Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-06-02 · Civilinė byla Nr. e2A-856-796/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-01Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-02
Bylos Nr.
e2A-856-796/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12579-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
L. D.
Trečiasis asmuo
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-856-796/2017 (Proceso Nr. 2-06-3-12579-2016-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.3; 2.6.10.5.2.16; 3.1.1.2.21; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei L. D., trečiajam asmeniui D. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės L. D. 7 982,53 Eur žalos atlyginimą bei nurodė, kad 2014-08-26 apie 06.00 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje D. S., vairuodama dviratį susidūrė su prieš eismą važiavusia dviratininke atsakove L. D.. Minėto eismo įvykio metu buvo sužalota D. S., kuriai dėl eismo įvykio metu patirto dešinio kelio sąnario medialinio šalutinio raiščio plyšimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-11 nutartimi procesą pagal D. S. privataus kaltinimo skundą, kuriuo ji kaltino L. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., nutraukė kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Patvirtino nukentėjusiosios D. S. ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamos L. D. susitarimą, kuriuo L. D. įsipareigojo sumokėti D. S. 1000 eurų žalos atlyginimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-10-28 sprendimu Nr. 6-15-1726 D. S. 2014-08-26 įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą metu patirtų sužalojimų D. S. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2014-08-26 iki 2015-04-09. VSDFV Vilniaus skyriuje D. S. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-08-26 iki 2015-04-09 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 7982,53 Eur ligos pašalpa (laikotarpiu nuo 2014-08-26 iki 2014-12-31 paskirta 15901,20 Lt (4605,31 Eur) ligos pašalpa ir laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-09 paskirta 3377,22 Eur ligos pašalpa). Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2016-06-01 raštu Nr. (8.22) 3-60413 „Dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nukentėjus D. S. atlyginimo“ paragino L. D. atlyginti VSDFV biudžetui padarytą 7982,53 Eur žalą, tačiau ši žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškovas atsižvelgdamas į tai, kad D. S., apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, nedarbingumo priežastis yra atsakovės L. D. veiksmai, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 7982,53 Eur materialinę žalą prašė priteisti iš atsakovės L. D..Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ginčo situacijoje nėra atsakovės kaltės, t. y. nėra vieno iš esminių sąlygų, siekiant nustatyti pareigos (prievolės) atlyginti žalą buvimą. Paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-11 nutartimi, nutraukė atsakovės atžvilgiu pradėtą privataus kaltinimo bylą, atsakovei susitaikius su bylos iniciatore D. S., o toks susitaikymas nėra siejamas ir nepavirtina atsakovės kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-01 sprendimu ieškinį atmetė bei nurodė, kad dėl 2014-08-26 Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) įvykusio D. S. sužalojimo (susižalojimo) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00248-14. Atkreipė dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu autoavarijos planas sudarytas tik iš nukentėjusiosios D. S. parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant L. D. ji neigė dviračių susidūrimo faktą bei vietą. Taigi nors buvo esminis prieštaravimas, akistata neatlikta, bei nebuvo atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai siekiant patvirtinti D. S. parodymus ir (arba) paneigti L. D. parodymus. Taip pat nurodo, jog K. D. parodymai visai nebuvo vertinami ir analizuojami. Tokiu būdu prokuroras padarė prielaidą, kad D. S. nukentėjo dėl L. D. neteisėtų veiksmų ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad kaltę nustato teismas išnagrinėjęs bylą.Nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė su dviračiu važiavo (duomenys neskelbtini) g. o ji yra pagrindinė gatvė (duomenys neskelbtini) g. atžvilgiu, todėl pati D. S. prieš išvažiuodama į sankryžą turėjo duoti kelią (praleisti ) pagrindine gatve važiuojančią L. D.. Teismas darė išvadą, kad būtent šios taisyklės nesilaikymas buvo pagrindė priežastis pasekmėms atsirasti.Taip pat nurodė, jog privataus kaltinimo bylų procese, pirmiausia numatytas taikinamasis posėdis, ir tik nepavykus alternatyviu būdu išspręsti konflikto, kaip ultima ratio rengiamas teisiamasis posėdis. Šis teisinio reguliavimo ypatumas leidžia daryti išvadą, kad pirminis šio proceso tikslas yra ne tiesos nustatymas, o konflikto išsprendimas. Tokiu būdu, nereikalaujant tiesos nustatymo byloje būtinumo. Konstatavo, jog privataus kaltinimo procese galioja ne objektyvios tiesos nustatymo, o kaltinimo įrodymo principas, todėl privataus kaltinimo procese pakanka nustatyti santykinę (formalią) tiesą, o teismo sprendimas vertinamas kaip formaliai teisingas, kai juo yra patenkintos abi šalys. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažymėjo, kad nenustatyta, jog atsakovė L. D. privataus kaltinimo byloje būtų pripažinusi savo kaltę, todėl jos sutikimas atlyginti žalą negali būti vertinamas kaip kaltės įrodymas. Toks vertinimas galėtų būti padarytas tik tuomet jei ji būtų iš anksto informuota apie jos veiksmų teisinį vertinimą ateityje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-415-639/2017 ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį dėl 7 982,53 Eur žalos iš L. D. priteisimo. Nurodė, kad skundžiamame sprendime teismas nenurodė įtikinančių ir pagrįstų motyvų, kurie nulėmė tokį priimtą sprendimą. Teismas nevertino apelianto pateiktų duomenų, trečiojo asmens parodymų, taip pat neįsigilino į kitas byloje esančias aplinkybes. Nurodė, kad teikdamas ieškinį ieškovas pateikė rašytinius įrodymus (t. y. duomenis apie nukentėjusiajai D. S. paskirtą ligos pašalpą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015-02-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-11 nutarties kopiją ir kt.), pagrindžiančius ieškovo reikalavimo pagrįstumą, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės išimtinai vadovavosi tik atsakovės L. D. duotais paaiškinimais ir nevertino ieškovo į bylą pateiktų ir byloje esančių rašytinių įrodymų bei trečiojo asmens D. S. parodymų.Pažymi, kad teismo išvada, kad atsakovė su dviračiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kuri yra pagrindinė gatvė (duomenys neskelbtini) gatvės atžvilgiu, todėl pati D. S. prieš išvažiuodama į sankryžą turėjo duoti kelią (praleisti) pagrindine gatve važiuojančią L. D., o šios taisyklės nesilaikymas ir buvo pagrindinė priežastis pasekmėms atsirasti yra paneigta D. S. parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir iš dalies pačios atsakovės L. D. parodymais. Teigia, jog L. D. nurodė ir eismo įvykio vietos nuotraukoje pažymėjo eismo įvykio vietą ne sankryžoje, o (duomenys neskelbtini) gatvėje.Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015-02-20 nutarime (toliau – Nutarimas) nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras nurodė, kad apžiūros metu ant L. D. dviračio „Virage“ priekinės šakės rasti nubraižymai, kas leidžia manyti, kad dviračių susidūrimas buvo. Taip pat nurodė, kad L. D. neturėjo teisės važiuoti kairiąja važiuojamosios dalies puse, todėl teigtina, kad jos padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 65 punkto pažeidimas nulėmė dviračių susidūrimą ir vėlesnes pasekmes – D. S. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, o jei kontakto tarp dviračių ir nebuvo – vėlgi, L. D. sudarė pavojingą situaciją, dėl kurios D. S. nesuvaldė dviračio.Taip pat atkreipia dėmesį, jog Nutarime prokuroras nustatė, kad eismo įvykis kilo nes atsakovė L. D. pažeidė KET 65 punkto reikalavimus, taip pat tai, kad atsakovės L. D. neatsargioje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 139 straipsnio 1 dalyje, požymių.Apeliantas taip pat nesutiko su teismo vertinimu, jog atsakovės L. D. paaiškinimas, kad ji sutiko atlyginti nukentėjusiajai D. S. žalą tik dėl to, kad buvo pavargusi dėl apklausų ikiteisminiame tyrime bei nenoro tolesnio teisminio proceso yra įtikinamas. Mano, kad teismas nevertino atsakovės L. D. teismo posėdžio metu į ieškovo atstovės klausimus pateiktų atsakymų, kad ji sutiko atlyginti žalą nukentėjusiajai D. S., kadangi bijojo būti nuteista realia laisvės atėmimo bausme, taip pat dėl to, kad jautė moralinę kaltę dėl to, kas įvyko.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. D. prašo ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nė vienos iš byloje dalyvaujančių šalių pateiktų įrodymų nevertino šališkai kitos šalies pateiktų įrodymų atžvilgiu. Teigia, jog šią išvadą pagrindžia ir skundžiamame sprendime dėstomi motyvai.Taip pat nurodo, jog laikytini pagrįstais ir teisingais teismo sprendimo motyvai, kad ikiteisminio tyrimo metu neatlikus būtinų procesinių veiksmų, tyrimo medžiagoje esančių duomenų nepakanka pašalinti atsakovės ir nukentėjusiąją pripažintos D. S. pasakojamų įvykio aplinkybių prieštaringumui, bei, tuo pačiu, atsakovės kaltei dėl įvykio neginčytinai pagrįsti.Atsakovė pažymi, kad teismas išsamiai ištyrė į bylą ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, ir priešingai nei nurodo apeliantė, atsakovės, trečiojo asmens parodymams nesuteikė pranašumo, o konstatavo jų nepakankamumą reikšmingoms bylai teisingai išspręsti aplinkybėms nustatyti ir esantiems akivaizdiems prieštaravimams pašalinti.Atkreipia dėmesį, jog prokuroras priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą neatsižvelgė į susikertančių kelių pirmenybės taisyklę, numatytą KET, kurią teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.Taip pat nurodo, kad civilinės atsakomybės (prievolės atlyginti padarytą žalą) atsiradimą pagal LR CK 6.246, 6.247, 6.248 straipsnių nuostatas, visų pirma sąlygoja neteisėtų veiksmų atlikimas. Teigia, kad ginčo situacijoje kaltės nustatymo klausimas yra vienas esminių, siekiant nustatyti pareigos (prievolės) atlyginti žalą buvimą. Atsakovė neginčija ieškovės teisės nutraukus baudžiamąjį persekiojimą reikalauti taikyti civilinę atsakomybę, tačiau, pastarosios taikymas turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus kurie, visų pirma, sietini su pareiga šaliai įrodyti priešingos šalies kaltę dėl atsiradusios žalos, o šito ieškovė nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-08-26 apie 06.00 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje eismo įvykio metu buvo sužalota D. S., kuriai dėl eismo įvykio metu patirto dešinio kelio sąnario medialinio šalutinio raiščio plyšimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015-02-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl 2014-08-26 įvykio nutrauktas, pasiūlant D. S. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kaltinant L. D. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 str. 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-11 nutartimi procesą, pagal D. S. privataus kaltinimo skundą, kuriuo ji kaltino L. D. pagal BK 139 str. 1 d., nutraukė kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. VSDFV Vilniaus skyrius 2014-10-28 sprendimu Nr. 6-15-1726, 2014-08-26 įvykį pripažino nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą, todėl tai buvo pripažinta draudiminiu įvykiu. Dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą metu patirtų sužalojimų D. S. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2014-08-26 iki 2015-04-09. VSDFV Vilniaus skyriuje D. S. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-08-26 iki 2015-04-09 iš VSDFV biudžeto lėšų buvo paskirta 7 982,53 Eur ligos pašalpa.Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, jog teikdamas ieškinį pateikė rašytinius įrodymus (t. y. duomenis apie nukentėjusiajai D. S. paskirtą ligos pašalpą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015-02-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-11 nutarties kopiją ir kt.), pagrindžiančius ieškovo reikalavimo pagrįstumą, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės išimtinai vadovavosi tik atsakovės L. D. duotais paaiškinimais ir nevertino ieškovo į bylą pateiktų ir byloje esančių rašytinių įrodymų bei trečiojo asmens D. S. parodymų. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai pasisakė dėl visų bylai reikšmingų įrodymų. Laikytina, jog šiais apeliacinio skundo argumentais, apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistas CPK 177 arba 185 straipsnis, tačiau turi būti patikrinta, ar teismo išvada yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t. y. tam, kad kreditorius turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas – pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytas civilinės atsakomybės elementas – kreditoriaus patirta žala, kaip ir skolininko neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Taigi žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais; ja siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią kreditoriaus turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kadangi civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (CK 6.246 – 6.249 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą.Apeliantas nurodo, jog bylos įrodymai, trečiojo asmens D. S. parodymai ir iš dalies atsakovės L. D. parodymai paneigia teismo išvadą, jog D. S. prieš išvažiuodama į sankryžą privalėjo duoti kelią pagrindine gatve važiuojančiai L. D.. Su šia apelianto išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog (duomenys neskelbtini) yra pagrindinė gatvė (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, jog visi įvykio planai esantys ikiteisminio tyrimo byloje, sudaryti išimtinai iš trečiojo asmens D. S. paaiškinimų, jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų trečiojo asmens paaiškinimus dėl įvykio vietos ir aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo, nei šioje civilinėje byloje nėra. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nevertino prokuroro nutarimo kaip atsakovės kaltės įrodymo, juolab, kad prokuroras savo nutarime pabrėžė, jog kaltę nustato teismas išnagrinėjęs bylą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-11 nutartimi atsakovės kaltė taip pat nėra konstatuota. CPK 182 str. 1 d. 3 p. numato, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai), todėl su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija visiškai sutinka. Be kita ko, ieškovas nurodo, jog L. D. neturėjo teisės važiuoti kairiąja važiuojamosios dalies puse, todėl teigtina, kad jos padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 65 punkto pažeidimas nulėmė dviračių susidūrimą ir vėlesnes pasekmes – D. S. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, o jei kontakto tarp dviračių ir nebuvo – vėlgi, L. D. sudarė pavojingą situaciją, dėl kurios D. S. nesuvaldė dviračio. Pažymėtina, jog KET 65 p. (kurį ieškovė nurodo kaip priežastį dėl kurios įvyko eismo įvykis) nurodoma, jog važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 111 punkte numatytus atvejus. Važiuodamas kelkraščiu, dviračio vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems. KET 111 p. nurodyta jog prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti. Apklausiama atsakovė L. D. nurodė, jog sūnui K. D. padėjo išvežioti laikraščius. Sudėjusi į pašto dėžutes esančias (duomenys neskelbtini) gatvės namuose laikraščius, atsakovė turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę padaryti tą patį, todėl planuodama sukti į kairę pusę iš (duomenys neskelbtini)gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę pradėjo važiuoti gatvės viduriu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tas aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) g. nėra plati (autoavarijos vietos plane nurodomas gatvės plotis 5,2 m.), atsakovė ketino atlikti manevrą į kairę pusę, be to 2017-01-12 vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 28:40 min. iki 28:52 min.) atsakovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje pusėje buvo pristatyta automobilių. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė laikydamasi kelių eismo taisyklių 111 p., ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės ruošdamasi sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę kairę pusę, neturėjo galimybės važiuoti dešine kelio puse, todėl šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras nurodė, kad apžiūros metu ant L. D. dviračio „Virage“ priekinės šakės rasti nubraižymai, kas leidžia manyti, kad dviračių susidūrimas buvo. Šis skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykis įvyko 2014-08-26, tačiau eismo įvykyje dalyvavę dviračiai apžiūrėti tik 2014-12-30 (baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00248-14 b. l. 43-44). Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, jog dviračių apžiūros metu užfiksuoti sugadinimai nepatvirtina tos aplinkybės, jog įvyko susidūrimas, kadangi po eismo įvykio iki apžiūros praėjo ilgas laiko tarpas, be to, nebuvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtintų jog sugadinimai atsirado būtent dėl minimų dviračių susidūrimo. Taip pat atsakovė nurodė, jog pateiktas dviratis buvo 10 metų senumo, todėl teisėjų kolegija šios aplinkybės nelaiko neabejotinu atsakovės neteisėtų veiksmų įrodymu.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nevertino atsakovės L. D. teismo posėdžio metu į ieškovo atstovės klausimus pateiktų atsakymų, kad ji sutiko atlyginti žalą nukentėjusiajai D. S., kadangi bijojo būti nuteista realia laisvės atėmimo bausme, taip pat dėl to, kad jautė moralinę kaltę dėl to, kas įvyko. Pažymėtina, kad viso proceso metu, tiek apklausiant atsakovę ikiteisminio tyrimo metu, tiek vertinant atsakovės poziciją atsiliepime į ieškinį bei atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė savo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio nepripažino. Byloje, be trečiojo asmens D. S. parodymų, nėra surinktų jokių neginčijamų atsakovės kaltės įrodymų, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nevertino atsakovės duotų parodymų, jog ji sutiko atlyginti žalą nukentėjusiajai dėl to, jog bijojo būti nuteista realia laisvės atėmimo bausme. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės pasisakymus nelaiko kaltės prisipažinimu, ar objektyviu kaltės įrodymu.Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškovo, atsakovės L. D. bei trečiojo asmens D. S. parodymus konstatuoja, jog byloje nėra surinkta ir ieškovas nepateikė į bylą neginčijamų įrodymų patvirtinančių eismo įvykio vietą, taip pat, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, t. y. trečiojo asmens D. S. sužalojimu.Apeliantė teikdama apeliacinį skundą nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos argumentus. Iš esmės apeliantė kritikavo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, todėl konstatuoja, jog naikinti ar keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto apeliacinio skundo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlona Romanovienė