Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-02-01 · Civilinė byla Nr. e2-415-639/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-01Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-01
Bylos Nr.
e2-415-639/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12579-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Atsakovas
L. D.
Trečiasis asmuo
D. S.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Civilinė byla Nr. e2-415-639/2017(Proceso Nr. 2-06-3-12579-2016-4)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.1.; 35.2.; 44.2.2.; 44.5.2.4.; 73.2.6.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 1 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovei G. S.,

atsakovei L. D.

trečiajam asmeniui D. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei L. D., trečiajam asmeniui D. S., dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės L. D. priteisti 7982,53 Eur. žalos atlyginimą.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2014-08-26 apie 06.00 val. Klaipėdoje, Aušros ir Molo gatvių sankryžoje dviračio vairuotoja D. S., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodama dviratį susidūrė su prieš eismą važiavusia dviratininke L. D.. Minėto eismo įvykio metu buvo sužalota D. S., kuriai dėl eismo įvykio metu patirto dešinio kelio sąnario medialinio šalutinio raiščio plyšimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015-02-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl 2014-08-26 įvykio nutrauktas, pasiūlant D. S. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kaltinant L. D. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-11 nutartimi procesą pagal D. S. privataus kaltinimo skundą, kuriuo ji kaltina L. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., nutraukė kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Patvirtino nukentėjusiosios D. S. ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamos L. D. susitarimą, kuriuo L. D. įsipareigojo sumokėti D. S. 1000 eurų žalos atlyginimą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-10-28 sprendimu Nr. 6-15-1726 D. S. 2014-08-26 įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą metu patirtų sužalojimų D. S. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2014-08-26 iki 2015-04-09. VSDFV Vilniaus skyriuje D. S. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-08-26 iki 2015-04-09 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 7982,53 Eur ligos pašalpa (laikotarpiu nuo 2014-08-26 iki 2014-12-31 paskirta 15901,20 (4605,31 Eur) ligos pašalpa ir laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-09 paskirta 3377,22 Eur ligos pašalpa).

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2016-06-01 raštu Nr. (8.22) 3-60413 „Dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nukentėjus D. S. atlyginimo“ paragino L. D. atlyginti VSDFV biudžetui padarytą 7982,53 Eur žalą, tačiau ši žala iki šiol nėra atlyginta. Atsižvelgiant į tai kadangi D. S., apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra atsakovės L. D. veiksmai, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 7982,53 Eur materialinę žalą prašė priteisti iš atsakovės L. D..

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje išdėstytais pagrindais ir motyvais.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, pagal esamą teisinį reglamentavimą, atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Be to, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Ginčo situacijoje nėra atsakovės kaltės, t.y. nėra vieno iš esminių sąlygų, siekiant nustatyti pareigos (prievolės) atlyginti žalą buvimą. Paaiškino, kad nors Klaipėdos m. apylinkės teismas 2015-06-11 nutartimi, nutraukė atsakovės atžvilgiu pradėtą privataus kaltinimo bylą, atsakovei susitaikius su bylos iniciatore D. S., laikant, kad susitaikydama atsakovė pripažino savo kaltę dėl žalos D. S. padarymo. Tačiau esamoje situacijoje privataus kaltinimo byla buvo nutraukta Baudžiamojo proceso 413 straipsnio 2 dalies pagrindu, t.y. nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius. Atsakovė teigė, kad baudžiamojo proceso įstatymas susitaikymo privataus kaltinimo procese, skirtingai nei tai numato Baudžiamojo kodekso (BK) 38 straipsnio nuostatos, nesieja su kaltės pripažinimu ar būtinumu ją konstatuoti, kadangi baudžiamoji atsakomybė privataus kaltinimo instituto pagrindu savo prigimtimi iš esmės skiriasi nuo baudžiamosios atsakomybės, kylančios valstybinio baudžiamojo persekiojimo išdavoje. Dėl šios priežasties, BPK 413 straipsnio nuostatomis, taikinamajame posėdyje pasiektas šalių taikos susitarimas nėra ir negali būti laikomas vienos šalies kaltės pripažinimu. Iš esmės šito ir negali būti, kadangi nusikalstamos veikos sudėties, o tame tarpe - ir kaltės klausimai, yra sprendžiami tik teismui pradėjus nagrinėti privataus kaltinimo bylą iš esmės, kai, tuo tarpu, sprendimas dėl šalių susitaikymo yra priimamas taikinamajame posėdyje (BPK 413 straipsnio 1, 2 dalys), kuris nėra bylos nagrinėjimo iš esmės stadija (t.y. šioje stadijoje bylos privataus kaltinimo tvarka dar iš esmės nėra, nes ji pradedama tik po taikinamojo posėdžio), todėl kaltės klausimai jos metu nenagrinėjami. Tokiu būdu įstatymo leidėjas privataus kaltinimo proceso užbaigimo nesieja su kaltės konstatavimu ar pripažinimu, įvertindamas šio proceso subjektyviąją specifiką ir, tuo pačiu, pripažindamas, kad susitaikymo šiame procese motyvai ir pagrindai negali būti siejami su kaltės klausimo išsprendimu.

Viso aptariamo proceso, t.y. tiek baudžiamojo persekiojimo, tiek ir bylos privataus kaltinimo tvarka metu atsakovė savo kaltės dėl jai inkriminuotos veikos padarymo nepripažino. Teigė, kad susitaikė su nukentėjusiąją tik dėl to, kad jai (atsakovei) tapo nepakeliamas psichologinis nuovargis dėl ilgai užsitęsusių teisinių ginčų bei finansinės išlaidos, kurios, kas atsakovei buvo akivaizdu, tęsiant procesą būtų buvusios gerokai didesnės, nei užbaigiant neprasidėjusį privataus kaltinimo procesą taikos susitarimu. Taigi savo kaltės dėl įvykio taip pat žalos trečiajam asmeniui padarymo atsakovė nepripažino ir nepripažįsta.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad Molo g. nėra dviračio tako, taip dešinėje gatvės pusėje nėra kelkraščio, be to ten stovėjo automobiliai, todėl važiavo šaligatviu dešiniąja puse tiesiai, bet su trečiuoju asmeniu nesusidūrė. Mano, kad tretysis asmuo nukrito nuo dviračio ir susižalojo dėl to, kad pamačiusi ją (atsakovę) dėl to, kad išsigando. Taigi kategoriškai teigė, kad jokio dviračių kontakto nebuvo. Nes jei būtų kontaktas tuomet ir ji būtų nukritusi nuo dviračio ir susižalojusi.

Tretysis asmuo paaiškino, kad važiavo dviračiu iš Aušros gatvės į Molo g. ir netikėtai pamatė Molo gatve važiuojančia atsakovė dėl to susidūrė su atsakovės dviračiu ir nukrito nuo dviračio ir susižalojo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė

Civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Civilinės atsakomybės apibrėžtis pateikta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Ginčas tarp šalių kilo dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas iš esmės įrodinėja, jog atsakovė padarė Kelių eismo taisyklių tuo metu galiojusio 65 punkto pažeidimą, kuris nustatė, kad dviratininkams leidžiama važiuoti tik dviračių takais, o kur jų nėra - tam tinkamu kelkraščiu pagal eismo kryptį. Nurodytas aplinkybes, ieškovas įrodinėjo, prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir prie jos prideda ikiteisminio tyrimo medžiaga bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-11 nutartimi, kuriuo procesas pagal D. S. privataus kaltinimo skundą, kuriuo ji kaltino L. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Atsakovė, atsikirsdami į ieškinį, įrodinėjo, jog ji neatliko jokių neteisėtų ir kaltų veiksmų dėl kurių jai turėtų kilti civilinė atsakomybė, t.y. teigė, kad ji važiavo ne prokuroro nurodytoje vietoje, o šaligatviu, be to jokio susidūrimo nebuvo, tretysis asmuo pats nesuvaldė dviračio ir nuo jo nukrito bei susižalojo. Dėl to prašė ieškinį atmesti.

Teismas pažymi, kad Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, o apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus.

Nustatyta, kad dėl 2014-08-26 d. Klaipėdoje, Aušros ir Molo gatvių sankryžoje įvykusio D. S. sužalojimo (susižalojimo) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00248-14. Tačiau 2015-02-20 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, prokurorui konstatuojant, kad padaryta veika galimai atitinka BK 139 str. 1 d. kuri patenka į privataus kaltinimo bylų kategorija, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Tokios bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka ir kaltę nustato teismas išnagrinėjęs bylą. Atkreiptinas dėmėsis į tai, ikiteisminio tyrimo metu autoavarijos planas (ikiteisminio tyrimo bylos 7 l.) sudarytas tik iš nukentėjusiosios D. S. parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant L. D. ji neigė dviračių susidūrimo faktą bei vietą. Taigi nors buvo esminis prieštaravimas, akistata neatlikta, bei nebuvo atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai siekiant patvirtinti D. S. parodymus ir (arba) paneigti L. D. parodymus. Kaip matyti iš prokuroro nutarimo jos (L. D.) parodymai visai nebuvo vertinami ir analizuojami. Tokiu būdu prokuroras padarė prielaidą, kad D. S. nukentėjo dėl L. D. neteisėtų veiksmų (nesilaikė KET 65 p. reikalavimų) dėl ko įvyko dviračių susidūrimas. Kartu prokuroras konstatavo, jog jei susidūrimas ir neįvyko L. D. sudarė pavojingą situaciją, dėl ko D. S. nesuvaldė dviračio. Taip pat prokuroras pabrėžė, kad kaltę nustato teismas išnagrinėjęs bylą.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 6.2 punktą faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Įvertinus tai teismas nevertina paminėto prokuroro nutarimo (kaip tai daro ieškovas) atsakovės kaltės įrodymu. Teismo vertinimu ikiteisminio tyrimo metu, bei šios bylos nagrinėjimo civilinio proceso tvarka metu nesurinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių atsakovės kaltę. Kartu teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė su dviračiu važiavo Molo g. o ji yra pagrindinė gatvė Aušros g. atžvilgiu, todėl pati D. S. prieš išvažiuodama į sankryžą turėjo duoti kelią (praleisti ) pagrindinę gatve važiuojančią L. D.. Būtent šios taisyklės nesilaikymas buvo pagrindė priežastis pasekmėms atsirasti.

Vertinant ieškovo nurodyta privataus kaltinimo procesą (PKS – 435-972/2015m). teismas pažymi, kad proceso teorijos autoriai išskiria du konflikto išsprendimo tikslus bet kokiame procese, nepriklausomai nuo jo rūšies: tiesą (materialią tiesą) ir teisingumą (formalią tiesą).Priklausomai nuo konflikto išsprendimo prioritetinio tikslo, modeliuojamas ir teisinis reguliavimas. Reglamentuojant privataus kaltinimo bylų procesą, pirmiausia numatytas taikinamasis posėdis, ir tik nepavykus alternatyviu būdu išspręsti konflikto, kaip ultima ratio rengiamas teisiamasis posėdis. Galimybė susitaikyti šalims viso proceso metu BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 p. pagrindu būdinga išimtinai privataus kaltinimo bylų procesui. Šie teisinio reguliavimo ypatumai leidžia daryti išvadą, kad pirminis šio proceso tikslas yra ne tiesos nustatymas, o konflikto išsprendimas. Tokiu būdu, nereikalaujant tiesos nustatymo byloje būtinumo. Kaip tik dėl to, kad taikinamasis posėdis yra privalomas privataus kaltinimo bylų proceso etapas, darytina išvadą, kad konflikto šalių sutaikinimas yra privataus kaltinimo proceso pirminis tikslas. Tik tuomet, jei šalių sutaikyti nepavyksta, tolesniu procesu siekiama nustatyti, ar kaltinamas asmuo yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir, esant pagrindui, teisingai jį nubausti. Privataus kaltinimo procese galioja ne objektyvios tiesos nustatymo, o kaltinimo įrodymo principas. Todėl privataus kaltinimo procese pakanka nustatyti santykinę (formalią) tiesą, o teismo sprendimas vertinamas kaip formaliai teisingas, kai juo yra patenkintos abi šalys.

Teismas pažymi, kad ištyrus paminėta bylą, pagal D. S. privataus kaltinimo skundą, nenustatyta, kad atsakovė L. D. būtų pripažinusi, kad savo kaltę. Todėl jos sutikimas atlyginti žalą negali būti vertinamas kaip kaltės įrodymas. Toks vertinimas galėtų būti padarytas tik tuomet jei ji būtų iš anksto informuota apie jos veiksmų teisinį įvertinimą ateityje. Todėl teismo vertinimu visiškai įtikinamas atsakovės paaiškinimas, jog ji sutiko atlyginti D. S. žalą tik dėl to, kad buvo pavargusi dėl apklausų ikiteisminiame tyrime bei nenoro tolesnio teisminio proceso.

Dėl išdėstytų motyvų ieškovo ieškinys atmestinas, kadangi neįrodyta, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) sąlygojo trečiajam asmeniui padarytos sveikatos sužalojimo pasekmes ( CPK 178, 185 str.).

Teismas vadovaudamasis LR CPK 259, 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus sprendimui ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 30-1-00248-14 grąžintiKlaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Zajarskas