Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Saulės Pučkienės ir nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. L. paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, D. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti savo gyvenamojoje vietoje (neišeiti iš namų) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, D. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą 2 300 Eur.

Nurodyta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuspręsta Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2024 m. sausio 15 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. L. turtui gryniesiems pinigams - 2 800 Eur sumai, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Kratos metu paimtus pinigus - 2 800 Eur, grąžinti asociacijai „(Duomenys neskelbtini)“.

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš D. L. valstybės naudai priteista 5 421 Eur nesumokėto akcizų mokesčio. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. L. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2023 m. liepos 5 d. laikotarpyje iki 11.55 val., pažeisdamas nustatytą tvarką - „Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo“ 14 straipsnio 4 dalies reikalavimą, numatantį, kad fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija) patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.1.1 papunkčio reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 5 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 1000 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital QS“, su Baltarusijos Respublikos akciziniais ženklais - banderolėmis, kurių vertė - 4 103,00 eurai, 500 pakelių cigarečių ,,Winston Blue“ be akcizinių ženklų – banderolių, kurių vertė – 1 965,00 eurai, 500 pakelių cigarečių ,,Marlboro“ be akcizinių ženklų – banderolių, kurių vertė – 1884,00, viso 2000 pakelių cigarečių, kurių vertė viršija 150 MGL ir šias apmokestinamas prekes – cigaretes 2023 m. liepos 5 d. automobiliu ,,Škoda Fabia“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančiu D. S., (kuriam nebuvo žinoma apie vykdomą nusikalstamą veiką), neteisėtai gabeno, kol 2023 m. liepos 5 d. apie 11.55 val. jį (D. L.), nurodytą automobilį ir cigaretes įvykio vietoje, kelyje (duomenys neskelbtini). sankryžoje, (duomenys neskelbtini), sulaikė (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai. Tokiu būdu jis (D. L.) neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes: 1000 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital QS“, su Baltarusijos Respublikos akciziniais ženklais - banderolėmis, 500 pakelių cigarečių ,,Winston Blue“, be akcizinių ženklų – banderolių, 500 pakelių cigarečių ,,Marlboro“ be akcizinių ženklų – banderolių, viso 2000 pakelių cigarečių, kurių vertė viršija 150 MGL, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 7 952,00 eurus. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė S. Pučkienė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti: 1) panaikinti nuteistojo D. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) pripažinti jo (D. L.) atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio l dalies 13 punkte, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas; 3) nuteistąjį D. L., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą nubausti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams; 4) taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. L. turtui gryniesiems pinigams - 2 800 Eur sumai, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir šią pinigų sumą nukreipti Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio įvykdymui. Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Prokurorė nurodo, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktai). Apylinkės teismas netinkamai įvertinęs D. L. atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes padarė klaidingą išvadą, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir netaikant realaus bausmės atlikimo.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

2.2. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje esančius D. L. charakterizuojančius duomenis ir jo duotus parodymus, todėl nepagrįstai pripažino esant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nors D. L., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, pripažino gabenęs akcizais apmokestinamas prekes, tačiau jis teigė nežinojęs, jog toks kiekis jo gabentų cigarečių užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Prokurorės vertinimu, tokia nuteistojo D. L. pozicija dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių, neduoda pagrindo išvadai dėl jo nuoširdaus prisipažinimo ir gailesčio. Nuteistojo D. L. gynėjo teisiamojo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad D. L. nuo pat pradžių pripažino kaltę ir gailėjosi, nėra pakankami, kad toks nuteistojo elgesys butų vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio l dalies 2 punktą. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog D. L. po šios nusikalstamos veikos padarymo dar 5 kartus (2023-10-12, 2023-10-23, 2023-11-25, 2024-02-25, 2024-06-17) buvo sulaikytas neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis. Be to, D. L. per 5 metų laikotarpį buvo net 20 kartų baustas administracine tvarka, iš jų net 8 kartus už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, gabenimą pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnio 7, 8 dalis. Pažymi, kad D. L. jam paskirtų baudų, iš viso 40 400 Eur, nėra sumokėjęs.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

2.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018-12-10 nutartimi buvo tenkintas D. L. skundas ir vadovaujantis BPK 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, jam (D. L.) pritaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus l metų 7 mėnesių ir 8 dienų teismo paskirtos bausmės. Nuteistasis D. L. 2020-07-28 išregistruotas iš prabuojamųjų asmens duomenų registro. Šioje baudžiamojoje byloje D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio l dalį už nusikaltimą, kurį padarė 2023-07-05. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu D. L. turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, todėl vadovaujantis BK 60 straipsnio l dalies 13 punktu, tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

2.4. Nurodo, kad apylinkės teismas vertindamas nusikaltimą padariusio D. L. asmenybę, teisingai pažymėjo jo asmenybę apibūdinančius požymius, jog nusikaltimu kaltinamasis siekė turtinės naudos, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kad nuosprendžio priėmimo metu D. L. atžvilgiu (Duomenys neskelbtini) apylinkės teisme (Duomenys neskelbtini) rūmuose, nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 199² straipsnio l dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų nesusiejo į bendrą visumą ir netinkamai pritaikė įstatymą. Prokurorės nuomone, šios aplinkybės rodo, kad D. L. nėra linkęs laikytis įstatymų nuostatų ir kritiškai nevertina savo elgesio. Ši nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Nuteistojo teisminio nagrinėjimo metu išsakyti argumentai, kad jis pasiruošęs sumokėti teismo paskirtą baudą, yra rūpestingas tėvas, šiuo atveju nesudaro pagrindo jam (D. L.) atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Akivaizdu, kad nei ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės, nei administracine tvarka skirtos baudos nesulaikė D. L. nuo naujų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymo. Todėl nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam realaus bausmės atlikimo.

Dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų

2.5. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl kratos metu iš D. L. paimtų pinigų - 2800 Eur, t. y. nepagrįstai nusprendė šiuos pinigus grąžinti asociacijai „(Duomenys neskelbtini)“. Priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas išskirtinai atsižvelgė tik į kaltinamojo D. L. ir jo gynėjo argumentus, nevertindamas kitų tyrimo metu nustatytų aplinkybių bei surinktų duomenų visumos. Prokurorės nuomone, nors tyrimo metu nepaneigta, kad D. L. 2023-07-04 galėjo būti perduoti asociacijai „(Duomenys neskelbtini)“ priklausantys pinigai, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad 2023-07-05 asmens kratos metu pas D. L. rasti pinigai yra tie patys, kuriuos jam perdavė asociacijos „(Duomenys neskelbtini)“ vadovas sportiniam inventoriui įgyti. Sutinkant su šia išvada, ikiteisminio tyrimo metu yra priimtas net tik aukštesniojo prokuroro 2024-01-15 nutarimas, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-01-30 nutartis. Nuteistasis D. L. teisminio nagrinėjimo metu šiuo klausimu naujų aplinkybių nenurodė, todėl minėtos lėšos turi būti nukreiptos Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio užtikrinimui.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. L. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam D. L. paskirtos bausmės pakeisti ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį, t. y. skirti bausmę – baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą sumažinti vienu trečdaliu. Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

3.1. Advokatas skunde remiasi teismų praktika ir pažymi, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, BK 54 straipsnio 3 dalyje. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nevertintos aplinkybės, jog D. L. vedęs, turi mažametę dukrą, turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadybininku, be to teikia išlaikymą vaikui.

3.2. Advokato vertinimu, apylinkės teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog nuteistasis D. L. nemoka už administracinius nusižengimus jam paskirtų baudų, tačiau iš kvito (apeliacinio skundo priedas Nr. 3) matyti, kad D. L. už administracinio nusižengimo padarymą skirta 140 Eur dydžio bauda, kuri sumokėta. Taigi skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad D. L. nemoka jam už administracinius nusižengimus skirtų baudų, neatitinka tikrovės.

3.3. Pažymi, jog iš suformuotos teismų praktikos matyti, kad anksčiau neteistiems, administracine tvarka baustiems asmenims, neteisėtai disponavusiems akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė penkis ar net devynis kartus didesnė nei akcizinių prekių, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistasis D. L., vertė, teismai skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024-08-20 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-63-318/2024, Kauno apygardos teismo 2023-03-09 teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1- 224-888/2023). Be to, bauda skirta ir tris kartus teistam, administracine tvarka baustam asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (Kauno apygardos teismo 2021-10-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-290/2021).

3.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Remiasi kasacinio teismo praktika ir pažymi, kad teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje laisvės atėmimo bausmė D. L. skirta nemotyvuotai. Dalis aplinkybių, į kurias teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę, nevertintos, dėl dalies aplinkybių padarytos faktinių bylos aplinkybių neatitinkančios išvados, be to, nuteistajam D. L. skirta bausmė prieštarauja teismų skiriamoms bausmėms už BK 199² straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Todėl D. L. už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina bausmė – bauda, kurios dydį nustatant mažesnį nei už apysunkių nusikaltimų padarymą galimos skirti baudos vidurkis (įvertinant aplinkybes, kad nuteistasis D. L. anksčiau neteistas, moka jam už administracinius nusižengimus skirtas baudas, teikia išlaikymą savo vaikui, dirba, nėra jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių).

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nustatytu terminu negauta.

5. Teismo posėdyje prokurorė palaikė savo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, o nuteistojo D. L. gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinį skundą - atmesti.

6. Nuteistasis D. L. ir jo gynėjas advokatas G. Danėlius prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nuteistojo D. L. gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-387/2024, 2K-37-387/2024).??? Taigi būtent apeliacinių skundų ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apeliantų prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

8. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nustatyta D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, prašo ją panaikinti, pripažinti D. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio l dalies 13 punkte, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir paskirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Ginčija nuteistajam D. L. BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumą. Taip pat ginčija skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta kratos metu paimtus pinigus - 2 800 Eur, grąžinti asociacijai „(Duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo D. L. gynėjo advokato G. Danėliaus apeliaciniame skunde neginčijama D. L. kaltė padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su bausmės (rūšimi) paskyrimu už šios veikos padarymą, prašo paskirti švelnesnę, t. y. kitos rūšies bausmę – baudą. Taip pat taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę – baudą sumažinti vienu trečdaliu. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

9. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir spręsdamas bausmės skyrimo D. L. klausimą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį konstatavo, kad jis pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, dėl ko sprendė, jog tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino D. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius D. L. charakterizuojančius duomenis bei jo duotus parodymus, kadangi nors D. L., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, pripažino gabenęs akcizais apmokestinamas prekes, tačiau jis teigė nežinojęs, jog toks kiekis jo gabentų cigarečių užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Pažymi, kad iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog D. L. po šios nusikalstamos veikos padarymo dar 5 kartus (2023-10-12, 2023-10-23, 2023-11-25, 2024-02-25, 2024-06-17) buvo sulaikytas neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis. Taip pat pažymi kad D. L. per 5 metų laikotarpį buvo net 20 kartų baustas administracine tvarka, iš jų net 8 kartus už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, gabenimą pagal ANK 209 straipsnio 7, 8 dalis, jam paskirtų baudų, iš viso 40 400 Eur, nėra sumokėjęs.

10. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes, sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be kita ko, nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai galisi. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Be to, tai padaro laisva valia, tai yra neverčiamas surinktų įrodymų ir švelnesnės bausmės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-870/2024). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien tik pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio bei vėliau ir pan.). Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, be kita ko, kai prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

11. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant ar D. L. pripažino jam inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsižvelgiama į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2023-07-05 nors jis kaltę ir pripažino tačiau nurodė, kad vaikščiojant po (Duomenys neskelbtini) turgų prie jo priėjo rusakalbis vyras, kurį matė pirmą kartą, ir pasiūlė pigiau įsigyti cigarečių. Nurodytas vyras sakė, kad turi 2000 pakelių trijų rūšių cigarečių, kurias parduotų už 3000 eurų. Tiek pinigų turėjo, todėl sutiko cigaretes nupirkti ir parodė kur stovi jo automobilis. Po kiek laiko tas pats vyras priėjo atnešdamas vieną kartoninę dėžę, kuri buvo be jokių užrašų, iš pažiūros nebuvo galima suprasti, kad joje gali būti cigaretės. Jis atidarė automobilio bagažinę ir vyras dėžę su cigaretėmis įdėjo į bagažinę. Tokiu būdu jis per keturis kartus jam atnešė keturias dėžes su cigaretėmis. Matė, kad dalis cigarečių buvo su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kitos buvo iš vis be jokių banderolių. Nurodė kaip atrodė cigaretes pardavęs vyriškis. Už cigaretes sumokėjo 3000 eurų ir išsiskyrė. Cigaretes pirko savo reikmėm, kadangi pats daug rūko. Nuo 2022-07-02 tuo automobiliu niekur nevažiavo. Kadangi jis automobilį turėjo grąžinti liepos mėn. 9 d. sugalvojo dar nuvažiuoti prie jūros. 2023-07-05 ryte, apie 10 val. įsėdo į automobilį, o kad bagažinėje tebėra pakrautos dėžės su cigaretėmis visiškai, per tą laiką užmiršo. Kadangi žmona turėjo namuose darbų ji nenorėjo vykti, todėl išvyko vienas. Jam važiuojant per (duomenys neskelbtini), pamatė, kad iš galo atvažiuoja policijos ekipažas su įjungtais švyturėliais. Supratęs, kad pareigūnai jį stabdo sustojo. Pareigūnai pareikalavo pateikti dokumentus, kai juos pateikė po to pareikalavo atidaryti bagažinę. Nuėjęs atidarė bagažinę. Pareigūnai bagažinėje pamatę kartonines dėžes paklausė kas jose yra, jis atsakė kad cigaretės. Patikrinę dėžes ir juose pastebėję supakuotas cigaretes, pasakė, kad yra sulaikomas ir buvo pristatytas į (Duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, kur buvo iškviesti pareigūnai iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Bendraujant su pareigūnais prisipažino, kad cigaretes įsigijo (Duomenys neskelbtini) turguje. Sulaikymo metu jis savo mobiliojo ryšio telefono neturėjo, jį buvo palikęs namuose. Asmens kratos protokolu iš jo buvo paimta 2800 eurų. Į klausimą iš kur šie pinigai, ir kam jie skirti, jeigu šiuo metu nedirba, atsakė kad šiuo metu į šį klausimą atsakyti negali. Kad toks cigarečių įgijimas, jų gabenimas ir laikymas yra draudžiamas, ir tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę jis nelabai žinojo. Galvojo, kad už tokį kiekį cigarečių gabenimą gali būti administracinė atsakomybė (t. 4, b. l. 19-21). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-25 nurodė, kad radijo ryšio slopinimo įrenginį, kuris buvo rastas automobilyje, kuriuo gabeno cigaretes, įsigijo maždaug prieš du metus, kai dirbo kabelinėje televizijoje. Šį įrenginį įsigijo darbo tikslams, tačiau kokiomis aplinkybėmis nepamena. Kadangi šis įrenginys buvo nenaudojamas į automobilį įsidėjo tikslu jį išmesti, ketino jį priduoti į elektronikos surinkimo aikštelę. Tokius įrenginius buvo įsigijęs keturis vienetus. Įsigijo, tam jeigu vienas sugestų, kad iš kito būtų galima panaudoti detales. 2800 eurų, kurie buvo 2023-07-05 paimti asmens kratos metu, priklauso futbolo asociacijai ,,(Duomenys neskelbtini)“. Asociacijos steigėjas yra jis ir D. B.. Jį pažįsta, kaip steigėją. Jis turi bendrą vaiką su jo dukra. Atsakydamas į klausimą „kai iš jūsų atskirais atvejais buvo paimti radijo ryšio slopinimo įrenginiai, ar tuo pačiu metu buvo paimtos ir neteisėtai gabentos kontrabandinės cigaretės“ – nurodė, kad į šį klausimą neatsakys. Nurodė, kad negali atsakyti kiek kartų yra baustas už netesėtą akcizinių prekių – cigarečių įgijimą ir jų gabenimą (t. 4, b. l. 40-46).

12. Apklausiant ikiteisminio tyrimo, 2023-12-21, D. L. ir jam paaiškinus, jog pirmų apklausų metu jis parodė, kad cigaretes įsigijo savo reikmėm, kadangi pats rūko, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad po 2023-07-05 sulaikymo, jis dar tris kartus buvo sulaikytas neteisėtai gabenant cigaretes ir jam buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai, D. L. nurodė, kad į klausimą, ar gali nurodyti kur, kokiu tikslu cigaretes įsigijo ir kur šias įsigytas cigaretes gabeno, pasinaudodamas savo kaip įtariamojo teise, neatsakys. Taip pat nurodė, kad šiuo metu dirba UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ ir gauna atlyginimą. Dėl cigarečių įgijimo ir jų gabenimo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, todėl prašytų ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, o byloje esantį civilinį ieškinį atmesti, kadangi iš jo cigaretės buvo paimtos (t. 4, b. l. 69-73). D. L. apklausiamas apylinkės teisme 2024-06-06 nurodė, kad tada kai buvo sulaikytas jis važiavo į (Duomenys neskelbtini) dėl užsakymų sporto klausimais, o važiuodamas tarp (Duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas. Cigarečių pavadinimų neatsimena, buvo 10 dėžių, buvo kelių rūšių cigaretės. Gal net nepažiūrėjo ar banderolės yra. Neatsimena kiek sumokėjo, pirko cigaretes iš savo santaupų. Tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose. Automobilio savininkas nežinojo kam naudoja automobilį. Cigaretes būtų pasidėjęs pas savęs, bet užmiršo ir vežiojosi su savimi. Kainos kyla aukštyn, todėl tai buvo kaip investicija dėl savęs. Rasti 2800 eurų yra (duomenys neskelbtini) asociacijos.

13. Be to, sprendžiant ar D. L. pripažino jam inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsižvelgiama ir į jo elgesį po įvykio bei vėliau. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad D. L. (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų 2025-01-31 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika padaryta ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2024-06-17). Nors šis nuosprendis neįsiteisėjęs, vis tik šie duomenys laikytini D. L. asmenybę charakterizuojančiais, be to, iš šio nuosprendžio turinio matyti, kad D. L. kaltę pripažino. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius 5 metus nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Po nusikalstamos veikos padarymo, nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, D. L. baustas net 3 kartus pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį (2023-10-12, 2023-10-23, 2023-11-25). Kaip teisingai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu baigiamųjų kalbu metu nurodė prokurorė, .jog D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, kadangi nors jis ir pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau po šios nusikalstamos veikos padarymo jam ne kartą buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, dėl gabentų akcizinių prekių, atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 2024-06-17 sulaikytas gabenantis akcizais apmokestinamas prekes, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, kas leidžia daryti išvadą, kad jis nesigaili padaręs nusikalstamą veiką ir savo neteisėtus veiksmus pateisina. Be to, vien tai, kad kaltę pastarasis pripažino ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu prispaustas surinktų byloje duomenų, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad D. L. nuo pradžių kaltę pripažino prispaustas surinktų byloje duomenų, į jam nepalankius klausimus atsakinėti atsisakė, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad cigaretes įsigijo sau, kadangi daug rūko, apklausiamas apylinkės teisme jau nurodė, kad cigaretes įsigijo kaip investiciją dėl savęs, nebuvo nuoširdus. Be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo, padarė dar vieną analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, net tris kartus buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo D. L. poziciją vertinti kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra.

14. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas akcentavo tai, kad prokurorė neginčija, kad buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o sutrumpintas įrodymų tyrimas yra galimas tada, kada asmuo savo kaltę pripažįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltininko prisipažinimas dėl esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, esant BPK 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, suteikia jam galimybę siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu, ir nesvarbu, ar asmuo kaltas prisipažino nuoširdžiai gailėdamasis, ar dėl surinktų jo kaltės įrodymų, ar dėl kitų priežasčių, ar padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme susiklosčiusi teisinė situacija atitiko visas BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, kurioms esant ir buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir tuo pagrindu nuteistajam D. L. taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo D. L. prisipažinimą laikyti nuoširdžiu, pripažįstant kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

15. Akivaizdu, kad D. L. gailisi dėl šiuo metu jam ir jo šeimai susidariusios neigiamos situacijos, o ne dėl to, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje ir kokią žalą padarė savo nusikalstamais veiksmais. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nepagrįstai nustatė D. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte

16. Prokurorė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. L. turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, todėl vadovaujantis BK 60 straipsnio l dalies 13 punktu, tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaip matyti skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nepagrįstai nurodoma, kad D. L. neteistas, nors to paties nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad D. L. teistas. Vis tik, apylinkės teismas jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

18. Šiame skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, jog BK 97 straipsnio, reglamentuojančio teistumo nustatymą, 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad 3 dalies 3 punkte nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, o 6 dalyje numatyta, jog kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais.

19. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017-02-23 nuosprendžiu, kuriuo panaikinta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-07-12 nuosprendžio dalis, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-03 nutartimi, D. L. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2011-02-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Telšių rajono apylinkės teismo 2017-12-04 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Telšių rajono apylinkės teismo 2016-10-13 nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2017-02-23 nuosprendžiu, kuriuo buvo iš dalies panaikintas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-07-12 nuosprendis, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-03 nutartimi, D. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutartimi D. L. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, neatlikęs 1 metų 7 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės. Iš Probuojamųjų asmens duomenų registro buvo išregistruotas, t. y. realiai atliko paskirtą bausmę tik 2020-07-28, jo teistumas galėjo išnykti tik 2023-07-28., t. y. tik praėjus trejiems metams po bausmės atlikimo. Duomenų, kad būtų taikyta BK 97 straipsnio 7 dalis ir nuteistojo D. L. prašymu jo teistumo laikas būtų buvęs sutrumpintas arba teistumas panaikintas, nėra.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad D. L., būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, 2023-07-05 vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką D. L. padarė, būdamas recidyvistas ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau, kaip minėta šio nuosprendžio 16 punkte, apylinkės teismas D. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

21. Kita vertus, šiuo atveju pažymėtina tai, kad nuo 2025-02-01 įsigaliojus naujai BK 27 straipsnio 1 dalies įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau tik įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu. Nors prokurorės apeliacinis skundas pateiktas dar iki naujos BK 27 straipsnio 1 dalies įstatymo redakcijos įsigaliojimo, teismo posėdis apygardos teisme vyko 2025-01-23, tačiau prokurorė įvertinusi BK pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2025-02-01, turėjo galimybę apeliacinės instancijos teismo posėdyje pasisakyti dėl naujos BK 27 straipsnio 1 dalies įstatymo redakcijos. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje paduoti prokurorės ir nuteistojo gynėjo skundai, tačiau nėra prokurorės skundo, atskiro prašymo dėl D. L. pripažinimo recidyvistu, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, D. L. padaryti nusikaltimai nėra panašaus ar analogiško pobūdžio, t. y. kaip jau minėta, D. L. įvykdė BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą – ekonomikai ir verslo tvarkai – esant neišnykusiam teistumui už tyčinių apysunkių nusikaltimų – žmogaus sveikatai bei pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei, padarymą. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes bei siekdama nebloginti nuteistojo padėties daugiau, negu to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, nepripažįsta D. L. recidyvistu. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo motyvuotu sprendimu nepripažinus D. L. recidyvistu, nėra pagrindo ir pripažinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad veiką padarė recidyvistas.

Dėl bausmės

22. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo sugriežtinti D. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tuo tarpu, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde prašoma D. L. paskirti švelnesnę bausmės rūšį, t. y. skirti bausmę – baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

23. Teismas skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, jog teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

24. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

25. Be to, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Skundžiamu nuosprendžiu D. L. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir D. L. paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams su įpareigojimais.

26. Pagal D. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną galiojusią BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2025-02-01 įsigaliojo BK pakeitimai, kurie aktualūs šiuo metu. BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu 2024-04-25 Nr. XIV-2573 (TAR, 2024-05-02, Nr. 8214), be kita ko, buvo pakeistas BK 61 straipsnis. Pagal naują šio straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, pagal naują šio straipsnio 4 dalies redakciją, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

27. Taigi, BK 61 straipsnio pakeitimas laikytinas nuteistojo teisinę padėtį lengvinančiu pakeitimu, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė, be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, šis pakeitimas turi grįžtamąją galią. Pažymėtina, kad aptariamas pakeitimas, susijęs su bausmės skyrimu, turi grįžtamąją galią tik, kol byla nagrinėjama instancine tvarka, t. y. taikomas tik toms iki šio pakeitimo padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

28. BK 199² straipsnio 1 dalyje yra numatyta nusikalstama veika ekonomikai ir verslo tvarkai. Jos objektas yra ne žmogaus gyvybė ar sveikata, tai nesmurtinė veika, tačiau tai nereiškia, kad ja padaroma žala yra maža. Pirmosios instancijos teismas skirdamas D. L. bausmę pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, jis buvo padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimu D. L. siekė turtinės naudos, taip pažeisdamas nustatytą valstybės ekonomikos ir verslo tvarką. Taip pat atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Įvertino ir tai, kad pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, (Duomenys neskelbtini) apylinkės teisme (Duomenys neskelbtini) rūmuose, D. L. atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji bylą pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Be to, apylinkės teismas nustatė D. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuri šiuo nuosprendžiu pašalinta. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. L. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, dėl kurių visumos padarė motyvuotą išvadą, kodėl D. L. turi būti paskirta būtent griežtesnė BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už nusikalstamą veiką paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį.

29. Nors šiuo nuosprendžiu, kaip jau minėta, pašalinta D. L. atsakomybę švelninanti atsakomybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau šiuo nuosprendžiu nepripažinus D. L. recidyvistu, nepripažinta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad veiką D. L. padarė būdamas recidyvistas. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinį skundą dalyje, kurioje prašoma nuteistąjį D. L., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams bei vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

30. Be to, nuteistojo gynėjo skunde akcentuojama, kad D. L. vedęs, turi mažametę dukrą, turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadybininku, be to teikia išlaikymą vaikui, nuteistajam D. L. už administracinio nusižengimo padarymą skirta 140 Eur dydžio bauda, sumokėta. Taigi D. L. moka jam už administracinius nusižengimus skirtas baudas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo D. L. skirti kitos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – baudos. Bylos duomenys patvirtina, kad D. L. skoliniai įsipareigojimai yra pakankamai dideli, o jų dengimas itin pasyvus. Prokurorė apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad D. L. per 5 metus daug kartų baustas administracine tvarka, baudų sumokėjęs už 520 Eur, tačiau nesumokėtų baudų suma 40400 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad skolininko D. L. atžvilgiu bendra išieškotina suma sudaro kur kas daugiau nei 40400 Eur. Iš byloje esančios 2024-02-19 pažymos apie asmens finansinę būklę matyti, kad D. L. įsiskolinimas sudaro 42 714, 22 Eur. Tuo tarpu kartu su apeliaciniu skundu pateiktas pinigų pervedimo kvitas patvirtinantis, jog D. L. sumokėjo tik 140 Eur dydžio baudą už administracinio nusižengimo padarymą. Išdėstytų faktinių aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, jog nuteistasis pajėgus sumokėti baudą kaip alternatyvią bausmę. Juolab, kad tokios alternatyvios bausmės paskyrimas šiuo atveju aukščiau aptartų aplinkybių kontekste akivaizdžiai prieštarautų bausmės paskirčiai. Įvertinusi visumą aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sankcijoje numatytos švelnesnės rūšies bausmės, t. y. baudos, paskyrimas neužtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas motyvuotai ir pagrįstai paskyrė D. L. griežtesnės rūšies, t. y. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis (1 metai 6 mėnesiai, kai straipsnio sankcija numato iki ketverių metų), įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat ne per didelis. Negana to, tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, jog D. L. savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu, bei paskyrė galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams, kurios laikyti aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, nėra pagrindo. Aplinkybės, kad D. L. vedęs, turi mažametę dukrą, turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadybininku, be to teikia išlaikymą vaikui, nėra pagrindas skirti kitos rūšies bausmę, kaip to apeliaciniu skundu norėtų nuteistasis ir jo gynėjas.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad D. L. praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad D. L. 2011 m. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį teistas net 3 kartus (Šiaulių apygardos teismo 2011-01-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos teismo 2011-02-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos teismo 2011-02-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės laikytinos charakterizuojančiomis D. L.. Atsakant į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės nėra aktualios. Kaip jau nurodyta šio nuosprendžio 19 punkte, D. L. iš Probuojamųjų asmens duomenų registro buvo išregistruotas, t. y. realiai atliko ankstesniais nuosprendžiais paskirtą bausmę tik 2020-07-28, jo teistumas galėjo išnykti tik 2023-07-28., t. y. tik praėjus trejiems metams po bausmės atlikimo. Duomenų, kad būtų taikyta BK 97 straipsnio 7 dalis ir nuteistojo D. L. prašymu jo teistumo laikas būtų buvęs sutrumpintas arba teistumas panaikintas, nėra. Taigi, vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo nuosprendžiu nepripažino D. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nesuponuoja išvados, kad D. L. nusikalstamą veiką numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje padarė neturėdamas teistumo. Priešingai, D. L., būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, 2023-07-05 vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

32. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kaip nurodyta šio nuosprendžio 13 punkte, kad iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad D. L. (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų 2025-01-31 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika padaryta ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2024-06-17). Nors šis nuosprendis neįsiteisėjęs, vis tik šie duomenys laikytini D. L. asmenybę charakterizuojančiais, be to, iš šio nuosprendžio turinio matyti, kad D. L. kaltę pripažino. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius 5 metus nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Po nusikalstamos veikos padarymo, nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, D. L. baustas net 3 kartus pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį (2023-10-12, 2023-10-23, 2023-11-25). Šios aplinkybės patvirtina, kad nusikalstama veika už kurios padarymą D. L. yra pripažintas kaltu ir nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, nėra atsitiktinė jo gyvenime. Toks nuteistojo elgesys akivaizdžiai rodo, jog jis nesupranta savo netinkamo elgesio pasekmių, savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertina. Esant tokiam jo požiūriui, kartu įvertinus ir kriminogeninę D. L. praeitį, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skyrus jam švelnesnę bausmę, nei nustatytą skundžiamu nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju labiau švelninti D. L. paskirtą bausmę ar juo labiau skirti kitos rūšies bausmę, nėra pagrindo.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau padarytų išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde minimose nutartyse kitų teismų padarytos išvados ar priimti procesiniai sprendimai. Teisėjų kolegijos nuomone visuose apeliaciniame skunde minimuose teismų procesiniuose sprendimuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2024-08-20 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-63-318/2024, Kauno apygardos teismo 2023-03-09 teismo baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. e1- 224-888/2023, Kauno apygardos teismo 2021-10-13 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-290/2021) yra įvertinta nuteistųjų finansinė padėtis bei tai, kad nuteistieji turės galimybę sumokėti paskirtas baudas, be to, visose šiose bylose nenustatytos atitinkamos aplinkybės susijusios su nuteistųjų elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo, kokios yra nustatytos šioje byloje. Todėl visi šie teismų procesiniai sprendimai negali būti laikomi precedentais šioje byloje priimamam apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad teismas net už tas pačias veikas skirtingiems asmenims neprivalo skirti vienodų bausmių. Kitose bylose nuteistiems asmenims skiriamų bausmių rūšis, dydis, negali turėti įtakos nustatant bausmės dydį šioje byloje nuteistam D. L.. Pagal teismų praktiką teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-449-942/2016 ir kt.).

34. Pažymėtina, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Taigi įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje jau anksčiau minėti BK 61 straipsnio pakeitimai nesudaro pagrindo D. L. skirti kitokios rūšies ar dydžio bausmės, negu paskyrė pirmosios instancijos teismas. Visų pirma, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iš esmės nesivadovavo (nuteistojo naudai) ankstesnės redakcijos BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės vidurkio taisykle, kadangi bausmės dydį parinko mažesnį, nei sankcijos vidurkis. Be to, naujos redakcijos BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Kaip minėta šio nuosprendžio 28 bei 30 punktuose, apylinkės teismas motyvuotai ir pagrįstai paskyrė D. L. griežtesnės rūšies, t. y. laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas šiame nuosprendyje taip pat išdėstė savo motyvus kodėl nėra pagrindo D. L. skirti minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl dar kartą tų pačių argumentų nebekartoja. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus ir baustumus administracine tvarka, ankstesnių bausmių neefektyvumą ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas D. L. už minėtos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo D. L. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

35. Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu D. L. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, bylos duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai D. L. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

36. BK 75 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 6 dalis).

37. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors D. L. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Skundžiamame nuosprendyje BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, 2 dalies, taikymas iš esmės nemotyvuotas, tiesiog nurodoma, jog kartu yra pagrindas manyti, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir netaikant D. L. realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui skirta per mažai dėmesio, nes nors ir įvertintos svarbios aplinkybės, kurios prokurorės apeliaciniame skunde visiškai teisingai akcentuojamos, tačiau kaip pagrįstai nurodyta prokurorės apeliaciniame skunde, apylinkės teismas šių aplinkybių nesusiejo į bendrą visumą. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, D. L. praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (D. L. 2011 m. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį teistas net 3 kartus). Naują tyčinį nusikaltimą D. L. padarė būdamas teistas, t.. y. neišnykus teistumui už tyčinių apysunkių nusikaltimų – žmogaus sveikatai bei pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei, padarymą. Be to, D. L. (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų 2025-01-31 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika padaryta ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2024-06-17). Nors šis nuosprendis neįsiteisėjęs, vis tik šie duomenys laikytini D. L. asmenybę charakterizuojančiais, be to, iš šio nuosprendžio turinio matyti, kad D. L. kaltę pripažino. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius 5 metus nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Po nusikalstamos veikos padarymo, nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, D. L. baustas net 3 kartus pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį (2023-10-12, 2023-10-23, 2023-11-25). Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Minėtos aplinkybės rodo, kad asmuo linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų. D. L. elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, jis sugrįžta prie įstatymams prieštaraujančio elgesio.

38. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų ir nepagarbos įstatymui. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam D. L. ankstesni teistumai, skirtos bausmės, administraciniai baustumai poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime.

39. Be to, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Be kita ko, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, kad sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausią dėmesį skiriant aplinkybėms, apibūdinančioms kaltininko asmenybės bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

40. Nagrinėjamoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta nei kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su D. L. padaryta nusikalstama veika, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės: D. L. vedęs, turi mažametę dukrą, turi legalų pragyvenimo šaltinį, dirba, be to teikia išlaikymą vaikui, yra būdingos daugeliui žmonių ir nėra kažkuo išskirtinės. Niekuo ypatingos ar išskirtinės nėra ir Klaipėdos apygardos teismui 2024-12-31 nuteistojo D. L. pateiktuose dokumentuose nurodytos aplinkybės: apie D. L. darbo užmokestį, kitas išmokas, pinigų perlaidų kvitas (moka išlaikymą vaikui), duomenys apie D. L. paramą kitam asmeniui, padėkos raštai D. L.. Šeimos, vaikų bei darbo turėjimas yra elementarios, kasdienės ir daugeliui asmenų būdingos aplinkybės, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir išimtinėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo D. L. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nors nuteistasis D. L. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė medicininių dokumentų išrašą apie jam nustatytą diagnozę, kuris išduotas 2025-01-09, jam asmeniškai prašant, tačiau ši aplinkybė taip pat nelaikytina išskirtine, galinčia lemti bausmės švelninimą D. L., nes jo nurodyta sveikatos būklė nesutrukdė D. L. daryti nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, kurias darant jis suvokė, jog rizikuoja būti nuteistas laisvės atėmimo bausme, ir pasirinkto tokį veikimo būdą. Be to, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl savo sveikatos būklės nuteistasis D. L. negalėtų atlikti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad D. L. laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebus užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant būtinumui gydytis, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra garantuojama tinkama sveikatos priežiūra ir gydymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-594/2024).

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į D. L. padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tarp kurių daug neigiamai apibūdinančių nuteistąjį, visumą, aiškiai patvirtinančių, jog asmuo linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismu, kad bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, apsaugoti visuomenę nuo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą, taigi BK 54 straipsnio 3 dalis, nustatanti galimybę teismui visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nagrinėjamu atveju taip pat negali būti taikoma. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, panaikinant BK 75 straipsnio nuostatų taikymą D. L..

Dėl kitų nuosprendžio klausimų

42. Nagrinėjamoje byloje 2023-07-05 sulaikymo metu D. L. savanoriškai pateikė policijos pareigūnams su savimi turėtus pinigus - 2800 Eur, kurie šioje byloje kaip daiktiniai įrodymai ir saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (Duomenys neskelbtini) valdybos (Duomenys neskelbtini) skyriuje (t. 1, b. l. 124-125). Prokurorės apeliaciniame skunde, be kita ko, ginčijama ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta kratos metu iš D. L. paimtus pinigus - 2 800 Eur, grąžinti asociacijai „(Duomenys neskelbtini)“. Nurodoma, kad priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas išskirtinai atsižvelgė tik į D. L. ir jo gynėjo argumentus, nevertindamas kitų tyrimo metu nustatytų aplinkybių bei surinktų duomenų visumos. Be to, nors tyrimo metu nepaneigta, kad D. L. 2023-07-04 galėjo būti perduoti asociacijai „(Duomenys neskelbtini)“ priklausantys pinigai, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad 2023-07-05 asmens kratos metu pas D. L. rasti pinigai yra tie patys, kuriuos jam perdavė asociacijos „(Duomenys neskelbtini)“ vadovas sportiniam inventoriui įgyti. Šie apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti.

43. Nors D. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-05, atsakydamas į klausimą iš kur 2800 Eur, ir kam jie skirti, jeigu jis šiuo metu nedirba, jis nurodė, kad šiuo metu į šį klausimą atsakyti negali. Tačiau D. L. 2023-07-25 apklausiamas kaip įtariamasis pateikė 2023-07-04 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, nurodydamas, kad pinigai priklauso asociacijai „(Duomenys neskelbtini)“. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad D. B. – L. buvo įtariamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tuo kad, jis, gavęs paruoštą asociacijos „(Duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) projektą su tikrovės neatitinkančia dokumento įforminimo data 2023-07-04., ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: eilutėje (Pagrindas) - inventoriaus supirkimui, eilutėje (Gavau) - du tūkstančiai aštuoni šimtai eurų, eilutėje – 2023-07-04., eilutėje (Pagal) asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (Duomenys neskelbtini), šį suklastotą tikrą dokumentą, kaip įmonės vadovas, vyriausiasis finansininkas ir kasininkas pasirašė bei perdavė pasirašyti D. L. ir šį suklastotą dokumentą (originalą) pateikė pridėjimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Minėtas ikiteisminis tyrimas D. B. – L., kuris yra asociacijos „(Duomenys neskelbtini)“ direktorius, atžvilgiu nutrauktas, Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2023-12-21 nutarimu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

44. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad byloje nėra duomenų, jog minėti pinigai buvo gauti iš nusikalstos veikos, atvirkščiai, iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad minėti pinigai priklauso asociacijai „(Duomenys neskelbtini)“. Pinigai, 2 800 Eur, išduoti pagal kasos orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), išduotą D. L. vardu. Kasos orderį pasirašė asmenys, turintis teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o ir 2023 m. liepos mėnesio pradžioje asociacijos kasoje buvo daugiau negu 2 800 Eur (t. 2, b. l. 123-124). Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentams, kadangi apylinkės teismas priimdamas sprendimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nutartį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms – 2800 Eur, panaikinti ir pinigus grąžinti asociacijai „(Duomenys neskelbtini)“, rėmėsi ne nuteistojo D. L. ir jo gynėjo argumentais, tačiau objektyviais bylos duomenimis, t. y. kasos orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), kurio tikrumas bylos duomenimis nepaneigtas.

45. Šiame skundo nagrinėjimo kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nepakanka duomenų išvadai, jog šių piniginių lėšų kilmė yra nusikalstamos veikos rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, nusikalstamos veikos rezultatas (nusikalstamu būdu gautas turtas) privalo būti konfiskuotas, o tai lemia teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-648/2016, Nr. 2K-196-788/2017 ir kt.).

46. Nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad šiomis prekėmis (cigaretėmis) D. L. prekiavo (jas realizavo), iki jos buvo paimtos pareigūnų, taigi ir turtinė nauda nebuvo gauta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2800 Eur yra gauti iš nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nėra pakankami nusikalstamai šio turto – piniginių lėšų – kilmei konstatuoti. Be to, vadovaujantis BPK 93 straipsnio 1 dalies ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, paprastai tokie daiktiniai įrodymai, kurie nėra uždrausti apyvartoje ir nėra konfiskuojami, yra grąžinami jų teisėtam savininkui. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad minėti pinigai nuosavybes teise priklauso nuteistajam D. L., priešingai, nustatyta, kad šie pinigai nuosavybės teise priklauso asociacijai „(Duomenys neskelbtini)“. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuos pinigus grąžinti asociacijai „(Duomenys neskelbtini)“, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio pašalinti nuteistojo D. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, D. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant D. L. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti savo gyvenamojoje vietoje (neišeiti iš namų) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktai).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti nuteistojo D. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 5 d. 11.55 val. iki 2023 m. liepos 5 d. 16.50 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. L. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva Jazbutienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas