Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. mušdama nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019-05-25 apie 17.00 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su savo marčia E. G. gim. (duomenys neskelbtini) m. panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, t. y. vieną kartą trenkė kibiru per galvą, dėl ko E. G. padaryti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, odos įbrėžimai kairėje plaštakoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Iš kaltinamosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nukentėjusioji su savo vyru, t. y. kaltinamosios sūnumi viename name gyvena apie 4 metus, todėl, remiantis BK 248 straipsnio 1 dalyje išdėstyta artimųjų giminaičių sąvoka, nukentėjusioji laikytina šeimos nare.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį

Vertindamas BK 39 straipsnio 2 punkte numatytą aplinkybę, teismas pažymi, kad A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veika (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė pripažinti lengvinančia aplinkybe ir numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p., t.y. kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Provokuojančiu paprastai yra laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kuriuo kaltininkas yra sąmoningai skatinamas pradėti prieš jį nusikalstamą veiką – nukentėjusysis įžeidžia kaltininką, panaudoja prieš jį ar jam artimus asmenis smurtą ar kitokius tyčinius veiksmus, sukeliantis kaltininkui emocinę įtampą, formuojantis ar stiprinantis nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Tokie nukentėjusiojo veiksmai neabejotinai išprovokuoja kaltininką ir šis dėl kilusio didelio susijaudinimo įvykdo nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, tikslinga atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Teismas, vertindamas byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad nukentėjusiosios elgesys kaltinamosios atžvilgiu buvo provokuojantis ir jis turėjo įtakos kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai. Kaip nurodė teismo posėdžio metu tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji, įtampa ir konfliktai tarp jų tęsiasi tris metus. Iš byloje esančių SMS žinučių išrašų (b. l. 80-94), siųstų nukentėjusiosios kaltinamajai matyti, kad nukentėjusioji jomis provokavo kaltinamąją nusikalstamos veikos padarymui. SMS žinutėse užfiksuota, kad nukentėjusioji įžeidinėja kaltinamąją, vadina ją necenzūriniais žodžiais, tuo sukeldama kaltinamajai emocinę įtampą. Tokie nukentėjusiosios veiksmai, teismo vertinimu, prieštarauja moralės ir dorovėms principams, pažeidžia kaltinamosios garbę ir orumą ir taip paveikė kaltinamąją nusikalstamos veikos padarymui. Todėl, esant aptartoms aplinkybėms, teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę dar viena lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Taigi, šiuo atveju yra visos formalios sąlygos taikyti BK 39 straipsnį.

Tačiau, vadovaujantis teismų praktika, net ir nustačius BK 39 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą, teismo sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti išsamiai motyvuotas, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-24-895/2017, 2K-383/2013).

Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, yra pagrindas atleisti kaltinamąją A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės. Vertindamas kaltinamosios asmenybę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji praeityje niekada nebuvo teista, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog administracine tvarka nebausta, dirbanti. Kaip pažymėjo ir kaltinamosios gynėjas, ikiteisminio tyrimo metu matėsi, kad dėl savo poelgio labai išgyvena. A. G. kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Kaip buvo minėta ankščiau, nustatytos kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, lengvinančia aplinkybe taip pat pripažintina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant padarytą nusikalstamą veiką pažymėtina, jog tarp anytos ir marčios susiklostė konfliktinė situacija dėl buitinių priežasčių, konfliktai ir įtampa tarp jų buvo apie tris metus. A. G. panaudotas fizinis smurtas (trenkimas su kibiru) jokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nesukėlė, trinktelėjimas nebuvo stiprus ir nesukėlė grėsmės jos sveikatai. Teismo vertinimu, tai buvo emocijų išsiliejimas dėl buvusios įtampos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios ir buvusių nukentėjusiosios provokacijų kaltinamosios atžvilgiu. A. G. paaiškino, kad nesiekė ir nenorėjo nukentėjusiajai padaryti žalos ir šiuo atveju nėra pagrindo jos paaiškinimu netikėti. Šis smurto atvejis buvo pirmas, nors santykiai tarp jų buvo įtempti ilgą laiką. Kaltinamoji labai išgyveno dėl įvykusio konflikto ir fizinio skausmo sukėlimo, atsiprašė nukentėjusiosios, nuoširdžiai dėl to gailėjosi ir tai buvo akivaizdu teisiamojo posėdžio metu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 39 straipsnį ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismo vertinimu, byloje yra pagrindas manyti, jog pats procesas šiuo atveju turi pakankamą baudžiamąjį, auklėjamąjį bei prevencinį poveikį kaltinamajai ir ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės teisingumo principas nebus pažeistas, todėl A. G., vadovaujantis BK 39 straipsnio nuostatomis, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali neišspręsti civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje Nr. 2K-P-429/2007) yra išaiškinta, kaip turi būti sprendžiami baudžiamojoje byloje spręstini klausimai, nustačius teisinio reguliavimo spragą. Išaiškinimai teikti remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją)“. Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai. ???(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012).

Šioje byloje nukentėjusioji yra pareiškusi 5200 Eur civilinį ieškinį (b. l. 73-74). Civiliniame ieškinyje ji nurodė, kad 5000 Eur sudaro neturtinė žala, 200 Eur turtinė žala. Turtinę žalą sudaro prarastos pajamos dėl turėto nedarbingumo pažymėjimo.

Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, nukentėjusioji pateikė duomenis apie turėtą nedarbingumo pažymėjimą nuo 2019-05-27 iki 2019-05-31 (b. l. ). Byloje yra duomenys, kad nukentėjusioji už laikotarpį nuo 2019-05-29 iki 2019-05-31 gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išmoką už turėtą nedarbingumo pažymėjimą (b. l. 77). Taip pat nukentėjusioji pateikė paskaičiavimą, kur nurodė, jog nedarbingumo laikotarpis buvo nuo 2019 m. gegužės mėn. 27 d. iki 31 d. Šiuo laikotarpiu gavo ligos išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos už 3 nedarbingumo dienas, kuri sudarė 66,76 Eur. neatskaičius mokesčių, viso 52,74 Eur atskaičius mokesčius. Už likusias dvi ligos dienas išmoką išmokėjo darbdavys AB Lietuvos paštas, kuri siekė 44, 88 Eur atskaičiavus mokesčius. Viso gegužės mėn. išmokėtas darbo užmokestis siekė 536,73 Eur neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius 355,95 Eur. Darbo užmokestį sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Nuo 2019 m. sausio mėnesio darbdavys pakėlė darbo užmokesčio pastoviąją dalį iki 650 Eur. Kintamąją dalį sudaro skiriami regioniniai priedai už išduotus draudimus, kreditus ir kitas klientams parduotas paslaugas. Dėl kintamos darbo užmokesčio dalies darbo užmokestis kiekvieną mėnesį yra kitoks ir po 2019 m. sausio mėn. svyruoja nuo 726 Eur iki 770 Eur neatskaičius mokesčių. 2019 m. gegužės mėn. dėl įvykdyto smurto artimoje aplinkoje ir priverstinai paimto nedarbingumo gavo tik 536,73 Eur neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius 355,95 Eur, ko pasėkoje prarado 233,27 Eur darbo užmokesčio. Taip pat sužalojimams gydyto pirko specialius tepalus, kurių suma siekė 14.28 Eur.

2019 m. gegužės 31 d. pasibaigus nedarbingumui sužalojimai vis dar nebuvo pakankamai sugiję, ko pasėkoje negalėjo tęsti darbo su klientais ir ketino prasitęsti nedarbingumą. Tačiau kaip tik tuo metu sunkiai susirgo vaikas ir reikėjo gultis su juo į ligoninę. Teko pasirinkti nedarbingumą dėl vaiko ligos. Tuo metu gulėdama su vaiku ligoninėje toliau gydė jai nuo smurto padarytus sužeidimus. Nedarbingumas tęsėsi nuo 2019 m. birželio 3 d. iki. 7 d. Šiuo laikotarpiu gavo ligos išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kuri siekė 128, 88 Eur neatskaičius mokesčių, 101,82 Eur atskaičiavus mokesčius. Darbdavys AB „(duomenys neskelbtini)“ už 2019 m. birželio mėn. sumokėjo darbo užmokestį, kuris siekė 632,57 Eur, neatskaičius mokesčių, 439,31 Eur atskaičiavus mokesčius. Todėl viso birželio mėnesį dėl panaudoto smurto artimoje aplinkoje neteko 137,43 Eur neatskaičius mokesčių. Iš viso dėl smurto artimoje aplinkoje netektos pajamos 2019 m. gegužės mėn. sudarė 233,27 Eur neatskaičius mokesčių, o 2019 m. birželio mėn. sudarė 137,43 Eur neatskaičius mokesčių, išlaidos vaistams sudarė 14.28 Eur. Todėl iš viso dėl smurto artimoje aplinkoje patirta turtinė žala sudarė 384,98 Eur.

Dėl civilinio ieškinio reikalavimo sumos padidinimo nei prokurorė, nei kaltinamoji ar jos gynėjas, susipažinę su pateiktu nukentėjusiosios prašymu (pavadintu Dėl detalaus paskaičiavimo dėl turtinės žalos priteisimo) po įrodymų atnaujinimo teismo posėdyje nereiškė prieštaravimų.

Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Negautų pajamų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui.

Nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl 384,98 Eur turtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies.

Pirmiausia pažymėtina, jog ir pati nukentėjusioji neneigė, kad jos nedarbingumo laikotarpis susidėjo iš dviejų dalių – dėl jos pačios nedarbingumo dėl traumos ir vaiko slaugos. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Šiuo atveju priežastinio ryšio tarp nusikalstamos veikos, kurią padarė kaltinamoji ir nedarbingumo dėl vaiko slaugos nėra, nes jokių įrodymų, kad ji vaiko slaugos metu taip pat buvo nedarbinga, į bylą nėra pateikta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji yra ištekėjusi, gyvena kartu su sutuoktiniu ir vaiko tėvu, todėl, tuo atveju jei ji būtų nedarbinga, vaiko tėvas turėjo galimybę slaugyti vaiką, o duomenų, kad jis to padaryti negalėjo, teismui nėra pateikta. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusioji galėjo slaugyti vaiką, dėl to turėjo nedarbingumo pažymėjimą, objektyvių įrodymų, kad ji laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 7 d. buvo nedarbinga dar ir dėl nusikalstama veika padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, byloje nėra. Todėl už šį laikotarpį nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 7 d. prašomas priteisti žalos atlyginimas – 137,43 Eur nepriteistinas. Taip pat nepriteistina 14.28 Eur suma už vaistus, nes nukentėjusioji nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Nors nukentėjusiosios pateiktame Sprendime dėl teisės į ligos išmoką nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 31 d. buvo nedarbinga dėl nelaimingo atsitikimo byloje, tačiau šis laikotarpis sutampa su nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, o iš fotonuotraukų matyti sužalojimai ant nukentėjusios veido, todėl teismui nekyla abejonių dėl nekentėjusiosios nedarbingumo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 31 d. priežasties. Minėta, kad nukentėjusioji nurodė už gegužės mėnesį netekusi 233,27 Eur darbo užmokesčio. Kadangi šiame nuosprendyje jau konstatuoja, kad nukentėjusiosios elgesys kaltinamosios atžvilgiu buvo provokuojantis ir jis turėjo įtakos kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, todėl prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 150 EUR.

Neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia tuo, kad yra jaučiamas stresas, įtampa, nes kaltinamoji gyvena visai šalia, bendrame name, tad vis reikia matytis, jaučiami įžeidinėjimai, pažeminimai, bemiegės naktys, be to jaučia bendravimo sumažėjimą, reputacijos ir orumo sumažėjimą.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai E. G. neturtinė žala kilo dėl neteisėtais kaltinamosios veiksmais panaudotų fizinių veiksmų, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusioji nurodė jog dėl šių veiksmų ji patyrė stresą, įtampą, reputacijos ir orumo sumažėjimą. Tačiau, teismo vertinimu prašoma priteisti 5000 EUR suma kaip kompensacija už šiuos patirtus nepatogumus, yra pernelyg didelė. Tą teismo posėdyje pripažino ir pati nukentėjusioji E. G.; valstybinis kaltintojas taip pat prašė mažinti priteistiną neturtinės žalos sumą. Jokių duomenų dėl neigiamų E. G. sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, byloje nenustatyta. Tai, kad nukentėjusioji jaučia stresą, įtampą, nes kaltinamoji gyvena visai šalia, bendrame name, neturėjo įtakos neturtinei žalai atsirasti, nes būstas yra ne nukentėjusiosios, o kaltinamosios ir jos senyvo amžiaus artimųjų giminaičių (motinos), kuriais ji rūpinasi; nukentėjusioji pati paaiškino, kad gyvena sutuoktinio močiutei priklausančiame būste, taigi, jai nėra jokių kliūčių gyventi atskirai nuo kaltinamosios.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Minėta, kad teismas jau konstatavo, kad nukentėjusiosios elgesys kaltinamosios atžvilgiu buvo provokuojantis ir jis turėjo įtakos kaltinamosios veiksmams, todėl, įvertinus visas aptartas aplinkybes, prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 150 EUR.

Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Plastikinis kibiras, saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip nusikalstamos veikos menkavertis įrankis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).

2) CD diskas su BPC garso ir įvykio vietos vaizdo įrašais – paliktinas saugoti prie bylos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paskelbus nuosprendį panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 39 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskelbus nuosprendį, panaikinti A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. G. iš kaltinamosios A. G. priteisti 150 EUR turtinės žalos ir 150 EUR neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 300 EUR. Kitoje dalyje E. G. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Plastikinį kibirą, saugomą Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip nusikalstamos veikos menkavertį įrankį.

2) CD diską su BPC garso ir įvykio vietos vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamajai, kad jai per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jai per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.