- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 1-33-311/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33160-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Nukentėjusysis
- N. T.
- Civilinis ieškovas
- BĮ Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
nedalyvaujant civilinio ieškovo BĮ Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąja byla, kurioje R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas n u s tatė:
R. Ž. mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos narei nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent:
2019 m. rugpjūčio 4 d. apie 00.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), be jokios dingsties suėmė miegančiai sugyventinei N. T. už plaukų, pešdamas pakėlė jos galvą ir ne mažiau kaip tris kartus už plaukų pakeldamas ir nuleisdamas trenkė jos galvą į pagalvę, po ko jai bandant iškviesti policiją, stipriai sugriebė N. T. už rankų bei kairės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide ir abiejose rankose, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, R. Ž. mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos narei nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent:
2020 m. liepos 18 d. apie 20.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), be jokios dingsties kairės kojos keliu vieną kartą spyrė savo šeimos narei – sugyventinei N. T. į kaktą, po ko jai bandant iškviesti policiją, abiem rankom sugriebė N. T. kaklą iš už nugaros ir jį spausdamas, smaugė, o netrukus paleidęs kaklą, abiejų rankų kumščiais ne mažiau, kaip šešis kartus sudavė N. T. į nugarą, juosmenį ir abi rankas, koja vieną kartą spyrė į dešinę blauzdą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą kaktoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, nugaros sumušimą, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019-08-04 jis išgėrinėjo su savo sugyventine N. T., su kuria iki įvykio kartu gyveno 3 metus. Jis žiūrėjo televizorių. N. T. buvo gerokai neblaivi. Ji pradėjo įžeidinėti jį-sakė, kad jis „urodas“, kad jo tėvai alkoholikai. Tuo metu R. Ž. buvo neblaivus, gėrė alų. Nukentėjusioji per „kaldrą“ įspyrė jam į šoną. Tuomet jis jai sudavė vieną smūgį į veidą, po to sugriebė nukentėjusią už plaukų ir tris kartus trenkė jos galvą į pagalvę. Nukentėjusioji išlipo iš lovos ir išėjo į kambarį. Jis toliau žiūrėjo televizorių gal pusvalandį, valandą. Po to nuėjo miegoti. Po to nukentėjusi grįžo į kambarį.
Su nukentėjusiąja jis daugiau nesikalbėjo. Nebuvo grasinimų, kad iškvietė policiją.
Jis nesudavė nukentėjusiajai, jai bandant iškviesti policiją, nes ji policiją kvietė, nebūdama kambaryje. Ryte nukentėjusioji paprašė, kad jis nupirktų alkoholio. R. Ž. nesutiko. Tuomet ji iškvietė policiją, pasakė, kad ją sumušė sugyventinis. Atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė.
2020-07-18 buvo šeštadienis. Nukentėjusioji iš ryto išvažiavo į darbą. R. Ž. nusipirko valgyti, 6 skardines alaus. Grįžęs namo, išgėrė skardinę alaus. Grįžusi nukentėjusioji pasiūlė važiuoti į sodą. R. Ž. atsisakė ir N. T. išvažiavo. R. Ž. namie dar išgėrė alaus, po to nusipirko dar 6 skardines alaus. Iš viso išgėrė 10 skardinių alaus. Nukentėjusioji grįžo šeštadienį vakare. Prabudęs pamatė kambaryje stovinčią N. T.. Nustebo, nes ji turėjo grįžti pirmadienį. Po to jis ėjo į tualetą, o N. T. jam sudavė. Tuomet jis sugriebė ją už bliuskės, prirėmė prie sienos. Kai nukentėjusioji į jį pažiūrėjo, jis ją paleido ir nuėjo į tualetą. Kai jis sugriebė nukentėjusiąją ir prirėmė prie sienos, ši supyko. R. Ž. mano, kad ji nusirideno nuo laiptų. Nukentėjusioji ėjo pas kaimynę kviesti policijos.
Tualete prabuvo 15-20 min. Išėjęs iš tualeto, R. Ž. pamatė ant nukentėjusios didelį guzą. Tada ji pasakė: „Dabar tau pyzdec“. Po kiek laiko atvyko policija.
Specialiai tikrai nesužalojo nukentėjusiosios. Vienintelė mėlynė galėjo atsirasti, kai jis ją prirėmė prie sienos.
Po pirmo susitaikymo N. T., kai tik jis pažiūrėdavo į ją, sakydavo, kad, jei jis pabandys ką padaryti, tai iš karto sės.
Dėl pirmo epizodo kaltę jis pripažino, susitaikė su nukentėjusia.
Po pirmo įvykio kartu gyveno su nukentėjusiąja. Ne visada būdavo blogai. Paskutines tris savaites jis norėjo skirtis, bet nukentėjusi nesutiko. N. T. jį įžeidinėdavo, kai išgerdavo.
Kadangi butą nuomojo jis, tai negalėjo išeiti iš to buto, kadangi nukentėjusioji nebūtų jo išlaikiusi. Nukentėjusi sakė, kad išnuomočiau jai butą, sumokėčiau už nuomą.
Kai R. Ž. po sugriebimo paleido nukentėjusiąją, ši atsirėmė į kėdę. Jis ją paleido ir nuėjo į tualetą. Negali pasakyti, ką nukentėjusi toliau darė.
Ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, kad nukentėjusioji išbėgo iš namų- ji praėjo pro jį.
Jo nuomone, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusioji nukrito nuo laiptų ir susižeidė į porankį.
Jis nematė, kaip N. T. išėjo iš namų. Kai jis išėjo iš tualeto, pamatė ją grįžtančią į namus- užsidarinėjo lauko durys. Pamatė tą didelį guzą. N. T. pasakė, kad jam bus „pyzdec“ ir nuėjo į virtuvę. Po to atvyko policija.
Nukentėjusioji N. T. parodė, kad ankstesnio įvykio neprisimena, tačiau tuo metu nebuvo išgėrusi.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti N. T., apklaustos liudytoja parodymai, kur ji nurodė, kad su R. Ž. yra pažįstama apie 20 metų, kartu su juo yra apie 6 metus, kartu gyvena, veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi. (duomenys neskelbtini), gyvena apie du mėnesius, butas nuomojamos, vieno kambario. Su R. Ž. sutarė gerai, būdavo buitiniai konfliktai, tačiau jie apsiribodavo, tik žodiniais konfliktais. Anksčiau R. Ž. jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. 2019-08-02, buvo penktadienis, po darbo namie pradėjo su R. vartoti alkoholinius gėrimus. Sekančią dieną, N. T. iš ryto dar nuėjo į parduotuvę nupirko jam alkoholio, blogai jautėsi, ji visą dieną tvarkėsi. R. Ž. sėdėjo ir gėrė degtinę, o ji gurkšnojo. Visą dieną jie gražiai bendravo, konfliktų nebuvo. Vakare R. Ž. nuėjo į parduotuvę ir nupirko dar "Bajorų" butelį alkoholio. N. T. pasakė, kad nebegers. Apie 23 val. nuėjo miegoti. R. liko sėdėti kambaryje, matė, kad toliau vartojo alkoholį. N. T. nuo išgerto alkoholio kiekio jau jautėsi apgirtusi, smulkiai įvykio aplinkybių todėl neprisimena. N. T. miegojo ant pilvo, prabudo, kai R. Ž. ją suėmęs už plaukų pradėjo kilnoti jos galvą ir trenkti į pagalvę, ne mažiau trijų kartų. Jai skaudėjo, išpešė plaukų kuokštą. N. T. nukrapštė jo rankas nuo savęs ir paklausė ką jis daro. Tada R. Ž. išėjo į balkoną rūkyti. N. T. atsikėlė ir paskambino į policiją, pranešė, kad ją muša. Tada R. Ž. pamatęs, kad skambina pribėgo prie jos ir bandė atimti telefoną, buvo sugriebęs jai už abiejų rankų, jai skaudėjo. R. Ž. atėmė jos telefoną ir jį metė ant žemės. N. T. tada paėmė R. Ž. telefoną irgi metė į žemę. N. T. rėkė ant R. Ž., o jis jai kairės rankos delnu sudavė per smakrą. Tada R. Ž. apsiramino, atsisėdo. N. T. nuėjo į vonią apsiprausė veidą. Po suduoto smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš lūpos. Policija neatvažiavo. Įvykis buvo apie 24 val., kadangi pagal telefoną gali nurodyti, kad policijai skambino 00.22 val. Nesulaukę policijos nuėjo miegoti. Ryte N. T. vis dar buvo šoke dėl to, kas įvyko. Ji ryto nelabai atsimena, prisimena, kad R. Ž. jai pasiūlė išgerti alaus, išgėrus ji vėl nuėjo miegoti. N. T. neprisimena ar policijai skambino antrą kartą. Tada prisimena, kad atvyko policijos pareigūnai, ji juos įleido, jiems nurodė, kad ją naktį sumušė sugyventinis. Parodė, kad buvo sužalota lūpa. Pareigūnai sulaikė R. Ž. ir jį išsivežė. Dėl R. Ž. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir sužalota vidinė apatinės lūpos pusė, yra kraujosruvos ant rankų, skauda galvos dalį, kur buvo išpešti plaukai. R. Ž. po įvykio jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė, jam pretenzijų nebeturi, civilinio ieškinio jam nereikš. Tai buvo pirmas kartas, R. Ž. dėl to atgailauja, ji mano, kad tai jam bus gera pamoka, todėl prašo bylą nutraukti šalims susitaikius (1 t., b. l. 60-61).
Pagarsinus šiuos parodymus, N. T. nurodė, kad jie teisingi.
Taip pat parodė, kad 2020 m. pradžioje R. Ž. pradėjo išgėrinėti, skųstis bendradarbiui, kad jam trūksta oro. Būdavo taip, kad atsineša 4 skardines alaus, o dar 2 paslepia. Kadangi N. T. sesers ir tėvo gimtadieniai sutampa, tai tuo metu iš (duomenys neskelbtini) atvyko jos sesuo. N. T. perspėjo R. Ž. kad negertų, nes reikės važiuoti. Ji išlygino rūbus ir išėjo į darbą. Kai po darbo jos dukros sugyventinis ją parvežė namo, ji rado 16 skardinių alaus, o R. Ž. gėrė. Tuomet ji nuvažiavo į sodą, kur su draugais išgėrė gal 2 butelius šampano. Grįžo namo 19.45 val., buvo apsivilkusi sijoną. Rado R. Ž. gulintį ir geriantį alų. Ji atsisėdo pakalbėti su kaltinamuoju. Namuose buvęs katinas pradėjo kabintis jai į plaukus. Ji pasisuko, kad nuimti katiną ir tuo metu R. Ž. keliu jai trenkė į kaktą. Tuo metu ji nesiruošė kviesti policijos, tačiau kai pamatė save veidrodyje, paėmė nuo stalo kaltinamojo telefoną ir norėjo iškviesti medikus, nes savo telefoną buvo palikusi sode. Nusisukusi pradėjo rinkti numerį. Tada R. Ž. išrovė jai iš rankų telefoną, jį numetė ant lovos, sugriebė ją už pečių, už kaklo, pradėjo kumščiais mušti per nugarą (6 kartus tikrai sudavė), smaugė, nurovė grandinėlę. Ji ištrūko iš jo ir nubėgo pas kaimynę. Tuo metu į jokį tualetą R. Ž. nėjo. Pas kaimynę ji iškvietė policiją, o policija iškvietė medikus. Grįžusi namo, laukdama policijos ji išgėrė alkoholio. Policija atvyko labai greitai- nepraėjo net 10 minučių. Kai ją nuvežė į ligoninę, ji buvo šoke. Neprisimena, ar ją apžiūrėjo Klinikose. Tikriausiai, apžiūrėjo gydytojas. Mėlynė atsirado, nusileidus guzui. Mėlynė ant rankos taip pat ne iš karto atsirado. Mėlynė išliko iki šiol- anksčiau buvo kiaušinio dydžio guzas. Ši mėlynė- nuo kaltinamojo smūgio. Iki specialisto apžiūros daugiau sužalojimų ji neturėjo.
Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Kadangi įvykio metu buvo neblaivi, tai jai nebuvo mokama už nedarbingumą apie 3 mėnesius, t.y. dėl R. Ž. kaltės ji negalėjo dirbti. Po pirmo epizodo ji susitaikė su kaltinamuoju, o dėl antros veikos prašo priteisti moralinę žalą.
Liudytoja V. J. parodė, kad kaltinamasis, nukentėjusioji yra nauji jos kaimynai.
Su jais tik pasisveikindavo. Jų namo laiptinė rami, bet atsikrausčius šiems kaimynams, policija buvo kviesta ne pirmą kartą. Pačio kaltinamojo girto ji nėra mačiusi, tačiau N. ne kartą matė neblaivią.
Savo nelaimei nukentėjusiai leido pasinaudoti savo telefonu. 2020 m., liepos mėn. V. J. paskambino į duris. Atidarius jas, į butą įėjo N.. Ji paprašė paskambinti. Sakė, kad jos telefonas paliktas sode. Pakėlusi plaukus N. parodė didelį kliuksintį guzą. Nukentėjusi papasakojo, kad grįžus iš sodo, kaltinamąjį ji rado lovoje, jis gėrė alų. Nukentėjusi pasakė, kad kaltinamasis jai keliu trenkė į kaktą. V. J. sakė, kad taip negali būti. Tuo metu N. buvo stipriai neblaivi, pasakė: „Dabar jam bus pyzdec, jis sės“. Kad N. buvo smarkiai girta, sprendė iš kvapo, iš sunkios kalbos, iš atsirėmimo.
Ji nėra nusiteikusi prieš N.. Kai pamatė guzą, suprato, kad jai reikia pagalbos.
Iš 2019-08-04 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr.patrulės A. G. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad N. T. paaiškino, kad 2019-08-03 apie 00.00 val. vartojant alkoholį kartu su sugyventiniu R. Ž., kilo konfliktas ir R. Ž. sudavė per veidą kumščių nenustatytą skaičių smūgių. Pas N. T. ant veido matėsi patinimas. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Patikrinus moters blaivumą buvo nustatytas 1,91‰ girtumas. R. Ž. paaiškino, kad sukonfliktavo su sugyventine dėl alkoholio, jai pradėjus rėkti R. Ž. nesusivaldė ir sudavė N. T.. Toks atvejis pirmas. N. T. suduodant smūgius buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 50-53).
Iš 2019-08-07 specialisto išvados Nr. G2074/2019(02) matyti, kad poodinės kraujosruvos veide ir abiejose rankose, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje N. T. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2019-08-04. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 70).
Iš 2019-08-04 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr.patrulio R. P. tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto asmens matyti, kad 2019-08-04 dirbo kartu su vyr.patrule A. G., patruliuojant skiriamaisiais policijos ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu, radijo šaukiniu "1906", apie 11 val. 24 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja nurodė, kad nakties metu ją namuose sumušė, tikslaus laiko neatsimena. GMP atsisako. Vyras namuose, ramus, nekonfliktuoja, įvykio aplinkybių neatsimena. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja N. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2019-08-04 apie 00:00 val. jos sugyventinis R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, naudodamas fizinį smurtą, kumščiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. N. T. veidas buvo ištinęs, teigė, kad sužalojimų yra ir kitose kūno vietose, tačiau juos parodyti atsisakė. R. Ž. paaiškino, kad naktį kartu su N. T. vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau ji užmigo, o R. Ž. alkoholis pasibaigė, todėl jis pradėjo gerti degtinę, kurią buvo nupirkęs N. T.. Moteris prabudusi ir pastebėjusi, kad R. Ž. geria jos degtinę, pradėjo ant jo šaukti, todėl jis jai sudavė. Tikslių aplinkybių paaiškinti negalėjo, nes teigė, kad buvo labai neblaivus ir daugiau nieko neprisimena. Įtariamasis sulaikytas (duomenys neskelbtini), 15-75 11 val. 50 min. ir pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Nukentėjusiajai įvykio vietoje nustatytas 1,91 promilių girtumas (1 t., b. l. 74).
Iš 2020-07-21 specialisto išvados Nr. G 1699/2020(02) matyti, kad N. T. konstatuota poodinė ir minkštųjų audinių kraujosruva kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, nugaros sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais galimai užduotyje ir tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 118).
Iš 2019-08-04 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1807 matyti, kad 2019-08-04 12.10 val. R. Ž. nustatytas 0,02‰ girtumas (1 tomas, b. l. 188).
Iš 2019-08-20 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad įtariamasis R. Ž. ir nukentėjusioji N. T. susitaikė tuo pagrindu, kad nukentėjusioji N. T. nurodė, kad įtariamasis R. Ž. jos atsiprašė, ji jam atleido, jam pretenzijų nebeturi, civilinio ieškinio nereiškia, prašo bylą nutraukti šalims susitaikius. Įtariamasis R. Ž. nurodė, kad nukentėjusiosios N. T. atsiprašė ir su ja susitaikė, todėl prašo bylą nutraukti šalims susitaikius (1 t., b. l. 161-162).
Iš 2019-09-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nukentėjusiajai susitaikius su kaltininku. Nutarimas patvirtintas 2019-09-10 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (1 t., b.l. 11-17, 18-21).
Iš 2020-10-06 nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas R. Ž. atžvilgiu buvo atnaujintas, nes per metus laiko R. Ž. padarė naują tyčinį nusikaltimą. Prokuroro nutarimas patvirtintas 2020-10-06 ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija (1 tomas, b.l. 24-27).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2020-07-18 21:33 val. R. Ž. nustatytas 1,71‰ girtumas (2 t., b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011 m. gegužės 26 d. įstatymo Nr. XI-1425 (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Nors kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Kaltinamojo R. Ž. parodymus, kad jis jokio smurto nukentėjusiosios N. T. atžvilgiu nenaudojo, t.y. 2019-08-04 jam nukentėjusioji per „kaldrą“ įspyrė į šoną, todėl jis jai sudavė vieną smūgį į veidą, po to sugriebė nukentėjusią už plaukų ir tris kartus trenkė jos galvą į pagalvę, tačiau nebuvo sugriebęs jai už rankų ir nesudavė į veidą, taip pat kad 2020-07-18 jam einant į tualetą, N. T. jam sudavė, todėl jis sugriebė ją už bliuskės ir tik prirėmė prie sienos, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus.
Nukentėjusioji N. T. ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2019-08-02 jai namie miegant, prabudo, kai R. Ž. ją suėmęs už plaukų pradėjo kilnoti jos galvą ir trenkyti į pagalvę. Jai paklausus, ką jis daro, R. Ž. išėjo į balkoną rūkyti. N. T. bandant paskambinti į policiją, R. Ž. pribėgo prie jos, sugriebė jai už abiejų rankų, atėmė jos telefoną ir jį metė ant žemės. N. T. pradėjus rėkti ant R. Ž., šis kairės rankos delnu sudavė jai per smakrą. Po suduoto smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš lūpos. Tuo metu policijos pareigūnai neatvažiavo, atvyko jie kitą dieną. Dėl R. Ž. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir sužalota vidinė apatinės lūpos pusė, yra kraujosruvos ant rankų, skauda galvos dalį, kur buvo išpešti plaukai.
Taip pat nukentėjusioji parodė, kad 2020-07-18 jai grįžus iš sodo namo, rado R. Ž. gulintį ir geriantį alų. Kai ji atsisėdo pakalbėti su R. Ž., šis keliu jai trenkė į kaktą. Nuo smūgio jai ant kaktos iškilo guzas. Paėmusi nuo stalo R. Ž. telefoną, ji norėjo iškviesti medikus, tačiau R. Ž. išrovė jai iš rankų telefoną, jį numetė ant lovos, sugriebė ją už pečių, už kaklo, pradėjo kumščiais mušti per nugarą, smaugė. Ji ištrūko iš jo ir nubėgo pas kaimynę. Tuo metu į jokį tualetą R. Ž. nėjo.
Nukentėjusiosios N. T. nurodytas įvykių aplinkybes visiškai patvirtina ir 2019-08-07 specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog N. T. poodinės kraujosruvos veide ir abiejose rankose, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje bei 2020-07-21 specialisto išvada, jog N. T. konstatuota poodinė ir minkštųjų audinių kraujosruva kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, nugaros sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais.
Be to, liudytoja V. J. patvirtino, kad 2020 m. liepos mėn. pas ją į butą atėjo N. T., kuri paprašė leisti paskambinti. V. J. matė ant N. T. kaktos didelį guzą. Jai nukentėjusi papasakojo, kad grįžus iš sodo, R. Ž. rado lovoje geriantį gėrė alų ir jis jai keliu trenkė į kaktą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visetas nepaneigiamai patvirtina, kad kaltinamasis R. Ž. ir 2019-08-04, ir 2020-07-18 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo sugyventinę-nukentėjusiąją N. T., taip sukeldamas nukentėjusiajai N. T. fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinei fizinį skausmą sukėlė konfliktų metu. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis R. Ž. yra kaltas ir baustinas.
K. R. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad abu nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių nebuvimą. Vertinant R. Ž. asmenybę, pažymėtina, kad anksčiau jis neteistas (1 t., b.l. 142-144), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 141), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (1 t., b.l. 138), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b.l. 140), vykdo individualią veiklą.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad nors kaltinamasis iki šiuo nuosprendžiu aptariamų nusikaltimų teistas nebuvo, sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam R. Ž. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų dviejų nusikaltimų padarymą skirtinos bausmės-laisvės apibojimas, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 48 str. 2 d.).
Į R. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, jį sulaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio tvarka nuo 2020-07-18 21.15 val. iki 2020-07-20 15.05 val., t.y. 2 (dvi) paros.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 317,55 eurų priteisimo iš kaltinamojo R. Ž. (1 t., b. 1. 124-127).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji N. T. pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš R. Ž. 240,17 eurų turtinei žalai atlyginti ir 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala tiek civiliniam ieškovui-Kauno teritorinei ligonių kasai, tiek nukentėjusiajai N. T. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad R. Ž. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinyje nurodyta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, todėl kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis) ir civilinio ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo R. Ž. civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisiant 317,55 eurų turtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusioji-civilinė ieškovė N. T. savo reikalavimą dėl 240,17 eurų turtinei žalai atlyginti grindžia tuo, kad ji dirba individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019-10-01 pardavėja. Nuo 2020-07-20 iki 2020-08-3, t.y. 11 darbo dienų dėl R. Ž. pavartoto prieš ją smurto ji buvo laikinai nedarbinga, už šį laikotarpį negavo nei darbo užmokesčio, nei išmokos miš valstybinio socialinio draudimo fondo. Kadangi jos negautos pajamos sudaro 306,33 eurų, iš kurių išskaičiuojami mokesčiai-66,16 eurų, tai dėl R. Ž. neteisėtų veiksmų ji negavo 240,17 eurų uždarbio.
Be to, kaip nurodo nukentėjusioji, kaltinamasis R. Ž. savo neteisėtais veiksmais-jos atžvilgiu panaudojus fizinį smurtą, 2019-08-04 jai padarė žalą sveikatai-poodines kraujosruvas veide ir abejose rankose bei kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, o 2020-07-18 mušdamas ir smurtaudamas jai sukėlė poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą kaktoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, nugaros sumušimą. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma ligoninėje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jos sveikatos būklės dinamika prastėja, t.y. rastos pseudocistos padidėjo. Ji priversta kęsti nuolatinę psichologinę įtampą, kadangi kaltinamojo neteisėtu veikimu padaryta nusikalstama veika jai sukėlė itin didelį išgąstį, baimę, nerimą, stresą, ji jautėsi pažeminta, prarado pasitikėjimą savimi, po patirtų sužalojimų veido srityje kelias savaites jautėsi nepatogiai pasirodant viešumoje ir bendraujant su kitais asmenimis.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 25Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios-civilinės ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai N. T. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo R. Ž. 2019-08-04 veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veide ir abejose rankose, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje (1 t., b.l.70), o 2020-07-18-poodine minkštųjų audinių kraujosruva kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, nugaros sumušimu (1 t., b. l. 117-118), dėl ko pastarajai neabejotinai teko iškęsti ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų dėl neigiamų nukentėjusiosios sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, jo padaryti nesunkūs nusikaltimai yra tyčiniai ir baigti. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini) m.), duomenų apie netektą darbingumą nenustatyta, pasak jo, užsiima individualia veikla, t. y. pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padarytų nusikaltimų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas nukentėjusiosios-civilinės N. T. patirtą neturtinę žalą vertina 1000 (vienu tūkstančiu) eurų, kuri iš kaltinamojo R. Ž. priteistina nukentėjusiosios-civilinės ieškovės naudai.
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjusi ir nuosprendį gavus probacijos tarnyboje, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį :
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019-08-04 epizodas)- laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant R. Ž. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui turtinę žalą, per visą bausmės atlikimo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
pagal 140 straipsnio 2 dalį (2020-07-18 epizodas)-laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant R. Ž. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui turtinę žalą, per visą bausmės atlikimo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant R. Ž. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui turtinę žalą, per visą bausmės atlikimo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo gavimo probacijos įstaigoje dienos.
Į R. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpį, jį sulaikius BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2020-07-18 21.15 val. iki 2020-07-20 15.05 val., t.y. 2 (dvi) paras.
Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuosprendžio nuorašą gavus probacijos tarnyboje, panaikinti.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. Ž. 317,55 eurų (tris šimtus septyniolika eurų 55 ct) eurų Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusiosios-civilinės ieškovės N. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. Ž. 240,17 eurų (du šimtus keturiasdešimt eurų 17 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios N. T. naudai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).