- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- II-137-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03777-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. G., dalyvaujant jos atstovui advokato padėjėjui M. K.,
dalyvaujant institucijos, paskyrusios nuobaudą - Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovei B. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. G. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą, - Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl 2016 m. balandžio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-19N-56383629-16 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-19N-56383629-16 J. G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ str. 26 Eur bauda.
Skundą padavęs asmuo J. G. skundu prašo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Savo skundą grindė tuo, kad ji gyvena Anglijoje, todėl 2016 m. sausio 20 d. pažeidimo padaryti negalėjo. 2016 m. balandžio 26d. telefoniniu skambučiu J. G. buvo informuota, jog jai 2016 m. balandžio 6d. nutarimu paskirta nuobauda už tai, kad 2016 m. sausio 20d. pastačiusi automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mokomoje automobilių stovėjimo vietoje, nesumokėjo vietinės rinkliavos ir tuo pažeidė vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Nutarime nurodyto pažeidimo padarymo dieną J. G. Lietuvoje nebuvo, todėl susisiekusi su Lietuvoje likusiais artimaisiais susižinojo, kad jos automobiliu naudojosi brolis D. G.. J. G. jam paskambinusi paprašė, kad jis informuotų susijusius asmenis, jog transporto priemonę tuo metu valdė jis. D. G. ją informavo, jog susiję asmenys buvo informuoti tą pačią dieną, kai buvo išrašytas pranešimas dėl nesumokėjimo ir jis atsiuntė pareiškėjai tai įrodančius dokumentus. D. G., nuvykęs pranešime nurodytu adresu, prisistatė, kaip tą dieną pareiškėjos transporto priemonę valdęs asmuo ir parašė prašymą, kuriame nurodė priežastis, kodėl nesutinka su gautu pranešimu. Prašyme, be kita ko, nurodė savo duomenis, kuriais kreiptis atliekant tyrimą byloje. 2016 m. vasario 15 d. D. G. atsakė VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ Duomenų administravimo skyriaus vadovė J. G.. 2016 m. vasario 17 d. D. G. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ išsiuntė paaiškinimus. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ pareigūnai raštu buvo informuoti apie transporto priemonės valdytoją, atsakingą už administracinį teisės pažeidimą, kurio faktas buvo nustatytas 2016 m. sausio 20 d. 9 val. 20 min. pranešimu Nr. 048990.VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ duomenų administravimo skyriaus vadovė J. G. netgi kontaktavo ir teikė atsakymą D. G., tačiau nepaisydami turimų duomenų apie administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kaip asmenį atsakingą už administracinį teisės pažeidimą, Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė pareiškėją ir jai paskyrė nuobaudą. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ darbuotojai žinojo apie asmenį, kuris atliko administracinį teisės pažeidimą jau administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną, todėl darytina išvada, jog atitinkamą faktą turėjo žinoti ir Kauno miesto savivaldybės administracija, todėl pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas ir, būdami informuoti apie administracinį pažeidimą padariusį asmenį, pareigas mokėti nuobaudą ir skųsti Kauno miesto savivaldybės nutarimą be pagrindo perkėlė pareiškėjai ir taip pažeidė jos teises.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. G. atstovas advokato padėjėjas M. K. patvirtino skunde nurodytas aplinkybes.
Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą – Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pateiktą skundą nurodė, jog nesutinka su skundu ir laiko, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo palikti nepakeistą.
Kauno miesto savivaldybės administracija atstovė B. A. paaiškino, kad institucijos nuomone, surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja laiku ir tinkamai nepranešė apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu valdė ir naudojosi jos vardu registruotu automobiliu, nors protokolas su pranešimu per 10 d. nuo įteikimo dienos atvykti į instituciją ir pateikti automobilį valdžiusio asmens duomenis pareiškėjai buvo įteiktas tinkamai. Kauno miesto savivaldybės administracijoje nebuvo gauti duomenys iš VšĮ “Automobilių stovėjimo aikštelės“ apie jų susirašinėjimą su D. G..
Liudytojas D. G. parodė, kad jis dažnai, taip pat ir 2016 m. sausio 20 d. naudojosi jo sesei J. G. priklausančiu automobiliu, nes sesuo gyvena užsienyje ir po Kalėdų ar 2016 m. sausio mėn. pradžioje išvyko iš Lietuvos, todėl 2016 m. sausio 20d. ji nebuvo Lietuvoje. 2016 m. sausio 20d. ryte jis automobilį pastatė Kuzmos gatvėje ir atėjęs, rado užklijuotą pranešimą dėl neapmokėto stovėjimo. D. G. iš karto nuvyko į Donelaičio gatvėje buvusį VšĮ “Automobilių stovėjimo aikštelės“ ofisą, iš kur buvo nusiųstas į jų pagrindinį ofisą. Nuvykęs ten, parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis pranešime nuodytu laiku naudojosi automobiliu ir jį buvo pastatęs pranešime nurodytoje vietoje. Savo paaiškinime nurodė visus savo kontaktus. Netrukus iš VšĮ “Automobilių stovėjimo aikštelės“ gavo atsakymą. Tada jiems parašė dar vieną paaiškinimą bei nuvyko į ofisą ir pakalbėjo su direktoriumi, kuris paaiškino, jog D. G. per 20 dienų gaus atsakymą į savo paaiškinimus, tačiau atsakymo nesulaukė. Kai po kurio laiko paskambino mama ir pasakė, kad sesers vardu gautas pranešimas, D. G. nuvyko pas mamą ir pasiėmė pranešimą bei su juo nuvyko į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir vyriausiajam specialistui G. M. pasakė, kad jis pranešime nurodytą dieną vairavo automobilį, tačiau su juo pareigūnas atsisakė bendrauti, pasakęs, kad jis yra tik trečias asmuo ir viskas turi būti sprendžiama tik su J. G.. Po kurio laiko D. G. dar kartą nuvyko į savivaldybę ir tas pats pareigūnas jam liepė rašyti paaiškinimą, kad D. G. vairavo automobilį. D. G. parašė pranešimą dėl naudojimosi automobiliu.
Skundas tenkintinas.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad administracinė teisena inicijuota VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2016-01-20 pranešimu Nr. 048990 (b. l. 9), kuriuo konstatuota, kad 2016 m. sausio 20 d. 9.20 val. Kaune, Kuzmos gatvėje užfiksuotas automobilis Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad šio automobilio savininkė yra J. G..
Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto G. M. 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-19N-56383629-16 J. G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį, ir jai buvo paskirta 26 Eur bauda už tai, kad 2016 m. sausio 20 d. 9.23 val. Kaune, Rotušės a. esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje užfiksuotas automobilis FORD, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Tuo J. G. padarė pažeidimą, numatytą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 345 patvirtintų (2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-284 redakcija) „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ 12 punktą.
Iš byloje esančio D. G. rašto VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ (b. l. 10), kuris minėtoje įmonėje registruotas 2016 m. sausio 20d., matyti, jog jame D. G. nurodė, jog jis pastatė automobilį pranešime nurodytoje vietoje bei nurodė savo kontaktus. Iš byloje esančio VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atsakymo D. G. (b. l. 10) matyti, kad buvo atsakyta į jo 2016 m. sausio 20d. pateiktą raštą. 2016 m. vasario 17d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ buvo gautas dar vienas D. G. paaiškinimas (b. l. 13), kuriame jis nurodė, jog jo automobilis 2016 m. sausio 20d. stovėjo Kuzmos gatvės 8-ojo namo kieme-namo zonoje. Iš byloje esančio 2016-05-13 pranešimo dėl naudojimosi transporto priemone matyti, kad D. G. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui nurodė, jog J. G. priklausančią transporto priemonę Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 20 d. valdė jis.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).
Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 20 d. 9.23 val. Kaune, Rotušės a. esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje užfiksuotas automobilis FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Skunde J. G. nurodė, jog ji nutarime nurodyto pažeidimo nepadarė, nes jo fiksavimo metu nebuvo Lietuvos Respublikoje, kadangi gyvena užsienyje. Liudytojas D. G. patvirtino, kad tą dieną minėtu automobiliu naudojosi jis, o ne jo sesuo J. ir automobilį jis buvo pastatęs mokamoje automobilių stovėjimo vietoje bei už jo stovėjimą nebuvo sumokėjęs.
Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, daroma išvada, kad 2016 m. sausio 20 d. 9.23 val. Kaune, Rotušės a. esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje automobilį FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama stovėjimo vieta) galiojimo zonoje buvo pastatęs D. G., o ne J. G..
Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad J. G. vardu 2016 m. vasario 23d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje, padarymo buvo išsiųstas registruotu laišku 2016-02-25 ir gavėjui įteikta 2016-02-27. ( bylos Nr. 16055526921, l. 10)
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260² str. numato, jog jeigu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.
Iš bylos duomenų matyti, kad J. G. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260² str. reikalavimų neįvykdė, tačiau iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad J. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Didžioji Britanija, ir galimo pažeidimo fiksavimo dieną-2016 m. sausio 20d. ji buvo savo gyvenamojoje vietoje užsienio valstybėje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojo D. G. parodymų matyti, kad D. G. operatyviai informavo VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, jog pranešime nurodytoje vietoje ir laiku automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė jis bei pateikė visus savo duomenis. Iš liudytojo D. G. parodymų matyti, kad jis po du kartus buvo nuvykęs tiek į VšĮ “Automobilių stovėjimo aikštelės”, tiek į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kur kiekvieną kartą informavo apie 2016 m. sausio 20d. jo disponavimą J. G. priklausančiu automobiliu, tačiau institucija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, neatliko jokių veiksmų, siekiant nustatyti pažeidimą padariusį asmenį ir tik formaliai vadovavosi įstatymo nuostatomis. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad institucija neatlikusi išsamaus tyrimo, nutarimą byloje priėmė J. G. atžvilgiu, t.y. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. reikalavimų, todėl nėra pagrindo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-19N-56383629-16 pripažinti teisėtu, todėl jis naikintinas.
Pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, jei nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.). Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu galima konstatuoti jam inkriminuojamų teisės pažeidimų sudėtis, administracinė nuobauda gali būti skiriama tik neabejotinai nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Bylos aplinkybių visuma įrodo, kad administracinį teisės pažeidimą galimai padarė ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. G., o kitas asmuo, t.y. jos brolis D. G., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. G. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje, padarymo nutrauktina, nesant jos veiksmuose pažeidimo įvykio bei sudėties. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str.1p.)
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. Nors nagrinėjant bylą, buvo nustatyta, jog D. G. galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau byloje nesant suformuluoto kaltinimo, teismas savo iniciatyva negali asmens patraukti administracinėn atsakomybėn. Nustačius aplinkybes, kurios patvirtintų, kad už nustatytą teisės pažeidimą administracinėn atsakomybėn turi būti patrauktas kitas asmuo, pastarajam ir turėtų būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas, pats inkriminuodamas bei kvalifikuodamas veiką ir priimdamas nutarimą skirti jam nuobaudą, apribotų jo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, pažeistų proceso staigmenų negalimumo principą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N575-3007/2011). Iš to kyla, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama tik to asmens, ir dėl to teisės pažeidimo, kurio atžvilgiu ir dėl kokios priežasties buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Įvertinus išdėstytą, konstatuojama, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-19N-56383629-16 panaikinus ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. G. atžvilgiu nutraukus, byla grąžintina bylą organui (pareigūnui), įgaliotam ją nagrinėti ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pažeidimas galimai buvo padarytas 2016 m. sausio 20 d., o bylą grąžinus institucijai, bus reikalinga atlikti papildomą tyrimą, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstinas. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str.)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 250 straipsnio 1 punktu, 35 straipsniu teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-19N-56383629-16, kuriuo J. G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį, ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnio įvykio bei sudėties.
Bylą grąžinti organui (pareigūnui), įgaliotam ją nagrinėti ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Administracinės nuobaudos skyrimo terminą byloje pratęsti 1 m. (vieneriems metams), jį skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 20d.
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.