Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendraieškių O. A., A. R. ir S. A. bei bendraatsakės Ž. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal bendraieškių O. A., A. R. ir S. A. patikslintą ieškinį bendraatsakėms Ž. V. ir J. D. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Neris“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Žirmūnų būstas“), akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, išvadą teikianti institucija byloje – Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bendraieškiai O. A., A. R. ir S. A. (toliau – bendraieškiai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš bendraatsakių Ž. V. ir J. D. (toliau – bendraatsakės) 8 185,63 Eur turtinės žalos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad bendraieškei O. A. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas), kuriame ji gyvena su sūnaus šeima – bendraieškiais S. A., A. R. bei jų dviem mažamečiais vaikais. 2015 metų pradžioje bute ėmė jaustis drėgmė ir fekalinės kanalizacijos kvapas; 2015 metų balandžio mėnesį pastebėta sudrėkusi buto siena bei perdanga, esančios tarp buto koridoriaus ir tualeto; apie šią situaciją ieškovė 2015 m. balandžio 21 d. informavo trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Žirmūnų būstas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Mano būstas Neris“), kuri 2015 m. vasario 19 d. surašytame apžiūros akte nustatė, jog dėl virš šio buto esančiame bute Nr. 7 į sumažinto diametro stovą pajungtų prietaisų (unitazo, dušo ir kriauklės) nuolatos užsikemša buitinių nuotekų stovas; neteisėtai 110 mm diametro kanalizacija iš bendraatsakių butų Nr. 3 ir Nr. 7 yra pajungta į 50 mm diametro stovą; nepastatyti smulkintuvai. Bendraieškių pasamdytas specialistas 2015 m. rugsėjo 17 d. drėkstančių buto sienų, perdangos apžiūros akte užfiksavo pasikartojančio užliejimo padarytą žalą, o antstolis D. K. 2015 m. rugsėjo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo neaiškios kilmės skysčio padarytus pažeidimus ant grindų, lubų, sienų ir baldų. Bendraieškė O. A. teigė niekada nedraudusi keisti jos bute esančio bendro naudojimo vamzdžio, tačiau kai namo gyventojai nesutiko to daryti bendromis lėšomis, nes šis vamzdis reikalingas tik bendraatsakių reikmėms, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žirmūnų būstas“ 2016 metų vasario mėnesį butui Nr. 7 skirtą vamzdyną pratiesė per bendraieškės O. A. buto kamino kanalą.

3. Bendraieškiai S. A. ir A. R., sumažinę ieškinio sumą, prašė bendraieškiui S. A. priteisti 2 800,00 Eur už 8 mėnesių kito buto nuomą, o bendraieškei A. R. – 1 750,00 Eur už 5 mėnesių, į kurį pastarieji buvo priversti išsikelti su mažamečiais vaikais dėl antisanitarinių sąlygų. Paaiškino, kad nuomos sutartis buvo sudaryta su buto savininko dukra; nuostoliai už nuomos mokestį paskaičiuoti pagal analogiško buto nuomos vidutinę 350,00 Eur per mėnesį kainą. Bendraieškiai S. A. ir A. R. nurodė gyvenę bute iki jo užliejimo nuo 2014 metų, ką patvirtina ir tai, kad vaikai ėjo į darželį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje bei buvo registruoti pagal gyvenamąją vietą priskirtoje gydymo įstaigoje. Bendraieškio S. A. turimas namas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nėra tinkamas gyventi.

4. Bendraieškė O. A. teigė patyrusi 2 771,96 Eur dydžio buto atstatymo kaštus, paskaičiuotus pagal UAB „Projektana“ ir M. A. statybos darbų sąmatų vidurkį bei 230,00 Eur už sugadintus rūbus, patalynę, baldus.

5. Bendraieškiai nurodė nebepalaikantys ieškinio faktinio pagrindo dalyje dėl remonto darbais padarytų nuostolių, kuomet per bendraieškės O. A. butui priklausantį dūmtraukį buvo pravestas butui Nr. 7 skirtas vamzdynas, šias aplinkybes nagrinėjant kitoje civilinėje byloje.

6. Bendraatsakė Ž. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendraieškė O. A. butą įsigijo tik 2015 m. kovo 17 d., nors teigė, kad dar 2015 metų pradžioje buto siena pradėjo drėkti. Bendraieškė O. A. atsisakė įsileisti į butą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Žirmūnų būstas“ atstovus, nustačiusius, kad jos bute būtina atlikti vamzdynų, priskirtų bendrai namo inžinerijai, remontą, kuriuos neteisėtai ji sienoje plytelėmis uždengusi, ir neleido atlikti remonto. Bendraieškiai raštu nesikreipė į bendraatsakę Ž. V. dėl padarytos žalos, o į specialistą kreipėsi tik praėjus 5 mėnesiams po pastebėtų drėkstančių sienų. Faktas, kad 110 mm vamzdis pajungtas į 50 mm vamzdį, užliejimo priežasties neįrodo. Toks pajungimas padarytas bei užliejimas atsiradęs dėl pačios bendraieškės O. A. kaltės, kuomet ji neleido remontuoti namo bendrojo vamzdyno. Bendraieškių pateikta nuomos sutartis neįrodo nuomos fakto, nes butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nuosavybės teise nepriklauso L. P., su kuria buvo sudaryta nuomos sutartis, ji neįregistruota, be to, sudaryta 2015 metų rugpjūčio mėnesį, kai į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą kreiptasi 2015 m. rugsėjo 15 d., jau išsikrausčius į nuomojamą butą. Pažymėjo, jog nėra aišku iš kur paimtus mėginius bendraieškis S. A. pristatęs į tyrimų centrą. Tuo tarpu lokalinėje sąmatoje nurodytos remontuotinos patalpos 2-6, 2-1, 2-3, tačiau nepaaiškinta, kokios tai patalpos, kokia žala padaryta jose, atliekų deklaracijoje neįvardytas konkretus turtas ir kokiomis aplinkybėmis jis buvęs sugadintas.

7. Bendraatsakė J. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendraieškė O. A. nepateikė įrodymų, jog drėgmės į jos butą prasiskverbimo priežastis yra bendraatsakės J. D. bute. Žala bendraieškiams kilo dėl bendrų inžinerinių sistemų – nuotekų vamzdžio – nusidėvėjimo ir galimai netinkamo įrengimo, kuomet bendraieškės O. A. uždengė vamzdį plytelėmis ir neleido trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Žirmūnų būstas“ atlikti nuotekų šalinimo vamzdžio remonto. Pažymėjo, kad bendraieškiai nepaaiškinę, kokią žalą padarė byranti siena, o kokią – užliejimas; neaišku, kodėl lokalinėje sąmatoje nurodytas 3 durų keitimas, kai žala padaryta tik sanitariniame mazge; įvardinami grindų taisymo darbai, nors žala grindims neužfiksuota; numatoma keisti santechniką, kuriai taip pat jokie pažeidimai neužfiksuoti; įtrauktos statybvietės išlaidos, kurios buto remonto metu nėra patiriamos. Bendraatsakės J. D. teigimu, dėl patirtų nuostolių kalta ir pati bendraieškė O. A., nes iki pat 2016 metų vidurio neinformavo bendraatsakių apie jos bute nuo 2015 metų pradžios drėkstančias sienas. Bendraieškiai S. A. ir A. R. bute negyveno, todėl jų patirti nuostoliai dėl nuomos nesusiję su drėkstančioms sienoms padaryta žala. Kadangi bute gyvenamąją vietą bendraieškė A. R. su vaikais deklaravo tik 2016 m. balandžio 1 d., tai reiškia, kad ir į butą jie įsikėlė tik po to, kai jame jau jautėsi drėgmė, todėl išsikėlimui iš buto negalėjo daryti įtakos drėgmė. Bendraieškis S. A. gyvenamąją vietą yra deklaravęs jam priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, todėl neaišku, kodėl šeima, turėdama gyvenamąsias patalpas, nuomojosi butą, be to, bendraieškiai S. A. ir A. R. į nuomojamą butą išsikraustė anksčiau negu kreipėsi į tyrimų centrą.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano būstas Neris“ (buvęs pavadinimas – UAB „Žirmūnų būstas“) atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Bendraieškės O. A. bute pajungtas atskiras nuotekų vamzdynas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Mano būstas Neris“ 2015 m. kovo 25 d. įspėjimu informavo bendraieškę O. A., jog jos bute būtina atlikti buitinių nuotekų vamzdyno remontą, nes, remiantis 2015 m. vasario 19 d. apžiūros duomenimis, bute Nr. 7 nuolat užsikemša buitinių nuotekų stovas, paslėptas bendraieškės O. A. buto sienoje ir uždengtas apdaila, tačiau ji sienos nesutiko ardyti. Kadangi bendraieškę O. A. 2015 m. gegužės 6 d. pakartotinai informavus apie nuotekų vamzdyno remontą, pastaroji sąlygų remontui nesudarė, buvo nuspręsta įrengti nuotekų vamzdyną apeinant jos butą. Bendraieškei O. A. uždengus nuotekų vamzdynus ir neleidus atlikti jų remonto darbų, buvo pažeisti imperatyvus reikalavimai, už kurių nevykdymą bendraieškei O. A. gali kilti administracinė atsakomybė.

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašė jo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad su bendraieške O. A. buvo sudaryta buto draudimo sutartis, draudimo laikotarpis nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. balandžio 6 d., tačiau nuostoliams atsiradus iki draudimo sutarties įsigaliojimo, įvykis pripažintas nedraudiminiu.

10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ABD „Gjensidige“ atsiliepime ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. buvo apdrausta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Žirmūnų būstas“ bendroji civilinė atsakomybė, tačiau įvykis nelaikomas draudžiamuoju, draudėjai nesuteikus draudikui visos būtinos informacijos. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ABD „Gjensidige“ palaiko bendraatsakių poziciją, jog žala kilo dėl bendraieškės O. A. veiksmų, neleidus ardyti apdailos, po kuria paslėptas bendrojo naudojimo vamzdis. Tuo tarpu vertinant bendraieškių nuostolius, turėjo būti paskaičiuotas medžiagų nusidėvėjimas. Pažymėjo, jog į bylą nebuvo pateiktas darbų priėmimo-perdavimo aktas ir rangos sutartis. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ABD „Gjensidige“ teigimu, bendraieškiai S. A. ir A. R. neįrodė, jog buvo būtina nuomotis tokio dydžio butą. Be to, komunalinės paslaugos neturi būti dengiamos, jas patiriant buto net ir nenuomojant.

11. Byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybė pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2016 m. kovo 25 d. buvo įpareigojusi trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Žirmūnų būstas“ stebėti žymenį sienos supleišėjime bute vietoje; nustatyti, ar atlikti nuotekų vamzdžio tiesimo darbai nepažeidė buto dūmtraukio kanalo, o tuo atveju, jeigu jis būtų pažeistas, užtikrinti kanalų tinkamą naudojimą; patikrinti pastato inventorinės bylos duomenis, nustatyti ar nėra užimtos, atitvertos mansardos bendrojo naudojimo patalpos. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žirmūnų būstas“ apie įpareigojimų vykdymą informavo 2016 m. gegužės 12 d. raštu Nr. ŽB-16-0538, konstatuodamas, jog nuotekų vamzdžio tiesimo darbai pažeidė buto dūmtraukio kanalo konstrukciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-138-987/2019 bendraieškių ieškinį paliko nenagrinėtą dalyje dėl faktinio pagrindo, įrodinėjant bendraatsakės Ž. V. neteisėtus veiksmus dėl nuotekų vamzdžio iš jos buto pratiesimo per dūmtraukį, o likusioje dalyje jį tenkino iš dalies ir priteisė bendraieškei O. A. iš bendraatsakės Ž. V. 2 614,42 Eur turtinės žalos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 614,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bendraieškiui S. A. iš bendraatsakės Ž. V. – 453,67 Eur turtinės žalos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 453,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 465,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje bendraieškių ieškinį atmetė ir priteisė solidariai iš bendraieškių bendraatsakei Ž. V. – 945,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bendraatsakei J. D. – 1 773,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano būstas Neris“ – 64,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Teismas vadovaudamasis bendraieškio S. A. išreikšta valia dėl ieškinio dalyko ir galutinio faktinio pagrindo suformulavimo, ieškinio faktinį pagrindą dalyje dėl bendraatsakės Ž. V. neteisėtų veiksmų, susijusių su kanalizacijos pratiesimu per dūmtraukį, kuriuo naudojasi ir bendraieškiai savo bute, paliko nenagrinėtą, paaiškėjus, kad šios aplinkybės yra nustatinėjamos kitoje teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje.

14. Teismo vertinimu, bendraieškiai neįrodė, jog žala jų butui kilo dėl užliejimo iš bendraatsakės J. D. buto Nr. 3, šiai netinkamai pajungus kanalizacijos nuotekų vamzdį prie bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio, einančio per bendraieškių valdomo buto tualeto sieną. Vien ta aplinkybė, jog bendraatsakė J. D. bute Nr. 3 kanalizacijos nuotekas iš DN110 skersmens vamzdžio pajungė į DN50 skersmens bendro naudojimo vamzdį, pažeidžiant statybos tvarką reglamentuojančius teisės aktus, savaime neįrodo, kad šis veiksmas sąlygojo apliejimą ar / ir padarė bendraieškiams žalą dėl jo.

15. Teismas sprendė, jog labiausiai tikėtina, kad bendraieškių 2015 metais valdomas butas buvo užliejamas bei drėko būtent dėl virš šio buto esančios bendraatsakės Ž. V. neteisėtų veiksmų – iš jos bute esančių prietaisų nuotekų šalinimo per DN110 vamzdį neteisėto pajungimo prie mažesnio diametro bendro naudojimo DN50 nuotekų vamzdžio, einančio per bendraieškių butą, todėl ji turi atlyginti bendraieškiams dėl buto užliejimo / drėkimo kilusią turtinę žalą.

16. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog bendraieškė O. A. galimai neleido apžiūrėti / remontuoti per jos butą einančio bendro naudojimo vamzdžio ar pakeisti jį į didesnio DN110 diametro, suteikia teisę bendraatsakei Ž. V. ir / ar namo administratorei, atstovaujančiai visus jo gyventojus, ginti savo galimai pažeistas teises teisėtais būdais, pavyzdžiui, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl bendraieškės O. A. įpareigojimo įsileisti namo administratorę ir pakeisti jos bute esantį bendrojo naudojimo vamzdį, tačiau vien ta aplinkybė, kad bendraieškė O. A. neleido / delsė ar kitokiu būdu galimai trukdė pakeisti per jos butą einantį bendrojo naudojimo nuotekų vamzdį į didesnį, nesukuria bendraatsakei Ž. V. teisės pačiai elgtis neteisėtai ir savavališkai pajungti didesnio diametro vamzdžius prie bendrojo naudojimo vamzdžio be jokio projekto. Tokiu atveju bendraatsakė Ž. V. turi prisiimti ir užliejimo ar kitokios avarijos riziką, kylančią dėl jos pačios neteisėtų veiksmų, t. y. netvarkingo prisijungimo prie mažesnio diametro bendrojo naudojimo vamzdžio. Vien ta aplinkybė, kad butas galimai dar įvykstant pirmajam užpylimui nebuvo valdomas nuosavybės teise bendraieškės O. A. (o kaip paaiškino bendraieškis S. A. teismo posėdžio metu buto nuosavybė buvo įregistruota šeimos valdomos įmonės vardu, siekiant gauti paskolą) nepaneigia nei apliejimo fakto, nei bendraatsakės Ž. V. neteisėtų veiksmų dėl apliejimo.

17. Teismas atmetė bendraatsakių prielaidas, kad dėl užliejimo atsakingas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žirmūnų būstas“, įvertinęs tai, kad labiausiai tikėtina užliejimo priežastis – bendraatsakės Ž. V. buto patalpose buvęs netinkamas nuotekų pajungimas į bendro naudojimo nuotekų vamzdį. Teismas pažymėjo, kad bendraatsakė Ž. V. nepateikė jokių įrodymų, jog šį pajungimą būtų derinusi su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Žirmūnų būstas“ ar kitais namo gyventojais, o tai reiškia, kad jis buvo reikalingas asmeniniams bendraatsakės Ž. V., o ne visų namo gyventojų poreikiams tenkinti.

18. Teismas, įvertinęs bendraieškių pateiktą įrodymą apie sugadintus bute buvusius daiktus – atliekų deklaraciją, nustatė, kad joje neįvardinti nei konkretūs daiktai, nei jų vertė. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kokie konkrečiai baldai dėl užliejimo buvo sugadinti bei išvežti ir kad šie baldai, rūbai, patalynė buvo nepataisomai sugadinti. Teismas sprendė, kad bendraieškiai nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių konkrečių baldų bei kitų daiktų sugadinimo dėl buto užliejimo faktą bei dėl to patirtos žalos dydį, todėl bendraieškės O. A. reikalavimą dėl 230,00 Eur turtinės žalos priteisimo už bute buvusius sugadintus daiktus atmetė kaip neįrodytą.

19. Teismas nurodė, jog bendraieškiai nepateikė nei vieno įrodymo, kad dėl buto užliejimo yra sugadintas klozetas / vandens bakelis. Įvertinęs 2016 metų vasario mėnesį antstolio ir UAB „KA projektai“ atliktas fotofiksacijas, konstatavo, kad klozetas buvo sugadintas nubyrėjus plytelėms dėl bendraatsakės Ž. V. iš buto Nr. 7 nuotekų įrengimo per dūmtraukį darbų, o ne dėl užliejimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bendraieškių surastų rangovų konkretūs pasiūlymai dėl trūkumų šalinimo darbų yra realiai rinkoje egzistuojančių komercinių subjektų pasiūlymai, atitinkantys realias rinkos kainas, juose nurodytų buto remonto darbų aritmetinį vidurkį (iš jų atėmus darbus, susijusius su klozeto keitimu) laikė bendraieškės O. A. patirtais nuostoliais dėl užlieto buto atliktino remonto, iš viso sudarančiais 2 614,42 Eur ((2 807,92 Eur – 180,09 Eur + 2 736,00 Eur – 45,00 Eur – 90,00 Eur) / 2).

20. Teismas darė labiausiai tikėtiną išvadą, kad jauna šeima su dviem mažamečiais vaikais neturėjo tikslo likti visam laikui pastoviai gyventi 41,34 kv. m² gyvenamojo ploto bute kartu su senyva motina ir dideliu šunimi, bendraieškiui S. A. nurodžius, jog jis vykdo verslą, o bendraieškiai S. A. ir A. R. turi finansinę galimybę nuomotis butą už 530,00 Eur sumą kas mėnesį. Teismas laikė neįrodytą priežastinį ryšį tarp būtinumo keltis į kitas patalpas ir buto apliejimo, bendraieškiams teigus, kad butas buvo apliejamas nuo 2015 metų pradžios, tačiau kitą butą, kuris beveik dvigubai didesnis, pradėjus nuomotis tik nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad bendraieškė A. R. deklaravo savo mažamečių vaikų gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nei patvirtino, nei paneigė, kad bendraieškiai S. A. ir A. R. turėjo tikslą ne tik pagal deklaruotą gyvenamąją vietą vesti vaikus į darželį / gydymo įstaigą, bet ir faktiškai pastoviai gyventi minėtame bute, tačiau jiems sutrukdė būtent buto užliejimas. Pažymėjo, kad bendraieškiai S. A. ir A. R. nededa pastangų atsiremontuoti butą ir į jį sugrįžti (kai remonto kaštai yra mažesni nei kelių mėnesių buto nuoma), nors užliejimai bute liovėsi nuo 2016 metų vasario mėnesio, bendraatsakei Ž. V. atjungus iš savo buto einančias nuotekas nuo bendraieškės O. A. bute einančioj bendroo naudojimo nuotekų vamzdžio.

21. Teismas konstatavo, kad bendraieškio S. A. patirtos išlaidos dėl žalos, susijusios su galimai neteisėtais bendraatsakės Ž. V. veiksmais pravedant kanalizaciją per dūmtraukį, fakto ir dydžio nustatymo nėra susijusios priežastiniu ryšiu su šioje byloje įrodytais bendraatsakės Ž. V. neteisėtais veiksmais dėl bendraieškių valdomo buto apliejimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

22. Apeliaciniu skundu bendraieškiai prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-138-987/2019 dalyje ir iš bendraatsakių priteisti solidariai bendraieškei O. A. 2 614,42 Eur turtine?s z?alos bei 5,00 procentu? dydz?io metines palu?kanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bendarieškiui S. A. – 3 253,67 Eur turtine?s z?alos bei 5,00 procentu? dydz?io metines palu?kanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bendraieškei A. R. – 1 750,00 Eur turtine?s z?alos bei 5,00 procentu? dydz?io metines palu?kanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bendraieškiams 108,00 Eur z?ymini? mokesti? ir 1 645,60 Eur advokato atstovavimo is?laidu?, patirtų apeliacine?s instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas – nepagrįstas, byloje esant pakankamai duomenų, jog žala bendraieškiams padaryta abiejų bendraatsakių veiksmais. Užpylimo židiniai buvo abiejų bendraatsakių butuose, o buitinių nuotekų skverbimąsi sąlygojo jų nelegaliai ir pažeidžiant teisės aktus įrengtas buitinių nuotekų vamzdynas. Užliejimo priežasčiai nustatyti paskirta teismo ekspertize, konstatuota, kad iki 2016 metų vasario mėnesio bendraatsakių butai Nr. 3 ir Nr. 7 naudojosi bute praeinančiu bendro naudojimo buitiniu nuotekų stovu. A. K. apžiūros akte užfiksuota, kad bendraatsakės J. D. bute atliktas fekalinės kanalizacijos vamzdžio pajungimas prie 50 mm buitinių nuotekų stovo neatitiko teisės aktų reikalavimų. Labiausiai tikėtina versija, kad užpylimo priežastis yra – techniškai netvarkingų, savavališkų ir neteisėtų naujų santechnikos prietaisų (klozetų) pajungimas bendraatsakių butuose, kuriuose pagal istoriškai susiklosčiusią tų butų naudojimosi tvarką, klozetų net nebuvo numatyta, ir ypač klozetų nuotekų sistemos pajungimas į tam nepritaikytą DN 50 mm nuotekų stovą.

22.2. Nors ekspertize?s atlikimo 2018 metų liepos me?nesį metu bendraieškių valdomo buto siena ir lubos ties bendrojo naudojimo vamzdžiu buvo sausos, byloje esantys bendraatsakių ir bendraieškių butu? planai, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ specialistu? sudarytas turto sunaikinimo sugadinimo akto priedas ir D. K. 2015 m. rugse?jo 18 d. faktiniu? aplinkybiu? konstatavimo protokolas Nr. 174/15/076 patvirtina, kad dre?gme? skverbe?si tiek bendraieškių buto koridoriuje, virš kurio yra bendraatsakės J. D. buto patalpa, tiek kitoje sienos puse?je esanc?iame bendraieškių tualete, virš kurio yra bendraatsakės Ž. V. buto patalpa.

22.3. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada de?l 2016 metų užliejimu? pabaigos nepaneigia bendraatsakės J. D. bute užfiksuoto fekaline?s kanalizacijos nuoteku? skverbimosi (židinio) fakto 2015 metais. Kadangi nuostoliai de?l užpylimo bendraieškiams padaryti de?l abieju? bendraatsakių butuose i?rengtu? techniškai netvarkingu?, savavališku?, neteise?tu? prisijungimu? prie bendrojo naudojimo stovo ir per ji? išleidžiamu? buitiniu? nuoteku? kiekio, ju? atsakomybe? – solidari.

22.4. Pirmosios instancijos teismas nustate? žalos neteise?tais bendraatsakių veiksmais padarymo fakta?, kad butas ne mažiau nei metus buvo užliejamas kanalizacijos nuotekomis, tapo netinkamas gyventi, tac?iau išsamiai (nors tam buvo pateikti i?rodymai) nenustate? de?l to bendraatsakių deliktinei atsakomybei taikyti bu?tinos sa?lygos – padarytos žalos (jos dydžio). Išvadas apie nei?rodyta? žalos dydi?, priežastini? ryši? ir realius bendraieškių S. A. ir A. R. ketinimus toliau gyventi tam de?l užliejimo nebetinkamame bute, pirmosios instancijos teismas padare? remdamasis ne kitais byloje esanc?iai i?rodymais ir faktais, o taip vadinamu tikimybiu? pusiausvyros principu ir savo padarytomis klaidingomis šiu? faktu? interpretacijomis. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai?, kad bendraieškiai S. A. ir A. R. su mažamec?iais vaikais iki užpylimo nuolatos gyveno šiame bute ir ta? ketino daryti ateityje.

22.5. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime minimos aplinkybe?s apie bendraieškių S. A. ir A. R. šeimos versla?, finansine? pade?ti? bei galimybę nuomotis kita? buta? nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko ir nebuvo nustatine?jamos. Bendraieškių S. A. ir A. R. vertinimu, sprendžiant žalos dydžio klausima?, jos negali ture?ti jokios teisine?s reikšme?s, nes nuostoliai turi bu?ti atlyginti visiškai. Be to, bendraieškių S. A. ir A. R. realiai ture?tos išlaidos, atsižvelgiant i? tai, kad nuomojamas butas yra didesnis ir naujesne?s statybos, ir taip buvo sumažintos iki adekvac?ios ir protingos 350 Eur per me?nesi? kainos.

23. Apeliaciniu skundu bendraatsakė Ž. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-138-987/2019 dali?, kuria iš bendraatsakės Ž. V. bendraieškei O. A. priteista 2 614,42 Eur turtine?s žalos, 5,00 procentu? dydžio metinės palu?kanos už priteista? 2 614,42 Eur sumą nuo bylos iške?limo teisme 2016 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško i?vykdymo, o bendraieškiui S. A. – 453,67 Eur turtine?s žalos, 5,00 procentu? dydžio metinės palu?kanos už priteista? 453,67 Eur sumą nuo bylos iške?limo teisme 2016 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško i?vykdymo; ieškini? bendraatsakės Ž. V. atžvilgiu atmesti kaip nepagri?sta?. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendraieškių valdomas butas buvo užliejamas / dre?ko de?l bendraatsakės Ž. V. neteise?tu? veiksmu?, jos bute esanc?ius nuotekų šalinimo prietaisus neteisėtai pajungus per DN110 vamzdi? prie mažesnio diametro bendro naudojimo DN50 nuoteku? vamzdžio, einanc?io per bendraieškių buta?, prieštaringa bei nepagri?sta, kuomet iš dvieju? butu? atvedus vienodo skersmens vamzdžius, pajungtus i? bendrojo naudojimo vamzdyna? suekliant užliejimą / dre?kimą, atsakomybe? kyla tik vienai savininkei. Pažymėjo, jog nei byloje paskirta ekspertize?, nei kiti pateikti i?rodymai nenustate? tikru?ju? užliejimo / dre?kimo priežasc?iu?.

23.2. Pirmosios instancijos teismo nustatytos žalos atsiradimo metu bendraatsakių butu? nuotakynu? vamzdžiai 110 mm buvo pajungti i? viena? ir ta? pati? vamzdi?, einanti? per bendraieškei O. A. priklausanti? buta? (užpylimo / dre?kimo židinys). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik vienos bendraatsakės Ž. V. neteisėtus veiksmus, pajungiant fekalinę 110 mm skersmens kanalizaciją i? 50 mm skersmens stova? (pasikartojanc?iu? užliejimu? židinys), pripažino lėmusiais žalos atsiradimą, kitos bendraatsakės J. D. atžvilgiu ieškinį atmesdamas, konstatavus analogiškus neteise?tus veiksmus.

23.3. Bendraatsake? Ž?. V. neatliko jokiu? savavališku? pajungimo prie bendrojo naudojimo vamzdžio veiksmų.

23.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelge? i? fakta?, kad daugkartinius užliejimus bendraieškė O. A. pastebe?jo tik tada, kai gavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Žirmūnų būstas“ rašta? de?l jos bute esanc?io bendrojo naudojimo vamzdyno suside?ve?jimo ir bu?tinybe?s atlikti jo remonta?, kurio atlikti nesudare? galimybe?s iki šiol. Dre?gme?s skverbimasis vyko dar iki bendraieškei O. A. tampant buto savininke, kurio tikroji priežastis – jos neleisto pakeisti bendrojo naudojimo vamzdyno suside?ve?jimas.

23.5. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurode?, kad bendraatsakė Ž. V. bendraieškių pasamdytam specialistui 2015 metais neleido fiksuoti jos bute esanc?iu? nuoteku? pajungimo mechanizmo stovio ir išvaizdos. Bendraieškių pasamdytas specialistas A. K. 2015 m. rugse?jo 17 d. dre?kstanc?iu? buto sienu?, perdangos apžiu?ros akte Nr. 15-09-17-1 teigęs, kad atliko bendraatsakės Ž. V. bute Nr. 7 esanc?iu? vamzdynu? apžiu?ra? ir nustate? identiška? situacija? kaip ir bendraatsakės J. D. nuoteku? pajungime.

23.6. 2015 metais namo administratorius atlikine?jo bendro naudojimo vamzdyno, esanc?io ieškove?s bute, valymus ir išrašinėjo sa?skaitas namo gyventojams. Be to, namo administratoriaus pasamdytas rangovas atliko remonta? 2016 metais ir atjunge? atsakove?s Ž. V. nuotekas nuo bendro naudojimo vamzdyno bei ji? naujai užsandarino. Nurodyti faktai patvirtina, jog ve?lesniu? sienu? ir lubu? sudre?kimu? nebebuvo de?l administratoriaus atliktu? valymo darbu? ir dalinio remonto bendro naudojimo vamzdyno pajungimo vietoje.

23.7. Nei viena iš bendraatsakių nepateike? i? byla? i?rodymu?, kad bu?tu? derinusios pajungimo bu?da? su namo gyventojais, nes to ir neprivale?jo daryti. Pajungimas i? bendrojo naudojimo vamzdyna? buvo atliktas nuo namo statybos pradžios, o bendrojo naudojimo vamzdis skirtas bendraatsakių butu? nuoteku? šalinimui, tode?l jokio derinimo su namo gyventojais nereike?jo. Naujojo nuoteku? vamzdyno pravedimas ir apmoke?jimas už ji? ne?ra ir negali bu?ti laikomas įrodymu, patvirtinančiu pareigą ru?pintis vamzdyno pajungimu i? bendrojo naudojimo nuotekas. Bendraatsakė Ž. V., siekdama ture?ti tinkamas gyvenimo sa?lygas bute, sutiko sumoke?ti už nuoteku? vamzdynu? pravedimo projekta? bei darbu? atlikima?, siekdama išvengti bet kokiu? nauju? galimu? konfliktu? su bendraieškiais, neleidusiasi remontuoti bendrojo naudojimo vamzdyno, esanc?io ju? bute.

23.8. Bendraieškei O. A. uždengus nuoteku? vamzdynus ir neleidus atlikti ju? remonto darbu?, pažeisti imperatyvu?s teise?s aktu? reikalavimai, už kurių nevykdymą ture?tu? bu?ti taikyta administracine? atsakomybe?.

23.9. Bendraieškė O. A., neleidusi atlikti remonto, pradėjo fiksuoti žalą prae?jus dar 5 me?nesiams. Taigi, pati bendraieškė O. A., neleisdama atlikti bendrojo naudojimo vamzdyno keitimo, priside?jo prie žalos atsiradimo ar padide?jimo.

23.10. Pirmosios instancijos teismas nepagri?stai žalos atlyginima? siejo su naujai atliekamo remonto rinkos kainu? vidurkiu, privalėdamas atsižvelgti i? teismo eksperto paskaic?iuota? žalos dydi? (patalpu? atkuriama?ja? verte? po dre?gme?s poveikio). Teismo ekspertize?s 2018 m. liepos 16 d. akte nurodyta, kad užpylimu padarytos žalos dydis (patalpu? atkuriamoji vertė po dre?gme?s poveikio), i?vertinus nuside?ve?jima?, – 865,19 Eur (bendra verte? su 21,00 proc. PVM). Kadangi bendraieškė O. A. ne?ra atlikusi faktinio remonto ir pateikusi i?rodymų de?l patirtų PVM išlaidu? apmokėjimo, teismo eksperto paskaic?iuotas žalos dydis be PVM – 683,50 Eur.

23.11. Bendraieškiai į bylą nepateike? jokiu? i?rodymu? ir paaiškinimu?, kode?l žala? prade?jo fiksuoti tik prae?jus penkiems me?nesiams po žalos pastebe?jimo. Tokiais savo veiksmais bendraieškiams prisidedant prie žalos padide?jimo, pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos de?l žalos fakto ir dydžio nustatymo negali bu?ti laikomos protingomis bei pagri?stomis.

24. Atsiliepimu į bendraieškių apeliacinį skundą bendraatsakė Ž. V. prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas be kitų, iš esmės tapačių bendraatsakės Ž. V. apeliaciniame skunde išdėstytiems, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Patys bendraieškiai savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, o ją pastebėjo tik po to, kai trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Žirmūnų būstas“ raštu pranešė apie būtinybę pakeisti per jų butą einantį bendrojo naudojimo vamzdį. Neteisėtais bendraieškių veiksmais šis vamzdis, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, uždengtas apdaila.

24.2. Bendraieškių teiginiai, kad dėl neva antisanitarinių sąlygų jie išsinuomojo kitą butą ir patyrė nuostolius – nepagrįsti ir prieštaringi. Butas adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurį nuomojosi bendraieškiai S. A. ir A. R., nuomotojai L. P. nuosavybės teise nepriklauso, o kokiais pagrindais ji nuomoja svetimą turtą, nenurodyta. Tariama buto nuomos sutartis sudaryta 2015 metų rugpjūčio mėnesį, o į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą kreiptasi 2015 m. rugsėjo 25 d., t. y. po išsikraustymo į kitą butą. Ši nuomos sutartis neregistruota, o pateikti mokėjimo išrašai nepagrindžia ieškinyje nurodytos sumos, kurios reikalaujama kaip nuomos išlaidų.

24.3. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro atliktų tyrimų rezultatai negali būti laikomi objektyviais, mėginius paėmus ir pristačius pačiam bendraieškiui S. A.. Iš kur tiksliai paimti mėginiai, nežinoma, todėl neatmestina, jog jie paimti iš kitų vietų, kuriose yra antisanitarinės sąlygos, siekiant pagrįsti nuomos sutarties sudarymo būtinybę.

25. Atsiliepimu į bendraatsakės Ž. V. apeliacinį skundą bendraieškiai prašo jos apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas, be kitų, iš esmės tapačių bendraieškių apeliaciniame skunde išdėstytiems, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Apeliaciniame skunde kartojami teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą dėl bendraatsakės Ž. V. neteisėtų veiksmų – klaidinantys. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal susiklosčiusią bendraatsakių butų naudojimo tvarką, klozetų šiuose butuose nebuvo numatyta.

25.2. Nėra jokių prielaidų teigti, kad bendraieškė O. A. neleido ar nesudarė sąlygų pakeisti jos bute praeinančio buitinių nuotekų stovo, ar šį sprendimą galėjo priimti vienasmeniškai. Priešingai – gavusi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Žirmūnų būstas“ pranešimą, sutikimą davė raštu.

26. Atsiliepimu į apeliacinius skundus bendraatsakė J. D. prašo bendraieškių apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Byloje nėra jokių įrodymų, kad bendraatsakės atliko kokius nors bendrus veiksmus, kurie tariamai galėjo sukelti žalą bendraieškiams. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendraatsakėms priklausančių butų nuotekų vamzdynai prie bendrojo stovo buvo prijungti atskirai, neatliekant jokių bendrų susitarimų, skirtingu laikotarpiu, nevykdant jokių bendrų santechnikos ar statybos darbų. Nenustatyta, kad bendraatsakė J. D. išvis būtų atlikusi kokius nors statybos – vamzdžių įrengimo – darbus, nes po jai priklausančio buto įsigijimo ji atliko tik einamąjį, vadinamą „kosmetinį“ remontą, nekeisdama nuotekų vamzdžių pajungimo prie bendrojo namo stovo.

26.2. Ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertizės atlikimo bei šalims priklausančių butų apžiūros metu nenustatytas joks drėgmės prasiskverbimas į bendraieškei O. A. priklausantį butą, todėl akivaizdu, kad bendraatsakei J. D. priklausančiame bute Nr. 3 užfiksuotas kanalizacijos vamzdžio prijungimas prie 50 mm buitinių nuotekų stovo nėra drėgmės / nuotekų prasiskverbimo priežastis. Nustačius bendraieškei O. A. padarytą žalą, tarp bendraatsakės J. D. veiksmų (DN110 vamzdžio pajungimo į tą patį DN50 nuotekų stovą) ir tariamų nuostolių nebūtų jokio priežastinio ryšio.

26.3. Vien ta aplinkybė, kad bendraatsakei Ž. V. prisijungus prie bendrojo nuotekų stovo bendraieškės O. A. bute galėjo pradėti rinktis drėgmė, savaime nepatvirtina, jog vandens prasiskverbimo priežastis yra ir bendraatsakei J. D. priklausančiame bute esančio nuotekų vamzdžio prijungimas prie bendrojo naudojimo nuotekų stovo arba kad tai kaip nors prisidėjo prie drėgmės prasiskverbimo (netiesioginis priežastinis ryšys). Teismo ekspertizės metu ekspertui nepavyko nustatyti buto užpylimo priežasties.

26.4. VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad abiejuose butuose buvo suprojektuoti ir įrengti komunalinių nuotekų bei komunalinio vandentiekio vamzdžiai, pajungti į šį nuotekų stovą (kas akivaizdžiai paneigia ekspertizės akto 2.5.6 išvadą, jog nuotekų vamzdžiai nebuvo įrengti ir numatyti bendraatsakėms priklausančių butų projektuose). Visame name tik du bendraatsakių butai naudojosi bendraieškių bute esančiu nuotėkų stovu, todėl akivaizdu, kad butuose esant komunalinių nuotekų šalinimui, kuriam ir buvo naudojamas minėtas bendras nuotekų stovas, užsikimšimas negalėjo atsirasti dėl eksperto nurodyto neva neteisėto vamzdžių pajungimo, nes toks pajungimas visada buvo. Tuo tarpu jeigu užsikimšo pats stovas, tai už jį atsakingos ne bendraatsakės, o visi namo patalpų savininkai.

26.5. Vandens į bendraieškei O. A. priklausantį butą prasiskverbimo priežastis buvo namo bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo stovas. Teismo ekspertas pripažino, kad nuotekų stovas, per kurį galimai pratekėjo vanduo ar nuotekos į bendraieškei priklausantį butą, yra ir buvo namo bendrojo naudojimo objektas. Aplinkybė, kad jis ekspertizės atlikimo metu buvo naudojamas tik buto Nr. 3 savininkės, nepanaikina jo, kaip namo bendrojo naudojimo objekto, už kurio priežiūrą ir tinkamą veikimą atsakingi visi butų savininkai, status. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Žirmūnų būstas“ taip pat pripažino, kad nuotekų vamzdis, dėl kurio galimai drėko sienos bendraieškės O. A. bute, yra bendroji dalinė namo savininkų nuosavybė, kuri turi būti prižiūrima bendromis lėšomis. Taigi, už DN 50 mm nuotekų stovo, kaip bendrojo naudojimo objekto, būklę ir tinkamą veikimą atsakingi visi butų ir kitų patalpų savininkai, įskaitant ir pačius bendraieškius.

26.6. Esant pagrindui taikyti bendraatsakių deliktinę atsakomybę, turėtų būtų atsižvelgta į pačios bendraieškės O. A. kaltę ir netgi neteisėtus veiksmus. Bendraieškės O. A. neleido suremontuoti pasenusio bendrojo naudojimo vamzdyno, todėl ji pati yra atsakinga už jai ir visam namui padarytą žalą.

26.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos atlyginimą siejo su naujai atliekamo remonto rinkos kainų vidurkiu, nors privalėjo atsižvelgti į teismo eksperto paskaičiuotą žalos dydį (patalpų atkuriamąją vertę po drėgmės poveikio).

26.8. Drėgmė iš bendrojo namo nuotekų stovo galėjo atsirasti dar iki bendraieškės O. A. nuosavybės teisių į butą įgijimo, t. y. žala ir nuostoliai, jeigu tokie buvo padaryti, galėjo kilti iki bendraieškės O. A. butą nuosavybės teise valdžiusiam savininkui. Atkreipė dėmesį, kad bet koks apdairus ir rūpestingas asmuo, prieš įsigydamas nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, jį apžiūri, įsitikina jo kokybe ir atitinkamai nustato turto įsigijimo kainą. Kadangi bendraieškės O. A. butą įsigijo jau esant ilgalaikei drėgmei ir pelėsiui, akivaizdu, kad ją tenkino buto kokybė, todėl galimai netgi buvo sumažinta buto įsigijimo kaina.

26.9. Nors bendraieškiams apie neva drėkstančias buto sienas buvo žinoma dar 2015 metų pradžioje, tačiau apie tai jie neinformavo bendraatsakių iki pat 2016 metų vidurio. Kadangi nuolatinis vandens prasiskverbimas į patalpas didina joms daromą žalą, dėl patirtų nuostolių kilimo yra ir bendraieškių kaltės.

26.10. Nepagrįstas bendraieškių apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti nuostolius, patirtus dėl kito buto nuomos. Bendraieškiams S. A. ir A. R. nuosavybės teise nepriklauso butas, kuriam dėl drėkstančių sienų buvo padaryta žala.

27. Atsiliepimu į bendraieškių apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Žirmūnų būstas“ prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Vien didesnio diametro nuoteku? vamzdžio sujungimas su mažesnio diametro nuoteku? stovu savaime nelėmė pratekėjimų.

27.2. Bendraieškiai privale?jo i?rodyti, kokiais konkrec?iais veiksmais ar neveikimu kiekviena iš bendraatsakių atliko neteise?tus veiksmus, kaip konkrec?iai šie veiksmai sa?lygojo jų patirta? žala?, taip pat, kad prateke?jimas vyko iš abejoms bendraatsakėms priklausančių patalpu?.

27.3. Jeigu bendraieškiai būtų sutikę atlikti stovo keitimo darbus, tokia žala, kokia fiksuota 2015 metų rugse?jo me?nesį, nebu?tu? kilusi, atitinkamai nesant bu?tinybe?s ir keltis gyventi i? kita? vieta?.

27.4. Į bylą ne?ra pateiktų i?rodymu?, kad butas buvo netinkamas gyventi, nesant duomenų, jog mėginiai, pristatyti Nacionaline?s visuomenine?s sveikatos priežiu?ros laboratorijos mikrobiologiniu? tyrimu? skyriui, paimti bu?tent iš bendraieškių gyvenamu?ju? patalpu?. Nors butas buvo apliejamas nuo 2015 metų pradžios, bendraieškiai kita? buta? prade?jo nuomotis tik nuo 2015 metų rugse?jo me?nesio.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl bendraieškių ir bendraatsakės Ž. V. paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

30. Remiantis bylos medžiaga, UAB „Mano būstas LT“ inžinierius L. B., atlikęs gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – gyvenamasis namas) buitinių nuotekų vamzdynų apžiūrą, parengė 2015 m. vasario 19 d. apžiūros aktą, kuriame nustatyta, kad bendraatsakei Ž. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (antrame aukšte) (toliau – butas Nr. 7), nuolatos užsikemša buitinių nuotekų stovas; nuvykus į objektą pastebėta, kad prietaisai (unitazas, dušas, kriauklės) prijungti prie sumažinto diametro stovo DN50, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 ,,Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (toliau – reglamentas STR 2.07.01:2003) reikalavimų; buitinių nuotekų stovas, prie kurio prijungti unitazai, turi būti DN110 diametro; buitinių nuotekų stovas, kuriuo naudojasi buto Nr. 7 gyventojai, eina per butą Nr. 2 (pirmame aukšte), tačiau šio buto gyventojai turi pasijungę savo atskirą nuotekų vamzdį ir stovą, reikalingą buto Nr. 7 gyventojams, yra paslėpę sienoje (uždengę plytelėmis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Žirmūnų būstas“ (toliau – administratorė) 2015 m. kovo 25 d. raštu Nr. ŽB-RS-15-0216 „Dėl patekimo į butą“ informavusi bendraieškę O. A., jog turimais duomenimis, jai nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 2 būtina atlikti vamzdynų remonto darbus, todėl prašė sudaryti sąlygas administratorės specialistams leisti remontuoti tik per jos butą Nr. 2 pasiekiamą namo bendrąją inžinerinę įrangą. Bendraieškė O. A., 2015 m. balandžio 20 d. pranešimu atsakydama į administratorės 2019 m. kovo 25 d. raštą Nr. ŽB-RS-15-0216 „Dėl patekimo į butą“, nurodė, jog neprieštarauja, kad suderintu laiku būtų įeita į jai priklausantį butą Nr. 2 siekiant apžiūrėti jame esančius vamzdynus, priskirtus namo bendrajai inžinerinei įrangai; be to, minėtą raštą gavusi, susirūpino dėl bute Nr. 2 esančių vamzdynų būklės ir, koridoriuje atitraukusi drabužių spintą, pastebėjo, kad pro sieną ties lubomis skverbiasi nuotekos, todėl prašė nedelsiant imtis būtinų veiksmų sustabdyti nuotekų patekimą (skverbimąsi) į jos butą Nr. 2, kuriame gyvena ir mažamečiai vaikai, o besiskverbiančios nuotekos kelia grėsmę ne tik jos, tačiau ir vaikų sveikatai, sudarant antisanitarines gyvenimo sąlygas. Administratorė, susipažinusi su bendraieškės O. A. 2015 m. balandžio 21 d. gautu pranešimu, 2015 m. gegužės 6 d. rašte Nr. ŽB-RS-15-0332 ,,Dėl vamzdynų remonto“ nurodė, jog vamzdynų remonto darbus būtina atlikti vadovaujantis 2015 m. vasario 19 d. atlikta apžiūra ir surašytu apžiūros aktu; bendros inžinerinės įrangos išgriovimo ir remonto darbai bus įskaičiuoti į faktinę darbų atlikimo sąmatą; vamzdžio keitimo, remonto ir išgriovimo darbai bus derinami su namo gyventojais susirinkimo metu.

31. Pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. avanso perdavimo aktus, bendraieškis S. A. iš viso L. P. sumokėjęs 630,00 Eur dydžio avansą, šalių susitarimu patvirtinantį, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. bus išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos terminas – 12 mėnesių. 2015 m. rugpjūčio 30 d. tarp L. P. ir bendraieškės A. R. sudaryta minėto buto nuomos sutartis, papildomai pratęsta dar vieneriems metams 2016 m. rugsėjo 1 d. buto nuomos sutartimi.

32. Buto Nr. 2 apžiūrą atlikęs statinio statybos techninis prižiūrėtojas A. K. 2015 m. rugsėjo 17 d. surašė drėkstančių buto sienų, perdangos apžiūros aktą Nr. 15-09-17-1, kuriame nurodė, jog tik įėjus į butą Nr. 2, buvo jaučiama drėgmė ir fekalinės kanalizacijos kvapas; dėl pasikartojančios drėgmės, užpylimo skysčiu tualeto sienoje plytelės atšokusios, ant lubų matomos skysčio paliktos dėmės; virš pakabinamų lubų tualete atšokę tapetai, pageltusi perdanga; tualeto durų stakta ir apvadai pradėję trūnyti (pasikartojančios drėgmės pasekmė); koridoriuje esanti apkala ruožais pageltusi; dėl pasikartojančio užliejimo skysčiu rastos pažaidos ir ant koridoriuje stovėjusios spintelės. Darė išvadą, jog užliejimo židinys – antrame aukšte, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas Nr. 3) ir bute Nr. 7, pajungus draudžiamu pagal reglamentą STR 2.07.01:2003 būdu fekalinę 110 mm diametro kanalizaciją į 50 mm diametro buitinių nuotekų stovą, nepaisant vamzdyno užsikimšimo ir nuotekų pratekėjimo grėsmės per vamzdyno sandūras; nei viename bute prie fekalinės kanalizacijos pajungimo nebuvo prijungti ir pastatyti smulkintuvai; apipylimo pradžia sieta su antro aukšto butų Nr. 3 ir Nr. 7 fekalinės kanalizacijos pajungimu į esantį 50 mm diametro stovą; apipylimo pobūdis tęstinis, vykstantis ne trumpiau nei vieneri metai.

33. Bendraatsakės Ž. V. pavedimu technikos mokslų daktarė, ekspertė D. J. atliktame 2017 m. sausio 12 d. ekspertiniame vertinime nurodžiusi, jog nuotekų sistema bute Nr. 7 buvo ir yra įrengta teisingai – įlajomis pajungti sanitariniai prietaisai, įlajos pajungtos į nuotaką, kuris pajungtas į nuotekų stovą, o įlajų diametrai gali būti didesni už nuotako diametrą, todėl nuotekos metus laiko iš jo sunktis negalėjo; nėra ir nebuvo nei vieno sanitarinio prietaiso, pajungto tiesiogiai į nuotekų stovą, kuris būtų lėmęs nuotekų išsiliejimą.

34. Bendraatsakės Ž. V. užsakymu atliktas buto Nr. 7 vidaus vandentiekio ir nuotekų techninis projektas, pagal kurį nuotekas nuo buitinių prietaisų savitakos numatyta surinkti PVC nuotekų vamzdžiais bei nuvesti ir pajungti prie bute Nr. 5 esamo buitinių nuotekų tinklo (nuotekų išvadas – d110). UAB ,,Mano būstas“, vykdydama administratorės užsakymą, bute Nr. 7 atlikusi buitinių nuotekų vamzdyno pajungimą; darbų kaina – 600,00 Eur (plius PVM), bendraatsakei Ž. V. įtraukta į 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ZBG Nr. 16232291.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

35. Bendraieškiai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. kovo 20 d. pažymą apie asmens duomenis Nr. (29)4VE-492, administratorės 2015 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ZBG Nr. 15018836 ir 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija MBNG Nr. 1989639, atitinkamai patvirtinančius aplinkybes, kad, pirma, mažametė dukra bute buvo užregistruota 2012 metais, tik jai gimus, antra, senyvo amžiaus bendraieškei O. A. vienai per sunku išlaikyti 3 kambarių butą, ji nepajėgi sumokėti visų su buto išlaikymu susijusių mokesčių, o kai ji gyveno su sūnaus (bendraieškio S. A.) šeima, 2015 metų vasario mėnesį skolų nebuvo.

36. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.

37. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog administratorės už butui suteiktas paslaugas išrašytos 2015 m. vasario 28 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ZBG Nr. 15018836 ir 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Serija MBNG Nr. 1989639 nėra nei tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku, nei pagrindžiančios aplinkybę, kad būtent bendraieškis S. A. iki persikėlimo gyventi į nuomojamą būstą sumokėdavęs visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, priima tik Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. kovo 20 d. pažymą apie asmens duomenis Nr. (29)4VE-492, galinčią turėti įtakos nustatant bendraieškių S. A. ir A. R. gyvenimo bute kartu su mažamečiais vaikais faktą.

39. Taip pat, siekiant pasirengti bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija buvo įpareigojusi bendraieškius ir administratorę pateikti į bylą papildomus rašytinius įrodymus. Vykdant minėtąjį įpareigojimą, kartu su bendraieškių 2020 m. balandžio 30 d. prašymu, teisme papildomai gauti šie įrodymai: 2020 m. balandžio 25-26 d. kaimynų rašytiniai patvirtinimai dėl gyvenamosios vietos; 2008 m. sausio 29 d. paskolos sutartis Nr. 2008/01/29; 2014 m. liepos 23 d. ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimo sutartimi Nr. 330; 2015 m. liepos 10 d. ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartis Nr. 2; 2013 m. spalio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2261; trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Žirmūnų būstas“ 2015 m. kovo 25 d. raštas Nr. ŽB-RS-15-0216 „Dėl patekimo į butą“; bendraieškės O. A. 2015 m. balandžio 20 d. pranešimas į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Žirmūnų būstas“ 2019 m. kovo 25 d. raštą Nr. ŽB-RS-15-0216 „Dėl patekimo į butą“; AB „Teo LT“ 2014 m. birželio 3 d. PVM sąskaita-faktūra Serija TEO Nr. 1233730439; UAB „Init“ 2014 m. birželio 9 d. PVM sąskaita-faktūra Serija S Nr. 4288028 ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaita-faktūra Serija S Nr. 4479198; AB SEB banko vertybinių popierių sąskaitų išrašas; 2007 m. vasario 21 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11808214; pranešimas apie paprastojo remonto darbus; UAB ,,PROJEKTAS“ lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2019 metų kovo mėnesio kainas; 2007 metų mokestiniai pranešimai ir įmokos mokėjimo kvitas; 2008 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymas; 2008 m. rugsėjo 25 d. prašymas dėl įstatymu nustatyto sandorio teisinės registracijos termino atnaujinimo; 2012 m. rugpjūčio 20 d. laidavimo sutartis; Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. kovo 20 d. pažymą apie asmens duomenis Nr. (29)4VE-492; 2013 m. birželio 4 d. visa business (elektroninės debeto) kortelės sutartis Nr. 169724466; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. A51-105997/14(1.1.50-SM4) „Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo“; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. gruodžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant Nr. A10-51162/14; 2015 m. sausio 12 d. kvietimas; 2015 m. sausio 29 d. laidavimo sutartis Nr. LAS29012015/0063; 2006 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės liudijimas; 2008 m. rugsėjo 19 d. automobilių savanoriškojo draudimo polisas Serija 270 Nr. 0041987/2008; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. lydraštis Nr. A2.11-1347-170-09; 2009 m. kovo 31 d. įmokos mokėjimo kvitas; antstolės V. M. 2009 m. gruodžio 30 d. patvarkymas Nr. 0015/09/04943-3; 2009 m. balandžio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. 1127; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyriaus 2011 m. birželio 23 d. pažyma apie statinio statybą, rekonstravimą, kapitalinį remontą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. NSP-00-110623-00520; 2019 m. spalio 7 d. statybos rangos sutartis Nr. 01/07-10-19. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, dalis bendraieškių pateiktų rašytinių įrodymų – pertekliniai, surašyti asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme (konkrečiai kalbant, 2020 m. balandžio 25-26 d. kaimynų rašytiniai patvirtinimai dėl gyvenamosios vietos) arba anksčiau teikti į bylą, pavyzdžiui, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. kovo 20 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4VE-492, bendraieškės O. A. 2015 m. balandžio 20 d. pranešimas į administratorės 2019 m. kovo 25 d. raštą Nr. ŽB-RS-15-0216 „Dėl patekimo į butą“, priimami tik šie sąsajumo reikalavimą atitinkantys rašytiniai įrodymai: 2008 m. sausio 29 d. paskolos sutartis Nr. 2008/01/29; 2013 m. spalio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2261; 2014 m. liepos 23 d. ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimo sutartimi Nr. 330; 2015 m. liepos 10 d. ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartis Nr. 2; 2013 m. spalio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2261; administratorės 2015 m. kovo 25 d. raštas Nr. ŽB-RS-15-0216 „Dėl patekimo į butą“; UAB ,,PROJEKTAS“ lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2019 metų kovo mėnesio kainas ir 2019 m. spalio 7 d. statybos rangos sutartis Nr. 01/07-10-19.

40. Atitinkamai dėl administratorės papildomai pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. 2015 m. vasario 19 d. apžiūros akto ir 2016 m. birželio 28 d. gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. ŽB-AA-16-0036 spręstina, jog bendraieškiams patikslinus ieškinio faktinį pagrindą dėl neteisėtai iš bendraatsakės Ž. V. buto pravestos kanalizacijos per dūmtraukį, kuris naudojamas ir bendraieškės O. A. bute, netikslingas yra 2016 m. birželio 28 d. gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. ŽB-AA-16-0036 priėmimas, prie bylos medžiagos prijungiant tik papildytą fotofiksacijomis 2015 m. vasario 19 d. apžiūros aktą.

Dėl civilinės atsakomybės solidarumo

41. Pirmosios instancijos teismas bendraatsakės J. D. atz?vilgiu ies?kini? atmete?, nurodydamas, kad bendraatsakei Ž. V. įsirengus naują nuotekų vamzdyną, po 2016 metų vasario me?nesio uz?liejimai liove?si, nors bendraatsakė J. D. ir toliau naudojasi per bendraieškių buta? praeinanc?iu sumaz?into diametro (50 mm) bendrojo naudojimo buitiniu? nuoteku? stovu.

42. Bendraieškiai pareikštu apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiko, byloje, jų teigimu, esant pakankamai duomenų, kad z?ala padaryta abieju? bendraatsakių veiksmais, todėl tiek vienai, tiek ir kitai bendraatsakėms neteise?tais veiksmais priside?jus prie z?alos 2015 metais visa apimtimi atsiradimo, ju? atsakomybe? yra solidari.

43. Nagrinėjamu atveju prieš pasisakant dėl bendraieškių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bendraatsakių civilinės atsakomybės solidarumu, akivaizdu, jog turi būti nustatyti kiekvienos iš jų neteisėti veiksmai.

44. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

45. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos teismo ekspertas S. Z. 2018 m. liepos 16 d. teismo ekspertize?s akte konstatavęs, kad: 1) iki 2016 metų vasario me?nesio, kada buvo i?rengtas naujas DN110 mm nuoteku? vamzdynas is? buto Nr. 7, bendraatsakių butai Nr. 3 ir Nr. 7 naudojosi bendraieškių bute praeinanc?iu bendrojo naudojimo buitiniu? nuoteku? stovu; 2) 2015 m. rugse?jo 17 d. dre?kstanc?iu? buto sienu?, perdangos apz?iu?ros akte Nr. 15-09-17-1 tiek bendraatsakės Ž. V. bute Nr. 7 užfiksuotas unitazo, dus?o, kriaukle?s nuoteku? prijungimas prie 50mm buitiniu? nuoteku? stovo, tiek bendraatsakės J. D. bute Nr. 3 užfiksuotas fekaline?s kanalizacijos vamzdz?io prijungimas prie 50mm buitiniu? nuoteku? stovo neatitiko teise?s aktu? reikalavimų; 3) pagal gyvenamojo namo kadastrinius duomenis bendraatsakių butuose Nr. 3 ir Nr. 7 fekaline? kanalizacija (2015 metų balandz?io me?nesį) suprojektuota nebuvo; 4) vienareikšmiškai nustatyti, kas ir kur buvo buto užpylimo 2015 metų balandz?io me?nesį s?altinis ir jo priez?astis nepavyko, nes jo lubos / sienos prieš ir po atliktų tyrimų buvo sausos, o per tris metus buvo galima atlikti užliejimo priežasčių pašalinimą, ką patvirtina faktas, jog ekspertizės atlikimo metu bendraatsakės J. D. bute Nr. 3 jau buvo i?rengta nauja vonios ir tualeto patalpa su santechniniais prietaisais (klozeto nuoteku? s?alinimas, nors ir nauju DN110 vamzdz?iu, pajungtas i? ta? pati? DN50 nuoteku? stova?), o bendraatsakės Ž. V. bute Nr. 7 atliktas remontas (i?rengtas naujas dus?o ir tualeto patalpos nuoteku? vamzdynas), po kurio is? esme?s pakeista nuoteku? s?alinimo is? mine?to buto schema; 5) labiausiai tikėtina versija, kad buto uz?pylimas įvyko dėl technis?kai netvarkingu?, savavalis?ku? ir neteise?tu? nauju? santechniniu? prietaisu? (klozetu?) nuotekų sistemos pajungimo butuose Nr. 3 ir Nr. 7 į tam nepritaikytą DN50 nuotekų stovą, kur pagal istoris?kai susiklosc?iusia? tu? butu? naudojimo tvarka?, klozetu? nebuvo numatyta.

46. Kadangi, kaip minėta, Lietuvos Respublikos teismo ekspertas S. Z. dėl bendraatsakių butuose atliktų pakeitimų negalėjo atstatyti ir patikrinti nuotekų sistemos sandarumo, iškeldamas labiausiai tikėtiną versiją dėl užpylimo priežasties, šiuo atveju aktualus statinio statybos techninio prižiūrėtojo A. K. 2015 m. rugsėjo 17 d. surašytas drėkstančių buto sienų, perdangos apžiūros aktas Nr. 15-09-17-1, atlikus buto Nr. 2 apžiūrą po maždaug penkių mėnesių nuo pranešimo administratorei apie pastebėtą pratekėjimą. Taigi, 2015 m. rugsėjo 17 d. drėkstančių buto sienų, perdangos apžiūros akte Nr. 15-09-17-1 nurodyta, jog butas užliejamas dėl nekokybiškai ir draudžiamai pajungtos antro aukšto fekalinės kanalizacijos, nes pirmame aukšte esančios sienos – sausos, stovas – techniškai geros būklės, sausas, neaprūdijęs, netrūkęs; antrame aukšte butuose Nr. 3 ir Nr. 7 fekalinė 110 mm diametro kanalizacija pajungta į 50 mm diametro buitinių nuotekų stovą, o tai pagal reglamentą STR 2.07.01:2003 – draudžiamas būdas dėl vamzdyno užsikimšimo ir gresiančio nuotekio per vamzdynų sandūras. Bendraatsakės J. D. bute Nr. 3 užfiksuota, jog apie fekalinių vamzdžių susijungimo zoną mūras yra drėgnas (fotonuotrauka Nr. c)), tuo tarpu bendraatsakės Ž. V. leista apžiūrėti fekalinės kanalizacijos pajungimą bute Nr. 7, nedarant fotofiksacijų; nustatyta, jog butuose Nr. 3 ir Nr. 7 fekalinė kanalizacija pajungiama taip pat, t. y. 110 mm diametro vamzdį jungiant į 50 mm diametro vamzdį; nei viename bute prie fekalinės sistemos pajungimo neprijungti ir nepastatyti smulkintuvai. Daryta išvada, jog buto Nr. 2 užliejimo židinys yra antrame aukšte, grindų lygyje, sienoje, kur jungiasi butų Nr. 3 ir Nr. 7 fekalinė 110 mm diametro kanalizacija į 50 mm buitinių nuotekų stovą, vietą pažymint gyvenamojo namo antro aukšto plane. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju 2015 m. rugsėjo 17 d. drėkstančių buto sienų, perdangos apžiūros akte Nr. 15-09-17-1 užfiksuotos aplinkybės tebevykstant tęstinio pobūdžio užliejimams iš esmės sutampa su Lietuvos Respublikos teismo eksperto S. Z. darytomis išvadomis dėl tikėtinos bute Nr. 2 vykusių užliejimų priežasties.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tiek į 2015 m. rugsėjo 17 d. drėkstančių buto sienų, perdangos apžiūros aktą Nr. 15-09-17-1, 2018 m. liepos 16 d. teismo ekspertize?s aktą, tiek ir į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. bendraatsakių bei bendraieškės O. A. butų planus, UAB „Mano būstas LT“ 2015 m. vasario 19 d. apžiūros aktą, antstolio D. K. 2015 m. rugse?jo 18 d. faktiniu? aplinkybiu? konstatavimo protokolą Nr. 174/15/076, neturi pagrindo daryti priešingos išvados jau aptartosioms, kad gadinantis bendraieškės O. A. turtą poveikis darytas iš bendraatsakių valdomų butų Nr. 3 ir Nr. 7, drėgmei skverbusis bendraieškės O. A. buto Nr. 2 koridoriuje, virš kurio yra bendraatsakės J. D. buto Nr. 3 patalpa ir kitoje sienos puse?je esanc?iame bendraieškių tualete, virs? kurio yra bendraatsakės Ž. V. buto Nr. 7 patalpa. Aplinkybė, kad bendraatsakės Ž. V. prašymu 2016 metų vasario mėnesį atlikus buitinių nuotekų naujo vamzdyno pajungimą į kitą stovą, maždaug nuo 2016 metų kovo mėnesio daugiau nebuvo užfiksuotas vandens prasiskverbimas į bendraieškės O. A. buto patalpas, o ekspertizės atlikimo metu 2018 metų liepos mėnesį buto sienos ir lubos buvo sausos, nelaikytina šalinančia bendraatsakės J. D. atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, jog po 2015 metų balandžio mėnesį vykusių užpylimų, bendraatsakė J. D. bute Nr. 3 naujai įrengusi vonios ir WC patalpą su santechniniais prietaisais, taip pat pakeitusi nauju DN110 vamzdį, pajungtą i? ta? pati? DN50 nuoteku? stova?, tačiau dar 2015 metų rugsėjo mėnesį, t. y. iki minėtų darbų atlikimo, buvo užfiksuota, jog apie fekalinių vamzdžių susijungimo zoną, kitaip tariant, ties susijungimu su DN50 nuotekų stovu, mūras buvo drėgnas. Akivaizdu, jog mūras, kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 17 d. drėkstančių buto sienų, perdangos apžiūros akto Nr. 15-09-17-1 fotofiksacijos, galėjęs drėkti tik dėl jį veikiančio tęstinio pobūdžio pratekėjimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetęs bendraieškių ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo iš bendraatsakės J. D., nustačius, kad tiek jos, tiek bendraatsakės Ž. V. neteisėti veiksmai, pasireiškę technis?kai netvarkingu?, savavalis?ku? ir neteise?tu? nauju? santechniniu? prietaisu? (klozetu?) pajungimu i? tam nepritaikyta? DN 50 mm nuoteku? stova?, pradėjusį kimštis tiek dėl, neatmestina tikimybė, galimai netinkamai atliktų pajungimo darbų, tiek dėl sumažėjusio pralaidumo išleidžiant didesnį nuotekų, tame tarpe ir fekalinių, kiekį, sudarė sąlygas žalai atsirasti. Nagrinėjamu atveju bendraatsakių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog jos jokių savavališkų pajungimo veiksmų prie bendrojo naudojimo vamzdžio neatliko, nes pagal VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašus, butuose Nr. 3 ir Nr. 7 buvo įrengtas komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, nekeičia fakto, kad nekilnojamojo turto kadastriniu? matavimu? bylos, registro Nr. 10/152473 duomenimis, jokiu? santechniniu? prietaisu?, is?skyrus praustuvus, butuose Nr. 3 ir Nr. 7 nebuvo, taigi, nuotekų šalinimas per bendraieškės O. A. bute esantį bendrojo naudojimo vamzdį nuo namo statybos pabaigos, t. y. 1940 metų, negalėjo būti vykdomas. Taip pat, nors administratorė 2015 m. kovo 25 d. raštu Nr. ŽB-RS-15-0216 „Dėl patekimo į butą“ ir informavo bendraieškę O. A., jog turimais duomenimis, jai nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 2 būtina atlikti vamzdynų remonto darbus, DN50 nuotekų stovo susidėvėjimas, priešingai nei teigia bendraatsakės, negali būti pripažintas pasikartojančius užliejimus lėmusia priežastimi, 2015 m. rugsėjo 17 d., kaip matyti iš drėkstančių buto sienų, perdangos apžiūros akto Nr. 15-09-17-1, jo būklei buvus techniškai gerai, jam esant sausam, neaprūdijusiam ir netrūkusiam.

48. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam. Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

49. Solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme, kurio atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1).

50. Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog tiek bendraatsakės J. D., tiek bendraatsakės Ž. V. neteise?ti veiksmai priside?jo prie z?alos 2015 metais atsiradimo iš esmės atsiradimo, konstatuoja jų prievolės solidarumą.

Dėl bendraieškei O. A. priteistino žalos dydžio

51. Bendraieškiai apeliaciniame skunde nurodę, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bendraieškei O. A. 2 614,42 Eur turtinės žalos, patirtos dėl buto Nr. 2 sugadinimo, nepagrįstai atmetęs kaip neįrodytą jos reikalavimą dėl 230,00 Eur turtinės žalos priteisimo už bute Nr. 2 buvusius sugadintus daiktus.

52. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016).

53. Spręsdamas dėl 230,00 Eur turtinės žalos priteisimo už bute Nr. 2 buvusius sugadintus daiktus pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog bendraieškiai pateikę vienintelį įrodymą apie sugadintus bute buvusius daiktus – 2015 m. balandžio 28 d. atliekų deklaraciją Nr. 276, kurioje neįvardinti nei konkretūs daiktai, nei jų vertė; taip pat į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys kokie konkrečiai baldai dėl užliejimo buvo sugadinti ir išvežti; įrodymai, kad šie baldai, rūbai, patalynė buvo nepataisomai sugadinti.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdant pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 19 d. teismo posėdyje nustatytą įpareigojimą, bendraieškiai 2017 m. lapkričio 17 d. į bylą pateikę papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Iš pateiktų papildomų rašytinių įrodymų matyti, jog gavus bendraieškės O. A. 2015 m. balandžio 20 d. pranešimą apie draudiminį įvykį, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ atstovas, 2015 m. balandžio 24 d. atvykęs į įvykio vietą, surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedą.

55. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. balandžio 24 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede sudarytas namų turto nuostolio aprašymas, kuriame nurodyta, jog dėl įvykio sugadinta: striukių (10 vnt.) – esant pelėsiui ir nuotekų kvapui, rekomenduojamas valymas; patalynė (paklodės (10 vnt.), kaina – 50,00 Eur; užvalkalai (10 vnt.) – 60,00 Eur), nuvertėjimas atsiradus rudoms dėmėms, nuotekų kvapui – 100,00 procentų; spinta-kabykla (įsigijimo kaina – 200,00 Eur), nuvertėjimas dėl išbrinkusios apatinės dalies – 20,00 procentų; spinta (išardyta) (įsigijimo kaina – 100,00 Eur), nuvertėjimas dėl išbrinkusių plokščių – 100,00 procentų. Negalima sutikti su bendraieškiais, jog kitų duomenų dėl sugadintų daiktų yra ir antstolio D. K. 2015 m. rugse?jo 18 d. faktiniu? aplinkybiu? konstatavimo protokole Nr. 174/15/076, iš jame esančių fotofiksacijų negalint identifikuoti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. balandžio 24 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede minimų daiktų, kurie iki 2015 m. rugsėjo 18 d. būtų likę bute Nr. 2, jų, remiantis 2015 m. balandžio 28 d. atliekų deklaracija Nr. 276, nepristačius į UAB ,,VAATC“ didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelę.

56. Taigi, sprendžiant iš papildomai bendraieškių į bylą pateikto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. balandžio 24 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo, namų turtui, atsižvelgus į nuvertėjimą dėl sugadinimo, padaryti 370,00 Eur dydžio nuostoliai (patalynė – 110,00 Eur; spinta-kabykla – 160,00 Eur; spinta (išardyta) – 100,00 Eur). Praėjus keturioms dienoms po buto ir jame buvusių daiktų apžiūros, t. y. 2015 m. balandžio 28 d., bendraieškis S. A. į UAB ,,VAATC“ didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelę pristatė 70,25 kg medienos ir drabužių atliekų. Atkreiptinas dėmesys, jog vieninteliai drabužiai, įvardyti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. balandžio 24 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede – tai striukės (10 vnt.), kurias, kaip minėta, rekomenduota tik išvalyti, laikant, jog jos nėra nepataisomai sugadintos. Tuo tarpu duomenų, kad patalynė, kuri trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ vertinta kaip 100,00 procentų nuvertėjusi dėl sugadinimo, būtų išvežta, nėra. Analogiškai pasisakytina ir sugadintų baldų atžvilgiu, iš antstolio D. K. 2015 m. rugse?jo 18 d. faktiniu? aplinkybiu? konstatavimo protokole Nr. 174/15/076 esančių fotofiksacijų matant, jog šio buto Nr. 2 koridoriuje stovi neišvežti šie baldai: spinta su nutekėjusio skysčio padarytais pažeidimais viršutinėje dalyje (fotofiksacijos Nr. 6, 9), spintelės (fotofiksacijos Nr. 6, 7, 8) ir, konkrečiai neidentifikuota, tačiau panaši į išardytąją, spinta (fotofiksacija Nr. 6). Kaip jau minėta, negalima vienareikšmiškai spręsti, jog antstolio D. K. 2015 m. rugse?jo 18 d. faktiniu? aplinkybiu? konstatavimo protokole Nr. 174/15/076 užfiksuoti baldai yra tie patys, kurie nurodyti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. balandžio 24 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede, tačiau dėl tam tikrų priežasčių, 2015 m. balandžio 28 d. neišvežti.

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir neištyrė įrodymų visumos, tačiau įvertinus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. balandžio 24 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo, kuriuo papildomai remiasi bendraieškiai apeliaciniame skunde, įrodomąją reikšmę, neatsiejamai aiškinamą kartu su 2015 m. balandžio 28 d. atliekų deklaracija Nr. 276, nėra pagrindo teigti, jog jis iš esmės padarė neteisingą išvadą, kad į bylą nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių konkrečių baldų bei kitų daiktų sugadinimo dėl buto Nr. 2 užliejimo faktą ir dėl to patirtą 230,00 Eur turtinę žalą. Pažymėtina, jog bendraieškiai 2016 m. spalio 13 d. pradiniame ieškinyje nurodę, kad sugadintas bute Nr. 2 buvęs turtas (rūbai, patalynė, baldai), žala – 230,00 Eur, ką patvirtina 2015 m. balandžio 28 d. atliekų deklaracija Nr. 276, pagal kurią į UAB ,,VAATC“ didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelę pristatyta 70,25 kg atliekų (drabužių, medienos). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. balandžio 24 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede striukes buvo rekomenduota tik išvalyti, o ne išmesti; pagal 2015 m. balandžio 28 d. atliekų deklaraciją Nr. 276, 100,00 procentų dėl sugadinimo nuvertėjusi patalynė, įtraukta į AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. balandžio 24 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedą, neišvežta, o baldai su tam tikromis nutekėjusio skysčio žymėmis – palikti stovėti bute (nors, pavyzdžiui, spinta (išardyta) nurodyta kaip nuvertėjusi 100,00 procentų). Taigi, be AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. balandžio 24 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo įrašų, beje, nepatvirtintų atsakingo asmens, turinčio tam reikiamą kvalifikaciją, fotofiksacijomis (nesant jokių jį identifikuojančių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą), nėra kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti kokie konkrečiai baldai, rūbai, patalynė ir kokios vertės sugadinti nepataisomai, kad juos būtų reikėję išmesti.

58. Iš bendraatsakių pateiktų procesinių dokumentų taip pat matyti, jog yra kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo bendraieškei O. A. priteistos 2 614,42 Eur turtinės žalos, kurią sudaro aplietos buto Nr. 2 dalies remonto kaštai, dydis. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodęs, jog bendraieškė O. A., galutinai patikslinus ieškinio reikalavimus, patirtos žalos dydžio nebeįrodinėjo, remdamasi kartu su ieškiniu bei teismo ekspertizės akte pateiktomis darbų sąmatomis, todėl dėl šių įrodymų pagrįstumo bei atitinkamai bendraatsakių prielaidų apie nepagrįstai dideles remonto darbų kainas ir darbų rūšis atskirai nepasisakydamas, sprendė, jog į bylą pateikti bendraieškių surastų rangovų konkretūs komerciniai pasiūlymai dėl trūkumų šalinimo darbų atitinka realias rinkos kainas. Bendraatsakė Ž. V. pateiktame apeliaciniame skunde pažymėjusi, jog pirmosios instancijos teismas žalos dydi? nustate? neatsiz?velgdamas i? byloje teismo paskirto eksperto paskaic?iuota?jį (įvertinus patalpu? atkuriama?ja? verte? po dre?gme?s poveikio), kuris, nesant į bylą pateiktų įrodymų dėl PVM išlaidų, sudaro 683,50 Eur (be PVM). Bendraatsakė J. D. atsiliepime į apeliacinius skundus, sutikdama su bendraatsake Ž. V., papildomai nurodžiusi, jog žalos atlyginimas nepagrįstai buvo siejamas su naujai atliekamo remonto rinkos kainų vidurkiu, be kita ko, iš ekspertizės akto dar ir nustačius, jog butas Nr. 2 buvo atremontuotas, tačiau nepateikti duomenys apie realiai patirtas išlaidas.

59. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendraatsakės J. D. atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentas, kad bendraieškiai visiškai atremontavo butą, tačiau nepateikė duomenų apie realiai patirtas išlaidas – deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tiek apeliaciniame skunde, tiek 2020 m. balandžio 30 d. prašyme priimti papildomus įrodymus, bendraieškiai paaiškinę, kad butas Nr. 2 bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo remontuojamas, 2019 m. spalio 7 d. statybos rangos sutartis Nr. 01/07-10-19 dėl buto Nr. 2 remonto darbų atlikimo sudaryta su UAB ,,PROJEKTAS“, teikusia remonto darbų sąmatą pirmosios instancijos teismui, tik priėmus bendraieškių atžvilgiu palankų teismo sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtais bendraieškių paaiškinimais, jiems į bylą pateikus 2019 m. spalio 7 d. statybos rangos sutartį Nr. 01/07-10-19, pagal kurią susitarta dėl poavarinės būklės likvidavimo darbų bute, juos pradedant per 3 darbo dienas nuo pasirašymo, gavus 1 000,00 Eur avansą, ir sutarties objekto kainos, nustatytos lokaline sąmata, – 3 660,00 Eur (sutarties 1-3 punktai); taip pat trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Žirmūnų būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybei adresuotą pranešimą apie paprastojo remonto darbus, kuriuo bendraieškė O. A. informavusi, kad bute Nr. 2 nuo 2019 m. lapkričio 11 d. bus pradėti vykdyti paprastojo remonto darbai, prašant administratorę pranešti ar ji ketina remontuoti per jos butą praeinantį buitinių nuotekų vamzdį (D50), nes šie darbai galėtų būti atlikti tuo pačiu metu. Taigi, abstraktus bendraatsakės J. D. teiginys dėl bute Nr. 2 atlikto remonto, paremtas išimtinai jos pačios daromomis 2018 m. liepos 16 d. teismo ekspertizės akto turinio interpretacijomis, nepaneigia byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių, jog poavarinės būklės likvidavimo darbai, jeigu ir buvo pradėti, bute Nr. 2 vykdyti ne anksčiau kaip nuo 2019 m. lapkričio 11 d.

61. Toliau, pasisakant dėl bendraatsakių ginčijamo užpylimo padarytos žalos dydžio (patalpų atkuriamosios vertės po drėgmės poveikio), pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teismo ekspertas S. Z. teismo ekspertize?s metu atliktais skaic?iavimais, įvertinus apdailos nusidėvėjimą dėl eksploatacijos, nustatęs, kad bendraieškės O. A. buto Nr. 2 apdailos paz?eidimu? s?alinimo sa?naudos (skaic?iuojant paz?eidimu? uz?fiksavimo metu galiojanc?iomis vidutine?mis rinkos kainomis, t. y. 2015 metų kovo me?nesio kainomis) sudaro 865,19 Eur (su PVM). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog visų pirma, eksperto išvadai CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl pirmosios instancijos teismui, priešingai negu suponuoja bendraatsakių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, ji nebuvo privaloma, ją vertinant pagal vidinį teismo įsitikinimą. Antra, Lietuvos Respublikos teismo eksperto S. Z. atlikti skaičiavimai nesudaro pagrindo laikyti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bendraieškės O. A. patirtais nuostoliais dėl užlieto buto Nr. 2 remonto darbų turėtų būti laikomas bendraieškiams rangovų pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodytas buto Nr. 2 remonto darbų aritmetinis vidurkis (iš jų atėmus darbus, susijusius su klozeto keitimu).

62. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

63. Taigi, pagal nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant žalą patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, jis turi įrodyti, kad yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (CPK 12 straipsnis). Kadangi prarasto turto atkuriamoji vertė nustatoma pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas, teisėjų kolegija nesutinka su bendraatsakėmis, jog žalos atlyginimas, Lietuvos Respublikos teismo eksperto S. Z. apskaičiuotas pagal UAB ,,Sistela“ parengtas ir VI? Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2015 m. kovo 30 d. i?sakymu Nr. B-15-004 patvirtintas rekomendacines 2015 metų kovo mėnesio darbo, medžiagų, gaminiu, mašinų ir mechanizmu eksploatacijos kainas, atitiktų visiško nuostolių atlyginimo principą, remonto darbų, praėjus keleriems metams po įvykio, objektyviai nebegalint atlikti galiojusiomis 2015 metų kovo mėnesio kainomis (CK 6.251 straipsnis).

64. Be kita ko, kaip dar vieną pagrindą mažinti bendraieškei O. A. priteistinos turtinės žalos dydį, bendraatsakės nurodę ir pačios bendraieškės O. A. neteisėtus veiksmus – bendrojo naudojimo vamzdyno uždengimą plytelėmis ir sąlygų atlikti nuotekų stovo remonto darbus nesudarymą, tokiu būdu prisidėjus prie žalos atsiradimo ar padidėjimo. Byloje nustačius, kad DN50 nuotekų stovo būklė nebuvo avarinė, priešingai, ji buvo gera, nesant mikroįtrūkimų, pastebimų surūdijimo ar pratekėjimo žymių, o administratorė iš esmės remonto darbus prašė atlikti tik tam, kad būtų prijungtas bendraatsakei Ž. V. reikalingas didesnio diametro nuotekų stovas, aplinkybės, kuriomis remiasi bendraatsakės, laikytinos teisiškai nereikšmingomis. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjęs, kad net ir tuo atveju, jeigu bendraieškė O. A. būtų neleidusi / delsusi ar kitokiu būdu galimai trukdžiusi pakeisti per jos butą einantį bendrojo naudojimo nuotekų vamzdį į didesnį, tai savaime nesudarytų prieladų bendraatsakėms elgtis neteisėtai ir savavališkai, be patvirtinto projekto atliekant pajungimą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo bendraieškiams S. A. ir A. R.

65. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog bendraieškiai apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad žalos padarymo faktas nustatytas jų būstui. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija, butas Nr. 2 nuosavybės teise priklausė bendraieškei O. A. 1992 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, pagrindu; vėliau 2008 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-338 iš jos buvo įgytas UAB „Swedbank lizingas“ ir perduotas pagal 2008 m. sausio 9 d. lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. LT066399 UAB „TRIMEKTA“ valdyti ir naudoti. Ginčo laikotarpiu, bendraieškė O. A. butą Nr. 2 perpirkusi iš UAB „TRIMEKTA“ pagal 2015 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3-2251, įregistravus jos asmeninę nuosavybę į jį. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina aplinkybę, jog bendraieškiai S. A. ir A. R. jokia forma buto Nr. 2 nei iki jo užliejimo, nei po jo nevaldė, todėl jų gyvenimo bute faktas, grindžiamas į bylą teiktais įrodymais, savaime negali būti prilyginamas nuosavybės teisės įgijimo į butą pagrindui. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien minėta aplinkybė galėtų būtų laikoma pakankama atmetant patikslinto ieškinio reikalavimus priteisti dėl kito buto Nr. 2 nuomos bendraieškiams S. A. – 2 800,00 Eur, o A. R. – 1 750,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, žalos padarymo faktą nustačius ne jų, o bendraieškės O. A. nuosavybės teisės objektui, iš kurio kildinami bendraieškių S. A. ir A. R. turėti tiesioginiai nuostoliai, paties buto Nr. 2 jokiu teisėtu pagrindu jiems nevaldžius. Priešingos išvados nebūtų galima daryti ir įvertinus pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą.

66. Bendraieškiai teigė, jog butas Nr. 2 yra ne 41,34 kv. m², kaip nurodoma skundžiamame sprendime, bet 66,17 kv. m², todėl pakankamas gyventi 5 asmenų šeimai ir dideliam šuniui, nepaminėdami, pabrėžtina, jog iš nurodyto bendro buto Nr. 2 ploto, t. y. 66,17 kv. m² gyvenamasis, remiantis VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašu, yra tik 41,34 kv. m², būtent patys sąmoningai klaidingai interpretuodami faktus. Taip pat, abejones dėl 41,34 kv. m² gyvenamojo ploto pakankamumo 5 asmenų šeimai su šunimi kelia ir 2015 m. rugpjūčio 30 d. nuomos sutartis, kuria bendraieškiai S. A. ir A. R. kartu su mažamečiais vaikais ir, tikėtina, dideliu šunimi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. išsinuomavę didesnio, t. y. 58,60 kv. m² gyvenamojo ploto butą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nepaisant mažesnio jame gyvenančių asmenų skaičiaus.

67. Toliau siekdami pagrįsti prašomos priteisti turtinės žalos priežastingumą, bendraieškiai apeliaciniame skunde nurodę, jog pirmosios instancijos teismas neabejojęs bendraieškės O. A. paaiškinimais, kad sūnus (bendraieškis S. A.) bute gyveno nuo gimimo, o jo sugyventinė (bendraieškė A. R.) – nuo 2011 metų, kada pastojo; mažametės dukros gyvenamoji vieta registruota bute nuo 2012 metų; iki užpylimo bendraieškiai S. A. ir A. R. kartu su mažamečiais vaikais nuolatos gyveno bute; jeigu butas nebūtų buvęs užlietas ir jame nebūtų atsiradusios pavojingos sveikatai sąlygos, bendraieškiai S. A. ir A. R. su mažamečiais vaikais nebūtų išsinuomoję kito buto. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl bendraieškių nurodytų argumentų, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertinęs liudyti kviestų asmenų duotų parodymų patikimumo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo aprašomosios dalies, 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu paaiškinimus tiek dėl gyvenimo bute, tiek ir dėl jo trukmės davusi ne bendraieškė O. A., o bendraieškis S. A., viena vertus, nurodęs, kad jis pats gyvena bute nuo gimimo, o sugyventinė – nuo 2011 metų, kada pastojo, kita vertus, kad 2013 metais mirus bendraieškio senelei ir sugyventinei pardavus jai priklausiusį butą, jie, nusprendę, gyventi su bendraieške O. A., į butą su visais daiktais persikraustė nuo 2015 metų. Akivaizdu, jog šiuo atveju bendraieškio S. A. duoti parodymai – prieštaringi, bendro jo ir bendraieškės A. R. gyvenimo bute pradžią nurodžius nuo 2011 metų, kada pastaroji laukėsi jų dukros M. A., o vėliau paaiškinus, kad į butą jie persikraustę nuo 2015 metų. Be to, negalima būtų nepaminėti, jog, pavyzdžiui, 2018 m. gruodžio 11 d. pranešime bendraieškis S. A. buvo paaiškinęs, jog tiek jis, tiek jo vaikai buvo registruoti bute nuo 2015 m. balandžio 7 d., tačiau gyveno jame nuo 2014 metų, persikraustę pardavus bendraieškei A. R. priklausantį 2 kambarių butą. Taigi, tokiu atveju nurodytas dar vienas, besiskiriantis nuo prieš tai aptartųjų, apsigyvenimo bute momentas.

68. Kaip minėta, teigdami, jog bute gyveno ne mažiau kaip ketverius metus, išreikštą ketinimą ir toliau jame gyventi bendraieškiai S. A. ir A. R. sieję su byloje esančiais įrodymais: Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. kovo 20 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4VE-492, pagal kurią M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota 2012 m. kovo 14 d. buto adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius; Vilniaus miesto savivaldybės 2016 m. balandžio 1 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2016-2-PD)-2795, pagal kurią bendraieškės A. R. ir nepilnamečių vaikų M. A. bei M. A. 2015 m. balandžio 7 d. deklaruota gyvenamoji vieta buto adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius; fotonuotraukomis; UAB ,,Pagalba mažyliui“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) kl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užvestose M. A. ir M. A. vaiko sveikatos ir raidos kortelėmis; bendraieškės A. R. ir Vilniaus lopšelio-darželio ,,Pipiras“ (toliau – švietimo teikėjas, darželis) sudaryta 2014 m. liepos 23 d. ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimo sutartimi Nr. 330, kuria švietimo teikėjas įsipareigojęs pagal ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo(si) programą ir pagal galimybes sudaryti sąlygas tenkinti nepilnamečio vaiko M. A. saviraiškos poreikius; bendraieškės A. R. ir švietimo teikėjo sudaryta 2015 m. liepos 10 d. ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartimi Nr. 24, kuria darželis įsipareigojęs teikti ugdymo paslaugas ugdytiniui M. A., o tėvai – apmokėti už šias paslaugas ir vykdyti visus įsipareigojimus, prisiimtus sutartimi; 2014 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 126 ir 2015 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 170, atliktais BĮ ,,Biudžetinių įstaigų buhalterinei apskaitai“, už, bendraieškių S. A. ir A. R. teigimu, darželio nepilnamečiams vaikams M. A. ir M. A. suteiktas ugdymo paslaugas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog nurodytų rašytinių įrodymų visetas nepagrindė jų siekio likti gyventi bute Nr. 2, tokiu būdu įrodant priežastinį ryšį tarp bendraatsakių neteisėtų veiksmų, užliejus butą Nr. 2 ir bendraieškių S. A. ir A. R. patirtų išlaidų dėl kito buto nuomos. Pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, jog bendraatsakės ginčijusios realią bendraieškių galimybę naudotis butu iki 2015 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-2251 sudarymo, kuria, kaip minėta, jį bendraieškė O. A. perpirkusi iš UAB „TRIMEKTA“, įgijusios butą Nr. 2 iš jos pagal 2008 m. sausio 9 d. lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. LT066399 ir 2008 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-338. Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas – bendraieškis S. A., kuris, atstovaudamas įmonę, su bendraieške O. A. 2008 m. sausio 29 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2008/01/29. Minėtos sutarties 1.1, 1.3 punktuose numatyta, jog kreditorė (bendraieškė O. A.) suteikia paskolos gavėjai (UAB „TRIMEKTA“) paskolą, sudarančią 428 710,00 Lt, o paskolos gavėja (UAB „(duomenys neskelbtini)“) palieka kreditorei (bendraieškei O. A.) tolimesniam naudojimui ir gyvenimui butą Nr. 2 iki pilno atsiskaitymo su ja pagal sutartį. Po pilno atsiskaitymo su kreditore (bendraieške O. A.), paskolos gavėja (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo grąžinti kreditorei jai iki sutarties pasirašymo dienos priklausiusį butą notarine tvarka, o kreditorė (bendraieškė O. A.) – prisiimti ir toliau mokėti visus mokesčius už buto Nr. 2 naudojimą, ir visa kita, kas susiję su šiuo butu Nr. 2 (2008 m. sausio 29 d. paskolos sutarties Nr. 2008/01/29 2.2, 2.3 punktai). Taigi, galima spręsti, jog susiklosčiusi tokia situacija, kai UAB „Swedbank lizingas“, vykdydama 2008 m. sausio 9 d. lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. LT066399, iš bendraieškės O. A. 2008 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-338 pagrindu įgyjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą butą Nr. 2 ir perdavusi jį jai valdyti ir naudoti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal atskirą susitarimą su bendraieške O. A., t. y. 2008 m. sausio 29 d. paskolos sutartį Nr. 2008/01/29, už suteiktą 428 710,00 Lt paskolą butą Nr. 2 palikusi jai tolimesniam naudojimui ir gyvenimui. Taigi, 2015 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-2251 sudarymą galima laikyti formalumu, nekeičiančiu šalių sudaryto susitarimo pagal 2008 m. sausio 29 d. paskolos sutartį Nr. 2008/01/29 esmės. Kitaip tariant, iš esmės bendraieškė O. A. nuo 1992 m. birželio 30 d., kada buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis vadovaujantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, iki 2015 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-2251 su UAB „TRIMEKTA“, nebuvo praradusi teisės butą valdyti ir naudoti. Tai reiškia, jog, priešingai negu įrodinėjusios bendraatsakės, tiek bendraieškė O. A., tiek, jai davus sutikimą, bendraieškiai S. A. ir A. R. turėję galimybę gyventi bute Nr. 2 dar iki 2015 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-2251 sudarymo. Tokiu atveju, neatmetant bendraieškių S. A. ir A. R. gyvenimo bute nenustatytą laikotarpį iki užpylimų tikimybės, pasisakytina dėl jų įrodinėjamo ketinimo ir toliau jame likti gyventi pagrįstumo.

69. Kaip jau minėta, bendraieškių teigimu, jų ketinimą likti ir nuolatos gyventi bute Nr. 2 įrodo toliau aptariamas rašytinių įrodymų visetas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. kovo 20 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4VE-492 ir Vilniaus miesto savivaldybės 2016 m. balandžio 1 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2016-2-PD)-2795, kuriomis atitinkamai buvo deklaruota bendraieškės A. R. ir nepilnamečių vaikų M. A. bei M. A. gyvenamoji vieta buto Nr. 2 adresu, negali būti laikomos savaime patvirtinančiomis bendraieškių S. A. ir A. R. ketinimą likti su vaikais faktiškai gyventi minėtame bute. Be kita ko, nurodęs, jog bute gyvena nuo gimimo ir toliau jame būtų likęs gyventi, jeigu ne susidariusios antisanitarinės sąlygos, bendraieškis S. A., VĮ ,,Registrų centro“ Gyventojų registro išrašo duomenimis, dėl nekonkretizuotų priežasčių gyvenamąją vietą deklaravo ne buto Nr. 2, kaip kiti šeimos nariai, tačiau jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Taigi, bendraieškiai S. A., gyvenamąją vietą 2015 m. vasario 2 d. deklaravęs gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius ir A. R., savo gyvenamąją vietą buto adresu deklaravusi 2015 m. balandžio 7 d., galimai nepilnamečių vaikų (pirmiausiai – M. A., 2012 m. kovo 20 d.) gyvenamąją vietą deklaravę ne dėl ketinimo su jais ir toliau likti gyventi bute, tačiau tam, kad laikinai, kol šeima jame bus (o vėliau, neatmestina tikimybė, ir dėl bendraieškiams S. A. ir A. R. patogios lokacijos), vaikai galėtų lankyti jiems pagal gyvenamąją vietą priskirtą ugdymo įstaigą. Tuo tarpu gydymo įstaiga, kurioje užregistruoti vaikai, t. y. UAB ,,Pagalba mažyliui“, yra adresu (duomenys neskelbtini) kl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., todėl akivaizdu, jog pagal vaikų gyvenamąją vietą, deklaruotą Vilniaus mieste, ji jiems nepriskirta, vaikai į ją užrašyti tėvų pasirinkimu. Analogiškai sąsajumo su ginčo dalyku prasme vertintinos ir fotonuotraukos, kuriose, bendraieškių S. A. ir A. R. teigimu, bute Nr. 2 užfiksuoti jų vaikai ir jiems naujai įrengtas kambarys. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš byloje esančių fotonuotraukų negalima spręsti nei, kad jos darytos bendraieškės O. A. bute Nr. 2, vaikams jame gyvenant, nei, kad būtent jame jiems buvęs įrengtas kambarys, nesant faktiškai konstatuotų minėtų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, jog aptartas rašytinių įrodymų visetas negali būti pripažintas pagrindžiančiu realų šeimos ketinimą likti gyventi bute Nr. 2. Be to, kaip teisingai pažymėjęs pirmosios instancijos teismas, bendraieškiai S. A. ir A. R. nedėję pastangų butą atremontuoti, kad į jį sugrįžtų, nors remonto kaštai buvo mažesni nei kelių mėnesių buto adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nuoma. Bendraieškiai S. A. ir A. R. tokį savo neveikimą motyvavo poreikiu išsaugoti butą Nr. 2, kad būtų įmanoma nustatyti padarytos žalos priežastį ir dydį, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jų prašymu ekspertizę atlikus tik 2018 metais, užpylimo, buvusio 2015 metų balandžio mėnesį, priežasties teismo ekspertas vienareikšmiškai nustatyti negalėjęs, bendraatsakėms turėjus pakankamai laiko ją (-as) pašalinti. Akivaizdu, jog bendraieškiai S. A. ir A. R., kaip protingi, apdairūs ir rūpestingi asmenys, ėmęsi priemonių ginčui aktualioms aplinkybėms užfiksuoti, praėjus sąlyginai trumpam laikotarpiui nuo užpylimo tariamos pradžios, tuo atveju, jeigu iš tiesų būtų planavę likti nuolatinai gyventi bute, būtų galėję, įvertinus laiko veiksnį, jį atremontuoti ir prašyti priteisti faktiškai patirtas remonto išlaidas, vienareikšmiškos užliejimo priežasties 2018 metais šiaip ar taip nebegalėjus nustatyti.

70. Nenustačius bendraieškių S. A. ir A. R. realaus ketinimo likti gyventi bute, toliau pasisakytina dėl jų poreikio išsikelti iš buto Nr. 2, grindžiamo antisanitarinėmis sąlygomis, kaip sudėtinės priežastinio ryšio įrodinėjimo dalies. Negalima būtų nepastebėti, jog remiantis bylos medžiaga, nepaneigta buvo 2015 m. rugsėjo 17 d. drėkstančių buto sienų, perdangos apžiūros akte Nr. 15-09-17-1 minima aplinkybė, kad apipylimo pobūdis buvo tęstinis, vykstantis ne trumpiau nei vienerius metus, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 17 d.; maždaug nuo 2015 metų kas mėnesį administratorė siųsdavo sąskaitas už kanalizacijos valymą (bendraieškio S. A. 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje duoti parodymai); nuo tada, kai buvo pajungtos nuotekos į vamzdį, jis pradėjo kimštis, jį pastoviai reikėjo valyti, dėl ko gyventojams nuo 2015 metų buvo išrašomos sąskaitos, kiekvieną dieną ant tualeto grindų rinkdavosi apie 0,5 cm šlapimo bala, jame nuolatos būdavo justi šlapimo kvapas (bendraieškės O. A. 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje duoti parodymai). Taigi, viena vertus, pagal 2015 m. rugsėjo 17 d. drėkstančių buto sienų, perdangos apžiūros aktą Nr. 15-09-17-1, užliejimas bute Nr. 2 vyko ne trumpiau nei nuo 2014 m. rugsėjo 17 d., kita vertus, remiantis tiek bendraieškių S. A. ir O. A. paaiškinimais 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje, tiek apeliacinio skundo argumentais, nuotekų vamzdis buvo pradėjęs kimštis jau nuo nuotekų pajungimo į jį, kiekvieną dieną ant tualeto grindų rinkosi šlapimo balos, nuo 2015 metų pradžios bute Nr. 2 buvo jaučiama drėgmė, fekalinės kanalizacijos kvapas, o pro sieną ties lubomis besiskverbiančios nuotekos pastebėtos gavus administratorės 2015 m. kovo 25 d. raštą Nr. ŽB-RS-15-0216 „Dėl patekimo į butą“, kai koridoriuje buvo atitraukta drabužių spinta. Kadangi užpylimo pobūdis buvo tęstinis, tačiau jo tikslus pradžios momentas – nenustatytas, galima teigti, jog vien pagal bendraieškių paaiškinimus butas Nr. 2 turėjo būti tapęs netinkamu gyventi su mažamečiais vaikais jau nuo 2015 metų pradžios, kada šlapimo / fekalinės kanalizacijos kvapas, drėgmė, kiekvieną dieną ant tualeto grindų susidaranti šlapimo bala indikavo esant nesaugias gyvenimo sąlygas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, jie išsikėlė į kitą butą tik nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog bendraieškiai S. A. ir A. R. kartu su nepilnamečiais vaikais 2015 metų vasarą iki išsikraustymo į butą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius gyveno bendraieškiui S. A. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galima teigti, jog net ir besikartojantys užpylimai, dėl kurių, kaip nurodoma, susidariusios pavojingos sveikatai sąlygos, jiems netapo kliūtimi pasilikti bute Nr. 2 nuo 2015 metų pradžios, kada, pagal jų parodymus, buvo pradėtos justi užpylimų pasekmės, iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Tokiu atveju teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, jog bendraieškių S. A. ir A. R. išsikėlimas iš buto nebuvo tiesiogiai nulemtas vykusių užpylimų iš bendraatsakių butų, joms atitinkamai neturint pareigos atlyginti bendraieškių S. A. ir A. R. patirtą turtinę žalą sudarančias išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

71. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

72. Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

73. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko bendraieškių patikslinto ieškinio reikalavimo dėl solidariosios atsakomybės taikymo teisinį vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, bendraieškių apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, o bendraatsakės Ž. V. apeliacinį skundą atmetant ir solidariai iš bendraatsakių priteisiant bendraieškės O. A. naudai 2 614,42 Eur turtinės žalos, o bendraieškiui S. A. – 453,67 Eur turtinės žalos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

75. Bendraatsakės J. D. atsiliepime į apeliacinius skundus teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą – bendraieškiams atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti apskaičiuojamos atsižvelgiant ne į galutinio ieškinio reikalavimų (sumažintų), bet į patenkintą pradinio ieškinio dalį.

76. Pasisakydama dėl pastarojo bendraatsakės J. D. atsiliepimo į apeliacinius skundus argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog bendraieškių pradinei turtinių reikalavimų sumai nebuvus labai didelei, palyginti su suma, kurią reikalauta priteisti, sumažinus pareikštus reikalavimus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal sumažintą reikalavimų apimtį laikytinas tinkamai užtikrinančiu bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyrą.

77. Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bendraatsakių solidariosios atsakomybės, atitinkamai perskirsto pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš bendraatsakių lygiomis dalimis bendraieškio S. A. naudai priteistina 1 465,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 7,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš bendraieškių lygiomis dalimis bendraatsakei Ž. V. priteistina 945,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bendraatsakei J. D. – 1 773,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, administratorei – 64,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžetą – 12,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

78. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bendraieškis S. A. patyręs 3 192,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdamas 108,00 Eur žyminį mokestį ir 1 645,60 Eur už advokato J. S. teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą ir 1 439,90 Eur – parengiant atsiliepimą i? bendraatsakės Ž. V. apeliacini? skunda?; bendraatsakė Ž. V., be bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atmesto apeliacinio skundo parengimu ir apmokėjimu žyminiu mokesčiu, patyrusi 600,00 Eur bylinėjimosi už advokato M. V. teisinę pagalbą parengiant ir pateikiant atsiliepimą į bendraieškių apeliacinį skundą; bendraatsakė J. D. už advokato D. J. teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus patyrusi 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; administratorė patyrusi 308,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, už advokato E. L. parengtą atsiliepimą į apeliacinius skundus ir 72,60 Eur už advokato padėjėjos J. Ž. parengtą lydras?tį de?l i?rodymo teikimo. Šiuo atveju tenkinta 50,00 procentų dydžio bendraieškių apeliacinio skundo reikalavimo dalis, susijusi su solidariosios atsakomybės taikymu bendraatsakių atžvilgiu. Kadangi bendraieškio S. A. patirtos 1 645,60 Eur išlaidos už advokato J. S. suteiktą teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 191,30 Eur (1,7 x 1 289,60 Eur), o 1 439,90 Eur išlaidos parengiant atsiliepimą i? bendraatsakės Ž. V. apeliacini? skunda? - Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, jo pagrindu taip pat imant Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2019 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. 1 675,70 Eur (1,3 x 1 289,60 Eur), proporcingai patenkinto apeliacinio skundo reikalavimo daliai iš bendraatsakių Ž. V. ir J. D. priteistina lygiomis dalimis 1 596,45 Eur (3 192,90 Eur x 50,00 proc. / 100,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu proporcingai atmesto bendraieškių apeliacinio skundo reikalavimų daliai, bendraatsakei Ž. V., 600,00 Eur išlaidoms už advokato M. V. teisinę pagalbą parengiant ir pateikiant atsiliepimą į bendraieškių apeliacinį skundą neviršijus Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, jo pagrindu imant Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2019 metų II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. 1 675,70 Eur (1,3 x 1 289,60 Eur), iš bendraieškių priteistina lygiomis dalimis 300,00 Eur (600,00 Eur x 50,00 proc. / 100,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma; bendraatsakei J. D., 500,00 Eur išlaidoms už advokato D. J. teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus neviršijus Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, jo pagrindu imant Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2019 metų II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. 1 675,70 Eur (1,3 x 1 289,60 Eur), iš bendraieškių priteistina lygiomis dalimis 250,00 Eur (500,00 Eur x 50,00 proc. / 100,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma; administratorei, 308,55 Eur išlaidoms už advokato E. L. parengtą atsiliepimą į apeliacinius skundus neviršijus Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, jo pagrindu imant Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2019 metų II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. 1 675,70 Eur (1,3 x 1 289,60 Eur), o 72,60 Eur nepagrįstai priskaičiavus už neįgalioto ir patvirtintos vienerių metų atlikimo praktikos ataskaitos nepateikusio asmens – advokato padėjėjos J. Ž. suteiktas teisines paslaugas parengiant lydras?tį de?l i?rodymo teikimo, iš bendraieškių atitinkamai priteistina lygiomis dalimis 154,28 Eur (308,55 Eur x 50,00 proc. / 100,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

79. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

bendraieškių O. A., A. R. ir S. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, bendraatsakės Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-138-987/2019 ir jį išdėstyti taip:

„bendraieškių O. A., A. R. ir S. A. ieškinį palikti nenagrinėtą dalyje dėl faktinio pagrindo, įrodinėjant bendraatsakės Ž. V. neteisėtus veiksmus dėl nuotekų vamzdžio iš jos buto pratiesimo per dūmtraukį.

Likusioje dalyje bendraieškių O. A., A. R. ir S. A. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš bendraatsakių Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendraieškės O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 614,42 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiolika eurų ir keturiasdešimt du euro centus) turtinės žalos, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (2 614,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti solidariai iš bendraatsakių Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendraieškio S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 453,67 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir šešiasdešimt septynis euro centus) turtinės žalos, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (453,67 Eur) nuo ieškinio iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš bendraatsakių Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendraieškio S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 465,20 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis bendraatsakei Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš bendraieškių O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 945,00 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis bendraatsakei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš bendraieškių O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 773,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš bendraieškių O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, naudai 64,80 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš bendraieškių O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,47 Eur (dvylika eurų ir keturiasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš bendraatsakių Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 7,33 Eur (septynis eurus ir trisdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti bendraieškiui S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš valstybės biudžeto 104,00 Eur (vieno šimto keturių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2016 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu per akcinę bendrovę SEB banką.

Grąžinti bendraieškiui S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitos 9,78 Eur (devynių eurų ir septyniasdešimt aštuonių euro centų) nepanaudoto užstato dalį, sumokėto už teismo eksperto atvykimą į teismo posėdį.“

Priteisti lygiomis dalimis iš bendraatsakių Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendraieškio S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 596,45 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti lygiomis dalimis iš bendraieškių O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendraatsakės Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai – 300,00 Eur (tris šimtus eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; bendraatsakės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai – 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, naudai – 154,28 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus ir dvidešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.