- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-141-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00529-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- E. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5342-759/2021, pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnametės R. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo A. D. nepilnametės dukros išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant uzufrukto teise pinigines lėšas tvarkyti ieškovei. Ieškovė taip pat prašė nustatyti atsakovo A. D. ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką – kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį nuo 15 val. iki 19 val. dukros gyvenamojoje vietoje.
2. Ieškovė paaiškino, jog su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, tačiau nuo 2015 metų gyveno kartu, jiems gimė pirmas vaikas, buvo išsiskyrę ir vėl susitaikė 2018 m., kartu gyveno iki 2021 m. sausio 1 d., o (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė antras vaikas – dukra R. D.. Paaiškino, jog gyvenant kartu, atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėdavo kartais, prie nepilnametės R. D. išlaikymo neprisideda, vaiko nepageidauja prižiūrėti ir jį auklėti, dėl užimtumo darbe nesugebėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto (su vaikais gyvena savo motinos bute, esančiame (duomenys neskelbtini)), gauna vaiko priežiūros išmoką ir kitas socialines išmokas, kurios per mėnesį sudaro apie 400 Eur.
3. Nurodė, jog nepilnamečiam vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga 400 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui – 150 Eur, drabužiams, avalynei – 100 Eur, vaistams, higienos priemonėms – 50 Eur, lavinimo ir mokymo priemonėms, kitos priemonės (įskaitant mokestį darželiui) – 100 Eur. Pažymėjo, kad ieškovės gaunamų pajamų pakanka skirti daliai vaikų išlaidų, tačiau atsakovui priklausančios dalies išlaikyti vaikui ieškovė nėra pajėgi padengti. Paaiškino, kad atsakovas darbingas, yra (duomenys neskelbtini) direktorius, verčiasi automobilių ir automobilių dalių prekyba, todėl turi realią galimybę prisidėti prie dukros išlaikymo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo sutiko tik iš dalies. Nurodė, jog turi du nepilnamečius vaikus: sūnų A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą R. D., gim. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui sūnui A. D., šalys sudarė taikos sutartį, kad nepilnamečiui sūnui atsakovas mokės išlaikymą po 150 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, buvo nustatyta ir bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, tačiau šalims susitaikius ir nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pradžios pradėjus gyventi kartu, atsakovas išlaikymo sūnui nemokėjo, nes ieškovė nereikalavo, kad išlaikymas būtų mokamas, abi šalys bendrai rūpinosi nepilnamečio vaiko poreikiais. (duomenys neskelbtini) gimė dukra ir 2020 metų pabaigoje prasidėjo tarpusavio nesutarimai, todėl 2021 m. vasario mėnesio pradžioje ieškovė su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš gyvenamojo namo.
5. Paaiškino, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas gera valia nuo 2021 m. vasario mėnesio abiem nepilnamečiams vaikams teikė išlaikymą, mokėdamas kiekvienam vaikui po 150 Eur į mėnesį, tačiau ieškovė neleido jam bendrauti su savo vaikais, įvairiais būdais ribojo susitikimus ir trukdė atsakovui, todėl nuo 2021 m. gegužės mėnesio atsakovas nemokėjo išlaikymo tikėdamasis, kad ieškovė pakeis savo nuomonę ir leis jam bendrauti bei matytis su vaikais. Pažymėjo, jog visą gaunamą darbo užmokestį atsakovas naudojo šeimos poreikių tenkinimui, mokėjo už gyvenamojo namo išlaikymą, šildymą ir kitus komunalinius mokesčius. Atsakovas neprieštarauja, kad šalių nepilnametės dukros R. D. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat siekia detalesnės bendravimo su vaiku tvarkos, kad su dukra galėtų matytis savaitgaliais, švenčių ir atostogų dienomis, pasiimant vaiką pas save į namus. Atsakovas nurodė, kad ieškinyje nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra akivaizdžiai padidintos, jo nuomone, vaikui per mėnesį užtektų skirti 300 Eur sumą, nesupranta apie kokias lavinimo ir mokymosi priemones yra nurodyta ieškinyje net 100 Eur per mėnesį, kai dukrai yra tiktai pusantrų metų ir ji dar nelanko nei darželio, nei mokyklos.
6. Atsakovo paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) vadovo pareigose, gaunantis apie 470 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius, jokio nekilnojamojo turto ar vertingo kilnojamojo turto neturi, gyvena jo motinai R. D. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), todėl privalo apmokėti elektros energijos, šilumos ir kitas komunalines išlaidas, be to jam reikalingos lėšos ir pačiam pragyventi. Nurodė, jog yra trijų nepilnamečių vaikų tėvas ir turi pareigą išlaikyti juos visus.
7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog gyvenamosios vietos nustatytas su ieškove atitinka nepilnametės R. D. teises ir teisėtus interesus. Skyriaus specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ieškovė su vaikais gyvena viename kambaryje, kitame kambaryje gyvena E. P. motina R. P., butas yra su visais patogumais, namuose švaru ir tvarkinga, vaiko poreikiai tenkinami tinkamai, yra visi būtiniausi daiktai ir baldai. Taip pat specialistai telefonu bendravo su vaikų tėvu A. D., kuris teigė, kad šiuo metu gyvena su savo mama, kuri yra saviizoliacijoje, todėl apsilankyti ir ištirti šeimos sąlygas nėra galimybės. Tarnyba nurodė, kad ieškovės siūloma minimali bendravimo tvarka prieštarautų geriausiems vaiko interesams, ieškovė neturi galimybių maksimaliai tenkinti dukros visų būtinųjų poreikių. Tarnybos duomenimis, ieškovė šiuo metu oficialiai niekur nedirba, gauna vaiko priežiūros išmoką 214,43 Eur bei išmoką vaikams, atsakovas A. D. dirba (duomenys neskelbtini), draudžiamos pajamos yra 642 Eur. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis ieškovei ir atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, nėra žinoma, kad ieškovė ir atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios turėtų įtakos ieškovės ir atsakovo darbingumui ar galimybei gauti pakankamas pajamas. Atsižvelgdama į ištirtas aplinkybes, tarnyba vertino, jog nepilnametei R. D. prašomas priteisti išlaikymas (200 Eur) atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovės E. P. ieškinio atsakovui A. D. dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui R. D. po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gegužės 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovę nepilnamečio vaiko R. D. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja. Teismas nutraukė civilinę bylą Nr. e2-5342-759/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, priteisė iš atsakovo 126 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, 54 Eur žyminį mokestį ir 5,37 Eur pašto išlaidų. Teismas taip pat patvirtino šalių 2021 m. rugsėjo 8 d. sudarytą taikos sutartį.
8.1. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos, atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti pakanka mažesnės sumos. Pažymėjo, kad atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai, todėl sprendė, kad vaiko poreikių apskaičiavime nurodytos sumos yra atitinkančios ekonominę realybę bei joms pagrįsti nėra reikalingi papildomi įrodymai, taip pat, atkreipė dėmesį į tai, jog išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį bei į tai, kad nereiktų ieškovei kas kiek laiko vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
8.2. Teismas pažymėjo, jog atsakovo argumentai dėl jo sunkios turtinės padėties nepaneigia jo galimybės teikti didesnį negu 150 Eur dydžio išlaikymą. Iš byloje esančių duomenų nenustatė, jog atsakovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, negalėtų dirbti ar susirasti geriau apmokamo ar papildomo darbo savo turtinei padėčiai pagerinti, todėl vertino, jog vienam gyvenančiam atsakovui, lyginant su ieškove, yra sudarytos didesnės galimybės pasididinti savo pajamas dirbant papildomai. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, teismas sprendė, jog 200 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas jo poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovas A. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5342-759/2021 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai R. D., po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gegužės 11 d.) iki dukros R. D. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnametės dukros R. D. išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jos motiną – ieškovę E. P.. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
9.1. Teismas suteikė visiškai nepagrįstą prioritetą ieškovės E. P. pateiktiems paaiškinimams bei jos nurodytoms vaiko išlaikymui reikalingoms sumoms, ignoravo atsakovo teiktus paaiškinimus bei argumentus dėl objektyviai reikalingo išlaikymo dydžio per mėnesį, ieškovės nurodytos vaiko išlaidos buvo akivaizdžiai padidintos ir nepagrįstos, vaiko poreikių skaičiavimai atlikti formaliai ir paviršutiniškai bei neparemti jokiais konkrečiais įrodymais, teismas visiškai nevertino objektyvių ir pagrįstų nepilnametės dukros R. realių poreikių.
9.2. Vaikas lanko darželį, ten jis yra maitinamas, todėl dar papildomai 150 Eur per mėnesį suma vaiko maitinimui būnant namuose yra aiškiai neproporcinga, be to, pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką 5-6 dienas per mėnesį dukra bus su apeliantu, jis pilnai ją išlaikys ir maitins. Nepagrįstos iš akivaizdžiai per didelės teismo išvados po 100 Eur avalynei, lavinimo ir mokymosi priemonėms, teismas savo sprendimo neargumentavo.
9.3. Teismas, nustatydamas nepilnametės dukros poreikių dydį, vadovavosi tiktai ieškovės E. P. paaiškinimais, kuri nei ieškinyje, nei prieduose prie ieškinio, nei teismo posėdžio metu nebuvo pateikusi detalių vaiko poreikių paskaičiavimų, neįvertino, jog ieškovės gaunamos piniginės lėšos po 70 Eur per mėnesį už dukrą iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus taip pat turėjo būti įskaitomos į kasmėnesines vaiko išlaikymo pajamas ir šiai sumai turėjo būti mažintina vaikui reikalingo per mėnesį išlaikymo suma. Nustatant nepilnametės dukros R. poreikių dydį, tiek institucija teikianti išvadą, tiek sprendimą priėmęs teismas, išlaikymo vaikui dydį siejo su minimaliu mėnesiniu atlyginimu, kuris galėjo būti vertinamas tiktai kaip orientacinis kriterijus.
9.4. Teismas privalėjo įvertinti ne tiktai objektyvius nepilnametės dukros poreikius, tačiau privalėjo atsižvelgti ir į tėvų šiuo metu esančią realią turtinę padėtį: gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, išsilavinimą bei galimybę pagal turimą specialybę ir darbo specifiką dirbti kelis darbus. Ieškovės turtinė padėtis nėra ženklai blogesnė už atsakovo, jų gaunamos pajamos yra panašios, jiems pradėjus gyventi skyrium ieškovė E. P. neaišku iš kokių pajamų įsigijo automobilį, nors teisme aiškino, kad jos labai sudėtinga materialinė padėtis, ieškovė turi visas galimybes pradėti dirbti ir gauti pakankamas pajamas, kurios padėtų užtikrinti vaikų ir jos asmeninius poreikius.
9.5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas teikia išlaikymą dar dviem vaikam, todėl sprendimas priteisti iš atsakovo po 200 Eur dydžio materialinį išlaikymą dukrai R. D. yra absoliučiai neproporcingas dabartinei atsakovo turtinei padėčiai, neatitinka realių jo pajamų bei finansinių galimybių, sprendimas negali būti realiai įvykdytas, nes pažeidžia kitų dviejų nepilnamečių atsakovo išlaikomų vaikų interesus.
Atsiliepimas
10. Ieškovė E. P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad:
10.1. Teismas priėmė sprendimą į ateitį, kad būtų užtikrinami vaiko poreikiai vaikui augant, byloje nėra nustatyta, kad ieškovės nurodomi dukros poreikiai nepagrįsti ar padidinti. Teismas pagrįstai vertino, kad išlaikymas 200 eurų per mėnesį nėra per didelis atsakovui, kurio darbo užmokestis priklauso nuo jo paties ir jo motinos, atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuris formaliai yra registruotas jo motinos vardu, jo turtinė padėtis nėra tokia prasta kaip nurodo.
10.2. Ieškovės pajamos yra apie 450 eurų: išmoka vaikams (dviems vaikams) – 214 eurų, vaiko išlaikymo išmoka po 120 eurų kol ieškovė nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, gyvena motinai priklausančiame bute, yra pateikusi prašymą Ukmergės rajono savivaldybei dėl socialinio būsto nuomos, moka komunalinius mokesčius, kurie vasaros metu sudaro apie 70-80 eurų per mėnesį, o žiemos laikotarpiu didesni, dukra lanko vaikų darželį lopšelį, mokestis po 60 eurų per mėnesį, jeigu ji eina pilną darbo dieną, ji privalo būti lavinama, ieškovė pratina ją lankyti darželį, nes planuoja dirbti (įgijo profesinį išsilavinimą, prekybos konsultantės specialybę). Ieškovės automobilis yra būtinas vaikus vežioti į gydymo įstaigas, ugdymo įstaigas ir pagal poreikius, automobilio įsigijimo aplinkybės nėra susijusios su dukros išlaikymo dydžiu.
10.3. Analizuojant vaiko poreikius, nėra jokios galimybės kuriuos nors mažinti, ieškovės nurodomi poreikiai yra realūs, atitinkantys protingumo kriterijų. Vaikui reikalingos kokybiškos lavinamosios prekės, žaislai, kurie kainuoja brangiai. Vaikas privalo gauti visavertį maistą, ne tik patį pigiausią, nėra jokios galimybės kokių nors produktų vaikui neduoti, todėl nėra reikšminga aplinkybė, kad vaikas lankys darželį, ten pavalgys, vakarais ir rytais, išeiginėmis dienomis vaikas taip pat valgo. Vaiko apranga privalo atitikti sezoniškumą, su ta pačia striuke, kelnėmis ir kita apranga ieškovė negali vesti vaiko į lauką, į darželį ir laikyti namuose, vaikas privalo būti tvarkingas, tinkamai aprengtas, prižiūrimas. Ieškovė negali taupyti vaiko sveikatos sąskaita, nes tai neatitiktų vaiko interesų, būtų pažeidžiamos vaiko teisės.
10.4. Apeliantas skaičiuodamas vaiko poreikius drabužiams, avalynei ir kitiems, nepagrindė objektyvių išlaidų dydžio, kuri, jo nuomone, būtų tinkama. Pagal apelianto argumentus ieškovei tektų mažinti tam tikra dalimi visus vaiko poreikius taip suteikiant apelianto interesams prioritetą.
10.5. Apeliantas yra įmonės direktorius ir jam yra ženkliai didesnės galimybės gauti didesnį darbo užmokestį, nei ieškovei dirbant ir prižiūrint du vaikus. Ieškovės laiko galimybės ribotos, nes dalį laiko būtina skirti vaikų pristatymui į ugdymo įstaigas, darbui, vaikų paėmimui iš ugdymo įstaigų, maisto ruošimui, buities darbams ir kt. Ieškovė neturi papildomo laiko papildomoms pajamoms užsidirbti, jai būtina visokeriopa pagalba, materialiai ir tiek padedant vaikų priežiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nuo 2015 metų gyveno kartu, jiems gimė pirmas vaikas, buvo išsiskyrę ir vėl susitaikė 2018 m., kartu gyveno iki 2021 m. vasario. Pirmam bendram vaikui, sūnui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas moka po 150 Eur pagal taikos sutartį, patvirtintą teismo sprendimu. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto (su vaikais gyvena savo motinos bute, esančiame (duomenys neskelbtini)), gauna vaiko priežiūros išmoką 214,43 Eur bei socialines išmokas vaikams, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 400 Eur. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. D. nepilnametės dukros R. D. išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 400 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui – 150 Eur, drabužiams, avalynei – 100 Eur, vaistams, higienos priemonėms – 50 Eur, lavinimo ir mokymo priemonėms, kitos priemonės (įskaitant mokestį darželiui) – 100 Eur.
15. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5342-759/2021, buvo priteistas išlaikymas apelianto nepilnametei dukrai R. D., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
16. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka kas mėnesį dukros išlaikymui teikti po 150 Eur ir nesutinka teikti išlaikymo nepilnametei dukrai 50 Eur daugiau, t. y. 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes ieškovė neįrodė teiginių, kodėl nepilnametės dukros išlaikymui reikia 200 Eur per mėnesį. Apelianto vertinimu, ieškovės nurodytos vaiko išlaidos akivaizdžiai padidintos ir nepagrįstos, vaiko poreikių skaičiavimai atlikti formaliai ir paviršutiniškai bei neparemti jokiais konkrečiais įrodymais, teismas visiškai nevertino objektyvių ir pagrįstų nepilnametės poreikių. Mergaitė lanko darželį, ten maitinama, todėl ieškovės nurodyta 150 Eur per mėnesį suma vaiko maitinimui būnant namuose yra aiškiai neproporcinga, be to, pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką 5-6 dienas per mėnesį dukra bus su apeliantu, jis pilnai ją išlaikys ir maitins. Nepagrįstos ir akivaizdžiai per didelės ieškovės nurodytos išlaidos po 100 Eur avalynei, lavinimo ir mokymosi priemonėms. Byloje nėra detalių vaiko poreikių paskaičiavimų, teismas neįvertino, jog ieškovės gaunamos piniginės lėšos po 70 Eur per mėnesį už dukrą iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus taip pat turėjo būti įskaitomos į kasmėnesines vaiko išlaikymo pajamas ir šiai sumai turėjo būti mažintina vaikui reikalingo išlaikymo suma. Teismas formaliai išlaikymo vaikui dydį siejo su minimaliu mėnesiniu atlyginimu, kuris galėjo būti vertinamas tiktai kaip orientacinis kriterijus. Teismas neatsižvelgė į apelianto pajamas, aplinkybes, kad atsakovas teikia išlaikymą dar dviem vaikams, todėl sprendimas priteisti iš atsakovo po 200 Eur dydžio materialinį išlaikymą dukrai R. D. yra neproporcingas dabartinei atsakovo turtinei padėčiai
17. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, siejamas su vieno mėnesio minimalia alga (MMA). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).
19. Konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo ir skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu (2021 m.) minimali mėnesio alga sudaro 642 Eur, arba 467 Eur – po mokesčių.
20. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad šalių dukros poreikių tenkinimui reikalinga 400 Eur suma, t. y. mažesnė, nei minimalių vaiko poreikio tenkinimui reikalinga suma pagal teismų praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijų. Atmestini apelianto argumentai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie savo išlaidas vaiko išlaikymui, o teismas sutiko su ieškovės nurodyta suma formaliai, remiantis orientaciniu minimalios algos dydžiu.
21. Teismų praktikoje aiškinama, kad tėvų teikiamo išlaikymo tikslas neapsiriboja minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Be to, išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
22. Nurodytos teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, neturi pareigos teikti teismui čekius patvirtinančius visas patirtas išlaidas vaiko maisto produktams, higienos prekėms, drabužiams, avalynei, ir pan. Tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, paaiškinimai bei vaiko poreikių suvestines, lentelės teismų praktikoje pripažįstami tinkama įrodinėjimo priemone. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nuosekliai aiškino, kad gyvena jos motinos bute, todėl nuomos mokesčio nemoka, tačiau moka komunalinius mokesčius, kurie vasaros metu sudaro apie 70-80 eEur per mėnesį, o žiemos laikotarpiu didesni, be to, dukra lanko vaikų darželį lopšelį, mokestis po 60 Eur per mėnesį, t. y. ieškovės nurodyta 400 Eur suma apima ir šias išlaidas.
23. Nors apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl vaiko poreikių nustatymo, tačiau pats argumentų dėl sumos, reikalingos vaiko poreikių tenkinimui, nustatymo ir atitinkamų įrodymų nepateikė, apsiribojo ieškovės pateiktų paaiškinimų ir argumentų kritika. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu neteikė konkrečių paskaičiavimų ar įrodymų koks išlaidų dydis (išlaidos konkrečių poreikių tenkinimui) būtų pagrįstas.
24. Apelianto samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams nepagrįstumą laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinti kritiškai. Apelianto teiginys, kad vaiko maitinimo išlaidoms 150 Eur per mėnesį suma yra per didelė, atsižvelgiant į tai, kad vaikas valgo darželyje, be to, 5-6 dienas per mėnesį būna pas jį, kur maitinamas apelianto sąskaita, yra deklaratyvus, nes teismui nepateikta nei tokių išlaidų paskaičiavimo, nei įrodymų. Taip pat nepagrįstas ir neįrodytas apelianto teiginys, kad vaiko drabužiams, avalynei, lavinimo priemonėms ieškovės nurodytos sumos yra per didelės. Nors ieškovės paaiškinimai apie vaiko poreikiams tenkinti reikalingą sumą nėra labai smulkūs ir tikslūs, tačiau atsižvelgiant į jos paaiškinimus, kad jos nurodyta 400 Eur suma apima ir kitas būtinas vaiko poreikių tenkinimo išlaidas (darželis, komunalinės išlaidos) sprendžiama, kad, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaiko poreikiams tenkinti ir yra proporcingos vaiko tėvų turtinei padėčiai.
25. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama suma – 400 Eur per mėnesį – yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos šalių dukros interesų naudai.
26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas).
27. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo nutartimi, pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
28. Atsižvelgiant į pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos vienam nepilnamečiam vaikui dydį (70 Eur), spręstina, kad šalių dukros poreikių tenkinimui 2021 m. rugsėjo mėn. reikalinga suma sudaro 330 Eur (400-70).
29. Dėl šalių turtinės padėties. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).
30. Bylos duomenimis, ieškovė nedirba, jos pajamos sudaro vaiko priežiūros išmoką 214,43 Eur bei socialines išmokas vaikams, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 400 Eur. Apeliantas nurodė, kad ieškovė iš nežinomų pajamų įsigijo automobilį, tačiau apelianto prielaidos neįrodo, kad ieškovė turėjo ar turi kokį nors papildomų pajamų šaltinį.
31. Apeliantas darbingas, yra (duomenys neskelbtini) direktorius, verčiasi automobilių ir automobilių dalių prekyba, jo draudžiamos pajamos yra 642 Eur (po mokesčių – 467 Eur); (duomenys neskelbtini) akcininkė yra apelianto motina. Apeliantas moka po 150 Eur vyresniajam ieškovės sūnui ir dar vienam vaikui, sutinka mokėti dukrai 150 Eur, t. y. bendrai trijų vaikų išlaikymui apeliantas sutinka mokėti 450 Eur. Apeliantas nurodė, kad jis neturi turto, gyvena motinai priklausančiame name, jį išlaiko motina.
32. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad apeliantas neatskleidė teismui visų savo pajamų, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos įrodymus ir šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta šalių turtinės padėties įrodymų analize ir išvadomis, kad apelianto turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, ir jis objektyviai pajėgus teikti dukrai 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Dėl bylos procesinės baigties.
33. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
35. Netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 150 Eur už atsiliepimo parengimą, jos patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1,3 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.