Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinius kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 20 parų arešto;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį 28 parų arešto;

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – 30 parų arešto;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – 28 paroms arešto;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį galutine subendrinta bausme – 45 paroms arešto;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – 30 parų arešto;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – 30 parų arešto;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – 30 parų arešto;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 20 parų arešto (neįsiteisėjęs);

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – 30 parų arešto (neįsiteisėjęs);

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį galutine bausme – 30 parų arešto (neįsiteisėjęs);

14. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams (neįsiteisėjęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Dėl bausmių skyrimo T. B. ir A. B.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas kaltinamajam T. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei), į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis, anksčiau teistas daug kartų, daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 31-55), duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad galima teigti, jog nusikalstamos veikos yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo būdas. Kaltinamasis, kaip minėta aukščiau, teistas ne kartą, iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis. Įvertinus šių aplinkybių visumą BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas atitinkantis sankcijoje numatytos bausmės dydžio maksimumą. Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad T. B. atžvilgiu priimti kiti procesiniai sprendimai ne visi yra įsiteisėję, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrinama su minėtais procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei), į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau daug kartų teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 103-126), duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė.

Nors kaltinamojo gynėja prašė A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi, teismas šiuos argumentus atmeta. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – egzistavimas konstatuojamas tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teismas nustatė, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, nuosekliai neigė veikęs kartu su T. B., kaltę pripažino visiškai tik teisminio nagrinėjimo metu, teisiamajame posėdyje kaltę pripažino formaliai, skubino bylą nagrinėjantį teisėją, taigi iš esmės jokių jo gailesčio apraiškų nematyti. Be to, kaltinamasis neatlygino padarytos žalos ir dėl to nedėjo jokių pastangų, todėl tik formalus nurodymas, jog jis gailisi, įvertinus ir tai, jog sistemingai ir nuosekliai daro nusikalstamas veikas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti šios baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo. Taigi, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja A. B. atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jis nuoširdžiai nesigaili.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad bausmės tikslai kaltinamojo A. B. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant lygų šios bausmės rūšies maksimumui. Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. atžvilgiu priimti kiti procesiniai sprendimai ne visi yra įsiteisėję, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrinama su minėtais procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.

Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – pareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 240,56 Eur turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji T. B., A. B. pripažino jiems pareikštą civilinį ieškinį, tai, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, padaryta bendrais kaltinamųjų T. B., A. B. veiksmais, turtinė žala priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl 91,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam A. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Kaltinamojo gynėjos dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Teismas nustatė, kad kaltinamojo A. B. turtinė padėtis nėra gera. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. B. netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti T. B. areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo momento.

T. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti A. B. areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo momento.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Visiškai tenkinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš T. B. ir A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 240,56 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų ir penkiasdešimt šešis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. Ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninio pašto adresas info@kaunoti.lt).

4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, laisvės atėmimo vietų įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.