Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), iki įkalinimo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2010 m. balandžio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnį, paskiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) 2012 m. gruodžio 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, paskiriant 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2016 m. liepos 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4) 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) 2018 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

32) 2025 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-677-1034/2025) pagal BK 178 straipsnio 5 dal, paskiriant 30 parų arešto bausmę (neįsiteisėjęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. A. B., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 21.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, šalia pagrindinių laiptinės įėjimo–išėjimo durų, turėdamas tikslą panaudojant fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, iš nugaros pastūmė J. B., dėl ko ji nugriuvo ir atsitrenkė veidu į laiptus, bei iš jos rankos išplėšė J. B. priklausančią baltos spalvos rankinę, kurioje buvo piniginė su asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 110 Eur grynųjų pinigų, banko kortelė „Luminor“, 2 vnt. lojalumo kortelių, ir su pagrobta baltos spalvos rankine pasišalino nežinoma kryptimi, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą 110 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykis galėjo būti rugsėjo mėnesį, apie 20.00–21.00 val. lauke, (duomenys neskelbtini) gatvėje, sutiko moterį, kurią matė pirmą kartą, ji paprašė nuvesti ją į parduotuvę, kalbėjo rusų kalba. Kartu nuėjo į parduotuvę „Maxima“, ten ji pirko varškę, pieną. Senutė dešinėje rankoje nešėsi rankinuką, kairėje – pirkinius. Užėjus į laiptinę iš nugaros pastūmė šią moterį, išplėšė rankinuką ir pabėgo, matė, kaip ji prisėdo ant laiptų, gal nukrito, sužalojimų ant nukentėjusiosios veido nematė. Prieš tai nieko jai nesakė, senutė jo nieko neklausė. Rankinuką paliko prie laiptinės, iš jo paėmė pinigus ir pabėgo. Sutinka, kad piniginėje buvo 110 Eur. Tuo metu vartojo narkotikus, jiems reikėjo pinigų. Dabar kelis mėnesius nevartoja, gydosi. Savo elgesį vertina neigiamai, labai gailisi, pirmą kartą gyvenime padarė tokią „nesąmonę“.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

4. Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 21.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo prie namo, prie jo priėjusi moteris paprašė, kad palydėtų ją į parduotuvę, nes bijojo eiti viena. Jis sutiko ir kartu nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, moteris apsipirko, susimokėjo, jis ją palydėjo iki jos namų. Užėjus į laiptinę jis patraukė už jos rankinuko, išplėšė jį iš rankų ir pabėgo. Moters jis nemušė, nestūmė, tik pavogė jos rankinuką, kuriame buvo 25 Eur ir kažkokios kortelės. Rankinuką išmetė. Labai gailisi (t. 1, b. l. 115–117, 120–122, 123–124).

5. Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 20.45 val., išėjo iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, šalia pagrindinių laiptinės įėjimo–išėjimo durų, sutiko nepažįstamą jaunuolį vardu S. (liekno kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkėjo šviesius džinsus, šviesų džemperį, šviesią kepurę, bendravo rusų kalba). Daugiau jo duomenų nežino. Tuo metu buvo tamsu, kieme lakstė šunys, todėl ji vyro paprašė ją palydėti į parduotuvę „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). Vyras sutiko. Apsipirkus jis ją palydėjo iki laiptinės durų, ketino eiti namo, tačiau staiga pajuto stūmimą iš nugaros, neišlaikiusi pusiausvyros krito šonu ant laiptinės grindų, jai nukritus vyras išplėšė iš rankų baltos spalvos rankinę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 110 Eur grynųjų pinigų, banko kortelė „Luminor“, 2 vnt. lojalumo kortelių, ir pasišalino nežinoma kryptimi. Krisdama pajuto didelį fizinį skausmą galvos, kairiojo peties, kairiojo šono, nugaros srityse ir pradėjo šaukti. Išgirdusi triukšmą išbėgo kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė ją gulinčią ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė ją į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – RVUL), ten nustatė krūtinės ląstos sumušimą (t. 1, b. l. 15–23, 27–29).

6. Liudytoja L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 23.00 val., su dukra ruošėsi miegoti ir išgirdo stiprų garsą, lyg kažkas kažką trenktų. Priėjusi prie durų, pro akutę pamatė kažką gulintį. Atidarius duris pamatė, kad tai kaimynė J. Ji iš karto paskambino Nr. 112 ir iškvietė pagalbą. J. jai pasakė, kad ją lydėjo kažkoks vaikinas, prisistatęs S. vardu, iš parduotuvės „Maxima“ iki namų, padėjo nunešti pirkinių maišą iki laiptinės durų, tuomet ją pastūmė ir atėmė jos rankinę (t. 1, b. l. 79–81).

7. Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie mamos užpuolimą sužinojo iš brolio N. (N.) B., kartu nuvažiavo į Lazdynų ligoninės priimamąjį. Gydytojai suleido mamai vaistų nuo skausmo, nes ji skundėsi, kad skauda krūtinės ląstos srityje, šlubavo. Ji sakė, kad vyras, kuris ją apiplėšė, ją pastūmė ir ji nugriuvo. Kiek pinigų tą dieną turėjo mama, nežino. Kai gydytojai išleido mamą namo, prie kairės akies matėsi mėlynė. Jos nevežė į teismo medicinos ekspertizės įstaigą sužalojimams užfiksuoti (t. 1, b. l. 84–87).

8. 2024 m. rugsėjo 5 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 21.14 val. J. B., adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, pacientė skundėsi sumušimu šonkaulių srityje, teigė, kad ją nepažįstamas vyras pastūmė „ant laiptinės“. J. B. nustatytas krūtinės ląstos minkštųjų audinių sužalojimas ir skausmas, preliminariai diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas (t. 1, b. l. 89–90).

9. 2024 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus pro įėjimo duris matyti laiptinė, kairėje pusėje – siena, dešinėje pusėje – metalinės pašto dėžutės, tiesiai įrengti 7 pakopų laiptai, vedantys į pirmą aukštą (t. 1, b. l. 15–23).

10. 2024 m. rugsėjo 18 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas šviesios spalvos rankinukas. Pagrindinis rankinuko skyrius yra atidarytas, jame, be kita ko, yra mėlynos spalvos piniginė, „Luminor“ banko vizitinė kortelė, ant kurios užrašyti PIN kodai. Piniginėje yra „Camelia“ vaistinės nuolaidų kortelė, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota E. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ir 4,04 Eur grynųjų pinigų (t. 1, b. l. 69–76).

11. 2024 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), pateikti vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „Camera 17 2024-09-05 21-01-27_837“, matyti parduotuvės kasos, prie kurių stovi vyras, dėvintis pilkos spalvos kepurę, megztinį, šviesias kelnes su užrašais, užsidėjęs juodos spalvos rankinę per petį, pilkos spalvos kuprinę, kartu su tamsių plaukų moterimi, dėvinčia dryžuotą palaidinę. Moteris išsitraukia piniginę, sumoka už prekes, susitvarko grąžą, susideda į šviesios spalvos rankinę ir nešdamasi ją, įsikibusi vyrui į dešinę ranką išeina iš parduotuvės (t. 1, b. l. 96–100).

12. 2024 m. spalio 22 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Iš garso įrašo, pavadinimu „BPC skambučio įrašas ( (duomenys neskelbtini) skambučio pradžia 2024-09-05 21:09:54 )“, turinio matyti, kad asmuo praneša, jog adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų moteris nugriuvo laiptinėje, pastarosios teigimu, vyras ją pastūmė ir iš jos pavogė rankinę, reikalinga greitoji medicinos pagalba ir policija (t. 1, b. l. 92–93).

13. 2024 m. rugsėjo 5 d. RVUL E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymas (gydytojas ortopedas traumatologas), iš kurio matyti, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. 22.05 val. J. B. atvyko į ligoninę su greitąja medicinos pagalba, nurodė, kad buvo pastumta nepažįstamo asmens, apvogta, susimušė krūtinės ląstą ir galvą, nustatyta diagnozė: S20.2 Krūtinės ląstos sumušimas (t. 1, b. l. 66).

14. 2024 m. spalio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. p3484/2024(01), iš kurios matyti, kad J. B. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir pilvo sienos kairėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais iki 2024 m. rugsėjo 9 d. ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokių sužalojimų padarymo metu gali būti jaučiamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 56–58).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

15. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje pažymima, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-648/2017).

16. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. B., panaudodamas fizinį smurtą, t. y. iš nugaros pastumdamas nukentėjusiąją, pagrobė jai priklausantį turtą. Kaltinamasis apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, kad įvykio dieną nukentėjusiosios paprašytas kartu nuėjo į parduotuvę, grįžus iš jos laiptinėje nukentėjusiąją pastūmė, išplėšė jos rankoje laikytą rankinuką, kuriame buvo kortelės ir 110 Eur grynųjų pinigų, paėmė grynuosius pinigus, o rankinuką paliko prie laiptinės ir pabėgo. Kaltinamojo teigimu, jis matė, kaip po jo veiksmų nukentėjusioji prisėdo ant laiptų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė tas pačias faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tik nepripažino fizinio smurto panaudojimo fakto ir nesutiko su pagrobta grynųjų pinigų suma. Tai, kad A. B., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajai J. B. priklausantį turtą, patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kad kaltinamasis, palydėjęs ją iki parduotuvės ir atgal iki laiptinės durų, pastūmė ją iš nugaros, o ji, neišlaikiusi pusiausvyros, krito ant laiptinės grindų, jai nukritus jis išplėšė iš jos rankų baltos spalvos rankinę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 110 Eur grynųjų pinigų, banko kortelė „Luminor“, 2 vnt. lojalumo kortelių, ir pasišalino nežinoma kryptimi, kaimynė jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi krisdama pajuto fizinį skausmą galvos, kairiojo peties, kairiojo šono, nugaros srityse. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta kaimynė L. Ž. patvirtino, kad būdama namuose išgirdo stiprų garsą, o atidariusi savo buto duris pamatė laiptinėje gulinčią J. B., kuri papasakojo, kad ją iš parduotuvės iki laiptinės durų lydėjo kažkoks vaikinas, prisistatęs S. vardu, kuris ją pastūmė ir atėmė jos rankinę. Tokias aplinkybes liudytoja nurodė ir skambindama Bendruoju pagalbos telefonu. Nukentėjusiosios sūnus V. B. taip pat nurodė, kad mama pasakojo analogiškas aplinkybes, t. y. kad apiplėšęs vyras ją pastūmė ir ji nugriuvo, liudytojo teigimu, mama skundėsi skausmu krūtinės ląstoje, šlubavo, po jos kaire akimi buvo kraujosruva. Įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kur tiksliai įvyko nukentėjusiosios apiplėšimas. Pašaliniai asmenys netoli nusikaltimo padarymo vietos rado kaltinamojo pagrobtą šviesios spalvos rankinę, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta ir joje rasta mėlynos spalvos piniginė su „Camelia“ vaistinės nuolaidų kortele, nukentėjusiosios asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei smulkiais grynaisiais pinigais, taip pat „Luminor“ banko vizitinė kortelė, ant kurios užrašyti PIN kodai. Iš parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), pateikto vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji prieš įvykį iš tiesų buvo šioje parduotuvėje ir J. B. su savimi turėjo vėliau kaltinamojo pagrobtą ir ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtą šviesios spalvos rankinę. Specialisto išvada ir byloje esantys medicininiai dokumentai (greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė bei ambulatorinio apsilankymo aprašymas) patvirtina, kad nukentėjusiajai J. B. po įvykio buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir pilvo sienos kairėje, kas specialisto įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu, o medicinos specialistams iš karto po įvykio nukentėjusioji nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes – buvo pastumta vyro, iš jos pavogta rankinė. Taigi aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jais vadovaudamasis teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. B., panaudodamas fizinę jėgą, iš nugaros pastūmė J. B., dėl ko ji nugriuvo ir atsitrenkė veidu į laiptus, bei iš jos rankos išplėšė jai priklausančią baltos spalvos rankinę, kurioje buvo piniginė su asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 110 Eur grynųjų pinigų, banko kortelė „Luminor“, 2 vnt. lojalumo kortelių, ir su pagrobta rankine pasišalino nežinoma kryptimi, t. y. A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

17. Tai, kad kaltinamasis, ketindamas įgyti svetimą turtą panaudojo fizinį smurtą pastumdamas nukentėjusiąją, taip atimdamas jai galimybę pasipriešinti, išplėšė jos rankoje laikytą rankinę, pagrobtą turtą panaudojo narkotinėms medžiagoms įsigyti, parodo, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

18. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

19. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. B. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir į asmens sveikatą, veikė tiesiogine tyčia. Šiuo atveju nukentėjusioji dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto nukrito ant laiptų ir buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Ji civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškė. Iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo kaltinamasis A. B. buvo teistas 16 kartų, po nusikaltimo padarymo yra nuteistas dar 10 kartų (ir dar 6 teismo sprendimai neįsiteisėję), BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Per pastaruosius vienerius metus jis eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Teisiamojo posėdžio metu A. B. nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymą lėmė pinigų stygius narkotinėms medžiagoms įsigyti, bylos duomenimis, veikos padarymo metu kaltinamasis nedirbo, oficialiai dirbo iki 2024 m. kovo 4 d., jis yra nevedęs, turi vieną (duomenys neskelbtini) vaiką. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad kaltinamasis nuolat daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (taip pat ir administracinius nusižengimus), tai yra jo pajamų šaltinis, nors ne kartą yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, jam įprasto neteisėto gyvenimo būdo nekeičia, išvadų nedaro ir vėl nusikalsta. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, įvertinus visa tai, kas išdėstyta, yra pagrindas A. B. pripažinti recidyvistu, kas laikytina ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo teigimu, jis jau du mėnesius nevartoja narkotinių medžiagų, gydosi, ką teismas vertina teigiamai, vis tik gydymasis nuo priklausomybės yra ilgalaikis procesas ir kalbėti apie šio proceso rezultatus dar anksti. Taigi manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti A. B. skyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant lygų 2 metams. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. B. skirtina galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas

1. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 3 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-01420 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 125 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį A. B. ginant advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei.

2. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, pagal šio straipsnio 2 dalį teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

3. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. B. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, buvo paskirtas dėl to, kad jis bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo su laisvės atėmimu susijusią bausmę, taigi, be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.

4. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu nedirbo, atlikinėjo su laisvės atėmimu susijusią bausmę, padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, siekdamas gauti lėšų draudžiamų medžiagų vartojimui, kas leidžia spręsti apie jo sunkią turtinę padėtį. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. B. nepriteistinos.

VI. Kiti klausimai

20. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 24 d.) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

21. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į A. B. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. spalio 3 d. 12.03 val. iki 2024 m. spalio 4 d. 10.34 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

22. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – laikmena su vaizdo įrašais – paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. (A. B.) paskirti galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į A. B. (A. B.) paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 3 d. 12.03 val. iki 2024 m. spalio 4 d. 10.34 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. B. (A. B.) atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Pripažinti A. B. (A. B.) recidyvistu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. B. (A. B.) nepriteisti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. (A. B.) paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.