, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantys teismai pripažino, kad baudžiamojoje byloje yra ypač ilgas bylos procesas – daugiau nei dešimt metų, o atsakomybę dėl ypač ilgo proceso šioje baudžiamojoje byloje turi prisiimti valstybė. Nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad bylos procesas yra užsitęsęs ir skirdamas bausmę skyrė ieškovui dvejais metais mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei paprastai skiriama už tokį nusikaltimą – ieškovui paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad teismai tokiu būdu atlygino ieškovui žalą dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso. Ir šis žalos atlyginimas ieškovui laikytinas pakankamu. Atsižvelgiant į tai, kad nors ieškovo teisė į baudžiamosios bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista, tačiau teismai tai įvertino ir atlygino ieškovui padarytą žalą paskirdami jam žymiai švelnesnę bausmę, tenkinti ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Valstybės nėra pagrindo – jis atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantas A. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui 25 000 EUR neturtinę žalą, priteisti iš Lietuvos Respublikos ieškovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai taikė byloje nustatytus faktus, nulėmusius neteisingą bylos išnagrinėjimo rezultatą. Apeliantas sutinka su teismo išvada dėl bylos trukmės (nutarties 4.2 punktas), tačiau, apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką baudžiamasis procesas, kuris trunka ilgiau kaip penkerius metus, yra per ilgas. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas truko dvigubai ilgiau, todėl turi būti atlyginta ir neturtinė žala.
5.2. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad apeliantas yra netekęs aukos statuso dėl satisfakcijos skiriant bausmę. Apeliantas teigia, kad šioje byloje apeliantui turėjo būti neskirta laisvės atėmimo bausmė arba bausmė turėjo būti mažesnė. Apeliantas nurodo, kad žala nebuvo atlyginta, todėl teikia ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliantas pažymi, kad iš dokumentų baudžiamojoje byloje neaišku, kokio dydžio buvo tariamas nuosprendžio ieškovui sušvelninimas, tai yra ar realiai ir pakankamai bausmė buvo sušvelninta.
5.3. Apeliantas nurodo, kad ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, tai neigiamai veikė jo emocinę būseną, pakenkė reputacijai. Nurodo, kad nuo 2002 metų negalėjo gyventi normalaus gyvenimo, planuoti ateitį, susilaukti daugiau vaikų. Teigia, kad dėl kardomųjų priemonių negalėjo siekti karjeros, buvo apribotas dalyvavimas šeimos gyvenime, vykti į mokymus, stažuotes ar dirbti į kitą valstybę.
Atsiliepimas
6. Atsakovė, Lietuvos Respublikos atstovė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
6.1. Atsakovė nurodo, kad skiriant bausmę apeliantui buvo atsižvelgta į per ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę, dėl to apeliantui buvo skirta bausmė, artima minimaliai bausmei, pagal inkriminuotą straipsnį. Nurodo, kad teismai sumažindami bausmės laiką pripažino, kad apelianto teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista ir, atsakovės nuomone, tai yra pakankama satisfakcija apelianto atžvilgiu.
6.2. Atsakovė nurodo, kad ir apelianto veiksmai – nusikalstamos veikos padarymas – sukėlė žalą, todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės institucijos pripažino faktą dėl trukmės pažeidimo, ir į tai, kad apeliantui buvo atlyginta žala skiriant švelnesnę bausmę, darytina išvada, kad apeliantui yra taikyta tinkama satisfakcija.
7. Atsakovė, Lietuvos Respublikos atstovė, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
7.1. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, tai yra bylos sudėtingumo, ekspertizių atlikimo. Pažymi, kad tyrimas užsitęsė ir dėl paties apelianto veiksmų, teikiamų jo skundų.
7.2. Atsakovė dėl taikytos satisfakcijos nurodė, kad nagrinėjamu atveju apeliantui bausmė buvo sušvelninta, todėl sutinka su teismo išvada, kada apeliantui pritaikyta tinkama satisfakcija už padarytą žalą.
7.3. Atsakovė nurodo, kad apelianto nurodytos aplinkybės, kad dėl per ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo buvo pažeista jo judėjimo laisvė, patirti stiprūs emociniai ir psichologiniai išgyvenimai negali būti reikšmingesni už visuomenės interesą atkleisti padarytą nusikaltimą. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas ikiteisminio tyrimo metu suimtas nebuvo bei turėjo darbą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
10. Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėja, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nepateisinamai ilgą laiką, tai yra daugiau kaip aštuonerius metus, dėl to apeliantas patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti valstybė. Atsakovai iš esmės nurodo, kad paties apelianto veiksmai sukėlė žalą ir apeliantui už per ilgą ikiteisminį tyrimą buvo taikyta satisfakcija – sutrumpinta bausmė. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl bylos sudėtingumo ir didelės apimties. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutinka su apelianto argumentu, kad ikiteisminis tyrimas vyko per ilgai, tačiau apelianto reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, kadangi apeliantui žala atlyginta sumažinant apeliantui nuosprendžiu paskirtą bausmę.
11. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos tinkamai nustatė faktinės aplinkybes dėl per ilgai vykdyto ikiteisminio tyrimo ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
12. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Dėl šios asmens teisės ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė — 11 metų 10 mėnesių 1 diena (iš jų: ikiteisminis tyrimas — 8 metai 2 mėnesiai ir 2 dienos (nuo 2002 m. rugpjūčio 16 d. iki 2010 m. spalio 18 d., kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla atiduota teismui); bylos nagrinėjimas teisme — 3 metai 7 mėnesiai ir 30 dienų (nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2014 m. birželio 17 d.). Tokia baudžiamojo proceso trukmė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje traktuojama kaip ilga (2006 m. liepos 18 d. sprendimas byloje G. prieš Lietuva, peticijos Nr. 418/04; 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje N. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 302/05; 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas byloje N. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45756/05), todėl atsižvelgiant į tai, būtina įvertinti, ar ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių ir įvertinti, ar byloje yra CK 6.272 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl valstybės civilinės atsakomybės.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, tai yra konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, par. 60; 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje N. prieš Lietuvą; peticijos Nr. 302/05).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytus kriterijus (nutarties 12–14 punktai), vertina baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes, siekiant nustatyti priežastis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas truko ilgiau nei 8 metus (nutarties 13 punktas), tai yra pirmiausia bylos sudėtingumą, antra, apelianto elgesį baudžiamajame procese, trečia, valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesą ir kitas aplinkybes, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas ilgiau nei 8 metus ir spręsti, ar apeliantas patyrė žalos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų.
16. Vertindamas baudžiamosios bylos sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje paprastai sudėtingumas vertinamas pagal faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdį, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičių, įrodymų kiekį ir jų rinkimo sudėtingumą, teisinius bylos aspektus (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylos sudėtingumas pasireiškia ir jos apimtimi, įtariamųjų skaičiumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).
17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-12-417/2011 nuteistas pagal 1961 m. BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 įstatymo Nr. I-180 redakcija) penkeriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendyje konstatuota, kad apelianto nusikaltimas – vienas veikos epizodas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138/2013 sutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu papildomai nurodė, kad procesas tęsėsi per daug ilgai, tai yra apie 10 metų.
18. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad vykdant ikiteisminį tyrimą dėl veikos sudėtingumo ir jos specifikos (nužudymas) buvo skiriamas didelis skaičius ekspertizių. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo procese buvo atliktos šios ekspertizės: 2002 m. rugpjūčio 16 d. ir 2002 m. rugpjūčio 19 d. skirtos teismo medicinos ekspertizės, 2002 m. rugpjūčio 25 d. buvo paskirta balistinė ekspertizė, 2002 m. rugpjūčio 25 d. paskirta nešaunamojo ginklo ekspertizė, 2003 m. vasario 27 d. skirta pakartotinė balistinė ekspertizė, 2003 m. kovo 3 d. skirta papildoma teismo medicininė ekspertizė, 2003 m. kovo 24 d. skirta kompleksinė teismo psichiatrinė-psichologinė ambulatorinė ekspertizė. Baudžiamojoje byloje buvo apklausta 15 liudytojų (tomas 8, b. l. 144). Pažymėtina, kad ilgai ikiteisminio tyrimo trukmei byloje turėjo įtakos ir V. M. apklausa ne dėl Lietuvos Respublikos institucijų veiksmų, tačiau dėl tarptautinės teisinės pagalbos sistemos, kadangi nagrinėjamu atveju siekiant apklausti ir atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, V. M. būnant užsienio valstybėje, ne Europos Sąjungos narėje, buvo vykdomi tarptautinio bendradarbiavimo veiksmai, kurie laiko atžvilgiu vyko ganėtinai ilgai, tai yra nuo 2004 m. rugpjūčio 26 d. iki 2006 m. gruodžio 6 d., daugiau nei dvejus metus (VI tomas, b. l. 22–34, 51–58).
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta (nutarties 16–18 punktai), apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad baudžiamoji byla nagrinėjamu atveju nebuvo sudėtinga. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinamas ne pats baudžiamosios bylos sudėtingumas teisės taikymo aspektu, bet turėjo būti vertinamas ikiteisminio tyrimo sudėtingumas dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, siekiant nustatyti veikos atlikimo aplinkybes. Antra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, išanalizavusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apeliantas buvo kaltinamas sudėtingos veikos padarymu ir siekiant tinkamai ištirti nusikalstamos veikos aplinkybes, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso principus (BPK 1 straipsnis 1 punktas, 2 straipsnis), paties ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos darė nusikalstamos veikos pobūdis, tai yra buvo būtina atlikti daug veiksmų išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta, apklausiant didelį skaičių liudytojų, rengiant akistatas, atliekant ekspertizes, bendradarbiaujant su užsienio valstybe dėl liudytojo apklausos (nutarties 18 punktas). Trečia, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismų nutartimis ikiteisminiame procese taip pat ne kartą konstatuota, kad buvo tiriamas sunkus nusikaltimas ir jo ištyrimas buvo sudėtingas (VI tomas, b. l.139–140, VII tomas, b. l. 52–55, 63–64). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas (nutarties 15 punktas).
20. Siekiant įvertinti apelianto elgesį ikiteisminio tyrimo metu, svarbu pažymėti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. I-12-417/2011 konstatuota, kad nėra duomenų, kad nusikalstamos veikos ištyrimas būtų buvęs vilkinamas dėl apelianto ar jo gynėjo veiksmų. Iš esmės analogiškas aplinkybes išdėstė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138/2013, kur nurodė, kad tyrimas užsitęsė išimtinai dėl netinkamų Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorų veiksmų.
21. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad viso ikiteisminio tyrimo metu apeliantui buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas II, b. l. 132–133). Iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantas nesislapstė, bendradarbiavo su Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra ir taikomos kardomosios priemonės nepažeidė, tokių duomenų byloje nėra, atsakovai tokių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apelianto elgesys ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamas. Atsakovai nurodo, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl apelianto veiksmų – teikiamų skundų, tačiau su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas teikė skundus dėl per ilgo ikiteisminio proceso (tomas VI, b. l. 81–82, 105–107, 125–126, tomas VII, b. l. 29–34), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naudojimasis procesinėmis teisėmis, negali būti laikomas siekiu vilkinti ikiteisminį tyrimą pirmiausia dėl to, kad nagrinėjamu atveju apelianto teikiami skundai buvo susiję dėl per ilgai vykstančio proceso, antra, nėra nustatyta, kad apeliantas savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo, nes tokių aplinkybių nenustatė ir baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas. Atsižvelgiant į tai sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nesislapstė ir nėra nustatyta, kad jis kaip nors būtų kliudęs ikiteisminiam tyrimui ar baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme (nutarties 15 punktas).
22. Siekiant įvertinti valdžios institucijų elgesį ikiteisminio tyrimo metu, svarbu pažymėti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. I-12-417/2011 konstatuota, kad dėl ypač ilgo proceso baudžiamojoje byloje atsakomybę turi prisiimti valstybė – dėl netinkamų prokuratūros veiksmų ne vieną kartą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir tik įpareigojus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai buvo atnaujinamas. Iš esmės analogiškas aplinkybes išdėstė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138/2013, kur nurodė, kad atsakomybę dėl ypač ilgo proceso turi prisiimti valstybė – dėl netinkamų Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorų veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, ne vieną kartą nepagrįstai nutrauktas ir tik įpareigojus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, teismams buvo atnaujinamas. Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi konstatuota, kad neapibrėžta prokuratūros pozicija sudarė galimybes vilkinti tyrimą, tai prieštaravo baudžiamojo proceso paskirčiai ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikaltimą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nubaustas (tomas VIII, b. l. 105–106).
23. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 29 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą apeliantui, nesant jo veikoje jokios nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse, požymių (tomas V, b. l.126–131). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutartimi, minėtas nutarimas panaikintas, nurodyta, kad nėra atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, neįvertinti liudytojo parodymai (tomas V, b. l. 145). 2003 m. gruodžio 22 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl apelianto, nesant jo veikoje jokios nusikalstoms veikos, numatytos BK, požymių (tomas V, b. l.147–153). Klaipėdos apylinkės teismo 2004 m. kovo 16 d. nutartimi minėtas nutarimas panaikintas, nurodyta, kad nėra atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, neišsiaiškintos visos veikos padarymo aplinkybės, nesiimta priemonių nustatyti platesnį ratą liudytojų, neatlikta liudytojo V. M. akistata, prokuroras apsiriboja formaliais teiginiais (tomas VI, tomas 2–3). 2005 m. sausio 10 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą apeliantui, nesant jo veikoje jokios nusikalstamos veikos, numatytos BK, požymių (tomas VI, b. l. 59–66). Laikinai einančio pareigas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2005 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi minėtas nutarimas panaikintas, nurodyta, kad byloje nustatyta daug prieštaravimų, kurie nebuvo pašalinti (tomas VI, b. l. 84–85). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 20 d. nutartimi pripažinta, kad negauti svarbūs liudytojo V. M. parodymai (tomas VI, b. l.139–140). 2007 m. sausio 8 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą apeliantui, nesant jo veikoje jokios nusikalstamos veikos, numatytos BK, požymių (tomas VII, b. l. 2–9). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. kovo 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, nurodyta, kad nepašalinti visi prieštaravimai, neįvykdyti ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartyse nurodyti nurodymai (tomas VII, b. l. 20–26). 2008 m. rugpjūčio 12 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą apeliantui, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių apelianto kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje padarymo (tomas VII, b. l. 128–135). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartimi minėtas nutarimas panaikintas, nurodyta, kad netinkamai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai (tomas VII, b. l.149–151). 2010 m. spalio 18 d. parengtas kaltinamasis aktas (tomas VIII, b. l.128–142). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl netinkamų Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorų veiksmų organizuojant ikiteisminį tyrimą.
24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 22-23 punktai), tai yra pirmiausia į tai kad teismų ir Generalinio prokuroro nutartimis ne kartą panaikinti nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo iš esmės motyvuojant ikiteisminio tyrimo trūkumais, bei į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai pripažino, kad procesas užtruko dėl netinkamų Klaipėdos prokuratūros prokurorų veiksmų, konstatuojama, kad vadžios institucijos nagrinėjamu atveju organizuodamos ikiteisminį tyrimą (Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra), elgėsi nerūpestingai (nutarties 15 punktas).
25. Teisėjų kolegija apibendrinusi tai, kas išdėstyta (nutarties 10–24 punktai), sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir dėl akivaizdžiai per ilgo ikiteisminio tyrimo yra atsakingos valstybės institucijos (nutarties 15, 24 punktai). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto teisė į jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo (įtarimo) nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką buvo pažeista. Nustačius šias aplinkybes, sprendžiamas apelianto reikalavimo – neturtinės žalos atlyginimo – klausimas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
26. Apeliantas prašo priteisti 25 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad dėl per ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo išgyveno netikrumo būseną dėl ikiteisminio tyrimo baigties, tai pakenkė jo reputacijai, be to, buvo padarytas poveikis jo šeimai, negalėjo susilaukti daugiau vaikų. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad apeliantui sumažinus bausmę jis neteko aukos statuso. Atsakovai iš esmės nurodo, kad valstybės institucijos pripažino faktą dėl ikiteisminio tyrimo trukmės pažeidimo ir apeliantui žala buvo atlyginta skiriant švelnesnę bausmę ir tai yra pakankama satisfakcija. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju valdžios institucijos pripažino neteisėtus veiksmus, apeliantui buvo sumažinta bausmė kaip satisfakcija dėl ilgo ikiteisminio tyrimo, todėl apeliantui žala yra atlyginta.
27. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas apelianto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą tinkamai nustatė faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo atsižvelgiant, be kita ko, į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, iš esmės laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą, kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Kadangi nagrinėjamu atveju keliamas valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, taikymo sąlygų, aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, kad ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).
29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisių apribojimai, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, analizuotina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, be to, konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
30. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už asmens teisės į tinkamą teismo procesą (kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) laiką) pažeidimą.
31. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 10–25 punktuose, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, darytina išvada, kad nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai – dėl netinkamų Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorų veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, atliekamas su trūkumais ir ne vieną kartą nepagrįstai nutrauktas. Akivaizdu, kad dėl ilgai besitęsiančio ikiteisminio tyrimo apeliantas patyrė neturtinę žalą (nutarties 28 punktas) ir tarp šių veiksmų yra priežastinis ryšys.
32. Apeliantas prašo priteisti 25 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, neigdamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad jis nėra netekęs aukos statuso Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme ir nurodo, kad jo atžvilgiu baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
33. Pirma, Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendyje nurodė, kad ikiteisminis tyrimas truko per ilgai ir teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuotus bausmės skyrimo aspektus tais atvejais, kai bylos nagrinėjamas užsitęsia ilgą laiką, principus, bausmės paskirtį, tikslus bei teisingumo principą ir konstatavo, kad apeliantui už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 104 straipsnyje (1961 m. redakcija) yra pagrindas skirti sankcijos minimumui artimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138/2013 sutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė ir pažymėjo, kad apeliantui skirta bausmė yra artima minimumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2014 konstatavo, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Atsižvelgiant į tai atmetami apelianto argumentai dėl netinkamo bausmės dydžio ar jos paskyrimo, nes įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.
34. Antra, apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju jam atlygintos žalos neįmanoma išmatuoti, todėl apeliantui turi būti priteisiamas 25 000 EUR neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka. Pirmiausia Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendime G. G. prieš Italiją, peticijos Nr. 23563/07 (57 punktas) nurodyta, kad bausmės sumažinimas „protingam terminui“ yra pakankama aplinkybė patvirtinti kompensacijai ir žalos sumažinimui, sprendime nėra nurodyta, kad būtina pateikti tikslų bausmės sumažinimo apskaičiavimą. Antra, nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas apeliantui laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdamas į per ilgai vykusį ikiteisminį tyrimą taikė bausmę, artimą sankcijos minimumui. Trečia, remiantis 1961 m. Baudžiamojo kodekso 104 straipsniu nustatyta, kad bausmės vidurkis yra 7 metai ir 6 mėnesiai, apeliantui buvo taikyta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažymint ir tai, kad nustatyta sunkinanti aplinkybė – panaudotas šaunamasis ginklas. Atsižvelgiant į tai nesutiktina, kad nagrinėjamu atveju apeliantui skirtos sušvelnintos bausmės kaip satisfakcijos neįmanoma išmatuoti ar yra būtinas tikslus jos apskaičiavimas. Ketvirta, sprendžiant klausimą, ar bausmės sumažinimas nurodytam laikotarpiui nagrinėjamu atveju buvo tinkama satisfakcija, svarbu atsižvelgti tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką tokiose bylose, tiek į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokiose bylose prieš Lietuvą: M. prieš Lietuvą (no. 53161/99, judgment of 6 November 2003) – priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 5000 EUR; G. prieš Lietuvą (no. 70661/01, judgment of 11 December 2003) – priteista neturtinė žala 4000 EUR; K. prieš Lietuvą (no. 21837/02, judgment of 27 June 2006) - priteista neturtinė žala 2000 EUR; S. prieš Lietuvą (no. 37415/02, judgment of 27 June 2006) - priteista neturtinė žala (dėl pirmojo proceso etapo) 2000 EUR; J. prieš Lietuvą (no. 6924/02, judgment of 18 July 2006) - priteista neturtinė žala 1000 EUR; G. prieš Lietuvą (no. 418/04, judgment of 17 July 2007) – 900 EUR. Teismas priteisdamas neturtinę žalą pažymėjo, kad dalis delsimų priskirtini pareiškėjo advokatui; N. prieš Lietuvą (no. 302/05, judgment of 20 January 20) - priteista neturtinė žala – 2000 EUR.
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (34 punktas), darytina išvada, kad vidutinė priteistina neturtinės žalos suma panašaus pobūdžio bylose yra apie 2414,29 EUR. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmės sumažinimas beveik dvejų metų laikotarpiui yra pakankama ir didesnė satisfakcija nei vidutinis piniginis 2414,29 EUR neturtinės žalos atlyginimas, kadangi apeliantas dvejus metus galėjo dirbti, gauti kur kas didesnes pajamas, šiame kontekste svarbu pažymėti, kad apeliantas viso proceso metu nebuvo suimtas ir apeliantui nebuvo taikomas namų areštas.
36. Trečia, apeliantas nurodo, kad ta aplinkybė, jog jam laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta, nepanaikina jo, kaip aukos, statuso Konvencijos 6 straipsnio 1 dalie prasme. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendime G. G. prieš Italiją, peticijos Nr. 23563/07 nurodyta, kad asmeniu, kuriam bausmė sumažinta „protingu terminu“, nesant tikslaus apskaičiavimo ir ar valstybės paaiškinimui dėl tokio laiko skaičiavimo per se nesudaro pagrindo manyti, kad yra pažeidimai. Nagrinėtoje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad bausmės sumažinimas bent jau kompensuoja arba gerokai sumažina žalą, kurią sukėlė pernelyg ilgas baudžiamojo proceso laikotarpis (57 sprendimo punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendime P. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 33343/93 iš esmės analogiškai pasisakyta, kad esant uždelstam procesui, bausmė gali būti sumažinama.
37. Ketvirta, apeliantas nurodo, kad dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negalėjo siekti karjeros, susilaukti vaikų, negalėjo gyventi įprasto gyvenimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas ir patyrė dvasinių nepatogumų, tačiau remiantis baudžiamosios bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad viso ikiteisminio tyrimo metu apeliantui buvo taikoma švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas II, b. l. 132–133). Apeliantas per 8 metus nė karto nebuvo laikomas suimtas, visą didžiąją proceso dalį apelianto teisės suvaržytos buvo palyginti nedaug (taikyta tik švelniausia kardomoji priemonė), apeliantas dirbo, gavo pajamas, todėl nesutinkama, kad ir šiuo aspektu apelianto teisės buvo suvaržytos taip, kad dėl jų apeliantui turi būti atlyginama papildoma neturtinė žala. Kita vertus, nors apeliantas ir patyrė dvasinių nepatogumų, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantui žala yra atlyginta – pritaikyta satisfakcija – sunkiausios, labiausiai asmens laisvę varžančios laisvės atėmimo bausmės sušvelninimas beveik dvejais metais, nors apeliantas yra padaręs sunkų nusikaltimą, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nors apeliantas ir patyrė neturtinę žalą, tačiau ji yra atlyginta sumažinant apeliantui paskirtą bausmę (nutarties 26–35 punktai).
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 10-25 punktuose nurodytas aplinkybes, taip pat į šios nutarties 14–16 punktuose nurodytus teismų praktikoje suformuotus kriterijus, būtent į bendrą labai ilgą ikiteisminio proceso trukmę (daugiau nei aštuoneri metai), į tai, kad procesas iš esmės užsitęsė dėl Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorų veiksmų; kita vertus pažymint ir tai, kad ilgai proceso trukmei didelės įtakos turėjo ir ikiteisminio tyrimo sudėtingumas; apelianto teisės didžiąją proceso dalį suvaržytos palyginti nedaug (II tomas, b. l. 132–133), į teismų praktikoje panašiose bylose priteisiamo žalos atlyginimo dydžius (nutarties 34 punktas), į tai, kad apeliantui žala yra atlyginta sumažinant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę beveik dvejais metais (26–36 punktai), konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
40. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.