Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugpjūčio 4 d. veika) – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R. Ž. per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui turtinę žalą; per visą bausmės atlikimo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 18 d. veika) – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant R. Ž. per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui turtinę žalą; per visą bausmės atlikimo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant R. Ž. per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui turtinę žalą; per visą bausmės atlikimo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo gavimo probacijos įstaigoje dienos.

Į R. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, jį sulaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka nuo 2020 m. liepos 18 d., 21 val. 15 min. iki 2020 m. liepos 20 d., 15 val. 05 min., t. y. 2 paros.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. Ž. priteista 317,55 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. Ž. priteista 240,17 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios N. T. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Ž. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. rugpjūčio 8 d. veika) nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 00.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, be jokios dingsties suėmė miegančiai sugyventinei N. T. už plaukų, pešdamas pakėlė jos galvą ir ne mažiau kaip tris kartus už plaukų pakeldamas ir nuleisdamas trenkė jos galvą į pagalvę, po ko, jai bandant iškviesti policiją, stipriai sugriebė N. T. už rankų bei kairės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide ir abiejose rankose, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą.

2. Be to, R. Ž. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 18 d. veika) nuteistas už tai, kad 2020 m. liepos 18 d., apie 20.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, be jokios dingsties kairės kojos keliu vieną kartą spyrė savo šeimos narei – sugyventinei N. T. į kaktą, po ko, jai bandant iškviesti policiją, abiem rankomis sugriebė N. T. kaklą iš už nugaros ir jį spausdamas smaugė, o netrukus, paleidęs kaklą, abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip šešis kartus sudavė N. T. į nugarą, juosmenį ir abi rankas, koja vieną kartą spyrė į dešinę blauzdą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą kaktoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, nugaros sumušimą, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą.

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl abiejų veikų, konstatavo, kad, nors R. Ž. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė, padarius du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, R. Ž. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2019 m. rugpjūčio 8 d., visiškai pripažino, su nukentėjusiąja susitaikė, tačiau dėl 2020 m. liepos 18 d. veikos savo kaltė neigė, nurodė, kad nukentėjusioji susižalojo pati. Kaltinamojo R. Ž. parodymus, kad jis jokio smurto nukentėjusiosios N. T. atžvilgiu nenaudojo, teismas vertino kritiškai kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Skirdamas bausmę R. Ž., teismas atsižvelgė į tai, kad R. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad R. Ž. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. Ž. paskyrus laisvės apribojimo bausmes, jų dydį nustatant artimą vidurkiui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad R. Ž. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, ir tai leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant R. Ž. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir yra baudžiamas viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausme. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sužalojimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu, tačiau dėl to nukentėjęs asmuo turi pajusti skausmą ar kitas fizines kančias.

9. Apeliantas nepripažįsta kaltės dėl 2020 m. liepos 18 d. padarytos nusikalstamos veikos. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusios parodymus, kurie yra nenuoseklūs, kadangi nukentėjusioji nuolat painiojosi savo parodymuose, negalėjo paaiškinti, kaip R. Ž. ją laikė, į kurias vietas sudavė smūgius, kaip gulėjo ir trenkė iš kelio, kaip į plaukus buvo įsivėlęs katinas. Taip pat skunde nurodo, kad iš ekspertų pateiktų išvadų nėra aišku, koks tikslus padarytų sužalojimų skaičius, koks sužalojimų pobūdis, lokalizacija, eiliškumas, ar susižalojimus galėjo pasidaryti pati nukentėjusioji. Be to, pasak apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai nenagrinėjo versijos, kad nukentėjusioji dėl savo neblaivumo galėjo pati susitrenkti kaktą.

10. Nukentėjusioji parodė, kad kai po darbo jos dukros sugyventinis ją parvežė namo, ji rado 16 skardinių alaus, o R. Ž. gėrė. Tuomet ji nuvažiavo į sodą, kur su draugais išgėrė gal 2 butelius šampano. Grįžo namo 19.45 val., buvo apsivilkusi sijoną. Rado R. Ž. gulintį ir geriantį alų. Ji atsisėdo pakalbėti su kaltinamuoju. Namuose buvęs katinas pradėjo kabintis jai į plaukus. Ji pasisuko, kad nuimti katiną ir tuo metu R. Ž. keliu jai trenkė į kaktą. Tuo metu ji nesiruošė kviesti policijos, tačiau kai pamatė save veidrodyje, paėmė nuo stalo kaltinamojo telefoną ir norėjo iškviesti medikus, nes savo telefoną buvo palikusi sode. Nusisukusi pradėjo rinkti numerį. Tada R. Ž. išrovė jai iš rankų telefoną, jį numetė ant lovos, sugriebė ją už pečių, už kaklo, pradėjo kumščiais mušti per nugarą (6 kartus tikrai sudavė), smaugė, nurovė grandinėlę. Ji ištrūko iš jo ir nubėgo pas kaimynę. Tuo metu į jokį tualetą R. Ž. nėjo. Pas kaimynę ji iškvietė policiją, o policija iškvietė medikus. Grįžusi namo, laukdama policijos ji išgėrė alkoholio. Policija atvyko labai greitai – nepraėjo net 10 minučių. Kai ją nuvežė į ligoninę, ji buvo šoke. Neprisimena, ar ją apžiūrėjo Klinikose. Tikriausiai, apžiūrėjo gydytojas. Mėlynė atsirado, nusileidus guzui. Mėlynė ant rankos taip pat ne iš karto atsirado. Mėlynė išliko iki šiol- anksčiau buvo kiaušinio dydžio guzas. Ši mėlynė – nuo kaltinamojo smūgio. Iki specialisto apžiūros daugiau sužalojimų ji neturėjo.

11. Iš 2020 m. liepos 21 d. specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. T. konstatuota poodinė ir minkštųjų audinių kraujosruva kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, nugaros sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais galimai užduotyje ir tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 118).

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pakankamai nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jos parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, esminių prieštaravimų nenustatyta. Taigi, apelianto skundo argumentas, kad nukentėjusiosios duoti parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi, atmetamas kaip nepagrįstas.

13. R. Ž. skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nesivadovavo liudytojos V. J. parodymais, atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja V. J. patvirtino, kad 2020 m. liepos mėnesį pas ją į butą atėjo N. T., kuri paprašė leisti paskambinti. V. J. matė ant N. T. kaktos didelį guzą. Jai nukentėjusi papasakojo, kad grįžusi iš sodo R. Ž. rado lovoje geriantį alų ir kad jis jai keliu trenkė į kaktą. Nors nukentėjusioji N. T. liudytojai ir nenurodė, kad ji patyrė dar kokių nors kitų sužalojimų, kad buvo mušama į įvairias kūno vietas, smaugiama, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad nukentėjusioji liudytojai privalėjo detaliai išdėstyti visas įvykio aplinkybes ir kad šių asmenų pokalbis apie įvykį turėjo būti toks pat išsamus kaip ir nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo apklausų metu. Liudytojos V. J. parodymai apie įvykį nėra tokie išsamūs kaip nukentėjusiosios, tačiau jie neprieštarauja, o atvirkščiai - tik patvirtina dalį N. T. parodymų.

14. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad R. Ž. 2020 m. liepos 18 d. prieš nukentėjusiąją nesmurtavo ir nukentėjusioji galėjo pati susižaloti, paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Šiai R. Ž. keliamai versijai patvirtinti nesurinkta jokių įrodymų, tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Iš 2020-07-21 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. T. konstatuoti sumušimai kraujosruvos, padarytos kietais bukais daiktais, septyniais ar daugiau trauminių poveikių metu galimai užduotyje ir tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 118). Sužalojimai padaryti kaktoje, akies vokuose, žastuose, dilbyje, blauzdoje, nugaroje. Sužalojimų skaičius ir jų lokalizacija leidžia spręsti, kad nukentėjusioji negalėjo taip susižaloti pati, be to, šie duomenys visiškai atitinka nukentėjusios parodymus apie smurto prieš ją vartojimo aplinkybes. Taigi ir teismo medicinos tyrimas patvirtina N. T. parodymų teisingumą, tuo pačiu paneigia nuteistojo keliamą versiją, kad nukentėjusioji pati susižalojo dėl neblaivumo.

15. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistojo R. Ž. kaltės padarius nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai. Įrodymų visuma patvirtina, kad R. Ž. įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. be jokios dingsties kairės kojos keliu vieną kartą spyrė savo šeimos narei – sugyventinei N. T. į kaktą, po ko, jai bandant iškviesti policiją, abiem rankomis sugriebė N. T. kaklą iš už nugaros ir jį spausdamas smaugė, o netrukus, paleidęs kaklą, abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip šešis kartus sudavė N. T. į nugarą, juosmenį ir abi rankas, koja vieną kartą spyrė į dešinę blauzdą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą kaktoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, nugaros sumušimą ir sukėlė nukentėjusiajai N. T. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo R. Ž. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

16. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

17. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į R. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, ? nukentėjusiajai padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, į nuteistojo asmenybę, ? administracine tvarka nebaustas, neteistas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

18. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. Ž. skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydis – artimas vidurkiui (1 metai 3 mėnesiai), nelaikytinas aiškiai per griežtu ar neproporcingu, o paskirti įpareigojimai (per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui turtinę žalą, per visą bausmės atlikimo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas) atitinka bausmės tikslus ir neprieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams.

19. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2019 m. rugpjūčio 4 d., kaltę visiškai pripažino, labai gailėjosi, nukentėjusioji jam atleido, todėl baudžiamoji byla buvo nutraukta. Tai patvirtina 2019 m. rugpjūčio 20 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas (1 t., b. l. 161-162) bei 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 11-17, 18-21). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis kaltės dėl 2019 m. rugpjūčio 4 d. padarytos nusikalstamos veikos neginčija, pasisako tik dėl už šią veiką paskirtos bausmės BK 64¹ straipsnio taikymo prasme.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2019 m. rugpjūčio 4 d., jis kaltę visiškai pripažino, labai gailėjosi, nukentėjusioji jam atleido, todėl baudžiamoji byla buvo nutraukta. Pasak apelianto, šios aplinkybės turėtų būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis pagal BK 59 straipsnio 2 dalį ir bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, turėjo būti sumažinta vienu trečdaliu.

21. Pagal BK 64¹ straipsnį nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, jeigu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad BK 64¹ straipsnis taikytinas tik esant minėtų sąlygų visumai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, 2K-327-303/2015, 2K‑569/2014). Atitinkamai, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos.???

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat baudžiamoji byla nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, nors nuteistasis ir prisipažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2019 m. rugpjūčio 4 d., tačiau nepripažino savo kaltės dėl 2020 m. liepos 18 d. padarytos nusikalstamos veikos, Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta dar viena BK 64¹ straipsnyje numatyta sąlyga – asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos visiškai pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.

23. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė 1 000 Eur jos naudai iš nuteistojo. Be to, konstatavus, jog R. Ž. padarė nusikaltimą ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo priteisė ir 240,17 Eur turtinės žalos.

24. Pagal gautą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, iš R. Ž. prašoma valstybės naudai priteisti 147,06 Eur (3 t., b. l. 32). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 28 d. vykusį posėdį buvo atvykęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuteistajam R. Ž. iš anksto parinkta gynėja advokatė Violeta Naujokienė. Tačiau nuteistasis R. Ž. dar prieš apeliacinio teismo posėdį pasirinko kitą gynėją – advokatą Liną Stanislavą Bagdoną (pagrindas: 2021 m. liepos 23 d. advokato orderis). Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. Ž. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš nuteistojo R. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.