Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, atstovui L. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis viešąja įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“ ir D. G., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. G. skundu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 850 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 3-8).

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad pareiškėjai J. G. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-04-06 nutarimu Nr. SAVAD-19N-56383629-16 nepagrįstai buvo skirta 26 Eur bauda už tai, kad jai nuosavybės teise priklausantis Ford markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-01-20 9.20 buvo pastatytas mokomoje automobilių stovėjimo vietoje, adr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjus vietinės rinkliavos, tuo pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Pažymėjo, kad nurodyto pažeidimo padarymo dieną pareiškėjos Lietuvoje nebuvo, o jos automobiliu naudojosi brolis D. G.. Nors D. G. trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ du kartus pateikė rašytinius paaiškinimus, kad automobilį vairavo jis, Kauno miesto savivaldybės administracija 2016-04-06 surašė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-19N-56383626-16 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo J. G. skyrė nuobaudą – 26 Eur baudą už nesumokėtą vietinę rinkliavą.

Nesutikdama su paskirta nuobauda pareiškėja 2016-05-11 skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl Nutarimo panaikinimo. Kauno apylinkės teismo 2016-07-12 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-137-540/2016 Kauno miesto savivaldybės administracijos Nutarimas, kuriuo J. G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

Pažymėjo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė 850 Eur turtinę žalą, kurią sudaro pareiškėjos atstovavimo teisme išlaidos, t. y. 200 Eur už administracinio teisės pažeidimo bylos analizę, 500 Eur už skundo teismui surašymą bei 150 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini), Nutarimo surašymas ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas jai sukėlė daugybę moralinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, sutrikdžiusių įprastinį gyvenimo ritmą sekant problemos sprendimo eigą Lietuvoje. Patirtą neturtinę žalą vertina 4000 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovės.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime (b. l. 52-58) ir atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Pažymėjo, kad VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2016-02-09 pranešimu Nr. 47995 informavo Kauno miesto savivaldybę apie 2016-01-20 (duomenys neskelbtini) padarytą administracinį nusižengimą, jog Ford markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paliktas stovėti kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ neinformavo Kauno miesto savivaldybės apie tai, kad D. G. buvo pateikęs informaciją, jog būtent jis valdė pareiškėjai priklausantį automobilį. Kadangi atsakovė neturėjo informacijos, jog J. G. pažeidimo padarymo metu gyveno (duomenys neskelbtini) ir, kad automobilį vairavo jos brolis, pareiškėjai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 345 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 12 punkto pažeidimą. Už šį pažeidimą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje. Administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas iki nustatyto termino, todėl 2016-04-06 buvo priimtas Nutarimas dėl nuobaudos skyrimo. D. G. tik 2016-05-13 informavo Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių apie tai, kad būtent jis valdė pareiškėjai priklausantį automobilį. Nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nei Nutarimo priėmimo metu Kauno miesto savivaldybė neturėjo duomenų, kad administracinį pažeidimą padarė D. G..

Pažymėjo, kad pareiškėjos prašomą turtinę žalą sudaro bylinėjimosi išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-137-540/2016. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, negalima naujoje civilinėje byloje pateikti ieškinio Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pagrindu, nes šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje. Prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai neproporcinga ir nepagrįstai didelė. Pareiškėja negalėjo patirti tokių didelių išgyvenimų dėl jai paskirtos mažareikšmės 26 Eur baudos. Be to, ieškovė nepateikia duomenų apie jos patirtų moralinių išgyvenimų išliekamąjį poveikį ir, kaip paskirta nuobauda galėjo sukelti tokius didelius fizinius nepatogumus, sutrikdžiusios jos nuolatinį gyvenimo ritmą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepime (b. l. 72) ir teismo posėdžio metu pareiškėjos skundą palaikė, prašė skundą tenkinti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų - nepagrįstai pradėjus prieš pareiškėją administracinio teisės pažeidimo teiseną ir priėmus nepagrįstą nutarimą skirti jai administracinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (žr. LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. LVAT 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto G. M. 2016-04-06 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-19N-56383629-16 J. G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį, ir jai buvo paskirta 26 Eur bauda už tai, kad 2016-01-20 9.23 val. (duomenys neskelbtini) esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje buvo užfiksuotas jai priklausantis automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką (b. l. 15). Nutarimu konstatuota, kad J. G. padarė pažeidimą, numatytą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-06-06 sprendimu Nr. 345 patvirtintų (2014-05-29 sprendimo Nr. T-284 redakcija) Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ 12 punkte, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje.

Kauno apylinkės teismas 2016-07-12 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-137-540/2016 panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-04-06 nutarimą Nr. SAVAD-19N-56383629-16, kuriuo J. G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukė nenustačius J. G. veiksmuose pažeidimo įvykio bei sudėties. Minėta Kauno apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo 2016-08-02.

Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėja sieja su atsakovės neteisėtais veiksmais nepagrįstai pareiškėjos atžvilgiu pradėjus administracinio teisės pažeidimo teiseną, nesurinkus reikšmingų įrodymų ir nepagrįstai paskyrus jai administracinę nuobaudą.

Remiantis ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, jei nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu galima konstatuoti jam inkriminuojamų teisės pažeidimų sudėtis, administracinė nuobauda gali būti skiriama tik neabejotinai nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjos pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., LVAT 2013-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus. Kauno apylinkės teismas nutartimi konstatavo, kad administracinį teisės pažeidimą padarė ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. G., o kitas asmuo (D. G.), todėl administracinio teisės pažeidimo teisena dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo pareiškėjos atžvilgiu nutraukta nesant pareiškėjos veiksmuose pažeidimo įvykio bei sudėties.

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad D. G. 2016-01-20 ir 2016-02-17 VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriui pateikė rašytinius paaiškinimus, jog J. G. priklausančią Ford markės transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-01-20 valdė jis bei nurodė savo kontaktus (b. l. 11-12, 14). Tačiau administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija, į šiuos paaiškinimus neatsižvelgė ir neatliko jokių veiksmų, jog nustatyti pažeidimą padariusį asmenį, ko pasekoje Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas pareiškėjos J. G. atžvilgiu, kuri administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, pažeidimo fiksavimo dieną buvo (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad D. G. 2016-05-13 rašytiniu pranešimu taip pat kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją nurodydamas, kad J. G. priklausančią Ford markės transporto priemonę 2016-01-20 vairavo jis pats (b. l. 17), tačiau Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs organas į D. G. pranešime nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, o Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo perduotas vykdymui.

Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi institucija neatliko išsamaus aplinkybių tyrimo ir nesiėmė veiksmų nustatyti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, t. y. nesilaikė ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ko pasekoje nesant objektyvaus faktinio nei teisinio pagrindo pareiškėjai J. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo nutarimas ir paskirta administracinė nuobauda – bauda. Tinkamai neištyrus pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, paminėti atsakovės veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo – tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams – konstatavimą. Institucijai neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėja patyrė žalą.

Dėl turtinės žalos

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su 850 Eur dydžio turėtomis išlaidomis už atstovo suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Kauno apylinkės teisme. Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais atsakovės neteisėtais veiksmais, nes jei pareiškėjos atžvilgiu nebūtų priimtas Nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė turėti atstovą ir patirti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtų nuostolių.

Pareiškėja nurodo, kad 200 Eur išlaidų patyrė už administracinio teisės pažeidimo bylos analizę, 500 Eur už skundo dėl Nutarimo panaikinimo surašymą bei 150 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teisme, iš viso 850 Eur. Minėtas pareiškėjos išlaidas patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. mokėjimo nurodymai, sąskaitos ar ataskaitos už suteiktas teisines paslaugas, iš kurių matyti, kad už minėtas paslaugas pareiškėja iš viso patyrė 850 Eur išlaidų (b. l. 36-41). Minėtos išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, negalima naujoje civilinėje byloje pateikti ieškinio Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pagrindu, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išspręstas toje byloje. Tačiau, teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo teisenoje nėra numatyta galimybė asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, priteisti proceso išlaidas iš valstybės ar jos institucijos, kuri pradėjo procesą (ANK 666 str., BPK 103–106 str.). Remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2019-01-10 nutartį byloje Nr. T-2/2019).

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad ji gyveno J. K., todėl Nutarimo surašymas bei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas jai sukėlė daugybę moralinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, sutrikdžiusių įprastinį gyvenimo ritmą sekant problemos sprendimo eigą Lietuvoje.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų dėl jos atžvilgiu nepagrįstai pradėtos administracinės teisenos. Atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes bei į tai, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra priteisiamas nuo 50 Eur iki 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1777-146/2015; 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1192-492/2015; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016; 2016 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-144-438/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-631-756/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1103-442/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1736-552/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1103-442/2016; kt.), pareiškėjos patirtą neturtinę žalą dėl konstatuotų neteisėtų atsakovės veiksmų teismas vertina 100 Eur suma. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų atsakovės neteisėtų veiksmų, pareiškėjai būtų kilę kokie nors ypatingi išgyvenimai ar sveikatos pablogėjimas, kad pareiškėjos teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjos teisėms. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjos patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta – 100 Eur, pareiškėjos patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašo priteisti 680 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, kurias sudaro 100 Eur išlaidos už situacijos dėl skundo parengimo aptarimą (konsultacijos), 400 Eur už skundo teismui parengimą, 180 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Minėtos išlaidos grindžiamos 2019-12-14 suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitu (b. l. 111-113).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Rekomendacijų 8.2 punkte už skundo parengimą nustatytas koeficientas - 2,5. Pareiškėjos ieškinys Kauno apylinkės teisme buvo gautas ir užregistruotas 2019-07-19, taigi nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1262,7 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3156,75 Eur (1262,7 x 2,5). Kadangi pareiškėjos prašomos 400 Eur išlaidos už skundo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteisiamos.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų valandą nustatytas koeficientas - 0,1. Atitinkamai už teisinės konsultacijos vieną valandą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 126,27 Eur. (1262,7 x 0,1). Kadangi pareiškėjos prašomos 100 Eur išlaidos už atstovo konsultacijas neviršija rekomenduojamo dydžio, todėl priteisiamos.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme valandą nustatytas koeficientas - 0,1. Pareiškėjos atstovas dalyvavo 2019-11-28 teismo posėdyje, kuris truko 11 min., 2019-12-11 teismo posėdyje, kuris truko 8 min. ir 2020-02-24 teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 11 min, kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 2 val. 2019 metų III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje - 1317,6 Eur. Atitinkamai už atstovavimą teisme dvi valandas maksimali rekomenduojama priteisti suma – 263,52 Eur (1317,6 x 0,1 x 2). Kadangi pareiškėjos prašoma 180 Eur suma už atstovavimą teisme neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįsta, todėl priteistina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai J. G. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 850 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų) turtinei ir 100 Eur (šimtas eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjos J. G. naudai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 680 Eur (šeši šimtai aštuoniasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.