Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-8331-889/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-11-05
Bylos Nr.: e2-8331-889/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05099-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Valiulytė
Ieškovas: A. D.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-8331-889/2018(Proceso Nr. 2-06-3-05099-2018-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,

dalyvaujant ieškovo A. D. atstovui advokatui D. K., atsakovės Lietuvos Respublikos atstovei prokurorei L. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 25 000 Eur dydžio neturinę žalą bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro A. S. 2002-08-16 nutarimu iškelta baudžiamoji byla dėl E. L. smurtinės mirties fakto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 104 straipsnį. 2002-08-16 įtariamuoju apklaustas A. D.. 2002-08-16 nutarimu įtariamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2010-09-21 A. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriuo jam pranešta, jog jis įtariamas tuo, kad 2002-08-16, apie 11 val., angare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dėl naudoto automobilinio veidrodėlio grąžinimo kilusio konflikto metu, iš savigynai turimo 12 kalibro šautuvo (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), du kartus šovė į E. L. guminėmis kulkomis ir vieną kartą šratais, kuo nukentėjusiajam padarė akliną šautinį šratinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su vidaus organų pakenkimu ir tuo tyčia šį nužudė. 2010-10-18 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras A. M. surašė kaltinamąjį aktą, kuriame konstatavo, jog A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 104 straipsnyje. Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-16 nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal 1961 m. BK 104 straipsnį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-14 nutartimi nuteistojo A. D. ir nukentėjusiosios D. L. apeliaciniai skundai atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartimi atmesti nuteistojo A. D. gynėjo ir nukentėjusiosios D. L. ir jos atstovo kasaciniai skundai. Ieškovas teigia, kad baudžiamasis procesas dėl ieškovo prasidėjo 2002-08-16, kai A. D. buvo apklaustas įtariamuoju dėl nusikaltimų, numatytų BK 287 straipsnio 1 dalyje, 104 straipsnyje, 116 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bei truko iki 2014-06-17, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, galutine ir neskundžiama nutartimi, atmetė nuteistojo A. D. gynėjo bei nukentėjusiosios D. L. ir jos atstovo kasacinius skundus. Taigi bendra baudžiamojo proceso trukmė — 11 metų 10 mėnesių 1 diena (iš jų: ikiteisminis tyrimas — 8 metai 2 mėnesiai ir 2 dienos (nuo 2002-08-16 iki 2010-10-18, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla atiduota teismui); bylos nagrinėjimas teisme — 3 metai 7 mėnesiai ir 30 dienų (nuo 2010-10-18 iki 2014-06-17). Šiuo konkrečiu atveju baudžiamasis procesas ieškovo A. D. baudžiamojoje byloje daugiau nei du kartus viršijo trukmę, kuri EŽTT traktuojama kaip nepateisinamai ilgai užtrukęs baudžiamasis procesas. Nurodo, kad nuo to momento, kai ieškovui A. D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (apklaustas įtariamuoju), tyrimas vyko tik dėl šio vieno nusikaltimo (epizodo), jo padarymo mechanizmas nebuvo sudėtingas, atsakomybėn trauktini asmenys ir iš esmės visi įrodymai buvo žinomi jau pačioje tyrimo pradžioje, taigi, apklausus A. D. kaip įtariamąjį, tyrimo veiksmai galėjo būti atliekami gerokai sparčiau. Konkrečiu atveju jokių ilgai užtrunkančių tyrimo veiksmų atlikti nereikėjo, įtariamasis A. D. nesislapstė ir visiškai nekliudė tyrimo eigai, laiku ir tinkamai vykdė visus ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus, visi liudytojai, kuriuos reikėjo apklausti, ir dokumentai, kuriuos reikėjo paimti, jau buvo žinomi nuo tyrimo pradžios, be to, didžiausia dalis liudytojų buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pradžioje. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso, vykdyto dėl ieškovo A. D., trukmė negali būti pateisinama baudžiamosios bylos sudėtingumu nei dėl faktinių, nei dėl teisinių aspektų. Atkreipia dėmesį, kad delsimas ikiteisminio tyrimo metu, kai tiriamo nusikaltimo aplinkybės yra aiškios ir nereikalauja sudėtingo tyrimo, o sprendimą priimti delsiama dėl nesuprantamų priežasčių, baudžiamojo proceso trukmės atžvilgiu nėra pateisinami valstybės institucijų, organizuojančių ir vykdančių ikiteisminį tyrimą, veiksmai. Pažymi, jog minėtoje baudžiamojoje byloje 7 kartus buvo priimami procesiniai sprendimai, kuriuos priėmė tiek prokuroras, tiek teismas, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. D. atžvilgiu (ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2003-09-29, 2003-12-22, 2005-01-10, 2005-09-22, 2006-02-28, 2007-01-08, 200808-12), tačiau tiek pat kartų jis vis būdavo atnaujinamas. Be to, teismas 2004-08-09 nutartimi įpareigojo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje užbaigti per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2004-08-09, vėliau minėtas terminas pratęstas, tačiau ir pasibaigus termino pratęsimui (2005-03-09) ikiteisminis tyrimas dar tęsėsi daugiau nei 6 metus. Taip pat nepaisant to, kad ir vėliau teismas 2007-06-05 nutartimi įpareigojo prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per tris mėnesius (terminas pratęstas iki 2008-09-12), ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas dar 3 metus. Dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai atidžiai ir rūpestingai organizuoto bei atlikto ikiteisminio tyrimo buvo pažeista tiek nacionalinės teisės, tiek Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantuota ieškovo teisė, kad jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nerinko ir nekaupė duomenų, susijusių su patirta turtine žala dėl per ilgo baudžiamojo proceso trukmės, todėl nereiškiamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas A. D. nepateisinamai ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse. Ieškovas patyrė didžiulę įtampą, dvasines ir fizines kančias, buvo sutrikdyta sveikata. Ieškovas nuo 2002 m., kai buvo pareikštas įtarimas negalėjo gyventi normalaus, įprasto gyvenimo, planuoti ateitį, kurti šeimos ateities viziją. Be to, ieškovas turi sutuoktinę, šeimoje augo nepilnametis vaikas, todėl tiek sutuoktinę, tiek nepilnametį vaiką taip pat veikė jiems artimo šeimos nario situacijos neapibrėžtumas, buvo suardytas šeimos mikroklimatas, nukentėjo šeimos dvasinė raida, taika ir tarpusavio supratimas. Pažymi, jog ieškovas su sutuoktine ruošėsi susilaukti daugiau vaikų, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo tęsiamas nepateisinamai ilgai, sutuoktiniams neleido įgyvendinti savo planų. Dėl situacijos nepastovumo, neapibrėžtumo, nepateisinamai ilgai užsitęsusio baudžiamojo proceso buvo pažeista jaunos šeimos galimybė turėti ir auklėti ne vieną, o daugiau vaikų. Teigia, jog dėl situacijos neapibrėžtumo ieškovas negalėjo siekti karjeros, dėl taikomų kardomųjų priemonių buvo apribotas jo dalyvavimas ne tik šeimos kultūriniame, poilsiniame gyvenime, bet ir siekiant kelti kvalifikaciją, vykti į mokymus, seminarus, stažuotes, išvykti dirbti į kitą valstybę. Nurodo, jog baudžiamasis procesas tęsėsi beveik 12 metų, jis buvo nutrauktas net 7 kartus, po to vėl atnaujinamas ir tęsiamas toliau. Pažymi, kad baudžiamasis procesas truko du kartus ilgiau, nei buvo skirta bausmė, iš viso baudžiamojo proceso ir paskirtos bausmės trukmė yra daugiau nei 17 metų. Visi minėti patirti nematerialinio pobūdžio suvaržymai, išgyvenimai ir nepatogumai turi būti vertinami kaip ieškovo patirta neturtinė žala. Pažymi, kad tokia ieškovo padėtis truko nepateisinamai ilgai dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuoto ikiteisminio tyrimo, kuris nepagrįstai užtruko, taigi konstatuotas nurodytos neturtinės žalos ir neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) priežastinis ryšys.

2018-07-02 teisme gautas atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnį ir pareikštą ieškinį atmesti dėl praleisto senaties termino. Nurodo, kad Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 1.125 straipsnio, įtvirtinančio ieškinio senaties terminus, 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu vyko nuo 2002 m. iki 2012 m. Ieškovas dar 2004-07-30 kreipėsi į teismą, prašydamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nutraukti dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Todėl daro išvada, kad ieškovas jau 2004 m. žinojo apie galimai neteisėtus teisėsaugos institucijų veiksmus arba neveikimą, tačiau į teismą dėl savo pažeistų teisių nesikreipė. Nurodo, kad jei laikytume, kad ieškovo sužinojimo apie neteisėtus veiksmus momentas yra jo galutinis nuteisimas 2012 metais ir /ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2014-06-17, vis tiek laikytina, kad ieškovas ieškinį padavė praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, nėra aktualu nagrinėti tikėtinos neturtinės žalos ieškovui padarymo bei jos atlyginimo klausimų, nes net ir nustačius teisės pažeidimą, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Žemesnės instancijos teismas

2018-07-02 teisme gautas atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškinyje pateiktos ieškovo išvados yra nepagrįstos ir neįrodančios prokuroro atliktų procesinių veiksmų ir priimtų ikiteisminio tyrimo metu procesinių sprendimų nepagrįstumo ar neteisėtumo. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 104 straipsnį (1961 m. redakcija) dėl E. L. tyčinio nužudymo buvo pradėtas 2002-08-16. Šio tyrimo trukmę lėmė daug epizodų, atliktos apklausos, objektyvi būtinybė gauti duomenis iš užsienio valstybių, įvairios ekspertizės, kratos, parodymų patikrinimai vietoje, atpažinimai, akistatos, tyrimų išskyrimas, įtariamųjų skaičius ir kt. Tyrimo metu buvo sprendžiami klausimai dėl kardomųjų priemonių įtariamiesiems ir priiminėjami procesiniai sprendimai atsakant į įvairiausius skundus. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas galėjo būti atliktas per kuo trumpesnį laiką, negalima nekreipti dėmesio ir į paties įtariamojo elgesį ikiteisminio tyrimo metu - A. D. savo kaltės nepripažino, tyrimui jokios realios pagalbos neteikė. Tai, kad konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai kurį laiką su juo nebuvo atliekami, nereiškia, kad pats tyrimas nevyko ar vyko vangiai ar nepakankamai intensyviai. Tyrimo terminas ne vieną kartą buvo tęsiamas vadovaujantis LR BPK normomis. Pažymi, kad teismai tęsdami ikiteisminio tyrimo terminą ne kartą konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas neužbaigtas dėl objektyvių priežasčių ir nors vyksta ne vienerius metus, tačiau Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl bylos nagrinėjimo terminų laikomasi, pagrindo išvadai, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas nėra. Teismo nutartyse nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo trukmę sąlygojo objektyvios priežastys - tiriama byla itin sudėtinga ir didelė, tiriamas sunkus nusikaltimas, paskirtos daug laiko užimančios užduotys specialistams, balistinė ekspertizė, įvykio situacijos vertinimo ir DNR tyrimų, apklausiami liudytojai, kreiptasi su teisinės pagalbos prašymais į užsienio valstybę, prieštaringai vertinami parodymai. Be to, tyrimo trukmei didelę įtaką turėjo ieškovo ir jo gynėjo, taip pat nukentėjusiųjų teikiami procesinio pobūdžio skundai, dėl kurių objektyviai pailgėjo bylos tyrimo procesas. Pažymi, kad A. D. inkriminuota veika pavojingas visuomenei nusikaltimas, kurio tyrimas nėra paprastas ir negalėjo būti atliekamas skubotai bei atmestinai. Įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti ne vienam įtariamajam. Jau vien tai rodo, kad šis tyrimas nebuvo paprastas ir reikalavo kruopštaus ir atidaus jį atlikusių pareigūnų darbo. Būtina teismo sprendimo nutraukti tyrimą priėmimo sąlyga yra teismo išvada, jog bylos tyrimas yra vilkinamas. Tuo tarpu vilkinimu suprantama tai, kad bylos ikiteisminis tyrimas užsitęsė išimtinai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo, bet ne dėl objektyviu aplinkybių. Nurodo, kad ieškinio argumentai dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, neįvardijant, kokie konkretus pareigūnų neteisėti veiksmai tai lėmė, kokiu metu procesas buvo vilkinamas neatliekant jokiu veiksmų, yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs, todėl negali būti vertinami kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltė ar pažeidimas pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 12 tomų. Ikiteisminiame tyrime A. D. pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas ne vien A. D., bet ir kitų įtariamųjų atžvilgiu, dalies asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, proceso veiksmai šioje byloje buvo atliekami pakankamai intensyviai ir savalaikiai, kai kurie veiksmai, atsižvelgiant į tyrimo apimtį (pavyzdžiui ekspertizės, teisines pagalbos prašymai) dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti atlikti per trumpesnį laikotarpį. Todėl įvertinus nusikalstamų veikų, dėl kurių A. D. bei kitiems byloje įtariamiems asmenims buvo pareikšti įtarimai, pobūdį, bylos specifiką įrodymų rinkimo ir tyrimo požiūriu, taip pat bylos apimtį, tyrimo metu atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei laiką, reikalingą šiems veiksmams atlikti, surinktos medžiagos kiekį, konstatuoja, kad atliktas tyrimas buvo itin sudėtingas ir didelės apimties, būtini bylos duomenys renkami intensyviai, savalaikiai, t.y. ikiteisminio tyrimo laikas šioje byloje buvo išnaudojamas racionaliai ir vilkinimo požymių nustatyta nebuvo. Pažymi, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks proceso laikotarpis, per kurį neatlikta jokių procesiniu veiksmų arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė konkrečiu atveju laikytina per ilga, tačiau tokių aplinkybių nenurodo ieškovas, jų nekonstatavo teismai. Nurodo, jog neabejotina, kad dėl ilgai besitęsiančio ikiteisminio tyrimo įtariamasis patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau siekiant atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis), galimi tam tikri asmens teisių suvaržymai, tačiau laikantis proporcingumo principo. O ieškinio teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo neigiamo poveikio jo sveikatai, asmeniniam ir šeiminiam gyvenimui, trukdymo darbui yra deklaratyvūs. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju A. D. bausmė šiais pagrindais buvo sušvelninta, todėl laikytina, kad net jei teismas nustatytų, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu vyko pernelyg ilgai dėl pareigūnų kaltės ar nerūpestingumo, jam jau pritaikyta tinkama satisfakcija už padarytą žalą. Sprendžiant dėl ieškovui atlygintinos neturtines žalos piniginio įvertinimo, būtina atsižvelgti į šios konkrečios bylos aplinkybes: į tai, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas dėl tyčinio nužudymo; į tai, kad nors ikiteisminis tyrimas truko ilgą laiką, tačiau jo metu ieškovui nebuvo taikytos griežtos procesinės prievartos priemonės, dėl ko ieškovas nebūtų galėjęs gyventi įprasto gyvenimo. Pažymi, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, kad dėl per ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo buvo suvaržyta ieškovo judėjimo laisvė, patirti stiprūs ieškovo emociniai ir psichologiniai išgyvenimai, kiti nepatogumai ir pan., šiuo atveju negali būti reikšmingesni už visuomenės interesą atskleisti padarytą nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė tenkinti ieškinį. Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl žalos atlyginimo ir pareikštą ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 1.134 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, šiuo atveju ieškinio senaties terminas netaikytinas (CK 1.124 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nustatyta, kad 2002-08-16 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. S. nutarimu iškėlė dėl E. L. smurtinės mirties fakto baudžiamąją bylą pagal LR BK 104 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. 2002-08-16 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tardymo grupė tardymo veiksmų atlikimui. 2002-08-16 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. S. nutarimu skirta teismo medicinos ekspertizė, pavedant ją atlikti VTMT Klaipėdos apygardos skyriaus ekspertams. Byloje nustatytas įtariamasis A. D., 2002-08-16 įtariamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2002-08-19 NTS Vyriausioji prokurorė R. M. nutarimu priėmė šią bylą savo žinion ir pradėjo parengtinį tardymą. 2002-08-19 nutarimu paskirta teismo medicinos ekspertizė nustatyti, ar ant Š. P. kūno yra sužalojimų, Teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), prokuratūroje gautas 2002-08-21. 2002-08-25 buvo paskirta baudžiamojoje byloje balistinė ekspertizė, pavedant ją daryti Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertams. 2002-08-25 nutarimu buvo paskirtas nešaunamojo ginklo ekspertizė. 2002-08-27 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra balistinės ekspertizės atlikimui išsiuntė daiktinius įrodymus, teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centrui. 2002-08-28 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nutarimu nutarė padaryti kratą Š. P. namuose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu surasti ir paimti bylai reikšmingą šaunamąjį ginklą, krata atlikta 2002-09-09. 2002-08-28 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nutarimu nutarė padaryti kratą L. B. namuose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu surasti ir paimti bylai reikšmingą šaunamąjį ginklą, krata atlikta 2002-09-09. 2002-08-28 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nutarimu nutarė padaryti kratą L. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu surasti ir paimti bylai reikšmingą šaunamąjį ginklą. Taip pat 2002-08-28 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nutarimais nutarė padaryti kratą M. Ž. namuose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), bei A. K. individualios įmonės naudotų automobilių detalių prekyvietėje – angare, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu surasti ir paimti bylai reikšmingą šaunamąjį ginklą. 2002-09-18 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimais D. L. buvo pripažinta byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove 5 000 Lt sumai. 2002-10-16 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje gautas 2002-10-09 teismo balistinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2002-11-04 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pateikė prašymą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalistinių tyrimų centrui paimti kulką iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ir patikrinti neatskleistų nusikaltimų kulkų kolekcijoje bei registruotų graižtvinių ginklų kulkų kolekcijoje. 2002-11-14 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2002-11-20 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalistinių tyrimų centro atsakymas, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu teigiamų rezultatų gauta nebuvo. 2002-12-14 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. K. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tardymo grupę paleido, parengtinį tardymą baudžiamojoje byloje pavedė atlikti Nusikaltimų tyrimo skyriaus prokurorui J. S.. 2002-12-14 NTS prokuroras J. S. nutarimu priėmė šią bylą savo žinion ir pradėjo parengtinį tardymą. 2002-10-15 nutarimu parengtinio tardymo terminas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas vienam mėnesiui nuo 2002-10-16; 2002-11-14 nutarimu - vienam mėnesiui nuo 2002-11-16; 2002-12-12 nutarimu - vienam mėnesiui nuo 2002-12-16; 2003-01-14 nutarimu - vienam mėnesiui nuo 2003-01-16; 2003-02-13 nutarimu - dviem mėnesiams nuo 2003-02-16; 2003-04-08 nutarimu - dviem mėnesiams nuo 2003-04-16. 2003-02-10 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu A. D. patrauktas byloje kaltinamuoju, pareiškiant jam kaltinimą nusikaltimų, numatytų LR BK 287 str. 1 d., BK 104 str., BK 116 str. 1 d. padarymu, jam taip pat paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2003-02-11 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu baudžiamoji byla Š. P. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose nusikaltimo numatyto LR BK 235 str. sudėties. 2003-02-11 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu baudžiamoji byla L. B. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose nusikaltimo numatyto LR BK 278 str. 1 d. ir 279 str. 1 d. sudėties. 2003-02-13 Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje gautas A. D. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2003-02-10 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimą patraukti A. D. kaltinamuoju kaip nepagrįstą. 2003-02-24 nutarimu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas G. J. nutarė baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) parengtinio tardymo atlikimo organizavimui perduoti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui; Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui pavesti įvertinti 2003-02-10 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Nusikaltimų tyrimo skyriaus prokuroro J. S. nutarimo patraukti A. D. kaltinamuoju pagrįstumą; Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui pavesti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kitam prokurorui; nurodyti atlikti virš nutarime paminėtus procesinius veiksmus; panaikinti 2003-02-11 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Nusikaltimų tyrimo skyriaus prokuroro J. S. nutarimus nutraukti baudžiamąją bylą dalyse L. B. ir Š. P. atžvilgiais. 2003-02-26 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. K. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tardymo grupė tardymo veiksmų atlikimui. 2003-02-26 NTS Vyriausioji prokurorė R. M. nutarimu priėmė šią bylą savo žinion ir pradėjo parengtinį tardymą. 2003-02-27 priimtas nutarimas skirti pakartotinę balistinę ekspertizę, ekspertizės aktas prokuratūroje gautas 2003-03-21. 2003-03-03 nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nutarė šioje baudžiamojoje byloje skirti papildomą teismo medicininę ekspertizę, šios teismo medicininės ekspertizės aktas prokuratūroje gautas 2003-03-07. 2003-03-24 nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nutarė baudžiamojoje byloje skirti kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ambulatorinę ekspertizę, ekspertizės aktas gautas 2003-06-24. 2003-04-07 pateiktas A. D. skundas, kuriuo prašo Generalinio prokuroro pakartotinai išreikalauti šią baudžiamąją bylą iš Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros žinios, paimti ją Generalinės prokuratūros žinion arba perduoti kitai prokuratūrai, nesusijusiai su Klaipėdos apygarda, atlikti teisingą ir objektyvų tyrimą, kadangi mano, jog čia tyrimas vyksta neobjektyviai, neišsamiai, šališkai, dėl jo susidariusi išankstinė nuomonė kaip apie potencialų kaltininką. 2003-04-08 buvo nutarta padaryti kratą A. D. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu surasti ir paimti bylai reikšmingą šaunamąjį ginklą, krata atlikta 2003-04-14. 2003-04-08 buvo nutarta padaryti kratą L. T. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu surasti ir paimti bylai reikšmingą šaunamąjį ginklą, krata atlikta 2003-04-14. 2003-04-08 buvo nutarta padaryti kratą D. L. gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu surasti ir paimti bylai reikšmingą šaunamąjį ginklą, krata atlikta 2003-04-25. 2003-04-10 Klaipėdos apygardos prokuratūra A. D. skundą, rašytą LR Generaliniam prokurorui atmetė. 2003-04-30 nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. K. paleido tardymo grupę, sudarytą 2003-02-26 nutarimu, parengtinį tardymą baudžiamojoje byloje pavedė atlikti Nusikaltimų tyrimo skyriaus prokurorui M. D.. 2003-04-30 NTS prokuroras M. D. nutarimu nutarė priimti bylą savo žinion ir atlikti parengtinį tardymą. 2003-05-21 buvo priimtas I-ojo NVTS prokuroro M. D. nutarimas dėl liudytojo V. M., gyvenančio Kaliningrade, Rusijos Federacija, atvesdinimo, kai pastarasis kirs Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 2003-09-26 priimtas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą dėl nešaunamojo ginklo įgijimo ir nešiojimo Š. P. atžvilgiu (LR BK 258 str. 2 d.). 2003-09-26 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą L. B. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose nusikaltimų numatytų LR BK 22 str. 2 d., 129 str. 2 d. 5, 7 p., 22 str. 2 d., 187 str. 2 d. bei 294 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių. 2003-09-29 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. D. atžvilgiu, nesant jo veikoje jokios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK požymių. 2003-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pavedė Klaipėdos m. 2 PK pareigūnams ikiteisminį tyrimą užbaigti iki 2003-11-15. 2003-10-17 gautas D. L. skundas, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo A. D. atžvilgiu panaikinti ir A. D. atiduoti teismui teisti. 2003-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra atmetė nukentėjusiosios D. L. skundą.

2003-11-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismas panaikino 2003-09-29 Klaipėdos miesto apylinkės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. atžvilgiu ir 2003-10-22 nutarimą atmesti nukentėjusiosios D. L. skundą. 2003-12-22 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. D. atžvilgiu, nesant jo veikoje jokios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK požymių. 2004-02-02 pateiktas nukentėjusiosios D. L. skundas, kuriuo prašė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2003-12-22 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamojo A. D. atžvilgiu panaikinti ir A. D. atiduoti teismui teisti. 2004-02-09 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra atmetė nukentėjusiosios D. L. skundą. 2004-03-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismas panaikino Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2003-12-22 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004-02-09 nutarimą dėl nukentėjusiosios D. L. bei jos atstovės advokatės D. S. skundo atmetimo. 2004-08-09 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas įpareigojo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2004-08-09. 2004-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pateikė teisinės pagalbos prašymą Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms akistatų atlikimui iškviesti V. M., Rusijos federacijos pilietį. 2004-09-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismas ikiteisminio tyrimo terminą baudžiamojoje byloje pratęsė trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2004-09-09. 2004-12-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismas ikiteisminio tyrimo terminą baudžiamojoje byloje pratęsė trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2004-12-09. 2005-01-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismas netenkino A. D. skundo dėl 2004-12-09 ir 2004-12-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų priimtų nutarčių.

2005-01-10 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. D. atžvilgiu, nesant jo veikoje jokios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK požymių. 2005-02-17 pateiktas nukentėjusiosios D. L. skundas, kuriuo prašė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2005-01-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-035-02 kaltinamojo A. D. atžvilgiu panaikinti ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą. 2005-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra atmetė nukentėjusiosios D. L. skundą. 2005-08-15 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nutarimu patenkino 2005-05-05 D. L. prašymą, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2005-01-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimą atmesti D. L. prašymą. 2005-09-06 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pateikė teisinės pagalbos prašymą Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms nustatyti buvimo vietą ir akistatų atlikimui iškviesti V. M., Rusijos federacijos pilietį.

2005-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. atžvilgiu nutraukė dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. 2005-10-12 pateiktas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros skundas, kuriuo prašė pripažinti neteisėta ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2005-09-21 nutartį. 2005-10-25 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (l. e. p.) generalinio prokuroro skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo R. G. 2005-09-21 nutarties ir šią nutartį panaikino.

2006-02-28 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. atžvilgiu nutraukė dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. 2006-06-05 pateiktas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros skundas, kuriuo prašė pripažinti neteisėta ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2006-02-28 nutartį. 2006-06-20 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo R. G. 2006-02-28 nutarties ir šią nutartį panaikino. 2006-07-04 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pateikė teisinės pagalbos prašymą Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms nustatyti buvimo vietą ir apklausti V. M., Rusijos federacijos pilietį.

2007-01-08 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. D. atžvilgiu, nesant jo veikoje jokios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK požymių. 2007-02-06 pateiktas nukentėjusiosios D. L. prašymas LR Generalinei prokuratūrai iš prokuratūros išsireikalauti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), atnaujinti joje ikiteisminį tyrimą ir pavesti jį atlikti kitai prokuratūrai. 2007-03-06 LR Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą tolimesnio ikiteisminio tyrimo organizavimui nutarė perduoti Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui. 2007-06-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi pareiškėjo A. D. skundą dėl LR generalinio prokuroro pavaduotojo G. J. 2007-03-06 nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą panaikinimo atmetė; A. D. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės tenkino iš dalies ir įpareigojo prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos. 2007-09-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi pratęsė baudžiamojoje byloje ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2007-09-05. 2007-12-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi pratęsė baudžiamojoje byloje ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2007-12-05. 2008-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi pratęsė baudžiamojoje byloje ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2008-03-12. 2008-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi pratęsė baudžiamojoje byloje ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2008-06-12.

2008-08-12 priimtas Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. D. kaltę dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 129 str., 140 str. 1 d., 228 str. 1 d., padarymo. 2008-09-03 pateiktas D. L. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-08-12 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2008-09-12 Klaipėdos apygardos prokuratūra atmetė nukentėjusiosios D. L. skundą. 2008-10-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-08-12 ir 2008-09-12 nutarimus panaikino ir atnaujino ikiteisminį tyrimą. 2008-11-21 Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą dėl minėtos teismo nutarties panaikinimo atmetė ir paliko galioti nutartį. 2009-12-04, 2010-01-13 su teisinės pagalbos prašymais buvo kreiptasi į Rusijos Federaciją. 2010-09-21 A. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą. 2010-10-18 surašytas kaltinamasis aktas A. D..

2010-10-21 byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. 2010-12-22 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas skyrė bylą nagrinėti 2011-01-19 dieną. 2011-03-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi A. D. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas iki šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo į jam priklausantį turtą. 2011-10-28 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą byloje. 2012-04-16 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo nusprendė A. D. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal 1961 m. BK 104 str. (1993-06-10 įstatymo Nr. I-180 redakcija) penkeriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; paskyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, iki įsiteisės teismo nuosprendis, priteisė iš A. D. 100 000 Lt D. L., J. ir D. L. po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 9 500 Lt D. L. turtinės žalos atlyginimo bei 1 500 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai ir 136 Lt išlaidų valstybei atlyginimo.

2012-04-27 nukentėjusioji D. L. pateikė apeliacinį skundą. 2012-05-04 apeliacinį skundą dėl minėto nuosprendžio pateikė ir A. D.. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-05-22 nutartimi nustatė bylos parengimo posėdžiui terminą iki 2012-06-27, 2012-06-13 nutartimi buvo sudaryta Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegiją nagrinėti šią bylą. 2013-11-14 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi nukentėjusiosios D. L. ir nuteistojo A. D. apeliacinius skundus atmetė. 2013-11-14 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nutarė pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie ikiteisminio tyrimo metu galimai padarytas veikas, turinčias nusikaltimų valstybės tarnybai požymių.

2013-12-02 A. D. pateikė kasacinį skundą. 2014-01-30 D. L. pateikė kasacinį skundą. 2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi atmetė kasacinius skundus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 ir 31 straipsniuose įtvirtintos bendrosios teismo proceso garantijos detalizuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK). BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, o BPK 2 ir kituose straipsniuose numatomos atitinkamos kompetentingų valstybės institucijų pareigos. Asmens teisė į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką garantuojama ir daugelyje žmogaus teises reglamentuojančių tarptautinės teisės aktų, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalyje.

Baudžiamojo proceso trukmė pagal Konvecijos 6 straipsnio 1 dalį pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai asmeniui „pareiškiamas kaltinimas“ šios nuostatos prasme. „Kaltinimas” pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį gali būti apibrėžtas kaip oficialus kompetentingos valdžios institucijos pranešimas asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką; tokia apibrėžtis atitinka tikrinimą, ar įtariamojo situacija buvo iš esmės paveikta (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011, § 35). Vertinamo laikotarpio pabaiga baudžiamajame procese laikomas galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo momentas. Dažniausiai tai nuteisimas arba išteisinimas teismo sprendimu, dėl kurio negali būti paduodamas skundas, tačiau galimas ir prokuroro sprendimas nutraukti procesą arba teismo sprendimas, kuriuo procesas nutraukiamas neišsprendžiant bylos iš esmės (pvz., dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties). Pažymėtina, kad proceso pabaiga laikoma oficialaus sprendimo šiuo klausimu priėmimo data arba pranešimo apie tokį sprendimą asmeniui data, nepriklausomai nuo to, ar prieš tai procesas realiai vyko (Schumacher c. Luxembourg, no 63286/00, arr?t du 25 novembre 2003, § 28). Šiuo atveju, baudžiamasis procesas dėl ieškovo prasidėjo 2002-08-16, kai A. D. buvo apklaustas įtariamuoju dėl nusikaltimų, numatytų BK 287 straipsnio 1 dalyje, 104 straipsnyje, 116 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bei truko iki 2014-06-17, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė nuteistojo A. D. gynėjo bei nukentėjusiosios D. L. ir jos atstovo kasacinius skundus. Bendra baudžiamojo proceso trukmė – 11 metų 10 mėnesių 1 diena (iš jų: ikiteisminis tyrimas – 8 metai 2 mėnesiai ir 2 dienos (nuo 2002-08-16 iki 2010-10-18, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla atiduota teismui); bylos nagrinėjimas teisme – 3 metai 7 mėnesiai ir 30 dienų (nuo 2010-10-18 iki 2014-06-17).

Bendriausia prasme galima teigti, kad bylos sudėtingumas paprastai yra veiksnys, tiesiogiai ir proporcingai susietas su proceso trukme, t. y. kuo sudėtingesnė byla, tuo ilgesnė proceso trukmė pateisinama. Tačiau bylos sudėtingumas savaime ilgesnės proceso trukmės nepateisina. Jos atitiktis įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui nustatoma vertinant konkrečios baudžiamosios bylos sudėtingumą kartu su kitais proceso trukmės vertinimo kriterijais. Itin svarbu šiuo aspektu yra tai, ar valstybės institucijos tinkamai reaguoja į bylos sudėtingumą, siekdamos užtikrinti sklandų baudžiamojo proceso vyksmą. Šiuo atveju, nuo to momento, kai ieškovui A. D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (apklaustas įtariamuoju), tyrimas vyko tik dėl šio vieno nusikaltimo (epizodo), jo padarymo mechanizmas nebuvo sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad minėta byla dėl nužudymo buvo sudėtinga.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką valstybė atsako pagal Konvenciją tik už jai priskirtinus pažeidimus, t. y. pažeidimus, padarytus jos institucijų ir pareigūnų. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo neturi pareigos bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir padėti joms spartinant savo baudžiamosios bylos procesą, jam taip pat negali būti priekaištaujama dėl naudojimosi nacionalinėje teisėje numatytomis teisinės gynybos priemonėmis. Tačiau pareiškėjo elgesys yra objektyvus veiksnys, galintis nulemti proceso pailginimą, už kurį valstybė neatsako. Tuo atveju, jeigu procesinius delsimus daugiausia arba visa apimtimi sukėlė pareiškėjas, valstybė nelaikoma atsakinga už ilgą procesą, ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo nenustatoma. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. D. nesislapstė ir visiškai nekliudė tyrimo eigai, laiku ir tinkamai vykdė visus ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus, nėra nustatyta, kad jis kaip nors būtų kliudęs ikiteisminiam tyrimui ar baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme.

Kitas daugeliui baudžiamųjų bylų aktualus proceso operatyvumo požiūriu probleminis momentas – ekspertizės atlikimas. Šiuo atveju procesinių delsimų gali būti dėl įvairių priežasčių: nepateisinamas delsimas skiriant ekspertizę ir parenkant ekspertą; netinkamas ekspertizės skyrimas (paskiriama nesant būtinybės, netinkamai suformuluoti klausimai, parinktas ekspertas); netinkamas ekspertizės atlikimas, pavyzdžiui, atsakymas ne į visus klausimus arba netinkamas atsakymas, ekspertizės ribų peržengimas; ekspertizės atlikimo terminų nesilaikymas arba tiesiog pernelyg ilgas jos atlikimas ir kita. Šiuo atveju, baudžiamajame procese buvo atliktos šios ekspertizės: 2002-08-16 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. S. nutarimu skirta teismo medicinos ekspertizė, pavedant ją atlikti VTMT Klaipėdos apygardos skyriaus ekspertams. 2002-08-19 nutarimu paskirta teismo medicinos ekspertizė nustatyti, ar ant Š. P. kūno yra sužalojimų, Teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), prokuratūroje gautas 2002-08-21. 2002-08-25 buvo paskirta baudžiamojoje byloje balistinė ekspertizė, pavedant ją daryti Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertams. 2002-08-25 nutarimu buvo paskirtas nešaunamojo ginklo ekspertizė. 2002-08-27 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra balistinės ekspertizės atlikimui išsiuntė daiktinius įrodymus, teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centrui. 2002-10-16 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje gautas 2002-10-09 teismo balistinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2002-11-04 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pateikė prašymą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalistinių tyrimų centrui paimti kulką iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ir patikrinti neatskleistų nusikaltimų kulkų kolekcijoje bei registruotų graižtvinių ginklų kulkų kolekcijoje. 2002-11-14 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2002-11-20 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalistinių tyrimų centro atsakymas, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu teigiamų rezultatų gauta nebuvo. 2003-02-27 priimtas nutarimas skirti pakartotinę balistinę ekspertizę, ekspertizės aktas prokuratūroje gautas 2003-03-21. 2003-03-03 nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nutarė šioje baudžiamojoje byloje skirti papildomą teismo medicininę ekspertizę, šios teismo medicininės ekspertizės aktas prokuratūroje gautas 2003-03-07. 2003-03-24 nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nutarė baudžiamojoje byloje skirti kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ambulatorinę ekspertizę, ekspertizės aktas gautas 2003-06-24. Atsižvelgiant į turimus duomenis, nelaikytina, kad ekspertizės būtų buvusios atliktos per nepateisinamai ilgus terminus.

Baudžiamojoje byloje 2004-08-26 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pateikė teisinės pagalbos prašymą Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms akistatų atlikimui iškviesti V. M., Rusijos federacijos pilietį, 2004-12-23 buvo gauta medžiaga iš Rusijos Federacijos, nurodyta, kad nėra galimybės įvykdyti prašymą. 2005-09-06 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pateikė teisinės pagalbos prašymą Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms nustatyti buvimo vietą ir akistatų atlikimui iškviesti V. M., Rusijos federacijos pilietį; 2005-12-12 prokuratūroje gauta medžiaga iš Rusijos Federacijos - šaukimo šaknelė, kad V. M. 2005-10-31 gavo šaukimą atvykti 2005-11-28 9.00 val. į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą. 2006-07-04 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra pateikė teisinės pagalbos prašymą Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms nustatyti buvimo vietą ir apklausti V. M., Rusijos federacijos pilietį; 2006-12-06 prokuratūroje gauta medžiaga iš Rusijos Federacijos – liudytojo V. M. apklausos protokolas. 2009-12-04, 2010-01-13 su teisinės pagalbos prašymais – nustatyti V. M. dabartinę gyvenamąją vietą, atlikti su juo asmenų atpažinimą pagal nuotraukas, pateikiant pridedamą fotolentelę, o pastarajam atpažinus kurį nors iš asmenų, apklausti apie tai, kokius konkrečius veiksmus atliko atpažintas asmuo, buvo kreiptasi į Rusijos Federaciją. 2010-05-13 buvo gauta medžiaga iš Rusijos Federacijos. Dėl to galima laikyti, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl teisinės pagalbos sistemos, kuri veikia tarp daugelio valstybių ir kurioje viena vyriausybė priklauso nuo kitos vyriausybės bendradarbiavimo (pvz., EŽTT byla Sari c. Turquie et Danemark, Nr. 21889/93). Šiuo atveju, baudžiamojoje byloje buvę delsimai vertintini kaip dalis klasikinės sistemos, kuria naudojant, reikia laiko ir kurie laikytini neišvengiamais. Laikotarpiu dėl teisinės pagalbos prašymų vykdymo konstatuoti atsakovės kaltę dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo pagrindo nėra.

Proceso trukmė neretai pailgėja dėl to, kad, aukštesnei instancijai panaikinus tam tikroje proceso stadijoje priimtą procesinį sprendimą, byla grąžinama į ankstesnę stadiją, ir ji turi būti kartojama. Dėl to susidarantys procesiniai delsimai, vertinami kartu su kitais proceso trukmę lemiančiais veiksniais, lemia įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą tuo atveju, jeigu atitinkamas procesinis sprendimas panaikinamas dėl palyginti akivaizdžių trūkumų, kurie rodo netinkamą valstybės institucijų darbą byloje, ypač jeigu proceso metu tokia situacija kartojasi ne vieną kartą. Kita vertus, jeigu proceso stadijų pakartojimą lemia byloje sprendžiamų klausimų pobūdis, sudėtingumas ir panašiai, o valstybės institucijos veikia gana operatyviai, proceso pailginimas nelaikomas nepagrįstu. Šiuo atveju, baudžiamajame procese net septynis kartus buvo panaikinti prokuratūros nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus ir ikiteisminiai tyrimai buvo atnaujinti. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes organizuoti savo teismines sistemas taip, kad jos galėtų įvykdyti šios nuostatos reikalavimus, be kita ko, ir įmanomai trumpiausio laiko sąlygą. Valstybė atsako už jos administracinių ir teisminių institucijų delsimus. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad baudžiamasis procesas užsitęsė dėl netinkamai organizuojamo ir atliekamo ikiteisminio tyrimo, ir visos 8 metų 2 mėnesių ir 2 dienų ikiteisminio tyrimo trukmės laikyti pagrįsta proceso trukme nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suimtas, dirbo ir pasibaigus baudžiamajam procesui buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo bei nuteistas laisvės atėmimo bausme.

Klaipėdos apygardos teismas 2012-04-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal 1961 m. BK 104 straipsnį (1993-06-10 įstatymo Nr. I- 180 redakcija) penkeriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 1961 m. BK 104 straipsnyje numatyta, kad tyčinis nužudymas – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų. Teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį, kad baudžiamasis procesas šioje byloje užtruko, nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos praėjo beveik dešimt metų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, kas prieštarauja teisinės valstybės principui, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Tokiu atveju pripažįstama, jog bausmės mažinimas ar vien tik pripažinimas kaltu yra pagrindinės ir tinkamos priemonės, kadangi bausmės, o kartu ir baudžiamosios teisės tikslų pasiekimo galimybė bei prasmingumas praėjus ilgam laikui po nusikaltimo padarymo turi būti apsvarstomi, atsižvelgiant į viešąjį interesą dėl teisingo ir operatyvaus proceso bei persekiojamo asmens teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo pusiausvyros pasiekimo būtinumo. Tai ne kartą yra konstatuota tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (Einarsson v. Iceland, Nr. 22596/93, 1995 m. balandžio 5 d.; Beck v. Norway, Nr. 26390/95, 2001 m. birželio 21 d.; Wejrup v. Denmark, Nr. 49126/99, 2002 m. kovo 7 d., Tam?s Kov?cs v. Hungary, Nr. 67660/01, 2004 m. rugsėjo 28 d.; Ohlen v. Denmark, Nr. 63214/00, 2005 m. vasario 24 d.; Bochev v. Bulgaria, Nr. 73481/01, 2008 m. lapkričio 23 d.), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (2007 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009). Teismas pažymėjo, kad atsakomybę dėl ypatingai ilgo proceso šioje baudžiamojoje byloje turi prisiimti valstybė – dėl netinkamų prokuratūros veiksmų ne vieną kartą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ir tik įpareigojus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai buvo atnaujinamas. Aplinkybių, kurios duotų pagrindą teigti, kad nusikalstamos veikos ištyrimas būtų buvęs vilkinamas dėl A. D. ar jo gynėjo kaltės byloje nėra. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. D. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau kartu pažymėjo, jog nepaisant to, kad A. D. padarė labai sunkų nusikaltimą, šis nusikaltimas buvo iš vieno nusikalstamos veikos epizodo, nuo jo padarymo praėjo išties ilgas laiko tarpas – praktiškai dešimt metų, per šį laiką naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė, administracine tvarka baustas nebuvo, turi šeimą. Kartu teismas pažymėjo, jog kaltės nepripažinimas negali būti vertinamas kaip nuteistojo padėtį bloginanti aplinkybė, kadangi įtariamajam ar teisiamajam įstatymas suteikia teisę bet kokiais būdais gintis nuo pateikto kaltinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, remiantis tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuotais bausmės skyrimo tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas užsitęsia ilgą laiką, principais, bausmės paskirtį, tikslus bei teisingumo principą už nusikaltimo, numatyto BK 104 straipsnyje (1961 m. redakcija), padarymą, A. D. teismas skyrė skirti sankcijos minimumui artimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013-11-14 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. D., Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė. A. D. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino, A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nuteistojo atsakomybę sunkino tai, jog veika padaryta naudojant šaunamąjį ginklą. Tačiau buvo įvertinta, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas (daugiau nei dešimt metų), nėra duomenų, kad per šį laiką A. D. būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas nebuvo, nuteistasis turi šeimą, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Be to, kaip labai svarbi aplinkybė baudžiamojoje byloje buvo įvertintas ypatingai ilgas bylos procesas – daugiau nei dešimt metų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakomybę dėl ypatingai ilgo proceso šioje baudžiamojoje byloje turi prisiimti valstybė – dėl netinkamų Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorų veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, ne vieną kartą nepagrįstai buvo nutrauktas ir, tik įpareigojus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, teismams buvo atnaujinamas. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog nusikalstamos veikos ištyrimas būtų buvęs vilkinamas dėl A. D. ar jo gynėjo kaltės, byloje nebuvo nustatyta. Teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, remdamasis tiek Europos Žmogaus Teisių Tesimo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuotais bausmės skyrimo tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas užsitęsia ilgą laiką, principais, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, tikslus bei teisingumo principą, už nusikaltimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnyje, padarymą, A. D. paskyrė bausmę, artimą minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nenustatęs Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo koreguoti A. D. paskirtos bausmės.

Iš viso to darytina išvada, kad ieškovo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista. Baudžiamąją bylą nagrinėjantys teismai pripažino, kad baudžiamojoje byloje yra ypatingai ilgas bylos procesas – daugiau nei dešimt metų, o atsakomybę dėl ypatingai ilgo proceso šioje baudžiamojoje byloje turi prisiimti valstybė – dėl netinkamų Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorų veiksmų ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, ne vieną kartą nepagrįstai buvo nutrauktas ir, tik įpareigojus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, teismams buvo atnaujinamas (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas neįrodinėjo, kad baudžiamasis procesas užsitęsė dėl bylos nagrinėjimo teisme, byloje nėra duomenų, kad teismai pernelyg ilgai nagrinėjo baudžiamąją bylą (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę neišeinant iš atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys Nr. 2K-256/2009; 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimą pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonė, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Konvenciją.

Asmuo nebegali teigti, kad yra Konvencijos pažeidimo auka, kai nacionalinės institucijos aiškiai (tiesiogiai) arba iš esmės pripažino Konvencijos pažeidimą ir atlygino žalą (Eckle v. Germany, 15 July 1982, § 66, Series A no. 51; dėl šio principo taikymo Konvencijos 6 straipsnio kontekste žr. Lüdi v. Switzerland, 15 June 1992, § 34, Series A no. 238; Schlader v. Austria (dec.), no. 31093/96, 7 March 2000). Šiuo aspektu bausmės sušvelninimas pernelyg ilgos proceso trukmės pagrindu iš principo neatima iš asmens aukos statuso Konvencijos 34 straipsnio prasme. Tačiau šiai bendrajai taisyklei taikoma išimtis, kai nacionalinės institucijos pakankamai aiškiai pripažino įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo nesilaikymą ir atlygino žalą sumažindamos bausmę aiškiu bei „išmatuojamu“ būdu (Eckle v. Germany, § 66, Beck v. Norway, no. 26390/95, § 27, 26 June 2001, Cocchiarella v. Italy [GC], no. 64886/01, § 77, ECHR 2006-, Morby v. Luxembourg (dec.), no. 27156/02, ECHR 2003‑XI).

Šiuo atveju, baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-417/2012 teismai pripažino, kad bylos procesas ypatingai užsitęsė dėl netinkamų Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorų veiksmų, todėl, skirdami ieškovui bausmę, šią aplinkybę įvertino. Ieškovas buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, kurio sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dvylikos metų. Sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra septyneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Atsižvelgus į tai, kad teismas nustatė vieną sunkinančią ieškovo atsakomybę aplinkybę, jam turėjo būti paskirta didesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Teismai, įvertinę pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, skyrė ieškovui dvejais metais mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei paprastai skiriama už tokį nusikaltimą – ieškovui paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Konstatuotina, kad teismai tokiu būdu atlygino ieškovui žalą dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso. Ir šis žalos atlyginimas ieškovui laikytinas pakankamu.

Atsižvelgiant į tai, kad nors ieškovo teisė į baudžiamosios bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista, tačiau teismai tai įvertino ir atlygino ieškovui padarytą žalą paskirdami jam ženkliai švelnesnę bausmę, tenkinti ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Valstybės nėra pagrindo – jis atmestinas (CK 6.250 straipsnis, 6.272 straipsnis).

Įsiteisėjus sprendimui, Klaipėdos apygardos teismui grąžintina išreikalauta baudžiamoji byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Grąžinti Klaipėdos apygardos teismui baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Milda Valiulytė