Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-4-544/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-07
Bylos Nr.: e2A-4-544/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: Visagino savivaldybės
Advokatai: Rūta Žukaitė, Karolina Gasparkė

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-671-544/2022

teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00957-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.3.2.7.1.; 1.3.2.7.3.; 1.3.2.9.5.; 1.3.2.9.6.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovei advokatei Karolinai Gasparkei, atsakovų Visagino savivaldybės mero atstovėms advokatei Rūtai Žukaitei, J. B., Visagino savivaldybės administracijos atstovei B. K., (duomenys neskelbtini) akademijos atstovei advokatei Rūtai Žukaitei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-320-724/2021 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams Visagino savivaldybės merui E. G., Visagino savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini) akademijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių piniginių išmokų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. prašė: pripažinti jo atleidimą iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius pareigų 2020 m. rugsėjo 30 d. neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisti iš atsakovų Visagino savivaldybės mero E. G. ir Visagino savivaldybės administracijos vidutinį jo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kompensaciją, lygią vienam jo vidutiniam darbo užmokesčiui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 4 dalis) už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, netesybas, kurių dydis lygus dviejų A. M. vidutinių darbo užmokesčių dydžiui, už vėlavimą atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju bei neturtinę žalą, lygią trims vidutiniams darbo užmokesčiams; pripažinti jo atleidimą iš (duomenys neskelbtini) akademijos 2020 m. gruodžio 1 d. neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) akademijos jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei neturtinę žalą, lygią trims vidutiniams darbo užmokesčiams; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Visagino savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jis nuo 2019 m. sausio 2 d. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi 5 metų kadencijai. 2018 m. gruodžio 28 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 24 d. jam buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas (nustatytas 50 procentų darbingumo lygis). Visagino savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas sutikimas reorganizuoti (duomenys neskelbtini) namus ir (duomenys neskelbtini) mokyklą. Visagino savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas (duomenys neskelbtini) namų ir (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašas ir nuspręsta sujungti šias dvi mokyklas, įsteigiant naują juridinį asmenį. Visagino savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu ieškovas informuotas apie įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą ir apie jo pareigybės panaikinimą nuo 2020 m. spalio 1 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (darbuotojo darbo funkcija tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla), taip pat, kad įspėjimo laikotarpiu jam bus siūloma užimti Visagino savivaldybei pavaldžiose įstaigose esančias laisvas pareigybes, kurioms keliamus reikalavimus atitinka ieškovas. Šiame rašte pasirašytinai ieškovas nurodė, jog DK neįgalumą turintiems darbuotojams numato 3 mėnesių įspėjimo laikotarpį. Visagino savivaldybės mero 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu ieškovo buvo paprašyta patikslinti informaciją dėl jo neįgalumo aplinkybių, taip pat nurodyta, kad įspėjimo laikotarpis ieškovui pratęsiamas iki 2020 m. gruodžio 1 d., t. y. nelaukiant patikslintų dokumentų, kas patvirtina, jog aplinkybės apie ieškovo neįgalumą darbdavio atstovui buvo žinomos.

3. Nurodė, kad Visagino savivaldybės mero 2020 m. rugsėjo 30 d. potvarkiu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybė naikinama nuo 2020 m. spalio 1 d., ieškovui nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. į darbą neatvykti, kadangi jo darbo funkcija tampa pertekline, tačiau už 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesius palikti ir mokėti jo vidutinį darbo užmokestį. Tokiu veiksmu atsakovas iš esmės de facto realizavo DK 64 straipsnio 5 dalyje nustatytą situaciją, todėl privalėjo už visą įspėjimo laikotarpį sumokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį, nes 2020 m. spalio 2 d. tik el. paštu iš Sodros ieškovas sužinojo apie savo socialinio draudimo pabaigą (duomenys neskelbtini) mokykloje, taigi, ir darbo santykių pabaigą (duomenys neskelbtini) mokykloje nuo 2020 m. spalio 1 d. Kadangi nesuėjus 3 mėnesių įspėjimo terminui su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų, todėl jam taip pat turėjo būti išmokėta ir dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (DK 57 straipsnio 8 dalis). Ieškovui jo atleidimo dieną nebuvo išmokėti 4 jo vidutiniai darbo užmokesčiai, todėl darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnio 2 dalis). Nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. yra 2 mėnesiai, todėl ieškovui priteistinos netesybos, kurių dydis lygus dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžiui.

4. Ieškovo teigimu, tik 2020 m. spalio 6 d. el. paštu iš Sodros sužinojo apie savo socialinio draudimo pradžią pas naują darbdavį – (duomenys neskelbtini) akademiją nuo 2020 m. spalio 1 d., taigi, vienašališkai buvo pakeistos darbo sutarties sąlygos, iš esmės įdarbinant jį pas naują darbdavį, dėl kurio ieškovas nedavė sutikimo, iš anksto neinformavus jo ir negavus raštiško sutikimo dėl tokių būtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimo, tuo pažeidžiant laisvės pasirinkti darbą principą (DK 2 straipsnio 1 dalis) ir DK 45 straipsnio 1 dalis. Duomenų apie darbo sutarties esmines sąlygas, sudarytas tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) akademijos, nėra, kaip ir nėra pateikta duomenų apie tinkamą asmens įspėjimą apie atleidimą, įspėjimo terminą, atleidimo pagrindą iš (duomenys neskelbtini) akademijoje užimamų pareigų. Dėl šių priežasčių ieškovas mano, jog jo atleidimas iš (duomenys neskelbtini) akademijos buvo neteisėtas.

5. Nurodė, kad atsakovų veiksmai yra neteisėti, nepagrįsti sukėlė ieškovui neturtinę žalą, nes buvo pakenkta jo dalykinei reputacijai tiek mokyklos bendruomenės rate, tiek už jos ribų, tiek prieš patį save, ieškovas dėl to jautė dvasinį, asmeninį ir dalykinį pažeminimą ir susidorojimą, emocinį sukrėtimą, teisinį neapibrėžtumą bei nesaugumo jausmą. Nors šiuo atveju ieškovo reikalaujama 3 vidutinių darbo užmokesčių suma neturtinei žalai atlyginti atitinka satisfakcijos teoriją, pagal kurią žalą patyrusiam asmeniui siekiama bent minimaliai atlyginti padarytą skriaudą, neturtinės žalos suma, vertinant patirtą dvasinį skausmą, laikytina protinga, kuri bent minimaliai gali atlyginti ieškovo patirtą moralinę žalą, atitinka protingumo, adekvatumo bei proporcingumo principus. Šiuo atveju svarbu tai, jog ieškovas, būdamas neįgalus darbuotojas – socialiai pažeidžiamas asmuo, liko be darbo vietos ir planuotų pajamų likusiam kadencijos laikotarpiui. Per įspėjimo laikotarpį jam nebuvo pasiūlytas joks kitas darbas, neužtikrinta visokeriopa darbo teisių gynyba, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą (vienašališkai buvo pakeistos būtinosios darbo sutarties sąlygos) ir socialinės padėties (dėl neįgalumo) principai. Atsakovai veikė nesąžiningai, nebendradarbiavo ir piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis (DK 24 straipsnio 1 dalis), laiku nepranešė apie aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti darbo sutarties vykdymą ir nutraukimą (DK 25 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) namai ir (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizuotos 2020 m. gegužės 28 d. Visagino savivaldybės tarybos sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindu. Remiantis sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 punktu, dviejų šveitimo įstaigų reorganizacija numatyta vykdyti jungimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.97 straipsnio 4 dalis). Pasibaigus reorganizacijai, šios švietimo įstaigos 2020 m. rugsėjo 30 d. išregistruotos iš VĮ Registrų centro, juridiniai asmenys pasibaigė. Reorganizuotų juridinių asmenų savininkas – Visagino savivaldybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina Visagino savivaldybės taryba. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog atlikta reorganizacija nėra fiktyvi, atlikta savininko – Visagino savivaldybės tarybos sprendimu, todėl nėra priežasčių manyti, kad reorganizacija siekta pagrįsti darbo sutarties su ieškovu nutraukimą. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia dviejų neformaliojo švietimo įstaigų reorganizavimą, atliktą kompetentingo organo, šiuos juridinius asmenis užbaigiant ir įsteigiant naują – (duomenys neskelbtini) akademiją. Teismas vertino, jog reorganizavus kelias įstaigas, kelių vadovų darbo santykiai negali savaime būti perkelti į naujai pradėjusį veikti juridinį asmenį. Šiuo atveju reorganizacija lėmė, kad darbdaviui pasikeitė darbuotojo darbo poreikis ir viena iš dviejų vadovų atliekama darbo funkcija tapo nereikalinga, kas sudarė pagrindą darbdaviui nutraukti darbo sutartį su pertekline darbo funkcija atliekančiu darbuotoju (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Teismas konstatavo, kad būtent savivaldybės meras, remdamasis susiklosčiusiu faktiniu pagrindu ir esant teisiniam reglamentavimui, priima ir atleidžia savivaldybės švietimo įstaigų vadovus. Dėl to būtent Visagino savivaldybės meras turėjo įstatyminę ir faktinę pareigą informuoti ieškovą apie galimą darbo teisinių santykių nutraukimą ir jį atleisti. Ieškovas apie galimą darbo sutarties nutraukimą nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu pasirašytinai informuotas 2020 m. rugpjūčio 31 d. Visagino savivaldybės meras, remdamasis gauta iš ieškovo informacija apie jo neįgalumą, 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, kad jo įspėjimo laikas pratęsiamas iki 2020 m. gruodžio 1 d. Teismo nuomone, ieškovas apie savo negalią darbdavį informavo netinkamai. Ieškovui nepateikus duomenų, įrodančių, jog apie savo negalią darbdavį informavo raštu ir iki 2020 m. rugpjūčio 30 d., negalima tvirtinti, kad atsakovas žinojo, jog ieškovui turi būti taikomos įstatyminės išimtys. Kadangi naujas pranešimas apie darbo santykių nutraukimą ieškovui pateiktas nepasibaigus pirmajame pranešime nustatytam terminui, toks pranešimas apie įspėjimo terminą traktuotinas kaip termino partęsimas (CK 1.117 straipsnis, DK 14, 16 straipsniai).

9. Teismas nustatė, kad naujai įsteigtai švietimo įstaigai Visagino savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) vadovauti paskirta buvusi (duomenys neskelbtini) direktorė. Atsakovas (meras) tokį sprendimą motyvavo sudarytos atrankos komisijos išvada, tačiau nei su darbo tarybos atstovais, nei profesinės sąjungos atstovais atrankos kriterijai nederinti, taip pat šių institucijų atstovai nedalyvavo atrankos komisijoje. Todėl teismas sprendė, kad darbdavys, rinkdamasis tinkamiausią jam kandidatą, pažeidė įstatymines nuostatas. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kokių kriterijų pagrindu buvo atrenkamas tinkamiausias darbuotojas, kai nei darbo tarybos atstovas, nei profesinės sąjungos atstovas niekaip negalėjo įtakoti komisijos išvadų, teismas tokį pažeidimą laikė formaliu, nesuteikiančiu pagrindo naikinti priimtų sprendimų.

10. Teismas laikė, jog susiklosčius teisinei situacijai, kai naikinamo juridinio asmens vadovo atleisti įstaigos pasibaigimo dieną negalima, įsipareigojimus ieškovui (socialinis draudimas, darbo užmokestis ir kt.) privalėjo vykdyti pasibaigusių juridinių asmenų teises ir pareigas perėmusi nauja įstaiga – (duomenys neskelbtini) akademija. Dėl to toks ieškovo socialinių ir teisinių garantijų užtikrinimas negali būti vertinamas kaip naujos darbo sutarties sudarymas su naujai įsteigta įstaiga, tuo labiau, kad ieškovui aiškiai ir nedviprasmiškai pranešta, jog jo įspėjimo terminas pratęsiamas iki 2020 m. gruodžio 1 d., atleidimo data nukeliama, įspėjimo laikotarpiu paliekamas vidutinis darbo užmokestis. Pažymėjo, kad susidariusioje situacijoje naujos darbo sutarties su ieškovu nei Visagino savivaldybės taryba, nei meras, nei (duomenys neskelbtini) akademija nesudarė. Tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo susitarimo dėl naujo darbo, o suėjus įspėjimo terminui darbo santykiai su ieškovu nutraukti.

11. Nurodė, kad atsakovai yra pateikę duomenis apie laisvas darbo vietas savivaldybei pavaldžiose įstaigose, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. tokių, kurias užimti galėjo siūlyti meras, nebuvo, taigi ir siūlyti kito darbo ieškovui meras negalėjo. Teismas patikrino ir naujai įsteigtos įstaigos darbuotojų kaitą aptariamu laikotarpiu, tačiau net ir tuo atveju, jeigu tokią pareigą turėtų (duomenys neskelbtini) akademija, laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovo kvalifikaciją, nebuvo. Tokiu būdu, reorganizavus įstaigas ir ieškovo darbo vietai tapus pertekline, nesant pagrindo jo palikti naujai įsteigtos įstaigos vadovu, neturint laisvų darbo vietų, Visagino savivaldybės meras 2020 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gruodžio 1 d. nutraukė darbo sutartį su ieškovu, o 2020 m. gruodžio 1 d. išmokėjo jam priklausantį darbo užmokestį, piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 2 mėnesių išeitinę išmoką. Pripažinęs, kad ieškovas atleistas pagrįstai, jo atleidimo dieną išmokėtos visos su darbo santykiais susijusias išmokas, teismas sprendė, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti jo piniginių reikalavimų, susijusių su neteisėtu atleidimu, ir spręsti dėl neturtinės žalos kompensavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

13. Nurodo, kad jam dar dirbant (duomenys neskelbtini) mokyklos (toliau – ir (duomenys neskelbtini) mokykla) direktoriumi ir 2019 m. balandžio 18 d. Visagino savivaldybės meru tapus E. G. nuo 2019 m. birželio mėnesio tarp jų prasidėjo įtampa. Jis inicijavo bylą darbo ginčų komisijoje ir neteisėta kolektyvinė sutartis buvo panaikinta. Po šio įvykio meras iniciavo apelianto tarnybinio nusižengimo tyrimą, dar vėliau – jo veiklos patikrinimą. Tarp šalių kilo civilinis ginčas, kuris buvo nagrinėjamas Utenos apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-3594-758/2020). Šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl apelianto atleidimo (ne)teisėtumo, šias aplinkybes nepagrįstai ignoravo pirmosios instancijos teismas.

14. Teigia, jog teismas netyrė ir nevertino, ar (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizacija nebuvo fiktyvi, pasiremdamas vien reorganizuojamų juridinių asmenų savininko statusu, todėl nepagrįstai nenustatė, kad ieškovo atleidimas buvo neteisėtas, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Vienintelis teismo argumentas dėl to, jog reorganizacija nebuvo fiktyvi, yra tai, kad reorganizuojamų juridinių asmenų savininkas yra viešasis subjektas – Visagino savivaldybė. Tačiau visiškai netirdamas ir nepatikrindamas jokių kitų kriterijų, aktualių fiktyvios reorganizacijos atvejų nustatymui, teismas padarė klaidingą prielaidą, kuria rėmėsi priimdamas ir visus tolimesnius sprendimus. Būtent šios klaidingos prielaidos padarymas pačioje sprendimo pradžioje ir lėmė viso teismo sprendimo neteisėtumą. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė savo pareigą tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai konkrečiu atveju buvo realūs, ar jie nebuvo fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo santykių nutraukimą su ieškovu. Vietoj to teismas padarė aplaidžią išvadą, kad, jeigu reorganizaciją vykdo savivaldybė, tai automatiškai reiškia, jog toks reorganizavimas negali būti fiktyvus. Tokia išvada prieštarauja ne tik įprastiniams civiliniams santykiams, bet ir ignoruoja eilę teismų praktikos, iš kurios matyti, kad praktikoje dažniausiai fiktyvi reorganizacija būna pripažįstama būtent viešajame sektoriuje.

15. Tvirtina, jog teismas ignoravo byloje pateiktus įrodymus ir apelianto argumentus, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimas buvo fiktyvus – švietimo įstaigų pertvarkymu buvo siekiama nutraukti darbo santykius su apeliantu. Teismas nevertino fakto, jog po Optimizavimo koncepcijos įgyvendinimo vis tiek liko dvi švietimo įstaigos, t .y. Akademija ir naujai 2020 m. rugsėjo 24 d. įsteigta viešoji įstaiga Edukacijų centras, iš esmės atliekanti tas pačias neformaliojo švietimo funkcijas ir kuriai perėjo dalis jo darbovietės turto. Į abi įstaigas buvo paskirti laikinieji vadovai. Teismas klaidingai nurodė, kad po reorganizacijos vieno iš dviejų vadovų atliekama darbo funkcija tapo nereikalinga ir nevertino fakto, kad po viso miesto neformaliojo ugdymo įstaigų reorganizacijos buvo atleistas vienas ieškovas. Šiuo metu yra paskelbti konkursai tiek į Akademijos, tiek į Edukacijos centro vadovo vietą, taigi, galutiniame etape abi darbo vietos yra laisvos. Teismas ignoravo faktą, kad meras sąmoningai delsė skelbti viešus konkursus į vadovo vietas minimose švietimo įstaigose, taip grubiai pažeisdamas Švietimo įstatymo 59 straipsnio reikalavimus. Jis pažeidė ir savo pareigą informuoti apeliantą apie galimybę dalyvauti viešame konkurse direktoriaus vietai užimti. Pagal paskelbtas konkursų datas galima vertinti, kad meras ne tik nesuteikė galimybės apeliantui būti perkeltam į kitą darbo vietą taip, bet ir savo neveikimu eliminavo galimybę iš naujo kandidatuoti į savivaldybės švietimo įstaigas viešojo konkurso būdu. Tismas nevertino apelianto argumentų, kad, praėjus mažiau nei 4 mėnesiams nuo S. Š. paskyrimo Akademijos direktore, ji iš šių pareigų išėjo, o į Akademijos direktoriaus vietą, jam nepasiūlius užimti pareigų, meras be konkurso paskyrė laikinai einantį direktoriaus pareigas asmenį, kuris šias pareigas užima iki šiol. Teismas nepagrįstai nevertino, kad po Optimizavimo koncepcijos įgyvendinimo, visi kiti įstaigų vadovai (net ir laikinai einantys savo pareigas) liko savo vietose, tačiau papildomai atsirado nauja įstaiga (Edukacijų centras) su dar vienu nauju laikinai einančiu direktoriaus pareigas vadovu (neskelbiant viešo konkurso ir nesudarant apeliantui galimybės jame dalyvauti).

16. Nurodo, kad teismas, nors ir nustatė atleidimo procedūrų pažeidimus, vis tiek padarė klaidingą išvadą, jog atleidimas yra teisėtas. Nagrinėjamu atveju teismas tik formaliai ir neatskleidęs bylos esmės įvertino apelianto atleidimo aplinkybes, todėl padarė klaidingą išvadą, neva meras jo atleidimo iš darbo procedūrą įgyvendino tinkamai ir teisėtai. O būtent: nebuvo laikomasi atrankos reikalavimų (DK 57 straipsnio 3 dalis), nes teismas ignoravo faktą, kad darbdavys nesiėmė priemonių objektyviam atrankos procesui užtikrinti, komisijos sudėtis buvo neteisėta, o pati komisija – šališka. Vien šio fakto klaidingas vertinimas lėmė neteisėtą sprendimą. Spręsdamas, jog toks pažeidimas yra laikytinas formaliu, teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, pagal kurią vien profesinės sąjungos atstovo nedalyvavimas atrankos komisijoje yra laikomas pakankamu pagrindu darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Teismas ignoravo apelianto įtarimus dėl mero į bylą pateiktų įrodymų teisėtumo, nes atrankos komisijos posėdžio protokolas iki pat bylos inicijavimo teisme niekada nebuvo minimas, juo nebuvo grindžiamas atleidimas iš darbo, jis pasirašytas ranka, nors kiti įrodymai yra pasirašyti kvalifikuotu el. parašu su metaduomenų lentele per DVS „Avilys“ sistemą. Teismas netyrė ir nevertino apelianto byloje minimų aplinkybių, kad meras nepateikė savo potvarkio, kuriuo nustatė Atrankos komisijos sudėtį, taip pat nėra aišku, kokie buvo komisijos įgaliojimai, kas, kada ir kokiu įsakymu į Atrankos komisijos sudėtį delegavo Švietimo skyriaus vedėją A. S., kodėl net dviejų Atrankos komisijos narių parašai yra ant tuščio lapo ir, jei protokolas nepatvirtintas ir nesusiūtas, ar šis įrodymas gali turėti kokią nors juridinę reikšmę. Teismas apskritai netyrė ir nevertino fakto, kad DK 57 straipsnio 3 dalis reikalauja, jog darbuotojų atrankos kriterijai turi būti patvirtinami paties darbdavio. Šiuo atveju atrankos kriterijus savavališkai nustatė pati komisija. Nagrinėjamu atveju tinkamas konsultavimasis su profesinės sąjungos atstovais ir jų įtraukimas į procesą būtų galėjęs užkirsti kelią išvardintiems pažeidimams, Atrankos komisijos šališkumui, būtų atsiradusi galimybė tinkamai ir objektyviai suderinti atrankos kriterijus. Taigi, teismo padaryta išvada, jog profesinės sąjungos nedalyvavimas Atrankos komisijoje tėra formalus pažeidimas, negalėjęs padaryti įtakos rezultatams, yra klaidinga, todėl naikintina. Vertina, kad buvo grubiai pažeista ir atrankos kriterijų nustatymo procedūra. Nustatant kriterijus nedalyvavo profesinės sąjungos atstovas (nors apelianto darbovietėje buvo net dvi profesinės sąjungos), tačiau kriterijai nebuvo patvirtinti darbdavio. Atrankos komisijos posėdžio protokolas prieštaringas, nes, nors pati Atrankos komisija pripažino, kad pirmiausiai turi nustatyti kriterijus, vėliau juos suderinti su Meru, o tik tada atlikti atranką, visus etapus sumaišė ir atliko vieno susirinkimo metu, nustatė kriterijus, jų nepristačius Merui ir negavus jo patvirtinimo, iš karto atliko kandidatų vertinimą ir nusprendė (taip pat vietoj Mero) Akademijos direktore skirti S. Š.. Tai tik sustiprina įtarimus, kad Atranka buvo vykdoma po to, kai apeliantas inicijavo bylą dėl neteisėto atleidimo. Penkta, Atrankos komisija niekaip nevertino fakto, kad apeliantui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, todėl jis buvo arčiausiai DK nustatytos pirmenybės teisės būti paliktam darbo vietoje. Atrankos komisija buvo šališka ir turėjo išankstinį nusistatymą apelianto atžvilgiu. Šis nusistatymas lėmė apeliantui nenaudingų kriterijų nustatymą, taigi ir neteisėtą atleidimą iš darbo.

17. Teigia, jog Atrankos komisija buvo šališka, nes į jos sudėtį įėjo mero pavaduotoja A. G., Visagino savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vedėja A. S. ir mero padėjėja J. B.. Darbo tarybos narys arba profesinės sąjungos atstovas į Atrankos komisijos sudėtį įtraukti nebuvo. Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vedėja A. S. buvo šališka apelianto atžvilgiu ir turėjo išankstinį nusistatymą. Mero pavaduotoja A. G. buvo inicijavusi prieš apeliantą fiktyvią mokytojų apklausą, falsifikavo apklausos išvadas. Nagrinėjant klausimą darbo ginčų komisijoje buvo nutarta A. G. pateiktomis išvadomis nesiremti dėl objektyvumo stokos. Teismas taip pat ignoravo faktą, kad A. G. bei A. S. buvo ir Optimizavimo koncepcijos darbo grupėje, taigi, tiesiogiai dalyvavo visame procese. Įprastai atrankos komisijos nariais negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kyla abejonės. Tokia taisyklė yra įtvirtinta ir viename iš Visagino savivaldybės tarybos sprendimų. Be to, į Atrankos komisiją turėjo būti deleguotas ir savivaldos atstovas (pvz. mokyklos tarybos pirmininkas, kurį Meras jau ne pirmą kartą eliminavo iš vertinimo proceso, taip pažeisdamas Švietimo įstatymo 60 straipsnio 5 dalį. Taigi, pati susikūrusi Atrankos komisija buvo neobjektyvi, tiesiogiai pavaldi Merui, komisijos narės kenkė apeliantui ir demonstravo tendencingą nusistatymą prieš jį. Tai, kad tarp Mero ir apelianto kurį laiką buvo įtempti santykiai, o Atrankos komisijoje buvo tik Merui artimi ir (ar) pavaldūs žmonės, taip pat leidžia daryti išvadą, kad Atrankos komisija buvo šališka apelianto atžvilgiu. Įvertinus šias aplinkybes, profesinės sąjungos atstovo neįtraukimas, nustatant atrankos kriterijus bei vertinant kandidatus, lėmė neteisėto ir neteisingo atrankos rezultato priėmimą. Teismo išvada, kad profesinės sąjungos nedalyvavimas laikomas tik formaliu pažeidimu, yra nepagrįsta, todėl naikintina.

18. Mano, jog atrankos kriterijai buvo pasirinkti sąmoningai, siekiant eliminuoti apeliantą iš vertinimo. Iš Atrankos komisijos protokolo matyti, kad buvo nustatyti A. S. pasiūlyti atrankos kriterijai, kurių vienas buvo „praėjusių metų vadovų metinių užduočių įvykdymo rezultatai pagal rodiklius ir metų veiklos įvertinimo rezultatai“. Visos narės žinojo apie tuo metu nepasibaigusį teisminį ginčą dėl apeliantui nepalankaus metinio vertinimo. Nors protokole nurodyta, kad pasirinkti kriterijai yra objektyvūs, tačiau žinant komisijos narių suinteresuotumą priimti merui tinkantį sprendimą, galima daryti išvadą, kad Atrankos komisija nustatė šališkus kriterijus, iš anksto leidžiančius komisijos narėms įvertinti apelianto kandidatūrą kaip „prastesnę“ S. Š. atžvilgiu. Pažymi, jog Atrankos komisija S. Š. pasiekimais laikė ir faktą, kad S. Š. „suorganizavo daug renginių“, „palaikė ryšius su Latvijos Dagdos savivaldybe“, tačiau diskutuotina, ar šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip nuopelnai ir pasiekimai. Be to, faktas, kad Atrankos komisijos narės informaciją apie S. Š. pasiekimus turi nuo pat (duomenys neskelbtini) namų įsteigimo dienos, kai tuo metu apeliantas (duomenys neskelbtini) mokyklai vadovavo tik nuo 2019 m. sausio 2 d., taip pat kelia abejonių dėl šio kriterijaus objektyvumo. Iš protokolo nėra aišku, kas pristatė abu kandidatus, kas ir kokią medžiagą surinko abiejų kandidatų vertinimui atlikti. Visų šių minimų ir pirmosios instancijos teismui nurodytų aplinkybių teismas netyrė ir nevertino, todėl pažeidė CPK 414 straipsnio reikalavimus.

19. Nurodo, kad atrankos kriterijai nustatyti šališkai, neatsižvelgta į Akademijos pareigybės aprašymą, nes: teismas netyrė ir nevertino fakto, kad Atrankos komisija vadovavosi kriterijais, kurie nebuvo derinami su Akademijos direktoriaus pareigybės aprašymu; teismas ignoravo apelianto argumentus, jog Akademijos pareigybės aprašymas buvo sukurtas tik po Atrankos komisijos posėdžio; iš viešai prieinamos informacijos apie konkurso į Akademijos direktoriaus pareigas užimti keliamų reikalavimų matyti, kad Akademijos direktoriaus pareigoms taikomi tokie patys reikalavimai, kurie buvo taikomi tada, kai apeliantas dalyvavo konkurse į (duomenys neskelbtini) mokyklos vadovo pareigas (taigi, apeliantas visus kriterijus atitinka).

20. Nurodo, kad buvo pažeisti apelianto įspėjimo apie būsimą atleidimą terminai ir tvarka (DK 57 straipsnio 7 dalis). Meras dar 2020 m. rugpjūčio 31 d. įspėjo apeliantą apie galimą darbo sutarties nutraukimą, tačiau įspėjimo pateikimo metu dar nebuvo priimtas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos pareigybės naikinimo, taip pat dar nebuvo įvykusi kandidatų atranka dėl Akademijos direktoriaus pareigų. Meras nepaneigė, o pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos išsiaiškinti, ar (duomenys neskelbtini) namų direktorė S. Š. lygiai taip pat 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo informuota apie galimą darbo sutarties nutraukimą ir jos pareigybės panaikinimą, kas sudaro pagrindą manyti, jog apelianto atleidimas iš darbo buvo iš anksto numatytas. Teismas siaurinamai ir tendencingai išaiškino DK 25 straipsnio 1 ir 2 dalis, nepagrįstai konstatavo, kad informacija turi būti pateikiama raštu. Byloje esant keliems įrodymams, jog apelianto darbdavys žinojo apie apelianto neįgalumą, tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir todėl neteisėta. Teismui klaidingai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir dėl to padarius klaidingas išvadas, teismas klaidingai nenustatė procedūrinių apelianto atleidimo iš darbo pažeidimų.

21. Teigia, jog teismas nevertino, kad buvo pažeista darbdavio pareiga pasiūlyti kitą darbą apelianto įspėjimo laikotarpiu (DK 57 straipsnio 2 dalis). Visų pirma, teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad Meras niekada nevykdė savo pareigos informuoti apeliantą apie laisvas atsiradusias vietas. Į bylą duomenys apie laisvas vietas buvo pateikti tik tada, kai to paprašė teismas, tačiau teismas nelaikė to pažeidimu. Tik į bylą pateiktą Mero informaciją teismas laikė tinkamu apelianto informavimu. Toks teismo aiškinimas iškreipia darbo santykių esmę, paneigia apelianto, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, padėtį. Antra, nors apeliantas į bylą pateikė eilę įrodymų apie tuo metu buvusias laisvas darbo vietas, tačiau teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino, jog: Visagino švietimo pagalbos tarnyboje įspėjimo laikotarpiu buvo laisva vadovo pozicija; Edukacijų centro laikinojo direktoriaus pareigas ėjo O. L., kuri tuo pačiu metu dirbo Akademijos sektoriaus vedėja; meras įspėjimo laikotarpiu neorganizavo konkursų į daugelį vadovaujamų vietų, į šias vietas buvo paskyręs laikinus vadovus; įspėjimo lapelio įteikimo dieną Visagino švietimo pagalbos tarnybos pareigas baigė eiti tuometinė direktorė, o 2020 m. rugsėjo 1 d. be konkurso jau buvo paskirtas kitas laikinasis direktorius, nepasiūlius šių pareigų užimti apeliantui. Toks Mero veiksmas prieštarauja suformuotai teismų praktikai, iš kurios matyti, kad sprendžiant dėl darbuotojų atrankos esant perteklinei darbo funkcijai, išorės kandidatai galėtų buvo vertinami tik nustačius, kad esami darbuotojai, pretenduojantys į naujai įsteigtas pareigas, neatitinka joms keliamų reikalavimų. Nepaisant byloje pateiktų įrodymų, teismas selektyviai vertino tik Mero pateiktus įrodymus, paviršutiniškai padarydamas klaidingą išvadą, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. tokių pareigų, kurias užimti galėjo siūlyti meras, nebuvo, taigi ir siūlyti kito darbo ieškovui negalėjo. Net jeigu laisvų darbo vietų apelianto įspėjimo laikotarpiu nebuvo, bendradarbiavimo principas reikalavo informuoti apeliantą apie negalėjimą pasiūlyti laisvos vietos, todėl buvo pažeistas apelianto teisėtų lūkesčių principas.

22. Tvirtina, jog teismas nevertino, kad byloje pateikti Mero įrodymai leidžia spręsti, jog darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta diskriminuojant jį dėl neįgalumo. Nors apeliantas niekada neturėjo su darbu susijusių problemų, per visą vadovavimo laikotarpį (duomenys neskelbtini) mokykloje pastabų nėra gavęs, o Merui apelianto sveikatos būklė buvo žinoma, tačiau Meras jam sąmoningai nustatė trumpesnį nei priklauso įspėjimo apie galimą darbo sutarties nutraukimo terminą. Šią apelianto nuomonę sustiprino ir vėliau vykę įvykiai – pranešimas apie „galimą“ darbo sutarties nutraukimą (dar prieš priimant mero sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybės naikinimo), grubūs Atrankos komisijos sudarymo, kriterijų nustatymo ir pačios atrankos pažeidimai, įspėjimas apie sutarties nutraukimą dar prieš kandidatų atranką. Nepalankus požiūris dėl negalios prieštarauja 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvai 2000/78/EB, nustatančiai vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, pagal kurią neįgalus darbuotojas turi būti saugomas nuo bet kokios diskriminacijos, palyginti su negalios neturinčiu darbuotoju.

23. Apelianto manymu, teisėjas, nagrinėjantis bylą, turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo dėl artimo ryšio su proceso dalyviais, kuomet pats akcentavo, jog asmeniškai pažįsta abi ginčo šalis, teisėją su jomis sieja geri santykiai. Apeliantui teisėjo ryšiai su Meru nėra žinomi. Nors apeliantas ir nereiškė nušalinimo teisėjui bylos nagrinėjimo metu, tačiau iš sprendimo akivaizdu, kad teisėjo santykiai su Meru galimai turėjo reikšmės šališkam sprendimo priėmimui. Tokią išvadą apeliantas daro įvertindamas neteisėtą teismą išvadą, jog savivaldybės tarybos vykdoma reorganizacija negali būti fiktyvi, taip pat tai, kad daugelis byloje pateiktų apelianto įrodymų buvo nevertinami. Neteisėtos sudėties teismas yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. darydamas išvadą, jog byla yra sudėtinga, ir dėl to priteisdamas atsakovams bylinėjimosi išlaidas pilna apimti, tokio savo vertinimo nemotyvavo. Priešingai, mero pareigybė suponuoja dažną klausimų, susijusių su atleidimu iš darbo, nagrinėjimą. Posėdžiai vyko ir nuotoliniu būdu, dėl ko proceso dalyviams nereikėjo vykti į teismą, be to, kelis kartu atsakovai patys prašė posėdžio pertraukos. Naudojimasis teise tikslinti ieškinį negali būti vertinamas kaip baudimo priemone skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą. Ieškinio tikslinimas buvo iš dalies sąlygotas ir nepakankamai tinkamo apelianto atstovavimo teisme. Todėl teismas, matydamas, jog apeliantas nesugeba tinkamai ginti savo teisių, galėjo pasiūlyti jam pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Taip pat liko neįvertinta aplinkybė, kad meras, būdamas stipresnė ginčo šalis ir turėdamas visą teisės skyrių, byloje samdė advokatą, todėl išlaidos perteklinės.

Atsiliepimas

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Visagino savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Nurodo, kad ji jokių veiksmų priimant ar atleidžiant biudžetinių įstaigų vadovus (taip pat ir ieškovą) neatlieka ir pagal galiojančius įstatymus bei teisės aktus negali atlikti, todėl šioje byloje yra netinkamas atsakovas, o visi ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Atsižvelgdama į tai, dėl bylos esmės nepasisako ir nevertina ieškovo nurodytų aplinkybių, argumentų bei motyvų. Neturinei žalai pagrįsti ieškovas nenurodė absoliučiai jokių Visagino savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, dėl kurių būtų atsiradusi jo neturtinė žala ir administracijos pareiga ją atlyginti.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai Visagino savivaldybės meras E. G. ir Akademija prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Nurodo, kad ieškovas, siekdamas klaidinti apeliacinės instancijos teismą, pateikia tikrovės neatitinkančių teiginių, prieštaraujančių pirmosios instancijos teismo konstatuotoms aplinkybėms dėl darbuotojo atleidimo, nepagrįstai siekia teismui sudaryti įspūdį, neva jis buvo atleistas iš darbo diskriminuojančiais pagrindais. Priešingai, su darbuotoju darbo santykiai buvo nutraukti teisėtai, o jo atžvilgiu priimti sprendimai buvo visiškai sąžiningi ir teisingi. Nesutikdamas su teismo išvadomis, apeliantas iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino šalių argumentus ir įrodymus.

29. Teigia, jog teismas padarė teisėtą išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia dviejų neformaliojo švietimo įstaigų reorganizavimą atliktą kompetentingo organo, šiuos juridinius asmenis užbaigiant ir įsteigiant naują – (duomenys neskelbtini) akademiją, kas atitinkamai patvirtina reorganizacijos realumą. Būtent nuo 2020 m. spalio 1 d. reorganizavus sujungimo būdu dvi biudžetines įstaigas (duomenys neskelbtini) mokyklą ir (duomenys neskelbtini) namus nebeliko, o pradėjo veikti nauja biudžetinė įstaiga – (duomenys neskelbtini) akademija. Taip buvo išvengta besidubliuojančių paslaugų ir programų, racionaliau naudojami finansiniai ir žmogiškieji resursai. Taigi, reorganizacija buvo įgyvendinta realiai ir nebuvo fiktyvi, o sujungus dvi biudžetines įstaigas ieškovo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė.

30. Nurodo, kad, nors apeliantas teigia, jog teismas nenustatinėjo, kokia darbdavio struktūra (sandara) buvo ir kaip ji pakito, akivaizdu, kad vienai įstaigai negali vadovauti du vienasmeniai vadovai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teisiškai negalima situacija, kai vienu metu įmonės vadovais būtų du skirtingi asmenys (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, taigi, vienu metu šios funkcijos negali vykdyti du asmenys. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybė buvo panaikinta teisėtai ir pagrįstai, o savaiminis abiejų sujungiamų juridinių asmenų vadovų perkėlimas į naują įstaigą reikštų protingumo ir teisėtumo principų pažeidimą bei sukurtų situaciją, paneigiančią vienasmenio valdymo principą.

31. Nesutinka su apeliantu, kad jo atleidimo procedūra buvo neteisėta, o teismas tik formaliai ir neatskleidęs bylos esmės įvertino jo atleidimo aplinkybes. Kalbėdamas apie tariamą atrankos komisijos nešališkumą, ieškovas dėsto naujas aplinkybe. Tai, jog į atrankos komisijos sudėtį įėjo mero pavaduotoja A. G. ir mero padėjėja J. B., kurios yra susijusios su meru pavaldumo ryšiais, jokiu būdu nelemia jų nešališkumo. Be to, teisės aktai nenustato draudimo atranką vykdyti pavaldiems asmenims, kitu atveju susidarytų situacija, kad atranką privalėtų vykdyti neturintys jokių ryšių su darbdaviu subjektai, kas būtų nelogiška. Tai, kad atrankos komisijos narės jau žinojo viešųjų įstaigų optimizavimo tikslus, keliamus uždavinius, rodo ne jų šališkumą, o profesionalumą tęsiant pradėtus darbus. Dėl to nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti komisijos neobjektyvumo.

32. Pažymi, jog atranka buvo vykdoma naudojant šiuos kriterijus: 1) kvalifikacija; 2) vadovaujamo darbo stažas švietimo srityje; 3) praėjusių metų vadovų metinių užduočių įvykdymo rezultatai pagal rodiklius ir metų veiklos įvertinimo rezultatai; 4) pasiekimai švietimo (kūrybos ir menų) srityse.

33. Pagal šiuos kriterijus komisija palygino abiejų mokyklų direktorius ir pagal visus kriterijus buvusi (duomenys neskelbtini) namų direktorė buvo įvertinta geriau. Apeliantas nemotyvavo, kokie dar kriterijai galėjo būti taikomi atrankoje, kokios aplinkybės, susijusios su jo kvalifikacija, nebuvo įvertintos ar buvo įvertintos netinkamai, nurodydamas tik tiek, kad komisija nustatė apeliantui nenaudingus kriterijus. Dėl to motyvai, neva tai nustatytais kriterijais buvo siekiama eliminuoti ieškovą iš vertinimo, laikytini deklaratyviais. Be to, aplinkybė, kad atrankos kriterijai nebuvo suderinti su profesine sąjunga, o atrankos komisijoje nedalyvavo profesinės sąjungos atstovai, savaime nėra pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu. Nagrinėjamu atveju profesinės sąjungos atstovo dalyvavimas neturėtų esminės įtakos priimant sprendimus, nes neatsirastų direktoriaus darbo vieta, o ieškovo kvalifikacija, lyginant su S. Š., nebūtų vertinama kitaip. Apeliantas nepateikė su tuo susijusių įrodymų, o apsiribojo tik teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos citavimu.

34. Nors, apelianto manymu, teismas pažeidė savo pareigą būti aktyviam darbo ginčo bylose, ignoravo, kad ši byla yra susijusi su viešuoju interesu, nesiaiškino kilusių neaiškumų, tačiau pirmosios instancijos teismas, byloje nekonstatavęs prieštaravimų, netikslumų ar kitų aplinkybių, dėl kurių būtų būtina savo iniciatyva rinkti įrodymus, siekiant teisingai išspręsti bylą, neturėjo pareigos naudotis CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis (savo iniciatyva rinkti įrodymus).

Šalies argumentai

35. Apeliantas klaidingai teigia, kad buvo pažeisti darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą terminai ir tvarka. Ieškovas buvo įspėtas apie galimą darbo santykių nutraukimą 2020 m. rugpjūčio 31 d. Paaiškėjus duomenims apie ieškovo neįgalumą, įspėjimo terminas buvo pratęstas (o ne įteiktas naujas įspėjimas) iki gruodžio 1 d., t. y. nuo darbuotojo įspėjimo iki darbo santykių nutraukimo praėjo trys mėnesiai, kaip tą numato DK 57 straipsnio 7 dalis. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog aplinkybė, kad apeliantas yra neįgalus, merui buvo žinoma iš anksčiau, tačiau tai paneigia ir paties apelianto paaiškinimai, duoti 2021 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu, kada jis aiškiai nurodė, jog mero apie savo neįgalumą neinformavo. Byloje nėra ginčo, kad darbuotojui buvo taikytas 3 mėnesių įspėjimo terminas, todėl bet kokios interpretacijos apie tikslų mero sužinojimo apie ieškovo neįgalumo fakto laiką yra teisiškai nereikšmingos ir nelemia atleidimo (ne)teisėtumo. Nagrinėjamu atveju darbuotojas buvo įspėtas ir jam suteikta visa informacija apie galimo darbo sutarties nutraukimo priežastis, nurodyta, kur galima gauti informaciją apie galimybes būti perkeltam į kitas pareigas, sudarytos sąlygos domėtis pertvarkų eiga, užduoti klausimus ir pan. Dėl to negalima vertinti įspėjimo kaip nekorektiško ar netinkamo.

36. Tvirtina, jog apeliantas taip pat klaidingai teigia, kad buvo pažeista darbdavio pareiga pasiūlyti kitą darbą įspėjimo laikotarpiu. Laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nebuvo laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nelaikomi pažeidimu atvejai, kai darbdavys nepasiūlo atleidžiamam iš darbo darbuotojui laisvos darbo vietos, kuriai užimti darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija netinkami ar jis neatitinka kitų laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų. Darbdavys atitinkamai neturi pareigos siūlyti darbuotojui kitos darbo vietos neprasidėjus įspėjimo laikotarpiui ar jam jau pasibaigus. Nagrinėjamu atveju meras turi teisę priimti ir atleisti tik biudžetinių ir savivaldybei pavaldžių viešųjų įstaigų vadovus. Meras neturi teisės siūlyti biudžetinės įstaigos vadovui užimti darbo vietą bet kurioje biudžetinėje įstaigoje, jeigu tai nėra vadovo darbo vieta (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktai).

37. Pažymi, jog ieškovas užėmė (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigas, t. y. jis buvo aukščiausio lygio vadovas. Jis per visą įspėjimo laikotarpį ieškovas nei karto nesikreipė nei į merą, nei į akademiją, prašydamas suteikti informaciją, susijusią su jo darbo sutarties vykdymu ar nutraukimu, nesidomėjo laisvomis darbo vietomis nei vienoje iš Visagino savivaldybei pavaldžių įstaigų, nesikreipė į darbdavį su pageidavimu užimti esančias laisvas pareigas, pateikęs tinkamumą užimti šias pareigas ir savo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu yra aiški ir nekintanti – darbuotojo teisė būti perkeltam į kitą darbą gali būti įgyvendinama ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo iniciatyva. Iš bylos nagrinėjimo metu duotų ieškovo paaiškinimų ir savarankiškai teikiamų duomenų akivaizdu, jog jam buvo žinoma visa informacija apie Visagino savivaldybei pavaldžiose įstaigose skelbtus konkursus, tačiau ieškovas nedalyvavo nei viename iš jų. Apeliantas taip pat klaidingai nurodo, kad V. Š. pagalbos tarnyboje įspėjimo laikotarpiu buvo laisva vadovo pozicija.

38. Nurodo, kad darbuotojas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių diskriminavimą dėl negalios, tik apsiribojo abstrakčiais pamąstymais ir teisės normų citavimu. Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, atitinkamai darbdavys privalo reaguoti į pateikiamus duomenis apie darbuotojo neįgalumą ir įvertinti, ar darbuotojo darbo sąlygos neprieštarauja privalomiems ribojimams. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 11 punktas įtvirtina darbuotojo pareigą, gavus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, išvados kopiją pateikti darbdaviui, ko ieškovas nepadarė. Nagrinėjamu atveju prašymas pateikti duomenis apie darbuotojui taikomus ribojimus ne tik buvo teisėtas, bet ir visiškai normalus bei būtinas tinkamam darbdavio pareigų vykdymui. Pakartotinis prašymas buvo pateiktas dėl vienintelės priežasties – darbuotojas su darbdaviu nebendradarbiavo, jokios informacijos neteikė ir nenurodė jos nepateikimo priežasčių. Apelianto interpretacijos, neva meras buvo įsitikinęs, kad darbuotojas negali eiti direktoriaus pareigų dėl neįgalumo, yra visiškai nepagrįstos ir prieštaraujančios bylos medžiagai.

39. Teigia, jog ieškovas savo abejones dėl teisėjo tariamo šališkumo išreiškė tik gavęs neigiamą sprendimą, tačiau subjektyviojo ir objektyviojo teisėjo nešališkumo kriterijaus neįrodinėjo. Dėl to nėra pagrindo naikinti sprendimą teisės į tinkamą procesą pažeidimo pagrindu. Šiuo atveju sprendimas buvo pagrįstas išsamiu į bylą pateiktų įrodymų tyrimu, nepasižymi neracionaliu palankumu tik vienai iš ginčo šalių, teisėjas aiškiai deklaravo, kad jam yra žinomos abi ginčo šalys, kiekvieno posėdžio metu teismas pakartotinai užduodavo klausimą, ar šalys teismo sudėčiai nereiškia nušalinimo. Nebuvo jokio pagrindo iš teisėjo klausimų ir paaiškinimų nuspėti bylos nagrinėjimo eigos, tuo labiau prognozuoti sprendimo motyvų ar pačios bylos baigties.

40. Pritaria teismo išvadai, kad pagal bylos pobūdį ir sudėtingumą tokio dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neperžengia Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Mano, jog kitoks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas prieštarautų CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatoms. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų (to neteigia ir apeliantas), kad atsakovų procesinis elgesys buvo netinkamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

42. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

43. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo A. M. ieškinys dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų 2020 m. rugsėjo 30 d. pripažinimo neteisėtu, taip pat atmestas ieškinys dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) akademijos pagal Visagino savivaldybės mero 2020 m. lapkričio 30 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo su A. M.“, vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7, 8 dalimis, 127 straipsnio 6 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, pripažinimo neteisėtu bei kaip išvestiniai atmesti kiti su tuo susiję reikalavimai dėl piniginių išmokų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės aplinkybės

44. Bylos duomenys rodo, kad ieškovas A. M. Visagino savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. sausio 2 d. 5 metų kadencijai paskirtas (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi. 2018 m. gruodžio 28 d. tarp Visagino savivaldybės administracijos (darbdavio) ir ieškovo A. M. (darbuotojos) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigas nuo 2019 m. sausio 2 d. 2020 m. gegužės 28 d. Visagino savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Visagino savivaldybės neformaliojo švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdančių Visagino savivaldybės biudžetinių įstaigų tinklo optimizavimo koncepcijos patvirtinimo“ patvirtino Visagino savivaldybės neformaliojo švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdančių Visagino savivaldybės biudžetinių įstaigų tinklo optimizavimo koncepciją, pagal kurią buvo numatyta reorganizuoti dvi (duomenys neskelbtini) mokyklą ir (duomenys neskelbtini) namus, įsteigiant naują juridinį asmenį biudžetinę. Šios mokyklos iki jų reorganizavimo sujungimo būdu buvo biudžetinės švietimo įstaigos, kurių savininke buvo Visagino savivaldybė, kurios (savininkės) teises ir pareigas įgyvendino Visagino savivaldybės taryba. Taip pat buvo numatyta priimti Visagino tarybos sprendimus dėl sutikimo pertvarkyti Visagino sporto centrą į viešąją įstaigą Visagino sporto ir rekreacijos centrą ir įsteigti viešąją įstaigą Visagino edukacijų centrą, kuris vykdys trumpalaikes vaikų neformaliojo švietimo programas, finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ir mokinių tėvų, organizuos stovyklas ir kt. 2020 m. gegužės 28 d. Visagino savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl sutikimo reorganizuoti (duomenys neskelbtini) namus ir (duomenys neskelbtini) mokyklą“ sutiko reorganizuoti neformaliojo švietimo mokyklą (biudžetinę įstaigą) (duomenys neskelbtini) mokyklą ir neformaliojo švietimo įstaigą (duomenys neskelbtini) namus (biudžetinę įstaigą) ir juos sujungti į naują juridinį asmenį – neformaliojo švietimo mokyklą (biudžetinę įstaigą) (duomenys neskelbtini) akademiją (toliau – ir Akademija), kuriai pereis visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos ir kurios savininko teises ir pareigas įgyvendins Visagino savivaldybės taryba. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Visagino savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl (duomenys neskelbtini) namų ir (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo ir po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) akademijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino minėtų reorganizuojamų įstaigų sąlygų aprašą, po reorganizacijos (nuo 2020 m. spalio 1 d.) naujai įsteigtos neformaliojo švietimo mokyklos (biudžetinės įstaigos) (duomenys neskelbtini) akademijos nuostatus, pagal kuriuos Akademija perėmė visas reorganizuotų juridinių asmenų teises pareigas, o jos savininko teises ir pareigas įgyvendins Visagino savivaldybės taryba. (duomenys neskelbtini) namų ir (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimo sąlygų apraše nurodyta, kad minėtos įstaigos reorganizavimo jungimo būdu sujungiamos į naują juridinį asmenį – biudžetinę įstaigą (duomenys neskelbtini) akademiją, kad minėtų įstaigų teisių ir pareigų perdavimo momentu laikoma 2020 m. spalio 1 d., kad naujai įsteigtos įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendins Visagino savivaldybės taryba ir kad reorganizuojant įstaigas užtikrinamas jų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbo santykių tęstinumas, finansinių įsipareigojimų vykdymas. (duomenys neskelbtini) akademijos nuostatuose, be kita ko, nurodyta, kad jos teisinė forma yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kad ji yra neformaliojo vaikų švietimo mokykla ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla, kad jos savininkas - Visagino savivaldybė, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Visagino savivaldybės taryba, kad sprendimą dėl mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo ar atšaukimo priims savivaldybės meras. 2012 m. birželio 12 d. Visagino savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) mokyklos nuostatai rodo, kad ji buvo biudžetinė įstaiga, kurios savininkas - Visagino savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendino Visagino savivaldybės taryba, kurios kompetencijai priklausė ir mokyklos vadovo priėmimas ir atleidimas iš darbo. 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovui buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 30 d. įspėjimo lapelis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. M. darbo santykių“ informuojant, kad dėl įspėjime nurodytų įstaigų reorganizacijos: nuo 2020 m. spalio 1 d. bus panaikinta jo pareigybė; kad su juo gali būti nutraukta darbo sutartis ir jis atleistas iš pareigų DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; kad per įspėjimo laikotarpį ieškovui bus siūloma užimti Visagino savivaldybei pavaldžiose įstaigose esančias laisvas pareigybes, kurioms keliamus reikalavimus jis atitinka; kad informaciją apie galimybę būti perkeltam į kitas pareigas suteiks Visagino savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas. 2020 m. rugpjūčio 31 d. įteikiant įspėjimo lapelį ieškovas nurodė, jog yra neįgalus, todėl jam įspėjimo laiko terminas trigubinasi. 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovo buvo paprašyta pateikti neįgalumą patvirtinančius dokumentus ir nurodyti galimus jo darbui ar darbo vietai keliamus apribojimus. Ieškovas atsakovui 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė neįgalumą patvirtinančius įrodymus – neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, išduotą 2019 m. liepos 24 d. bei pažymėjo, kad Panevėžio darbo ginčų komisijos darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad meras žinojo apie jo neįgalumą. 2020 m. rugsėjo 10 d. rašte ieškovas papildomai nurodė, kad duomenys apie neįgalumą buvo pateikti prie jam pradedant dirbti (duomenys neskelbtini) mokykloje, be to, nurodyti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose nagrinėtos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) jo ieškinyje, į kurį meras, kaip darbdavio atstovas, yra pateikęs atsiliepimą. Žinojimą apie neįgalumą ieškovas Visagino savivaldybės meras, remdamasis gauta iš ieškovo informacija apie jo neįgalumą, 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, jog, vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalimi, jam įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas pratęsiamas iki 2020 m. gruodžio 1 d. Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 9-1 duomenų nustatyta, kad jis vyko dėl to, kad, reorganizavus dvi minėtas mokyklas sujungimo būdu, ir nuo 2020 m. spalio 1 d. pradėjus veikti Akademijai, vieno iš reorganizuotų mokyklų vadovų darbo funkcija tapo perteklinė, ir dėl to reikia atrinkti ir nustatyti darbuotojų atrankos kriterijus, pagal kuriuos bus atrenkamas vienas vadovas, kuris toliau vadovaus Akademijai. Posėdyje pagal minėtus kriterijus buvo palyginusi A. M. ((duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius) ir S. Š. ((duomenys neskelbtini) namų direktorė), komisija pagal savo pasitvirtinus kriterijus nusprendė į Akademijos direktoriaus pareigas siūlyti skirti S. Š.. Visagino savivaldybės meras 2020 m. rugsėjo 30 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. M. darbo santykių“ nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybė naikinama nuo 2020 m. spalio 1 d., tačiau, kadangi jam įspėjimo laikas dėl darbo sutarties nutraukimo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 1 d. Visagino savivaldybės meras 2020 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo su A. M.“ informavo ieškovą, kad, vadovaudamasis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7, 8 dalimis, 127 straipsnio 6 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, kitais teisės aktais ir reorganizavimo dokumentais bei tuo, kad mokyklos direktoriaus pareigybė panaikinta 2020 m. spalio 1 d., nuo 2020 m. gruodžio 1 d. nutraukia 2018 m. gruodžio 28 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovu, (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriumi, ir nurodė išmokėti visą priklausantį darbo užmokestį, piniginę kompensaciją už 20,611 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Šios išmokos ieškovui buvo išmokėtos.

45. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo ieškinį, atsakovų argumentus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir ginčui aktualias DK nuostatas, nustatęs, kad ieškovas A. M. iš direktoriaus pareigų (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo atleistas 2021 m. gruodžio 1 d., o ne 2020 m. rugsėjo 30 d., ieškinį atmetė, konstatavęs, jog reorganizacija nebuvo fiktyvi, kad ieškovas A. M. iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai ir kad jo atleidimo iš darbo tvarka esminiai pažeista nebuvo, todėl nėra pagrindo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir priteisti prašomas su darbo teisinių santykių nutraukimu susijusias išmokas.

46. Apeliantas A. M. nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su fiktyviais darbo organizavimo pakeitimais ir netinkamai užtikrintomis teisės aktuose nustatytomis garantijomis atleidžiamam darbuotojui (pažeistas įspėjimo apie atleidimo iš darbą terminas, tinkamai nepasiūlytas kitas darbas, pažeista atrankos komisijos sudarymo ir kriterijų nustatymo procedūra). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėjo ieškovo ieškinio reikalavimus, netinkamai įvertino įrodymus ir paskirstė įrodinėjimo naštą, neatsižvelgė į reikšmingas bylos aplinkybes, dėl ko buvo neteisingai nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas teismo sprendimas.

47. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, priėjo išvados, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai iš dalies pagrįsti, jie sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują spendimą - ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti ieškovo atleidimą iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų pagal Visagino savivaldybės mero 2020 m. lapkričio 30 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo su A. M.“, vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7, 8 dalimis, 127 straipsnio 6 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, nuo 2020 m. gruodžio 1 d. pripažinti neteisėtu bei priteisti dėl neteisėto atleidimo iš darbo priklausančias išmokas; kitą ieškinio dalį atmesti.

Dėl ieškovo darbdavio

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nepasisakė, ką laiko ieškovo A. M., dirbusio biudžetinės švietimo įstaigos – (duomenys neskelbtini) mokyklos – direktoriumi – darbdaviu, nes, iš vienos pusės, nurodė, kad valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendino Visagino savivaldybės meras, kuris turėjo pareigą informuoti ieškovą apie galimą darbo sutarties nutraukimą ir jį atleisti, iš kitos pusės, konstatavo, kad po reorganizacijos veikianti biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) akademija perėmė visas reorganizuotos (duomenys neskelbtini) mokyklos teises ir pareigas nuo 2020 m. spalio 1 d., įskaitant ir įsipareigojimų ieškovui vykdymą bei teisinių ir socialinių garantijų jam užtikrinimą, susijusi su darbo santykių nutraukimu.

49. Minėta, kad bylos duomenys rodo, jog (duomenys neskelbtini) mokykla iki jos reorganizavimo jungimo būdu buvo juridinis asmuo, biudžetinė švietimo įstaiga, kurios savininke buvo Visagino savivaldybė, o jos teises ir pareigas įgyvendino Visagino savivaldybės taryba. Ieškovas A. M. šios mokyklos direktoriumi buvo paskirtas 2018 m. gruodžio 20 d. Visagino savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. sausio 2 d. 5 metų kadencijai. 2018 m. gruodžio 28 d. tarp Visagino savivaldybės administracijos (darbdavio) ir ieškovo A. M. (darbuotojo) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigas nuo 2019 m. sausio 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

50. DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo; darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą <...> darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą; darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo; darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus; įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius (CK 2.81 straipsnio 1, 2 dalys).

51. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio. Šio materialinio teisinio santykio šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu. Byloje, kurioje darbuotojas (ieškovas) ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą ir reiškia su neteisėtu jo atleidimu iš darbo susijusius reikalavimus, tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis – darbdavys, o ne pastarojo organai, nepriklausomai nuo jų rūšies, teisinės formos ir pan. Ši taisyklė taikytina nepriklausomai nuo to, kokias pareigas pagal darbo sutartį ėjo darbuotojas (ieškovas), ginčijantis atleidimo iš darbo teisėtumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

52. Kadangi byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mokykla iki jos reorganizavimo jungimo būdu buvo juridinis asmuo, biudžetinė švietimo įstaiga, kurios savininke buvo Visagino savivaldybė, o jos teises ir pareigas įgyvendino Visagino savivaldybės taryba, jos veiklą reguliavo ir Švietimo įstatymo, Biudžetinių įstaigų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

53. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja valstybinių švietimo įstaigų atveju – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras. Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad iš savivaldybių biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba. Biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto kompetencija nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą savivaldybės taryba – savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatyta, kad meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas, vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. vasario 10 nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-13-701/2022, be kita ko, išaiškino, kad minėtų įstatymų normos nustato mokyklos, kaip juridinio asmens, teisinę formą, savininką, šio teises ir pareigas įgyvendinančius subjektus ir kita, tačiau pagal reguliavimo dalyką ir jose įtvirtintą teisinį reglamentavimą nedaro įtakos DK 21 straipsnio 3 dalyje apibrėžtai darbdavio sampratai, pagal kurią teisminio ginčo atveju nustatomas konkretus darbdavys ir nusprendė, kad, byloje esant nustatytai aplinkybei, jog tos bylos ieškovui esant priimtam dirbti į atitinkamą pagrindinę mokyklą direktoriumi, darytina išvada, kad sudarytos darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklostė tarp ieškovo ir atitinkamos mokyklos, kuri, o ne atitinkamos savivaldybės taryba, buvo ieškovo darbdaviu (DK 21 straipsnio 3 dalis, 32 straipsnio 1 dalis).

54. Atsižvelgusi į šio sprendimo 49-53 punktuose nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad minėtos darbo sutarties materialinis teisinis darbo santykis susiklostė tarp ieškovo (darbuotojo) A. M. ir darbdavio (duomenys neskelbtini) mokyklos (DK 21 straipsnio 3 dalis, 32 straipsnio 1 dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-13-701/2022).

Dėl ieškovo nurodomo atleidimo iš darbo (duomenys neskelbtini) mokykloje 2020 m. rugsėjo 30 d., dėl jo darbo sąlygų pakeitimo be jo sutikimo ir perkėlimo į kitą darbą nuo 2020 m. spalio 1 d. Akademijoje

55. Pagal byloje nustatytas aplinkybės nėra pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad jis iš darbo (duomenys neskelbtini) mokyklos buvo atleistas 2020 m. rugsėjo 30 d., kad nuo 2020 m. spalio 1 d. be jo sutikimo buvo pakeistos būtinosios darbo sąlygos ir jis be jo sutikimo buvo perkeltas į kitą darbą be konkrečios darbo funkcijos ir vietos (duomenys neskelbtini) akademijoje ir iš pastarosios neteisėtai atleistas minėtu Visagino savivaldybės mero 2020 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini).

56. Šio sprendimo 44 punkte nustatytos aplinkybės rodo, kad švietimo įstaigos (duomenys neskelbtini) namai ir (duomenys neskelbtini) mokykla reorganizuotos 2020 m. gegužės 28 d. Visagino savivaldybės tarybos sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jungimo būdu (CK 2.97 straipsnio 1 dalis). Visagino savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkte nurodyta, kad po reorganizacijos veiksianti biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) akademija perima visas reorganizuotų juridinių asmenų teises ir pareigas, o (duomenys neskelbtini) namų ir (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašo 8 punkte numatyta, kad teisių ir pareigų naujai įsteigtai įstaigai perdavimo momentas yra 2020 m. spalio 1 d. Po reorganizacijos minėtos įstaigos 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo išregistruotos iš Valstybinės įmonės Registrų centro ir savo veiklą baigė. 2020 m. rugsėjo 30 d. mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybė, kuria užėmė ieškovas. Nuo 2020 m. spalio 1 d. pradėjo veikti naujai įsteigtas, minėtų dviejų juridinių asmenų teises ir pareigas perėmęs juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) akademija, kaip minėta, perėmusi ir (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje dirbo ieškovas, teises ir pareigas, įskaitant ir socialinių garantijų užtikrinimą bei išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių, sumokėjimą apie atleidimą iš darbo įspėtam ieškovui (CK 2.97 straipsnio 4 dalis).

57. Ieškovas apie atleidimą iš darbo pasirašytinai įspėtas 2020 m. rugpjūčio 31 d., jo įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 1 d. Taigi nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai naikinamo juridinio asmens vadovo (ieškovo) atleisti įstaigos veiklos pasibaigimo dieną nebuvo galima dėl įspėjimo termino nepasibaigimo, o reikėjo užtikrinti jo socialines garantijas ir darbo užmokesčio sumokėjimą iki atleidimo iš darbo dienos. Tuo tikslu Visagino savivaldybės meras 2020 m. rugsėjo 30 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad, nuo 2020 m. spalio 1 d., (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigybę panaikinus, o įspėjimo terminą dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovui pratęsus iki 2020 m. gruodžio 1 d., paveda ieškovui nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. į darbą reorganizuoto (duomenys neskelbtini) mokyklos teisių ir pareigų perėmėjoje (duomenys neskelbtini) akademijoje nevykti, kadangi antro įstaigos vadovo funkcija perteklinė, ir nustatė, kad už 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesius ieškovui turi būti sumokėtas vidutinis darbo užmokestis, taip jam užtikrinant socialines garantijas. Jeigu atliekant švietimo įstaigų reorganizaciją ir buvo tam tikrų pažeidimų, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o su tuo susijusios aplinkybės yra reikšmingos ir vertinamos tik tuo aspektu, ar tai turėjo esminės reikšmės ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje nėra ginčo, kad ieškovui vidutinis darbo užmokestis už du mėnesius, kompensacija už nepanaudotas atostogas, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoka buvo išmokėti, faktiškai jis iš pareigų atleistas suėjus įspėjimo terminui. Taigi, šiais aspektais apeliacinio skundo argumentai vertinami nepagrįstais.

58. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo du kartus, t. y. kad jis buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų 2020 m. rugsėjo 30 d., bei kad jam buvo pakeistos būtinosios darbo sutarties sąlygos ir jis buvo perkeltas į kitą darbą (duomenys neskelbtini) akademijoje be jo sutikimo ir pažeidžiant nustatytą tvarką. Todėl kaip nepagrįsti atmetami ieškovo ieškinio reikalavimai pripažinti jo atleidimą iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius pareigų 2020 m. rugsėjo 30 d. neteisėtu, priteisti iš atsakovų Visagino savivaldybės mero E. G. ir Visagino savivaldybės administracijos vidutinį jo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kompensaciją, lygią vienam jo vidutiniam darbo užmokesčiui, už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, netesybas, kurių dydis lygus dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžiui, už vėlavimą atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju bei neturtinę žalą, lygią trims vidutiniams darbo užmokesčiams.

Dėl ieškovo 2018 m. gruodžio 28 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo Visagino savivaldybės meras 2020 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ieškovu A. M. 2018 m. gruodžio 28 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta Visagino savivaldybės mero 2020 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo su A. M.“ vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. ir šį atleidimą iš darbo yra pagrindas pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei priteisti ieškovui dėl neteisėto atleidimo iš darbo priklausančias išmokas ir neturtinę žalą.

60. DK 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą

darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių: 1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla <...>, o 2 dalyje numatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Taigi DK įtvirtintas reglamentavimas nustato, kad darbo sutarties nutraukimo šiuo teisėtumą lemia tokio sprendimo priežasčių realumas bei jų ryšys su darbuotojo atliekamų darbo funkcijų tapimu perteklinėmis. Tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama minėtu pagrindu, darbuotojo atleidimo procedūra yra teisėta, jei laikomasi atleidžiamų darbuotojų atrankos reikalavimų (DK 57 straipsnio 3 dalis), darbuotojo įspėjimo apie būsimą atleidimą terminų (DK 57 straipsnio 7 dalis) bei laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu, pasiūlymo įspėjimo laikotarpiu reikalavimo (DK 57 straipsnio 2 dalis).

Dėl darbo organizavimo pakeitimų, susijusių su darbdavio veikla, realumo ir ieškovo atliktos darbo funkcijos nereikalingumo darbdaviui

61. Apeliantas nurodo, kad atsakovės struktūriniai pertvarkymai, nors ir atlikti kompetentingo organo sprendimu, bet jie buvo nerealūs, fiktyvūs ir turėjo tikslą pagrįsti darbo sutarties nutraukimą tik su vieninteliu ieškovu, nes jis vienintelis buvo atleistas iš darbo, o po atliktos reorganizacijos vis tiek liko dvi įstaigos su atskirais vadovais, kurios perėmė turtą ir funkcijas iš mokyklos, kuriai vadovavo ieškovas. Atsakovė ieškovo atleidimo priežastimi, lėmusia jo užimamų pareigų nereikalingumą, nurodė įgyvendintą mokyklų pertvarką ir reorganizaciją.

62. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 28 d. Visagino savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Visagino savivaldybės neformaliojo švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdančių Visagino savivaldybės biudžetinių įstaigų tinklo optimizavimo koncepcijos patvirtinimo“ patvirtino Visagino savivaldybės neformaliojo švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdančių Visagino savivaldybės biudžetinių įstaigų tinklo optimizavimo koncepciją, pagal kurią, be kita ko, buvo numatyta reorganizuoti dvi (duomenys neskelbtini) mokyklą ir (duomenys neskelbtini) namus, įsteigiant naują juridinį asmenį biudžetinę. Šios mokyklos iki jų reorganizavimo sujungimo būdu buvo biudžetinės švietimo įstaigos, kurių savininke buvo Visagino savivaldybė, kurios (savininkės) teises ir pareigas įgyvendino Visagino savivaldybės taryba. Taip pat buvo numatyta priimti Visagino tarybos sprendimus dėl sutikimo pertvarkyti Visagino sporto centrą į viešąją įstaigą Visagino sporto ir rekreacijos centrą ir įsteigti viešąją įstaigą Visagino edukacijų centrą, kuris vykdys trumpalaikes vaikų neformaliojo švietimo programas, finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ir mokinių tėvų, organizuos stovyklas ir kt. 2020 m. gegužės 28 d. Visagino savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl sutikimo reorganizuoti (duomenys neskelbtini) namus ir (duomenys neskelbtini) mokyklą“ sutiko reorganizuoti neformaliojo švietimo mokyklą (biudžetinę įstaigą) (duomenys neskelbtini) mokyklą ir neformaliojo švietimo įstaigą (duomenys neskelbtini) namus (biudžetinę įstaigą) ir juos sujungti į naują juridinį asmenį – neformaliojo švietimo mokyklą (biudžetinę įstaigą) (duomenys neskelbtini) akademiją (toliau – ir Akademija), kurios savininko teises ir pareigas įgyvendins Visagino savivaldybės taryba. Šio sprendimo 2.1 punkte nurodyta, kad minėtų mokyklų reorganizavimo tikslas yra organizuoti savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų tinklą siekiant efektyvaus išteklių panaudojimo ir gerinant sąlygas ugdymo kontrolei, o 2.4 punkte numatyta, kad po reorganizavimo veiksianti neformaliojo švietimo į mokykla Akademija vykdys formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir nefomaliojo vaikų švietimo ugdymo programas bei kitas nuostatuose nustatytas funkcijas. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Visagino savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl (duomenys neskelbtini) namų ir (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo ir po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) akademijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino minėtų reorganizuojamų įstaigų sąlygų aprašą, po reorganizacijos (nuo 2020 m. spalio 1 d.) naujai įsteigtos neformaliojo švietimo mokyklos (biudžetinės įstaigos) (duomenys neskelbtini) akademijos nuostatus, pagal kuriuos Akademija perėmė visas reorganizuotų juridinių asmenų teises pareigas, o jos savininko teises ir pareigas įgyvendins Visagino savivaldybės taryba. (duomenys neskelbtini) namų ir (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizavimo sąlygų apraše nurodyta, kad minėtos įstaigos reorganizavimo jungimo būdu sujungiamos į naują juridinį asmenį – biudžetinę įstaigą (duomenys neskelbtini) akademiją, kad minėtų įstaigų teisių ir pareigų perdavimo momentu laikoma 2020 m. spalio 1 d., kad naujai įsteigtos įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendins Visagino savivaldybės taryba ir kad reorganizuojant įstaigas užtikrinamas jų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbo santykių tęstinumas, finansinių įsipareigojimų vykdymas. (duomenys neskelbtini) akademijos nuostatuose, be kita ko, nurodyta, kad jos teisinė forma yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kad ji yra neformaliojo vaikų švietimo mokykla ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla, kad jos savininkas - Visagino savivaldybė, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Visagino savivaldybės taryba, kad sprendimą dėl mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo ar atšaukimo priims savivaldybės meras. 2012 m. birželio 12 d. Visagino savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų (duomenys neskelbtini) mokyklos nuostatai rodo, kad ji buvo biudžetinė įstaiga, kurios savininkas - Visagino savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendino Visagino savivaldybės taryba, kurios kompetencijai priklausė ir mokyklos vadovo priėmimas ir atleidimas iš darbo. 2020 m. gegužės 28 d. Visagino savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl sutikimo reorganizuoti (duomenys neskelbtini) namus ir (duomenys neskelbtini) mokyklą“ 2.1 punkte nurodyta, kad minėtų mokyklų reorganizavimo tikslas yra organizuoti savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų tinklą siekiant efektyvaus išteklių panaudojimo ir gerinant sąlygas ugdymo kontrolei. 2.4 punkte numatyta, kad po reorganizavimo veiksianti neformaliojo švietimo į mokykla Akademija vykdys formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ugdymo programas bei kitas nuostatuose nustatytas funkcijas.

63. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį ir kad darbuotojas gali būti atleistas iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų, jei jie realūs, t. y. buvo iš tikro vykdomi. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2001; 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2014; 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005).

64. Nustačiusi sprendimo 62 punkte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) namų ir (duomenys neskelbtini) mokyklos reorganizacija sujungimo būdu buvo reali ir įvykdyta, nes abu reorganizuojami juridiniai asmenys buvo reorganizuoti, išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, jų vietoje nustatyta tvarka buvo įsteigtas ir veiklą pradėjo naujas juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) akademija. Reorganizavimo dokumentuose atsakovai nurodė, kad reorganizavimo tikslas yra optimizuoti savivaldybės formaliojo ir formaliojo švietimo savivaldybės biudžetinių įstaigų tinklą siekiant efektyvaus išteklių panaudojimo ir gerinant sąlygas ugdymo kontrolei. Be to buvo reorganizuojamos ne tik minėtos mokyklos, bet ir kitos švietimo įstaigos. Sprendimus dėl juridinių asmenų reorganizacijos ir pertvarkymo priėmė įgaliotas organas - jų savininkė Visagino savivaldybė, kurios pareigas ir teises įgyvendino Visagino savivaldybės taryba ir pagal kompetenciją Visagino savivaldybės meras. Vietoje dviejų minėtų veikusių švietimo įstaigų pradėjus veikti vienai įstaigai, akivaizdu, kad vieno iš įstaigų vadovų darbo funkcija tapo perteklinė, vieno iš vadovų nebereikėjo, ir buvo tiesioginė priežastis ir formalus pagrindas darbdaviui inicijuoti darbo sutarties nutraukimą su vienu iš perteklinę darbo funkciją atliekančių vadovų, kuriuo nagrinėjamu atveju buvo ieškovas. Byloje nenustatyta, kad prieš ieškovo atleidimo procedūros inicijavimą ar jos metu buvo priimtas kitas tas pačias funkcijas atliekantis darbuotojas. Po reorganizacijos ieškovo darbo vietos realiai neliko. Nėra duomenų, kad vietoje ieškovo pareigybės buvo įsteigta nauja pareigybė su analogiškomis darbo funkcijomis. Visagino edukacijų centras buvo įsteigtas 2020 m. birželio 30 d., o jo laikina vadovė paskirta 2020 m. birelio mėnesį, kai su ieškovu jo atleidimo iš darbo procedūra nebuvo inicijuota. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad priežastys inicijuoti darbo sutarties nutraukimą buvo fiktyvios, sudarytos su tikslu nutraukti darbo sutartį tik su ieškovu.

65. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose, kai sprendžiama dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016, 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017 ir kt.).

66. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės struktūriniai pertvarkymai ir reorganizacija buvo atlikti kompetentingo organo sprendimais, jie buvo realūs, todėl apelianto argumentai šiuo aspektu vertinami nepagrįstais.

Dėl įspėjimo termino

67. DK 57 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai <...> trigubinami <...> neįgaliems darbuotojams.

68. Apeliantas tvirtina, kad nuo 2020 m. gruodžio 1 d. buvo atleistas iš darbo pažeidžiant DK 57 straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą, kadangi, nors yra neįgalus ir darbdavys apie tai žinojo, jį apie atleidimą iš darbo įspėjo tik prieš mėnesį, o apie įspėjimo termino pratęsimą sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 8 d., todėl ir iš darbo galėjo būti atleistas ne anksčiau kaip 2020 m. gruodžio 8 d., tačiau šį jo argumentą teisėjų kolegija vertina nepagrįstu dėl šių motyvų.

69. Bylos duomenys rodo, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovui buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 30 d. įspėjimo lapelis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. M. darbo santykių“ informuojant, kad dėl įspėjime nurodytų įstaigų reorganizacijos: nuo 2020 m. spalio 1 d. bus panaikinta jo pareigybė; kad su juo gali būti nutraukta darbo sutartis ir jis atleistas iš pareigų DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. 2020 m. rugpjūčio 31 d. įteikiant įspėjimo lapelį ieškovas nurodė, jog yra neįgalus, todėl jam įspėjimo laiko terminas trigubinasi. 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovo buvo paprašyta pateikti neįgalumą patvirtinančius dokumentus ir nurodyti galimus jo darbui ar darbo vietai keliamus apribojimus. Ieškovas atsakovui 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė neįgalumą patvirtinančius įrodymus – neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, išduotą 2019 m. liepos 24 d. bei pažymėjo, kad Panevėžio darbo ginčų komisijos darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad meras žinojo apie jo neįgalumą. 2020 m. rugsėjo 10 d. rašte ieškovas papildomai nurodė, kad duomenys apie neįgalumą buvo pateikti prie jam pradedant dirbti (duomenys neskelbtini) mokykloje, be to, jie buvo nurodyti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose nagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinyje, į kurį meras, kaip darbdavio atstovas, yra pateikęs atsiliepimą. Visagino savivaldybės meras, remdamasis gauta iš ieškovo informacija apie jo neįgalumą, 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, jog, vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalimi, jam įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas pratęsiamas iki 2020 m. gruodžio 1 d.

70. Byloje nustatyta, kad ieškovo darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus. Nėra ginčo, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. įspėjimo lapelis Nr. (duomenys neskelbtini) apie atleidimą iš darbo prieš mėnesį ieškovui įteiktas 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir kad ieškovui 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikus neįgalumo dokumentus įspėjimo terminas buvo patrigubintas (pratęstas iki trijų mėnesių), ieškovas atleistas iš darbo trijų mėnesio įspėjimo termino nepažeidžiant.

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad darbdavys galimai neturėjo informacijos apie numatomo atleisti iš darbo ieškovo neįgalumą, neatleido jo nuo pareigos įspėti ieškovą apie atleidimą iš darbo prieš tris mėnesius. Nors pagal bylos duomenis labiau tikėtina, kad darbdavys apie tai, kad ieškovas turi neįgalumą, žinojo (turėjo žinoti) tiek iš apelianto nurodomos Panevėžio darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, tiek iš procesinių dokumentų Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje turinio, tiek iš to, kad pats apskaičiuodamas darbo užmokestį jam taikė kitokio dydžio neapmokestinamųjų pajamų dydį, vertinama, kad dėl įspėjimo termino darbdavys padarė klaidą, kurią, nepasibaigus vieno mėnesio įspėjimo terminui, ištaisė, ir šio termino laikėsi. Pažymėtina, kad DK 64 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, gali būti pripažintas neteisėtu, jeigu darbuotojas iš viso nebuvo įspėtas apie būsimą atleidimą, o įstatyme nustatytų įspėjimo terminų nesilaikymas nesukelia tokių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-765/2000; 2003 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2003; 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1141/2003). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiame punkte nurodytus argumentus, daro išvadą, kad minėta klaida dėl nėra savarankiškas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas.

Dėl atrankos komisijos ir atrankos kriterijų

72. DK 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti.

73. Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 9-1 duomenų nustatyta, jog jis vyko dėl to, kad, reorganizavus dvi minėtas mokyklas sujungimo būdu, ir nuo 2020 m. spalio 1 d. pradėjus veikti Akademijai, vieno iš reorganizuotų mokyklų vadovų darbo funkcija tapo perteklinė, ir dėl to reikia atrinkti ir nustatyti darbuotojų atrankos kriterijus, pagal kuriuos bus atrenkamas vienas vadovas, kuris toliau vadovaus Akademijai. Komisijos nariais buvo Visagino savivaldybės mero pavaduotoja A. G., Visagino savivaldybės mero padėjėja J. B., Visagino savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vedėja A. S.. Posėdyje buvo nuspręsta dėl šių atrankos kriterijų: kvalifikacija, vadovaujamojo darbo stažas švietimo srityje, praėjusių metų vadovų metinių užduočių įvykdymo rezultatai pagal rodiklius ir metų veiklos įvertinimo rezultatai, pasiekimai švietimo (kūrybos ir menų) srityse (parengtų ir finansavimą gavusių projektų šiose srityse įgyvendinimo patirtis, specialūs apdovanojimai, institucijų skirti veiklos įvertinimai). Posėdyje pagal minėtus kriterijus buvo palyginti apeliantas A. M. ((duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius) ir S. Š. ((duomenys neskelbtini) namų direktorė). Komisija, įvertinusi abu kandidatus pagal savo nuožiūra pasirinktus kriterijus, nusprendė į Akademijos direktoriaus pareigas siūlyti skirti S. Š., kuri vėlesniu mero įsakymu ir buvo paskirta į Akademijos direktoriaus pareigas.

74. 2020 m. rugsėjo 4 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 9-1 nutarimas į Akademijos direktoriaus pareigas siūlyti skirti S. Š. turėjo esminę reikšmę merui nusprendžiant kurį iš mokyklų direktorių, esant vieno iš jų pertekliui, palikti dirbti, o kurį atleisti. Byloje nepateikti įrodymai apie tai, kad atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijai ir atrankos komisija ir jos sudėtis buvo patvirtinti kokiu nors lokaliniu teisės aktu. Nesant pateikto jokio akto, kuriuo pagrindu sudaryta komisija ir patvirtinti atrankos kriterijai, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad buvo pažeisti DK 57 straipsnio 3 dalies reikalavimai ir objektyvus atrankos procesas nebuvo užtikrintas, nes: atrankos kriterijai darbdavio nustatyta tvarka, suderinus su darbo taryba ar profesine sąjunga, nebuvo patvirtinti; atrankos komisijos sudėtis buvo neteisėta, nes ji nebuvo sudaryta įstatymo nustatyta tvarka ir joje nebuvo įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys; neaišku kokiu pagrindu susirinkę trys asmenys savo pasirinkimu tame pačiame posėdyje nusistatė atrankos kriterijus ir iš karto atlikto minėtų dviejų darbuotojų vertinimą ir atranką, nors protokole nurodyta, kad komisija atrankos kriterijus pateiks merui, kuris spręs, kuris konkrečiai vadovas liks vadovauti Akademijai; iš protokolo turinio negalima nustatyti, kokie duomenys apie vertinamus asmenis buvo pateikti ir vertinti. 2020 m. rugsėjo 25 d. Visagino savivaldybės meras pasiūlė S. Š. eiti Akademijos direktorės pareigas, tačiau jame nėra nuorodos į tai, kad pareigos siūlomos remiantis ir 2020 m. rugsėjo 4 d. atrankos komisijos sprendimo pagrindu. Bylos duomenys rodo, kad atrankos komisijos posėdžio protokolas nenurodytas nei viename dokumente, susijusiame su ieškovo atleidimu iš darbo. Nors trūksta objektyvių duomenų išvadai, kad minėtas protokolas, kaip kad tvirtina apeliantas, sudarytas ne ta data, kaip jame nurodyta, tačiau nepaneigtas apelianto tvirtinimas, kad apie atrankos komisijos sudarymą, kriterijus, pagal kuriuos jis buvo vertinamas, komisijos posėdžio protokolinius nutarimus jis sužinojo tik bylą nagrinėjant teisme.

75. Pažymėtina, kad apeliantas pagrįstai nurodo, kad atrankos komisijos sprendimas negali būti objektyvus, pagrįstas ir nešališkas, nes atrankos komisijoje dalyvavo tik asmenys, su meru susiję pavaldumo ryšiais (mero pavaduotoja, mero padėjėja, Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vedėja), kuriems, kaip paaiškino atstovai teismo posėdyje, susirinkti į posėdį nurodė meras, o darbo tarybos ar profesinės sąjungos atstovai nedalyvavo nei nustatant kriterijus, nei vykdant atranką. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad į atrankos procesą neįtraukus profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovų buvo pažeisti imperatyvūs DK 57 straipsnio 3 dalies reikalavimai ir darbuotojo (ieškovo), kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, DK 2 straipsnyje įtvirtinti teisėtų lūkesčių ir visokeriopos darbo teisių gynybos principai, tai prieštarauja ir teisingumo bei sąžiningumo principams. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtų atstovų nedalyvavimas šiame procese laikomas tik formaliu pažeidimu, yra nepagrįsta.

76. Teisėjų kolegijos nuomone, atrankos kriterijai ne tik kad nebuvo suderinti su darbo taryba ar profesine sąjunga, tačiau vienas iš atrankos kriterijų buvo nustatytas „praėjusių metų vadovų metinių užduočių įvykdymo rezultatai pagal rodiklius ir metų veiklos įvertinimo rezultatai“, o bylos duomenys rodo, kad atrankos komisijos narės tikrai žinojo, kad apelianto veiklos įvertinimas yra žemesnis, nei kito vertinamo asmens ir kad dėl to Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose 2020 m. rugpjūčio 14 d. iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovas ginčijo jo 2020 m. vasario 28 d. veiklos vertinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumą ir teisėtumą ir prašė vertinimą atlikti iš naujo (pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2021 m. balandžio 13 d., įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr.e2A-432-278/2021)). Taigi vienas iš vertinimo kriterijų buvo teisme ginčijama aplinkybė dėl apelianto metų veiklos vertinimo. Nors darbdavys, vertindamas darbuotojo kvalifikaciją, turi diskreciją parinkti kriterijus, kurie, darbdavio manymu, geriausiai atspindi darbuotojo tinkamumą pareigoms, tačiau jie turi būti susiję su darbuotojo atliekamomis funkcijomis, reikšmingi darbuotojo kvalifikacijai įvertinti ir turi būti susiję su atitinkamoms pareigoms keliamais reikalavimais. Iš minėto protokolo turinio negalima įvertinti, ar atrankos kriterijai buvo susiję su Akademijos direktoriaus aprašymu, kuris pagal bylos buvo patvirtintas tik 2020 m. rugsėjo 24 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini).

77. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sprendimo 72-76 punktuose nurodytas aplinkybes ir išvadas, įvertinusi apelianto apeliacinio skundo argumentus, išdėstytus šio sprendimo 16-19 punktuose, vertina, kad jie yra pagrįsti ir sudarė pagrindą apelianto atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, o pirmosios instancijos teismas, nors skundžiame sprendime ir konstatavo, jog darbdavys, rinkdamasis tinkamiausią jam kandidatą, pažeidė DK 57 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nei darbo tarybos atstovas, nei profesinės sąjungos atstovas nustatant atrankos kriterijus ir komisijos posėdyje nedalyvavo, tačiau padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad pažeidimai formalūs ir nesudaro pagrindo ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

Dėl kito darbo pasiūlymo

78. DK 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Taigi, vienas iš faktų, kurį būtina nustatyti, sprendžiant dėl darbuotojo atleidimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisėtumo, yra darbdavio pareigos pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui tinkamas įvykdymas. Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aktualiu laikotarpiu savivaldybei pavaldžiose įstaigose nebuvo laisvų darbo vietų, kurias galėjo užimti ieškovas, ir vertina, kad DK 57 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga buvo pažeista ir tai sudaro pagrindą ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

79. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. M. apie darbo sutarties nutraukimą DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu įspėtas 2020 m. rugpjūčio 31 d. įteikiant jam 2020 m. rugsėjo 30 d. įspėjimo lapelį Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui pranešta, kad, vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalimi, jam įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas pratęstas iki 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovas iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų atleistas Visagino savivaldybės mero 2020 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Taigi DK 57 straipsnio 2 dalis numatė pareigą darbdaviui nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. pasiūlyti ieškovui laisvas darbo vietas, į kurią jo sutikimu jis galėtų būti perkeltas.

80. 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovui įteiktame 2020 m. rugsėjo 30 d. įspėjimo lapelyje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. M. darbo santykių“ savivaldybės meras, be kita ko, nurodė ieškovui, kad per įspėjimo laikotarpį ieškovui siūlys užimti Visagino savivaldybei pavaldžiose įstaigose esančias laisvas pareigybes, kurioms keliamus reikalavimus jis atitinka ir kad informaciją apie galimybę būti perkeltam į kitas pareigas suteiks Visagino savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas. Taigi, savivaldybės meras, kaip reorganizuotos (duomenys neskelbtini) mokyklos savininko teises įgyvendinant organas, prisiėmė pareigą per įspėjimo laikotarpį ieškovui siūlyti užimti Visagino savivaldybei pavaldžiose įstaigose esančias laisvas pareigybes, kurioms keliamus reikalavimus jis atitiks, o ieškovui šio įspėjimo pagrindu atsirado teisėtas lūkestis, kad ši pareiga bus vykdoma (DK 2 straipsnio 1 dalis).

81. (duomenys neskelbtini) akademija pateikė duomenis, kad aktualiu laikotarpiu laisvų darbo vietų, kurias būtų galėjusi pasiūlyti ieškovui, nebuvo, kad tuo metu buvo laisva tik koncertmeisterio ir mokytojo pareigybė, o klasių komplektavimas buvo užbaigtas. Pagal Visagino savivaldybės administracijos ir Visagino savivaldybės mero pateiktus duomenis aktualiu laikotarpiu Visagino savivaldybei pavaldžiose biudžetinėse įstaigose buvo laisvų darbo vietų: logopedo, spec. pedagogo, mokytojo padėjėjo, dirbančio su specialiųjų poreikių vaikais, dailidės, kiemsargio, mokytojo padėjėjo, raštinės administratoriaus, archyvaro, socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo, valytojų, elektriko, matematikos ekonomikos mokytojo, geografijos, rusų, anglų kalbos mokytojų, direktoriaus pavaduotojo ugdymui, psichologo, buhalterio apskaitininko, bibliotekininko, švietimo pagalbos specialisto, direktoriaus pavaduotojo ugdymui, auklėtojo vyriausiojo specialisto (teisininko), aplinkos tvarkymo skyriaus meistro, staliaus, pagalvinio darbininko, transporto ir ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto, vietinio ūkio valdymo ir statybos skyriaus vyriausiojo specialisto, vidaus administravimo ir informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto darbo vietos. Sutiktina, kad dalies darbo vietų ieškovas negalėjo užimti pagal profesiją, specialybė, kvalifikaciją ir nesiūlymas ieškovui pateisinamas. Tačiau minėtu laikotarpiu savivaldybei pavaldžioje (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelyje darželyje „(duomenys neskelbtini) buvo laisvos direktoriaus pavaduotojo ugdymui vietos (0,25 ir 0,35 etato), taip pat eilė laisvų darbo vietų, kurioms užimti nereikėjo specialaus ar aukštesnio išsilavinimo, nei jį turėjo ieškovas, kurios, kaip ir kitos darbo vietos, kurių priimtinumą ieškovas būtų svarstęs, ieškovui pasiūlytos nebuvo. Atsakovo pareiga buvo pasiūlyti ieškovui laisvas darbo vietas, o ieškovo teisė buvo nuspręsti, ar jis sutinka ją užimti. Atskirai pažymėtina, kad pagal bylos duomenis V. Š. pagalbos tarnybos vadove iš esmės tuo pačiu metu, kai ieškovas buvo įspėtas apie darbo santykių nutraukimą, laikina vadove buvo paskirta A. B., kuri tuo metu ėjo nuolatines kitos įstaigos vadovo pareigas, o ieškovui šių laikinų pareigų skyrimas nebuvo svarstomas, nors tam galimybė buvo. Atsakovas nepagrindė, kad ieškovo, dirbusio mokyklos direktoriumi, išsilavinimas ir darbo patirtis buvo netinkami atlikti žemesnės kvalifikacijos pareigas. Tai, kad ieškovas galėjo dalyvauti konkursuose vadovaujančioms pareigoms užimti, nepaneigia ir nepakeičia įstatyme numatytos pareigos įspėjimo laikotarpiu siūlyti numatomam atleisti darbuotojui laisvas darbo vietas, tuo labiau, kad jis pats tokią savo pareigą deklaravo įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą.

82. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas atleistas pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą neįvykdžius vieno šiai normai taikyti būtino reikalavimo – pareigos pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą.

Dėl atleidimo iš darbo diskriminuojant ieškovą dėl neįgalumo.

83. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu dėl to, kad tai yra diskriminacija dėl negalios. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo procesinių dokumentų faktiniu ir teisiniu pagrindu, nenustatė, kad ieškovas atleidimo iš darbo teisėtumą pirmosios instancijos teisme būtų ginčijęs ir šiuo faktiniu pagrindu. Priešingai, šia aplinkybe ieškovas rėmėsi siekdamas įrodyti, kad jis buvo arčiausiai tų asmenų, kurie turėjo pirmenybės teisę likti darbe. Kadangi ieškinio pagrindą apibrėžia ieškovo nurodytas jo faktinis pagrindas, ieškovui minėto pagrindo nenurodžius, kiti proceso dalyviai dėl to nepasisakė, atitinkamai ir pirmosios instancijos teismas, nenustatęs akivaizdaus imperatyvių teisės normų, numatytų Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje, DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte pažeidimo, tokių aplinkybių pagrįstai nesvarstė. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), to dėl šiuo klausimu išsamiau kolegija nepasisako.

84. Teisėjų kolegija nepagrįstu vertina apeliacinio skundo argumentą, kad teisėjas turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo dėl ryšio su proceso dalyviais. Abi šalys pripažįsta, kad bylą nagrinėjantis teisėjas proceso dalyviams atskleidė, jog žino abi ginčo šalis. Ieškovas procese buvo atstovaujamas advokato, todėl neabejotinai žinojo apie savo teisę pareikšti nušalinimą, kuria ne vieno posėdžio metu nesinaudojo. Vadinasi, kol nebuvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo neįžvelgė. Teismo sprendimo išvados grindžiamos byloje surinktais įrodymais, motyvuotos objektyviais argumentais, o ne subjektyviu vertinimu ar asmenine nuomone. Apelianto abejonės dėl teisėjo nešališkumo grindžiamos nepagrįstomis prielaidomis. Todėl vertinama, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepasitvirtino.

Dėl bylos baigties ir neturtinės žalos

85. DK 218 straipsnyje numatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą (2 dalis) <...> Jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (4 dalis) <...> Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (6 dalis).

86. Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovo darbo vietos neliko ir ieškovas tvirtina, kad dėl konfliktų su savivaldybės administracijos atitinkamais darbuotojais būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ieškovas, dėl virš sprendime nurodytų argumentų jo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, į darbą negrąžinamas, darbo sutartis pripažįstama nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Pagal DK 218 straipsnio 4 dalį ieškovui už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis. Iš (duomenys neskelbtini) akademijos pateiktos ieškovo vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo pažymos nustatyta, kad ieškovo vienos darbo užmokestis buvo 78,80 Eur, o vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudarė 1662,68 Eur. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis apskaičiuotas neteisingai. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) akademija atleidžiant ieškovą iš darbo sumokėjo ieškovui dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Šia išmokėta suma mažinama ieškovui priteisiama išmoka už priverstinės pravaikštos laiką, ir jam iš atsakovės (duomenys neskelbtini) akademijos ((duomenys neskelbtini) mokyklos teisių ir pareigų perėmėjos) priteisiam 16 626,80 Eur (su privalomais sumokėti mokesčiais į valstybės ir kitus biudžetus). Ieškovui kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, nepriteisiama, nes pagal joje įtvirtintą teisinį reglamentavimą kompensacija priteisiama tik tam darbuotojui, kurio darbo santykių, pasibaigusių neteisėtu atleidimu iš darbo, trukmė yra ne mažesnė nei dveji metai, o ieškovas dirbo trumpiau.

87. Ieškovas reikalauja jam priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) akademijos neturtinę žalą, lygią trims vidutiniams darbo užmokesčiams.

88. DK 151 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą, jeigu nustatomos šios iš darbo santykių kylančios turtinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė, šalis siejantys darbo santykiai ir neteisėtų veiksmų ryšys su vykdomomis iš darbo santykių kylančiomis pareigomis. Kolegijos vertinimu, šios atsakomybės sąlygos nustatytos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

89. Konstatavus neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo faktą, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo, kaip darbuotojo, teisių pažeidimas šioje konkrečioje byloje sudaro sąlygas priteisti jam vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio neturtinės žalos atlyginimą (1662,00 Eur). Pagal bylos duomenis, ieškovo darbo vieta buvo ta jo gyvenimo sritis, nuo kurios priklausė ieškovo gerovė, socialinis vertinimas, savęs realizavimas mėgstamoje veikloje, todėl šių gėrių pažeidimas galėjo sukelti ieškovui netikrumo, nestabilumo jausmus, neigiamus išgyvenimus dėl ateities perspektyvų. Nors ieškovas buvo atleistas iš darbo nediskredituojančiais pagrindais, jam išmokėtos atitinkamos išmokos, nepakenkta jo reputacijai, nesuformuota aplinkinių neigiama nuomonė apie ieškovą, tačiau jis buvo laimėjęs konkursą vadovo pozicijai užimti, todėl turėjo lūkestį išdirbti visą kadenciją, ieškovas priklausė socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, jo įsidarbinimo galimybės gali būti mažesnės, vykdyta darbuotojų atrankos procedūra nebuvo skaidri, kas nulėmė neigiamus ieškovo išgyvenimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

90. Kadangi priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos perskirstomos ir ieškovui jos priteisiamos proporcingai patenkintų, o atsakovams – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

91. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas buvo atleistas pagal įstatymą. Pirmosios instancijos teisme ieškovas A. M. turėjo 1530 Eur, atsakovė (duomenys neskelbtini) akademija – 1 464,10 Eur, Visagino savivaldybės meras – 1 597,20 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas A. M. turėjo 1646,60 Eur, atsakovė (duomenys neskelbtini) akademija – 532,40 Eur, Visagino savivaldybės meras – 532,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų.

92. Teisėjų kolegija vertina, kad, patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir iš dalies patenkinus reikalavimus dėl piniginių išmokų dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, ieškovo ieškinys ir apeliacinis skundas tenkinami apie 80 procentų. Atlikus įskaitymą, ieškovui A. M. iš (duomenys neskelbtini) akademijos priteisiama 320,00 Eur, iš Visagino savivaldybės mero – 293,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir po 523,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ieškovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigų pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo 2020 m. gruodžio 1 d. vadovaujantis Visagino savivaldybės mero 2020 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo su A. M.“.

Ieškovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus pareigas negrąžinti ir laikyti, kad ieškovo A. M. 2018 m. gruodžio 28 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2022 m. kovo 7 d.).

Priteisti ieškovui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) akademijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 16 626,80 Eur (su privalomais sumokėti mokesčiais į valstybės ir kitus biudžetus) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, 1662,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) akademijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) – 320,00 Eur, iš Visagino savivaldybės mero E. G. – 293,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų (duomenys neskelbtini) akademijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir Visagino savivaldybės mero E. G. po 523,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė