- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-432-278/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Dalios Pranckienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams V. savivaldybės administracijai, V. savivaldybės merui E. G. dėl V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus A. M. 2020 m. vasario 28 d. veiklos vertinimo išvados Nr.DV-62 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. prašė teismo pripažinti V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus A. M. veiklos vertinimo 2020-02-28 išvadą neteisėta ir nepagrįsta, ją panaikinti ir įpareigoti atsakovą V. savivaldybės merą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį veiklos vertinimą teisės aktų nustatyta tvarka bei spręsti klausimą dėl jo skatinimo, vadovaujantis LR Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu ir kitais teisės aktais. Be to, prašė priteisti iš atsakovų 1000 Eur neturtinę žalą.
2. Nurodė, kad V. savivaldybės meras E. G. 2020-02-28 patvirtino jo, V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus, veiklos vertinimo išvadą Nr. DV-62, kurioje jis buvo įvertintas „patenkinamai“ ir neskirta pareiginės algos kintamoji dalis. Teigė, kad su įvertinimu nesutiko ne tik jis, bet ir V. Č. S. menų mokyklos taryba, todėl išvadą nustatytu terminu apskundė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijai (toliau ir Darbo ginčų komisija), kuri 2020-05-14 sprendimu skundą atmetė.
3. Teigė, kad vadovaujantis 2019 m. jo veiklos vertinimo išvados duomenimis, jam buvo nustatytos trys einamųjų (2019 m.) metų užduotys ir siektinų rezultatų vertinimo rodikliai, iš kurių atsakovo nuomone, jis įvykdė tik 1.1. užduotį, nepilnai įvykdė 1.2 ir 1.3 užduotis bei pasiūlyta tobulinti socialinio dialogo kompetencijas ir dalyvauti kompetencijos, kvalifikacijos kėlimo seminaruose. Teigė, kad savivaldybės mero diskrecija yra vertinti jo veiklą ir būtent atsakovui kyla pareiga priimant sprendimą motyvuotai pagrįsti vertinimo metu padarytas išvadas, t.y., darbuotojo veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens veiklą charakterizuojamomis aplinkybėmis, bet ne prielaidomis ar kitomis subjektyviomis aplinkybėmis.
4. Nurodė, kad su išvada dėl kasmetinio vertinimo buvo supažindintas tik 2020-03-04, su įvertinimu nesutiko ne tik jis bet ir mokyklos taryba. Teigė, kad atsakovas jį vertino vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu, išvadoje nebuvo motyvuotai atskleista ir pagrįstai įvertinta, ar jis įvykdė visas jam iškeltas užduotis, o vertinimo procedūra vyko ne pagal Švietimo ir mokslo ministro 2018-03-27 Nr.V-279 įsakymu patvirtintų Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatų reikalavimus. Nurodė, kad vadovaujantis nuostatais jis iki sausio 20 d. parengė 2019 m. veiklos ataskaitą, ją patalpino V. Č. S. menų mokyklos interneto svetainėje visuomenės svarstymui ir pateikta veiklos ataskaita, mokyklos tarybos buvo patvirtinta ir įvertinta „labai gerai“.
5. Teigė, kad visas einamųjų metų užduotis įvykdė tinkamai, 2019-11-26 atliktas tarnybinis patikrinimas dėl galimo jo darbo pareigų pažeidimo, nepasitvirtino. Teigė, kad metinis vertinimas vyko už 2019 m., todėl atsakovas be teisinio pagrindo vertino jo metinę veiklą vadovaudamasis 2020-01-14 anoniminiu skundu. Nurodė, kad atsakovo sprendimas dėl jo darbo pareigų atlikimo trūkumų personalo valdymo, mokinių priėmimo organizavimo ir kontrolės srityse, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-04-13 sprendimu ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtą, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad darbo ginčai dėl teisės, nagrinėjami teismuose, išvardyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 220 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnyje, o visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į Darbo ginčų komisiją. Nurodė, kad dalis ieškovo ieškiniu keliamų reikalavimų, o būtent dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo keliami ir nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje, todėl šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įvykdė veiklos vertinimo išvadoje nurodytus 1.2. punktus ir pateikė įrodymus apie projektų paskelbimą internetinėje ir vietinėje spaudoje. Konstatavo, kad dalyvaudamas projekte partnerio teisėmis, ieškovas iš esmės išpildė iškeltas užduotis telkti mokyklos bendruomenę bendrų tikslų įgyvendinimui, kas stiprina mokinių, mokytojų ir tėvų tarpusavio bendradarbiavimą.
8. Teismas darė išvadą, kad ieškovas ne pilnai įvykdė 1.3. punkte iškeltas metinės veiklos užduotis, nes įvykdė tik dalį šios užduoties - pasirašė bendradarbiavimo sutartį su V. D. universitetu. Atmetė atsakovo teiginius, kad turėjo būti pasirašytos sutartys su daugiau nei vienu universitetu, nes užduotyje nėra nurodyto privalomo pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių skaičiaus.
9. Konstatavo, kad ieškovas A. M. per 2019 metus nesikreipė į steigėją ir nepateikė paraiškos į struktūrinius fondus. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog 2019 m. šaukime finansavimui gauti, nebuvo tinkamos paraiškos nustatytai veiklai ir nepateikė veiklos vertinimo Išvados 3 punkte nurodytų galimų rizikų, kurioms esant nustatytos einamųjų metų veiklos užduotys/ einamųjų metų užduotys gali būti neįvykdytos.
10. Nustatė, kad ieškovas netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nes 2019-2020 mokslo metais 7 vaikai buvo priimti nesilaikant nustatytų reikalavimų ir neužtikrinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011-09-15 įsakymu Nr. V-1680 patvirtintas Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo 5 p. 9 p. reikalavimų vykdymas, kas nustatyta 2020-01-13 Nr. 9-44 išvadoje.
Šalies argumentai
11. Pripažino, kad atsakovas nepagrįstai į vertinimo išvadą įtraukė 2020-01-14 Nr. (4.18)2-228 gautame anoniminiame skunde nurodytas aplinkybes, nes ieškovo vertinimas vyko už 2019 m.. Be to, nurodė, kad V. savivaldybės meras, vertindamas ieškovo 2019 metų veiklos ataskaitą, be teisinio pagrindo vadovavosi darbo grupės pateikta analize darbo aplinkos klimatui išsiaiškinti, nes gautos išvados yra nepatikimos, su trūkumais.
Žemesnės instancijos teismas
12. Sprendė, kad Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo išvados formos turinys atitinka Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo turinį.
13. Konstatavo, kad ieškovas įvykdė ne visas 2019 m. veiklos užduotis ir darė išvadą, kad V. savivaldybės mero priimtas sprendimas ieškovo praėjusių kalendorinių metų veiklą vertinti „patenkinamai“ yra teisėtas ir pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-04-13 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
14.1. Nurodo, kad teismas jo atliekamų pareigybinių funkcijų vykdymą/nevykdymą/netinkamą vykdymą analizavo plečiamai, t.y., pasisakė dėl tų aplinkybių, kurių atsakovas išvadoje nenurodė, kaip aplinkybių lėmusių tokį jo įvertinimą. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybes teismas vertino ne darbuotojo, o darbdavio (atsakovo) naudai, t. y., aktyviai siekė apsaugoti darbdavį, o ne darbuotoją, nors darbo bylose teismas privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti visų pirma privatų darbuotojo, kartu ir viešąjį, interesą.
14.2. Nesutinka su teismo išvada, kad jis neįrodė, jog 2019 m. šaukime finansavimui gauti, nebuvo tinkamos paraiškos nustatytai veiklai. Nurodo, kad teismui buvo pateiktas 2020-06-25 elektroninis susirašinėjimas iš kurio matyti, jog kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą su prašymu dėl informacijos pateikimo. Teismas visiškai neatsižvelgė į faktą, kad jokių kvietimų dėl paraiškų teikimo 2019 m. nebuvo paskelbta, todėl jam nekilo pareiga kreiptis į struktūrinius fondus su paraiška. Dėl šios priežasties teismo padaryta išvada dėl 1.3. punkto dalies neįvykdymo neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, nes netinkamai įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai.
14.3. Teigia, kad teismas privalėjo aiškinti ne tik vertinimo turinį, tačiau ir vertinimo atlikimo tvarką bei motyvus, kuriems esant jo veikla vertinta „patenkinamai“, tačiau to neatliko.
14.4. Pažymi, kad teismas pažeidė Konstitucijos ir Civilinio proceso kodekso nuostatas, kuriose nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, nes teismas selektyviai, tačiau ne objektyviai tyrė ir vertino byloje esančių įrodymų visumą, nesilaikė įrodymų naštos paskirstymo taisyklių, tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
14.5. Teigia, jog priešingai nei nurodo teismas, jis laikėsi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes Darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjamas klausimas dėl žalos atlyginimo bei patiriamo psichologinio smurto, o psichologinis smurtas ir žalos priteisimo klausimai yra glaudžiai vienas su kitu susiję, kaip ir susiję su pačio vertinimo atlikimu, ko teismas nevertino ir netyrė.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. savivaldybės meras E. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vertinimas atliktas laiku, tinkamai, objektyviai ir laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų.
15.1. Pažymi, kad tiek Darbo ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas darė pagrįstas išvadas, kad ieškovas neįvykdė 1.3 užduoties, nes nepagrindė ir neįrodė dėl kokių priežasčių nebuvo pateikta paraiška į struktūrinius fondus.
15.2. Teigia, kad ieškovas įvykdė ne visas 2019 m. veiklos užduotis, pažeidė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas dėl vaikų priėmimo, neužtikrino Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo 5 p., 9 p. reikalavimų vykdymo.
15.3. Tvirtina, kad vertinimo metu ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos ir suteiktos galimybės tiek pakoreguoti veiklos vertinimo išvados turinį, tiek patvirtinti užduočių įvykdymą. Sužinojęs veiklos vertinimo rezultatą, ieškovas kategoriškai atsisakė bendradarbiauti ir ieškoti sklandaus ir efektyvaus darbo galimybių.
15.4. Nurodo, kad V. savivaldybės tarybos 2017-04-28 sprendimas Nr. TS-86 „D. V. savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašo patvirtinimo“ 2021-02-18 taryboje buvo keičiamas dėl pasikeitusio LR Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo.
15.5. Tvirtina, kad ieškovas nevertina savo veiklos visumos per 2019 m., t.y., užduočių įvykdymo ir pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymo, o akcentuojasi tik į veiklos vertinimo formą ir mikroklimato anketavimą, kas yra tik viena iš vertinimo sudedamųjų dalių. Pažymi, kad teismas įrodymus vertino kaip visumą, neteikdamas prioriteto nei vienam įrodymui.
15.6. Nurodo, kad vertinimas buvo atliktas teisėtai, teisės aktuose numatyta tvarka. Tvirtina, kad atsakovas, identifikavęs konkrečius pažeidimus, įvertindamas tikslus ir uždavinius, pasiektus rezultatus, ir dalies jų ieškovui neįvykdžius, priėmė pagrįstą išvadą.
16. A. V. savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad yra netinkamas atsakovas šioje byloje, todėl dėl bylos esmės nepasisako ir nevertina ieškovo nurodytų aplinkybių. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nėra teisiškai pagrįstas, nes konstatuoti solidariąją žalos atlyginimo prievolę galima tik nustačius, ar prie šios žalos atsiradimo prisidėjo atsakovai neteisėtais veiksmais/ neveikimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtu, o dalyje dėl ieškovo A. M. 2019 m. veiklos vertinimo išvados panaikinimo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas A. M. 2018-12-28 darbo sutarties pagrindu buvo paskirtas V. Č. S. menų mokyklos direktoriumi. Iš bylos duomenų matyti, kad jam buvo nustatytos einamųjų metų užduotys, numatyti pasiektų rezultatų, vykdant užduotis, vertinimo rodikliai ir aptarta rizika, dėl kurios einamųjų metų užduotys gali būti neįvykdytos. Su minėtomis 2019 metų veiklos vertinimo užduotimis A. M. supažindintas pasirašytinai. Iš bylos duomenų matyti, kad V. savivaldybės meras 2020-02-28 ieškovo veiklos vertinimo išvadoje Nr. DV-62 nurodė, kad V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus A. M. metinė veikla vertinama „patenkinamai“ ir neskiriama pareiginės algos kintamoji dalis, nes nepilnai pasiekti rezultatai vykdant metines užduotis (nepilnai įgyvendintos 1.2 ir 1.3 metinės užduotys, pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos vykdomos patenkinamai). Nesutikdamas su vertinimo išvada, A. M. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o 2020-05-14 sprendimu minėtai komisijai atmetus jo prašymą panaikinti veiklos vertinimo išvadą, pripažinti, kad meras vykdė prieš jį psichologinį smurtą ir kt., ieškiniu ieškovas A. M. prašė teismo pripažinti, kad tinkamai įvykdė visas einamųjų metų veiklos užduotis, panaikinti veiklos vertinimo 2020-02-28 išvadą ir įpareigoti atsakovą V. savivaldybės merą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį veiklos vertinimą teisės aktų nustatyta tvarka bei spręsti klausimą dėl jo skatinimo, be to, prašė priteisti iš atsakovų neturtinę žalą.
20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas A. M. pilnai įvykdė veiklos 1.2 punktą, kuris veiklos vertinimo išvadoje nurodomas, kaip nepilnai įvykdytas, konstatavo, kad iš dalies ieškovas yra įvykdęs ir 1.3 punkte numatytas užduotis, kad atsakovas, atlikdamas veiklos vertinimą, negalėjo vadovautis anoniminės apklausos rezultatais, tačiau darė išvadą, kad ieškovas netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, veiklos vertinimas atliktas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, todėl veiklos vertinimo išvadą pripažinti neteisėta nėra pagrindo, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtą. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, tačiau neginčija teismo išvadų, kuriomis pripažinta, kad jis tinkamai įvykdė atskiras metines užduotis, todėl, nesant ginčo dėl atskirų užduočių punktų įvertinimo bei sutikdamas su teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų veiklos vertinimo išvadų pakartotinai nepasisako.
21. Apeliantas nesutinka su teismo išvada palikti nenagrinėtu jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teigdamas, kad šį reikalavimą reiškė, nagrinėjant kilusį ginčą Darbo ginčų komisijoje. Teisėjų kolegija kritiškai vertina minėtą apelianto teiginį. Darbo ginčai dėl teisės, nagrinėjami teismuose, išvardyti Darbo kodekso 220 straipsnio 3 dalyje ir 231 straipsnyje, o visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į Darbo ginčų komisiją. Byloje nustatyta, kad ieškiniu keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo keliamas ir nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis reikalavimas negali būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme, nes ieškinys paduotas nesilaikant ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad Darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjamas klausimas dėl jo patirto psichologinio smurto ir su tuo susijusios žalos atlyginimo, tačiau pripažįsta, kad nebuvo suformulavęs konkretaus reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Konstatuotina, kad net ir nustačius, jog neturtinė žala asmeniui yra padaryta, nesant reikalavimo, Darbo ginčų komisija neturi ir neturėjo pagrindo spręsti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimo. Dėl paminėto, aplinkybė, kad A. M. Darbo ginčų komisijai nurodė, jog jo atžvilgiu buvo vykdomas psichologinis smurtas, nereiškia, kad turėjo būti ir buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Be to, pažymėtina, kad apeliantas A. M. nei Darbo ginčų komisijai, nei teismui neteikė jokių rašytinių įrodymų ir nepagrindė konkrečiais faktiniais duomenimis ne tik atsakovo neteisėtų veiksmų, bet ir konkretaus neturtinės žalos dydžio.
22. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. V. Č. S. menų mokyklos direktoriui A. M. buvo nustatytos trys einamųjų metų užduotys ir siektinų rezultatų vertinimo rodikliai, o 2020 m. vasario mėn., atlikus A. M. veiklos vertinimą, V. savivaldybės meras 2020-02-28 darė išvadą, kad A. M. nepilnai įvykdė 1.2. ir 1.3 punktuose nustatytas metinės veiklos užduotis bei konstatavo, kad pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos vykdomos patenkinamai. Iš minėtos veiklos vertinimo išvados matyti, kad bendrai A. M. veiklą atsakovas įvertino patenkinamai ir to pagrindu ieškovui nebuvo skirta pareiginės algos kintamoji dalis.
23. Pagal bylos duomenis V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus A. M. 2019 m. veiklos vertinimo 1.3. punkto užduotis „Socialinių partnerių paieška ir paramos pritraukimas“ sudaryta iš dviejų dalių: sudaryti sutartis su universitetais dėl bendradarbiavimo ir pateikti paraišką į struktūrinius fondus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. M. įvykdė pirmą užduoties dalį, t.y. 2019-12-30 pasirašė bendradarbiavimo sutartį ŠA5-18 su V. D. universitetu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog turėjo būti pasirašytos sutartys su daugiau nei vienu universitetu, nes užduotyje nėra nurodyto privalomų pasirašyti bendradarbiavimo sutarčių skaičiaus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, jog apeliantas A. M. 2019 m. kreipėsi į steigėją ir teikė paraiškas į struktūrinius fondus (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantas nurodo, kad negalėjo teikti paraiškos į struktūrinius fondus, nes 2019 m. šaukime finansavimui gauti nebuvo tinkamos paraiškos nustatytai veiklai, be to, nurodo, kad teismas neįvertino, jog jis pateikė 2020-06-25 elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad kreipėsi į Centrinės projektų valdymo agentūros Kultūros projektų skyrių su prašymu dėl informacijos pateikimo ar 2019 m. buvo galimybė dalyvauti menų mokykloms ir gautame atsakyme nurodoma, kad jokių kvietimų dėl paraiškų teikimo 2019 m. nebuvo paskelbta. Sutiktina, kad Centrinės projektų valdymo agentūrai užklausimas buvo teikiamas, tačiau užklausimas buvo pateiktas tik kilus šalių ginčui, 2020-06-25 (1 t., b. l. 98), jokių kitų duomenų, kad menų mokyklos vadovas 2019 m. būtų kreipęsis į steigėją ar struktūrinius fondus, kad būtų domėtasi dėl paraiškų teikimo, teismui nepateikta, kas leidžia konstatuoti, kad 3.1 punkto užduoties dalis dėl paramos pritraukimo, nebuvo vykdoma.
24. Veiklos vertinimo išvados 3 punkte yra nurodytos galimos rizikos, kurioms esant nustatytos einamųjų metų veiklos užduotys gali būti neįvykdytos (žmogiškieji faktoriais (nedarbingumas ir/ar kita); finansiniais faktoriais (nėra lėšų ir/ar kita); informacinių sistemų gedimai; žmogiškųjų išteklių kaita, pasyvus dalyvavimas renginiuose, išvykose), tačiau apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis į atsakovą patikslinti ar pakeisti užduotis, kurios negalės būti įvykdytos 2019 metais, tame tarpe ir dėl 3.1 punkto užduoties vykdymo.
25. Nors apeliantas nesutinka, kad jis netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tačiau tai paneigia 2020-01-13 išvada Nr. 9-44 dėl V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus A. M. galimo tarnybinio nusižengimo, kuriuo konstatuota, kad nustatyta, jog 2019-2020 mokslo metais dalis vaikų į mokyklą buvo priimti nesilaikant mokyklos ugdymo plano reikalavimų; kad neužtikrintas LR Švietimo ir mokslo ministro 2011-09-13 patvirtinto aprašo dėl mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos reikalavimų vykdymas (1 t., b. l. 72-78). Minėta išvada nėra nuginčyta. Apeliantas teigia, kad 2020-01-13 išvada buvo jam palanki, nes komisija šiurkštaus jo darbo pareigų ir /ar galimo nepriekaištingos reputacijos pažeidimo nenustatė. Kaip minėta, 2020-01-13 išvadoje nustatyti pažeidimai nepaneigti, o A. M., kaip mokyklos vadovas, pagal V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymą, su kuria jis buvo supažindintas 2018-12-28, buvo atsakingas už įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, jų įgyvendinimą, tinkamą funkcijų atlikimą ir kt. (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 100-102). Esant minėtiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas netinkamai vykdė pareigybės aprašyme jam nustatytas funkcijas. Nors apeliantas teigia, kad teismas išplėstai, netinkamai vertino įrodymus, neaptarė eilės patikrinimų ir tyrimų, kuriuos atliko atsakovas, tačiau minėti teiginiai atmestini, nes teismas turėjo pareigą patikrinti ir įvertinti vertinimo išvadoje nurodytus pareigybės aprašyme nurodytus funkcijų vykdymo pažeidimus. Teismas juos vertino, be to, nurodė, kad į vertinimo išvadą nepagrįstai įtrauktos aplinkybės, nustatytos 2020 m., kad nepagrįstai remtasi anoniminės apklausos rezultatais, darbo grupės pateikta analize aplinkos klimatui išsiaiškinti.
26. Apeliantas teigia, kad kilęs tarp šalių ginčas priskiriamas darbo bylų kategorijai, kuriose teismo vaidmuo turi būti aktyvus bei palaikantis silpnesnės šalies - darbuotojo, pusę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymų įrodomąją galią, įrodinėjimo pareigas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini.
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kai įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga atitinkamus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-113/2005, Nr. 3K-3-984/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Pagal minėto straipsnio nuostatą, kurioje nustatytas teismo vaidmuo nagrinėjant darbo bylas, darytina išvada, kad byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Tokia išvada darytina remiantis sisteminiu CPK 414 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio aiškinimu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2008). Pirmosios instancijos teismas, byloje nekonstatavęs prieštaravimų, netikslumų ar kitų aplinkybių, dėl kurių būtų būtina savo iniciatyva rinkti įrodymus siekiant teisingai išspręsti bylą, neturėjo pareigos naudotis CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis (savo iniciatyva rinkti įrodymus).
28. Apeliantas, teigdamas, kad teismas įrodymus vertino neobjektyviai ir šališkai, nepateikė minėtą teiginį patvirtinančių argumentų. Apeliacinio skundo motyvais išreiškęs nesutikimą su teismo sprendimo išvada, apeliantas A. M. nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog jis įvykdė visas 2019 m. veiklos užduotis, nepažeidė pareiginių nuostatų reikalavimų, o tik iš esmės pakartoja savo poziciją dėl ginčo aplinkybių.
29. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik atsakovo argumentus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nesutikdamas su teismo išvadomis, apeliantas iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino šalių argumentus ir įrodymus. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir bylos medžiaga. Teismo išdėstytų motyvų analizė neduoda pagrindo daryti išvados, jog reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra motyvuotas, grindžiamas byloje esančiais įrodymais, todėl konstatuotina, kad teismas išanalizavo visus byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad tenkinti ieškovo reikalavimus nėra pagrindo.
30. Apeliantas A. M. teigia, kad buvo pažeista jo vertinimo procedūra, pokalbyje nedalyvavo mokyklos tėvų tarybos pirmininkas, kuris susipažinęs su vertinimo išvada su ja nesutiko, dėl ko vertinimas turėjo būti atliktas pakartotinai. Švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimas vykdomas pagal Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018-03-27 įsakymu Nr. V-279 „D. V. ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatų patvirtinimo“. Pagal minėtus nuostatus mokyklos vadovas – iki sausio 20 dienos parengia metų veiklos ataskaitą, paskelbia viešai ir pateikia svarstyti švietimo įstaigos bendruomenei ir mokyklose – mokyklos tarybai, švietimo pagalbos įstaigose – savivaldos institucijai, jei ji yra. Susipažinusi su mokyklos tarybos įvertinimu, metų veiklos ataskaitą svarsto ir įvertina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo.
31. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 11 punktas nustato, kad savivaldybės meras kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus. Esant minėtoms nuostatoms, apelianto A. M., kaip V. Č. S. menų mokyklos direktoriaus, veiklos vertinimas pagrįstai buvo atliktas atsakovo. Nustatyta, kad A. M. apie būsimą vertinimą buvo informuotas iš anksto, vėliau su juo buvo suderinta vėlesnė vertinimo data. Ta aplinkybę, kad vertinime dalyvavo atsakovo padėjėja, kuri atsakovo teigimu organizavo kasmetinį biudžetinių įstaigų vadovų veiklos vertinimą bet nedalyvavo mokyklos tėvų tarybos pirmininkas, kuris buvo supažindintas su vertinimo išvada, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apelianto veiklos vertinimas atliktas neteisėtai, o išvados yra nepagrįstos. Neginčijamų duomenų, kad apeliantas būtų reikalavęs atsakovo, jog vertinimas būtų atliktas pakartotinai, dalyvaujant mokyklos tėvų tarybos pirmininkui, nepateikta. Nors A. M. buvo vertinamas naudojant netinkamą veiklos vertinimo išvados formą, tačiau veiklos vertinimu buvo patikrintos ir duota išvada dėl 2019 m. jam iškeltų uždavinių vykdymo/nevykdymo. Ta aplinkybę, kad mokyklos taryba apelianto veiklą buvo įvertinusi labai gerai, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad taip įvertinti A. M. veiklą privalėjo ir atsakovas.
32. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010).
33. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.