Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2955-640/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-20
Bylos Nr.: e2S-2955-640/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-68-29273-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: V. J., V. V.
Atsakovas: R. Ž., K. N., uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“

Kategorijos

3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį

Civilinė byla Nr. e2S-2955-640/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-29273-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.4.; 3.1.14.8.5.; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. J. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. J. ir V. V. ieškinio dėl solidariųjų prievolių pripažinimo pasibaigusiomis atsakovams R. Ž., K. N. ir uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. J. ir V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovų solidariąją prievolę, atsiradusią pagal 2008 metais sudarytas lizingo sutartis Nr. LT046437, Nr. LT058329, Nr. LT058330, pasibaigusia ir priteisti iš atsakovų R. Ž., K. N. ir UAB „Swedbank lizingas“ bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2012 nuspręsta solidariai iš skolininkų UAB „Baltijos farmacijos centras“, UAB „Darbas“, V. J., V. V. ir K. N. priteisti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ naudai 16 692,55 Eur skolą pagal lizingo sutartį Nr. LT046437 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš skolininkų UAB „Baltijos farmacijos centras“, UAB „Darbas“, V. J., V. V. kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 48 067,76 Eur skolą pagal lizingo sutartis Nr. LT058329 ir Nr. LT058330 bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš skolininkų UAB „Darbas“, V. J. ir V. V. kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ naudai 140 770,57 Eur skolą pagal lizingo sutartis Nr. LT049102, Nr. LT049105, Nr. LT049339, Nr. LT051259, Nr. LT051736, Nr. LT051737, Nr. LT052934, Nr. LT059728, Nr. LT061963, Nr. LT063683, Nr. LT063684, Nr. LT063685, Nr. LT063686, Nr. LT063687, Nr. LT063688, Nr. LT071600, Nr. LT082098 bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Po teismo sprendimo 2012 m. gegužės 3 d. tarp atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Baltijos farmacijos centras“ bei atsakovo K. N. sudaryta skolos grąžinimo sutartis Nr. LT046437, LT058329, LT058330. Susitarta dėl bendros 67 162,14 Eur skolos, kurią sudarė UAB „Baltijos farmacijos centras“ 49 850,19 Eur skola (48 067,76 Eur skolos + 1 782,42 Eur palūkanų) ir UAB „Baltijos farmacijos centro“ bei atsakovo K. N. 17 311,95 Eur bendra skola (16 692,55 Eur skolos + 619,40 Eur palūkanų). Teigė, jog apie skolos grąžinimo sutarties sudarymo aplinkybes ieškovai bei UAB „Darbas“ nežinojo, nebuvo supažindinti su sutarties turiniu ir atitinkamai nebuvo sutarties šalimis.

3. 2013 m. vasario 28 d. tarp atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo R. Ž. pasirašyta skolos perkėlimo sutartis Nr. LT046437, LT058329, LT058330, pagal kurią atsakovas R. Ž. perėmė UAB „Baltijos farmacijos centras“ skolą pagal lizingo sutartis Nr. LT046437, LT058329, LT058330. Skolos perkėlimo sutartyje nurodyta, kad iki 2013 m. vasario 28 d. pagal skolos grąžinimo sutarties priede Nr. 1 išdėstytą skolos grafiką UAB „Baltijos farmacijos centras“ sumokėjo 13 912,96 Eur (9 799,05 Eur skolos + 2 317,44 Eur palūkanų + 1 796,47 Eur delspinigių). Skolos perkėlimo sutartyje nurodyta, kad iki 2013 m. vasario 28 d. pagal skolos grąžinimo sutarties priede Nr. 2 išdėstytą skolos grafiką sumokėta 8 388,07 Eur (733,66 Eur palūkanų + 615,62 Eur delspinigių + 7 038,78 Eur skolos). Pagal skolos perkėlimo sutartį, 2013 m. vasario 28 d. skola sudarė 47 922,48 Eur. 2013 m. vasario 28 d. atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovas R. Ž. sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo sutarties pakeitimo, pagal kurį pratęstas galutinis skolos ir palūkanų grąžinimo terminas iki 2018 m. vasario 28 d.

4. Ieškovai ir UAB „Darbas“ Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2012. Teigė, jog derėjosi su atsakove UAB „Swedbank lizingas“ dėl priteistos skolos sumažinimo ir jos mokėjimo terminų išdėstymo. 2012 m. lapkričio 22 d. tarp atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ ir ieškovų bei UAB „Darbas“ pasirašyta skolos grąžinimo sutartis Nr. LT046437, Nr. LT049102, Nr. LT049105, Nr. LT049339, Nr. LT051259, Nr. LT051736, Nr. LT051737, Nr. LT052934, Nr. LT058329, Nr. LT058330, Nr. LT059728, Nr. LT061963, Nr. LT063683, Nr. LT063684, Nr. LT063685, Nr. LT063686, Nr. LT063687, Nr. LT063688, Nr. LT071600, Nr. LT082098 (toliau – 2012 m. lapkričio 22 d. skolos grąžinimo sutartis), pagal kurią ieškovai ir UAB „Darbas“ įsipareigojo iki 2022 m. lapkričio 22 d. grąžinti atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ 56 475,90 Eur. Kaip ir su atsakovais K. N. bei UAB „Baltijos farmacijos centras“, su ieškovais ir UAB „Darbas“ iš dalies susitarta dėl tos pačios teismo priteistos solidarios skolos pagal lizingo sutartis Nr. LT04637, LT058329 ir LT058330 mokėjimo. Nurodyta aplinkybė ieškovams nebuvo žinoma sudarant 2012 m. lapkričio 22 d. skolos grąžinimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovų ieškinį atsisakyta priimti. Nuspręsta jį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovams.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-39870-141/2016 tenkino ieškovo R. Ž. ieškinį. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2011 priteista solidariai iš atsakovų UAB „Baltijos farmacijos centras“, UAB „Darbas“, V. J., V. V. 48 067,76 Eur (165 968,37 Lt) skola ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ naudai. Kadangi UAB „Darbas“ yra bankrutavusi ir likviduota nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. ir jokio įstatyminio pagrindo, kuriuo UAB „Darbas“ prievolę būtų perėmę kiti asmenys, nėra, pareigą grąžinti teismo sprendimu priteistą sumą turi likę trys bendraskoliai — ieškovas R. Ž., kaip perėmęs UAB „Baltijos farmacijos centras“ įsipareigojimus pagal teismo sprendimą, atsakovas V. J. ir V. V.. Teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovui V. J. ir V. V. nevykdžius įsipareigojimų, kiekvienas iš solidarių bendraskolių privalo padengti po 1/3 dalį minėtos sumos arba po 16 022,59 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovas R. Ž. iš viso sumokėjo 25 099,77 Eur skolos, iš jos 6 223,54 Eur dalį už UAB „Baltijos farmacijos centras“. Įvykdęs solidariąją pareigą, ieškovas R. Ž. regreso tvarka reikalavo priteisti iš atsakovo V. J. tą, ką jis įvykdė pagal lizingo sutartis Nr. LT058329, LT058330, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, t. y. 16 022,59 Eur. Teismo teigimu, šios sumos ieškovas R. Ž. savo pasirinkimu turėjo teisę reikalauti iš bet kurio kito bendraskolio pilnai ar dalinai, nes yra sumokėjęs visą mokėtiną skolos dalį, lygią 16 022,59 Eur. Gavęs prieštaravimus, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2395-141-2017, kuriuo panaikino 2016 m. rugsėjo 19 d. preliminarų teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-39870-141/2016 ir atsisakė tenkinti ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui V. J.. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-88-580/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. preliminarų sprendimą. Teismo vertinimu, 2017 m. vasario 22 d. kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ išduota pažyma Nr. SL-SR/17-770 buvo reikšminga teisingam klausimų, kilusių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, todėl prijungta kaip naujas įrodymas. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo aplinkybė, jog ieškovas R. Ž. visiškai įvykdė prievoles UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartis Nr. LT058329 ir LT058330. Nuspręsta, jog ieškovas R. Ž., visiškai įvykdęs solidariąją prievolę kreditorei UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartis Nr. LT058329 ir LT058330, turi teisę reikšti regresinį ieškinį atsakovui V. J.. UAB „Baltijos farmacijos centras“ skolinius įsipareigojimus prisiėmė ieškovas, o UAB „Darbas“ buvo likviduota dėl bankroto. UAB „Darbas“ tapus nemokia, jos skolos dalis turi būti paskirstyta proporcingai likusiems solidariems skolininkams. Prieštaravimų dėl šios aplinkybės atsakovui V. J. neteikus, 48 067,76 Eur skola turi būti dalinama tarp likusių 3 skolininkų lygiomis dalimis, t. y. po 16 022,59 Eur (48 067,7 Eur / 3 = 16 022,59 Eur). Ieškovo 16 022,59 Eur regresinis reikalavimas atsakovui, įvykdžius solidariąją prievolę kreditorei UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartis Nr. LT058329 ir LT058330, yra pagrįstas. Kadangi palūkanų mokėjimas numatytas įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo sprendime, ieškovas R. Ž. turi teisę reikšti regresinį reikalavimą likusiems solidariems skolininkams ir dėl sumokėtų palūkanų. Ieškovas R. Ž. įrodė, jog yra sumokėjęs 4 305,23 Eur palūkanų. Tai patvirtina kreditorės UAB „Swedbank“ 2016 m. rugsėjo 6 d. pažyma. Atsakovas palūkanų sumos neginčijo, todėl ieškovo regresinis reikalavimas atsakovui dėl 1 435,08 Eur palūkanų priteisimo pagrįstas (4 305,23 Eur / 3 = 1 435,08 Eur). Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 1/3 dalį (48,27 Eur) 144,81 Eur skolos perkėlimo sutarties sudarymo mokesčio. Teismas nusprendė, jog šios išlaidos turi būti atlygintos, nes ieškovo R. Ž. veiksmai, siekiant susitarti su kreditore UAB „Swedbank lizingas“ dėl priteistos skolos sumokėjimo atidėjimo bei išdėstymo, buvo racionalūs bei pateisinami. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas V. J. būtų mokėjęs pagal lizingo sutartis Nr. LT058329 ir Nr. LT058330. Tokią aplinkybę patvirtino ir kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ 2016 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. sausio 24 d. raštuose. Taigi, ieškovo V. J. prievolės solidarumas konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-39870-141/2016, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-88-580/2018 paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2011, kuriuo priteista solidariai iš atsakovų UAB „Baltijos farmacijos centras“, UAB „Darbas“, V. J., V. V. 48 067,76 Eur (165 968,37 Lt) skola ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ naudai pagal lizingo sutartis Nr. LT058329 ir LT058330 ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Darytina išvada, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-39870-141/2016 nustačius, jog ieškovas V. J. yra solidarusis skolininkas, turintis pareigą atlyginti kito bendraskolio už jį sumokėtą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2011 priteistos skolos dalį pagal lizingo sutartis Nr. LT058329, LT058330, teismas neturi teisės priimti nagrinėti ieškovo V. J. reikalavimą solidariąją prievolę pripažinti pasibaigusia.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25574-541/2017 iš dalies tenkino ieškovo R. Ž. ieškinį. Teismo vertinimu, nepagrįsta atsakovo V. V. pozicija, jog 2012 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. lapkričio 22 d. skolos grąžinimo sutartys demonstruoja kreditoriaus valią atskirti ieškovo ir atsakovo prievoles. Pažymėjo, jog prievolė gali būti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, taigi, tam tikrų prievolės įvykdymo sąlygų nustatymas skolos grąžinimo sutartimis savaime nereiškia solidariosios prievolės panaikinimo. Teismo sprendime nurodyta, skolos grąžinimo sutarčių tikslas buvo detalizuoti teismo sprendimo vykdymo tvarką, o ne modifikuoti prievolę. Teismas konstatavo, jog šių sutarčių tekste nėra jokių sąlygų apie kreditoriaus valią dėl prievolės pakeitimo, o atsakovo nurodomas 2012 m. lapkričio 22 d. skolos grąžinimo sutarties 1.2. punktas, kuriame nustatyta, jog skolininkai privalo grąžinti skolą šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o skolininkams visiškai įvykdžius šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei grąžinus sutarties 1.1 punkte nurodytą skolą, bus laikoma, kad skolininkai nėra daugiau skolingi lizingo bendrovei, neleidžia daryti priešingos išvados, kadangi vien tai, kad skolininkai nebelieka skolingi lizingo bendrovei, nepanaikina skolininkų tarpusavio įsipareigojimų, kylančių iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2011 pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės, t. y. skolininkas, įvykdęs visą solidariąją prievolę ir sumokėjęs teismo sprendimu solidariai priteistas sumas, tampa kitų skolininkų (teismo sprendime nurodytų atsakovų) kreditoriumi. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog 2012 m. gegužės 3 d. sutarties 2.8 punkto sąlyga dėl regreso taikoma tik bendraskolių, pasirašiusių sutartį, atžvilgiu, nes šiame punkte yra aiškiai nurodyta, jog skolininkai pagal šią sutartį išlaiko savo regreso teisę visų kitų bendraskolių, t. y. nedalyvavusių sutarties pasirašyme, atžvilgiu. Ši sutarties nuostata, aptarianti solidariosios prievolės, kilusios iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. teismo sprendimu solidariai priteistų sumų, įvykdymo pasekmes, teismo vertinimu, patvirtina, jog kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ skolos grąžinimo sutartimi neketino pakeisti skolininkų prievolės pobūdžio, kaip teigė atsakovas V. V.. Atsakovo argumentai, jog jis nedalyvavo 2012 m. gegužės 3 d. skolos grąžinimo sutarties pasirašyme, neeliminuoja jo solidariosios prievolės buvimo. Aplinkybė, jog kreditorius sudarė atskiras skolos grąžinimo sutartis su solidariaisiais skolininkais nereiškia, jog jis modifikavo skolininkų prievolę. Skolos grąžinimo sutarčių sudarymas neturi teisinės reikšmės skolininkų prievolės pobūdžiui, t. y. jos solidarumui, kuris kyla įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo pagrindu. Pažymėjo, jog prievolės pakeitimas pripažintinas tinkamu tik esant visų šalių susitarimui, t. y. prievolės šalys turi žinoti ir išreikšti valią dėl jų prievolės pakeitimo. Taigi, aplinkybė, jog skolininkai, t. y. ieškovas ir atsakovas, nedalyvavo pasirašant individualias skolos grąžinimo sutartis, taip pat patvirtina, jog šiomis sutartimis nebuvo siekiama prievolės modifikavimo, o tai, kad ieškovas, sudarydamas skolos grąžinimo, skolos perkėlimo sutartis, pats įsipareigojo atlyginti UAB „Swedbank lizingas“ visą skolos sumą nepanaikina jo teisės reikalauti dalies sumokėtų sumų iš kitų bendraskolių. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieškovo skola kreditoriui, sudarant 2012 m. gegužės 3 d. skolos grąžinimo sutartį, nesumažėjo, o sudarė visą teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2-3 pastraipose nurodytą priteistą sumą, taip pat patvirtina, jog kreditorius neatsisakė skolininkų solidarumo. Byloje nebuvo nustatytų aplinkybių, jog kreditorei prievolę būtų įvykdęs ir atsakovas, banko pažyma patvirtino, jog ieškovas įvykdė visą prievolę kreditorei UAB „Swedbank lizingas“. Teismas konstatavo, jog ieškovas įgijo regreso teisę reikalauti dalies sumokėtų sumų iš kitų bendraskolių, šiuo atveju iš atsakovo. Teismas nusprendė, jog 2012 m. gegužės 3 d. skolos grąžinimo sutarties šalių nustatytos palūkanos atlieka procesinių palūkanų funkciją, numatytą teismo sprendime, todėl nėra pagrindo teigti, jog šios palūkanos buvo individualiai nustatytos tik tarp ieškovo ir kreditorės UAB „Swedbank lizingas“, ir kad atsakovui nėra prievolės jų mokėti, nes solidari prievolė mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas atsakovui kilo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2011 pagrindu. Teismo vertinimu, sutarties sudarymo mokestis nepriskirtinas prie teismo sprendimo pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės įvykdymo išlaidų, nes jos nebuvo būtinos prievolės įvykdymui, t. y. ieškovas pats pasirinko prievolės kreditoriui įvykdymo būdą ir tvarką, sudarydamas atskirus susitarimus, todėl atsakovui, kaip solidariajam skolininkui, nekyla prievolė atlyginti šių išlaidų ieškovui.

8. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-830-252/2018 byla apeliacine rašytinio proceso tvarka paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. sausio 3 d., 9 val. 30 min. Pabrėžtina, jog iš bylos dėl ginčo tarp ieškovo R. Ž. ir atsakovo V. V. detalizacijos matyti, kad į teismą kreiptasi su ieškiniu dėl to paties dalyko, kuris įrodinėjamas vykstančiame teismo procese, tuo pačiu pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pateiktame ieškovų V. V. ir V. J. ieškinyje nurodyta, kad buvę solidarūs laiduotojai – ieškovas V. V., UAB „Darbas“ bei ieškovas V. J., nebuvo 2012 m. gegužės 3 d. skolos grąžinimo sutarties šalimis, nieko apie šio susitarimo turinį nežinojo, nebuvo informuoti apie šios sutarties sudarymo aplinkybes iki tol, kol patys sudarė skolos grąžinimo sutartį su kreditore UAB „Swedbank lizingas“, todėl nelaikytini šios novacijos arba, kaip buvo įvardinta 2017 m. birželio 30 d. atsakovo V. V. atsiliepime į ieškinį, modifikuotos prievolės, dalyviais. Pažymėtina, jog analogiška aplinkybė nurodyta 2017 m. rugpjūčio 10 d. atsakovo V. V. triplike, kuriame atsakovas V. V. teigęs, kad nedalyvavo skolos grąžinimo sutarties sudaryme, skolos grąžinimo sutarties sąlygų nustatyme ir įtvirtinime, skolos grąžinimo sutartis sudaryta be atsakovo V. V. žinios, jo neinformuojant ir neįspėjant. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-25574-541/2017 konstatuota, jog atsakovo V. V. argumentai, jog jis nedalyvavo 2012 m. gegužės 3 d. skolos grąžinimo sutarties pasirašyme, neeliminuoja jo solidariosios prievolės buvimo.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, jog lingvistinė pateikto bendraieškovų V. J. ir V. V. ieškinio motyvų formuluotė nekeičia fakto, jog į teismą kreiptasi dėl ankstesniuose sprendimuose nagrinėtų aplinkybių klausimo. Iš esmės, ieškiniu prašoma pripažinti, jog įvykusios novacijos pagrindu bendraskolių solidarumo atsisakyta ir atsakovams R. Ž., perėmusiam UAB „Baltijos farmacijos centras“ skolą, ir K. N. prievolę pagal lizingo sutartis Nr. LT046437, LT058329, LT058330 įvykdžius, prievolė laikytina pasibaigusia, neturint teisės reikšti regresinio reikalavimo ieškovams V. J. ir V. V.. Argumentas dėl prievolės solidarumo atsisakymo galimai modifikavus prievolę teismų vertintas atskirai kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu. Kadangi dėl ieškovo V. J. yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-39870-141/2016, o dėl ieškovo V. V. teismo žinioje yra byla, kurioje paduotas ieškovo V. V. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25574-541/2017 ir paskirtas bylos nagrinėjimo laikas apeliacinės instancijos teisme, ieškinį pirmosios instancijos teisme atsisakyta priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Apeliantai V. J. ir V. V. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Nurodė, kad kliūtimi priimti ieškinį gali būti tik toks įsiteisėjęs teismo sprendimas arba tokia nagrinėjama byla, kurių šalys, dalykas ir pagrindas yra tapatūs teikiamam ieškiniui. Šiuo atveju neegzistuoja šios sąlygos (tapačios šalys, tapatus dalykas ir tapatus pagrindas), kurios sudarytų pagrindą atsisakyti priimti ieškovų teikiamą ieškinį. Pažymėjo, kad nutartyje nurodomų civilinių bylų ir šios civilinės bylos šalys nėra tapačios. Civilinėje byloje, kuri buvo išnagrinėta priimant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą c.b. Nr. e2A-88-580/2018 (toliau - Civilinė byla I), dalyvavo atsakovas R. Ž. (kaip ieškovas) ir ieškovas V. J. (kaip atsakovas). Šiuo metu, Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-830-252/2018 (toliau - Civilinė byla II) dalyvauja tik atsakovas R. Ž. (kaip ieškovas) ir ieškovas V. V. (kaip atsakovas). Šioje civilinėje byloje ieškinys reiškiamas bendrai ieškovų V. J. ir V. V. bendrai atsakovams R. Ž., K. N. ir „Swedbank lizingas“, UAB. Taigi šioje civilinėje byloje atsirado du nauji byloje dalyvaujantys asmenys, nedalyvavę ankstesnėse civilinėse bylose, - K. N. ir „Swedbank lizingas“, UAB. Be to, ieškovas V. J. nedalyvauja civilinėje byloje II, kurioje dalyvauja ieškovas V. V., o ieškovas V. V. nedalyvavo civilinėje byloje I, kurioje dalyvavo V. J.. Tai papildomai patvirtina, kad civilinių bylų šalys nėra tapačios. Nutartyje nurodomose civilinėse bylose ir šioje civilinėje byloje reikalavimai nėra reiškiami dėl to paties dalyko. Civilinėje byloje I ir civilinėje byloje II reiškiami reikalavimai dėl tariamos skolos priteisimo, o šioje civilinėje byloje prašoma solidariųjų prievolių pripažinimo pasibaigusiomis, keliamas novacijos klausimas. Civilinių bylų ir šios civilinės bylos pagrindai nėra tapatūs. Civilinėje byloje I ieškovas V. J. gynėsi tuo, kad atsakovas R. Ž. su kreditoriumi „Swedbank lizingas“, UAB nebuvo pilnai atsiskaitęs, o atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teisme, dėl ko buvo pažeisti rungimosi, dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo principai ir priimtas siurprizinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Teismas nutartyje pats aprašė, kad civilinėje byloje I buvo keliamas ir tiriamas klausimas tik dėl pilno atsiskaitymo ir tą patvirtinančių naujai tik apeliacinės instancijos teisme pateiktų įrodymų.

13. Pažymėjo ir tai, kad civilinėje byloje I atsakovas R. Ž. reikalavo iš ieškovo V. J. tariamos skolos priteisimo tik pagal lizingo sutartis Nr. LT058329, LT058330, o šioje civilinėje byloje yra keliamas solidariųjų prievolių pagal lizingo sutartis Nr. LT058329, LT058330, LT046437 pripažinimo pasibaigusiomis klausimas. Civilinės bylos II ir šios civilinės bylos pagrindas taip pat nėra tapatus. Civilinėje byloje II Ieškovas V. V. nurodė tik šiuos argumentus: šalys sudarė atskiras sutartis dėl teismo sprendimu priteistos sumos grąžinimo ir tokiu būdu modifikavo prievolę; sutartys buvo pasirašytos tarp atskirų skolininkų, nurodant konkrečias skolos sumas, kitiems skolininkams nedalyvaujant; 2012 m. lapkričio 22 d. skolos grąžinimo sutarties 1.2 p. kreditorius patvirtino, kad „skolininkams visiškai įvykdžius šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei grąžinus sutarties 1.1. punkte nurodytą skolą, bus laikoma, kad skolininkai nėra daugiau skolingi lizingo bendrovei“. Šioje civilinėje byloje papildomai keliamas novacijos klausimas ir reikalaujama pripažinti solidariąsias prievoles pasibaigusiomis, taip pat nurodomos aplinkybės dėl lizingo sutarčių nutraukimo ir atskiros 2012 m. gegužės 3 d. skolos grąžinimo sutarties sąlygos, patvirtinančios novaciją ir solidariųjų prievolių pabaigą. Taip pat šioje civilinėje byloje išdėstoma derybų dėl individualių sutarčių sąlygų eiga, pateikiami atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB raštai, kuriuose, be kita ko, nurodoma, kad skola yra „išskaidyta“ atskirų šalių atžvilgiu ir teks tik 2012 m. lapkričio 22 d. skolos grąžinimo sutartyje nurodyta suma, ir papildomai bus remiamasi liudytojų parodymais.

Atsiliepimas

14. UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime prašė atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

15. Nurodė, kad faktas, jog ieškovai turi solidariąją prievolę Lizingo bendrovės atžvilgiu, buvo konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2012. Šiuo sprendimu Lizingo bendrovės naudai 57 636,04 LTL skola priteista solidariai iš skolininkų UAB „Baltijos farmacijos centras“ (šios bendrovės teises ir pareigas vėliau perėmė R. Ž.), UAB „Darbas“, V. J., V. V. ir K. N. (reikalavimas buvo grindžiamas lizingo sutartimi Nr. LT046437) bei 165 968,37 LTL skola priteista solidariai iš skolininkų UAB „Baltijos farmacijos centras“ (šios bendrovės teises ir pareigas vėliau perėmė R. Ž.), UAB „Darbas“, V. J. ir V. V. (reikalavimas buvo grindžiamas lizingo sutartimis Nr. LT058329 ir LT058330). Minimu teismo sprendimu buvo konstatuotas skolininkų prievolės solidarumas bei konstatuota, kad šios prievolės nėra įvykdytos.

16. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-231- 467/2012 yra įsiteisėjęs, todėl jį privaloma vykdyti. Priešingai nei savo procesiniuose dokumentuose bando įrodyti ieškovai, sudarytomis skolos grąžinimo sutartimis buvo susitarta tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos. 2012 m. gegužės 3 d. skolos grąžinimo sutartimi Nr. LT046437, LT058329, LT058330 buvo susitarta dėl teismo priteistos sumos sumokėjimo dalimis, o su ieškovais sudaryta skolos grąžinimo sutartimi buvo susitarta, kad ieškovams įvykdžius šioje sutartyje numatytas sąlygas, t. y. sumokėjus konkrečią sumą pinigų, lizingo bendrovė nereikalaus likusios skolos dalies sumokėjimo. Taigi šia sutartimi buvo tik nustatyta sąlyga, kurią įvykdę ieškovai galėjo tikėtis išvengti likusios savo įsipareigojimų dalies vykdymo, tačiau nei viena skolos grąžinimo sutartimi nebuvo sprendžiama dėl solidariųjų skolininkų tarpusavio atgręžtinių reikalavimų dydžio. Šiuo atveju, R. Ž. sumokėjus visas 2012 m. gegužės 3 d. skolos grąžinimo sutartyje Nr. LT046437, LT058329, LT058330 nurodytas sumas, jo bei kitų solidariųjų skolininkų prievolės kildinamos iš lizingo sutarčių Nr. LT046437, LT058329, LT058330 bei atitinkamos dalies Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2012 pasibaigė tinkamu įvykdymu, t. y. Lizingo bendrovė gavo prievolės įvykdymą iš vieno solidaraus bendraskolio, todėl visu bendraskoliu prievolės lizingo bendrovės atžvilgiu šioje dalyje pasibaigė. Tuo pačiu, prievolę įvykdęs solidarusis skolininkas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į kitus solidariuosius skolininkus (CK 6.9 straipsnis). Taigi įstatymas aiškiai ir imperatyviai numato, jog tai, kad vienas iš solidariųjų skolininkų visiškai įvykdo prievolę, atleidžia ir kitus bendraskolius nuo prievolės vykdymo kreditoriui, t. y. kitų bendraskoliu prievolė kreditoriui taip pat pasibaigia, tačiau įstatymo pagrindu šią prievolę pakeičia kita prievolė - solidariųjų skolininkų atgręžtiniai reikalavimai. Kaip matyti iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų aplinkybių, R. Ž. pasinaudojo atgręžtinio reikalavimo teise abiejų ieškovų atžvilgiu. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-88-580/2018 priimtas galutinis sprendimas, kuriuo patenkintas R. Ž. atgręžtinis reikalavimas V. J. atžvilgiu. Teismas taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25574-541/2017 (sprendimas dar nėra įsiteisėjęs) tai pat patenkintas ir R. Ž. atgręžtinis reikalavimas V. V. atžvilgiu. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išspręstas R. Ž. atgręžtinio reikalavimo V. J. galiojimo klausimas, bei yra sprendžiama dėl analogiško reikalavimo V. V.. Nors vienoje byloje galutinis teismo sprendimas dar nėra priimtas, tačiau abiem atvejais teismai konstatavo, jog R. Ž. visiškai įvykdė solidariąją prievolę lizingo bendrovei, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę j kitus solidariuosius skolininkus - V. J. ir V. V.. Taigi teismai pasisakė ne tik dėl R. Ž. atgręžtinio reikalavimo teisės galiojimo, bet ir dėl šios teisės apimties. Naujai pareikštu ieškiniu ieškovai ginčija ne pačios prievolės egzistavimą, o šios prievolės solidarumą, tokiu būdu siekdami išvengti atsiskaitymo su prievolę įvykdžiusiu solidariuoju skolininku R. Ž.. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog toks ieškinys negali būti priimtas. Ginčijamos ieškovų prievolės solidarumas jau yra konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-231-467/2012. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu taip pat jau yra konstatuota, kad šią solidariąją prievolę įvykdė R. Ž. bei įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į V. J.. Teisme taip pat yra nagrinėjama analogiška byla dėl R. Ž. reikalavimų V. V., todėl teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog būtent šiose bylose ir bus nustatyta ieškovų įsipareigojimų apimtis. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai siekia išvengti prievolę ?vykdžiusio bendraskolio atgręžtinio reikalavimo teigdami, kad prievolės solidarumas pasibaigė, taigi šiuo atveju materialiojo teisinio santykio dalyviai yra buvę bendraskoliai - ieškovai ir R. Ž.. Nurodyti asmenys dalyvavo (dalyvauja) anksčiau išnagrinėtoje (nagrinėjamoje) byloje pagal R. Ž. reikalavimus V. J. ir V. V., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo materialinio teisinio santykio šalių tapatumą. Šios išvados nekeičia faktas, kad V. V. nedalyvavo byloje, kurioje R. Ž. reiškė reikalavimus V. J., ir atvirkščiai - V. J. nedalyvauja byloje, kurioje R. Ž. reiškia reikalavimus V. V.. Šioje byloje keliamus reikalavimus, ieškovai taip pat galėjo reikšti atskirose bylose, tačiau siekiant ekonomiškumo ieškovai kreipėsi į teismą su vienu ieškiniu. Šių išvadų nepaneigia ir faktas, kad šioje byloje ieškovai nutarė atsakovu įtraukti ir Lizingo bendrovę. Lizingo bendrovė nėra materialiųjų teisinių santykių, atsiradusių tarp buvusių solidariųjų skolininkų po prievolės įvykdymo, šalimi, todėl ir lizingo bendrovės įtraukimas į bylą nedaro ieškinių netapačiais. Šioje byloje ieškovai taip pat kelia klausimą dėl to ar ieškovų ir R. Ž. prievolės buvo solidarios ir atitinkamai įvykdęs šias prievoles R. Ž. įgijo atgręžtinio reikalavimo teises į ieškovus. Taigi iš esmės šioje byloje ieškovai kelia tuos pačius klausimus, į kuriuos jau buvo atsakyta anksčiau išnagrinėtose bylose. Minėta, kad teismai jau nurodė, jog R. Ž. turi atgręžtinio reikalavimo teisę tiek į V. J., tiek ir į V. V., todėl tuo pačiu teismai konstatavo, kad šių asmenų prievolės buvo solidarios, nes būtent solidariosios prievolės įvykdymas suteikė R. Ž. atgręžtinio reikalavimo teisę į likusius skolininkus. Atitinkamai naujai iškeltoje byloje spręsti dėl šios prievolės pabaigos nėra teisinio pagrindo, nes šios aplinkybės jau yra išnagrinėtos.

17. A. R. Ž. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliantų atskirąjį skundą atmesti. Taip pat, priteisti i apeliantų 300 Eur už advokato suteiktą pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

18. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą ginčijamą nutartį, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jos naikinti. Nors apeliantai ir teigia, kad neva teismai nesprendė dėl solidariųjų prievolių pabaigos klausimo, bei kad „teismai be jokios analizės ir tyrimo tik nurodė, kad prievolės solidarios“, tačiau tai prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2A-88-580/2018, kuriame apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog R. Ž. turi teisę reikšti regresinį ieškinį V. J.. Taip pat pasisakė, kad UAB „Darbas“ tapus nemokia, jos skolos dalis turi būti paskirstyta proporcingai likusiems solidariems skolininkams (tai yra tarp R. Ž., V. J. ir V. V.) - 48 067,76 Eur skola turi būti dalinama tarp likusių 3 skolininkų lygiomis dalimis, t. y. po 16 022,59 Eur (48 067,7 Eur / 3 — 16 022,59 Eur), o R. Ž. 16 022,59 Eur regresinis reikalavimas atsakovui V. J., įvykdžius solidariąją prievolę kreditorei UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartis Nr. LT058329 ir LT058330, yra pagrįstas. Kadangi palūkanų mokėjimas numatytas įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo sprendime, R. Ž. turi teisę reikšti regresinį reikalavimą likusiems solidariems skolininkams ir dėl sumokėtų palūkanų bei skolos perkėlimo sutarties sudarymo mokesčio.

19. Nors Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-88- 580/2018 yra pasisakyta tik dėl lizingo sutarčių Nr. LT058329 ir LT058330, tačiau taip pasisakyta tik todėl, kad R. Ž. reiškė reikalavimą tik dėl šių sutarčių. Prievolių solidarumas yra kildinamas iš 2012 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2- 231-467/2011, kurioje nuspręsta, kad R. Ž. ir apeliantai yra solidarūs skolininkai. Tačiau tarpusavyje turime skolą mokėti lygiomis dalimis. Tai yra R. Ž. įvykdžius prievolę kreditoriui ir sumokėjus daugiau, R. Ž. teisę viršijančią jo prievolės dalį reikalauti gražinti iš kitų bendraskolių, nepriklausomai ar kiti skolininkai buvo sudarę (jei buvo) su kreditoriumi kokius nors susitarimus. Kadangi R. Ž. yra pilnai įvykdęs prievolę „Swedbank lizingas“, UAB pagal lizingo sutartis Nr.LT064637, Nr.LT058329 ir LT058330, todėl apeliantams nebeliko prievolės mokėti pagal šias sutartis „Swedbank lizingas“, UAB, o jie privalo sumokėti proporcingą dalį R. Ž.. Dalyje dėl V. V., kuris ginasi tais pačiais argumentais, tik juos detaliau patikslindamas teiginiais apie novaciją, teismas pagrįstai nenagrinėjo V. V. ieškinio reikalavimų, kadangi dėl jų pasisakys Panevėžio apygardos teismas nagrinėjamoje byloj Nr.e2A-830-252/2018. Akivaizdu, kad V. V. argumentai ginčo byloje nėra nauji, o tapatūs su nagrinėjama apeliacinės instancijos teismo byla bei jau su išnagrinėtomis bylomis. Bendraskoliai šiame santykyje yra R. Ž. ir apeliantai, todėl nėra svarbu, kad vienoje byloje reikštas reikalavimą tik V. J., o kitoje - tik V. V.. Svarbu tai, jog kildintas reikalavimas iš atgręžtinio reikalavimo bendraskoliams, kurie nesutikdami su R. Ž. ieškiniais įrodinėjo tą patį, ką ir ginčo byloje - kad jiems nėra prievolės mokėti proporcingą mano sumokėtos sumos dalį, nes prievolė neva pasibaigė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

21. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl solidariosios prievolės pripažinimo pasibaigusia. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakė priimti ieškinį.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą prašydami, kad teismas pripažintų, jog V. J. ir V. V. solidarioji prievolė, atsiradusi pagal 2008-aisiais metais sudarytas lizingo sutartis Nr.LT046437, Nr. LT058329, Nr. LT058330 yra pasibaigusi. Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškinį atsisakė priimti, nes dėl ieškovo V. J. yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-39870-141/2016, o dėl ieškovo V. V. teismo žinioje yra byla, kurioje paduotas ieškovo V. V. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25574-541/2017 ir paskirtas bylos nagrinėjimo laikas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantai V. J. ir V. V. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, todėl pateikė byloje atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

23. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Kita vertus, ši teisė, ką expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodo ir pirmiau minėta proceso įstatymo norma (CPK 5 straipsnio 1 dalis), kaip, beje, ir bet kuri kita teisė, turi būti įgyvendinama, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

24. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą; CPK 5 straipsnio 3 dalis). Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami atitinkami reikalavimai (pvz., CPK 111, 113–114 straipsniai). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).

25. Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais. Be to, ir ne visiems šiems (atsisakymo priimti ieškinį) pagrindams yra būdingas absoliutumas: atitinkamais atvejais (pvz., CPK 137 straipsnio 2 dalies 7–8 punktai) teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

26. Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ar teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

27. Kasacinio teismo praktikoje ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 26 punktą).

28. Apeliantai nurodė, kad civilinių bylų Nr. e2-39870-141/2016, Nr. e2-25574-541/2017 ir Nr. e2-35578-967/2018 šalys nėra tapačios. Nors apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nurodyti du papildomi atsakovai, t.y. K. N. ir UAB „Swedbank lizingas“, kurie nėra įtraukti į civilinės bylos Nr. e2-39870-141/2016 ir e2-25574-541/2017 nagrinėjimą, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtų civilinių bylų nagrinėjimas yra glaudžiai susijęs su civiline byla Nr. 2-231-467/2012, kurioje 2012 m. kovo 19 d. buvo priimtas sprendimas – nuspręsta solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Baltijos farmacijos centras“, UAB „Darbas“, K. N., V. J. ir V. V. skolą ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ naudai skolą pagal lizingo sutartį Nr. LT046437 ir solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Baltijos farmacijos centras“, UAB „Darbas“, V. J. ir V. V. skolą ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ naudai pagal lizingo sutartis Nr. LT058329 ir Nr. LT058330. Įvykdęs prievoles pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą, R. Ž. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su atskirais ieškiniais bylose Nr. e2-39870-141/2016, Nr. e2-25574-541/2017 siekdamas regreso tvarka prisiteisti iš solidarių skolininkų V. J. ir V. V. sumokėtas lėšas pagal lizingo sutartis Nr. LT046437, LT058329 ir LT058330. Civilinėje byloje Nr. e2-39870-141/2016 jau priimtas galutinis sprendimas, kuriuo iš V. J. priteista R. Ž. naudai 16 022,59 Eur skola, 1435,08 Eur palūkanos ir 48,27 Eur sutarties sudarymo mokestis, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 17 505,94 Eur sumą nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 731,75 Eur bylinėjimosi išlaidos, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-25574-541/2017 sprendimas yra priimtas, tačiau jis dar nėra įsiteisėjęs. Taigi, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad sutampa nagrinėjamų ir išnagrinėtos bylos šalys.

29. Apeliantai teigė, kad nesutampa civilinių bylų Nr. e2-39870-141/2016, Nr. e2-25574-541/2017 ir Nr. e2-35578-967/2018 dalykas. Apeliantų nuomone, civilinėse bylose Nr. e2-39870-141/2016, Nr. e2-25574-541/2017 keliamas tariamos skolos priteisimo klausimas, o civilinėje byloje Nr. e2-35578-967/2018 prašoma pripažinti solidarias prievoles pasibaigusiomis, keliamas novacijos klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėse bylose Nr. e2-39870-141/2016, Nr. e2-25574-541/2017 yra keliamas klausimas dėl prievolės sumokėti skolą, kuri solidariai priteista atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai iš ieškovų V. J., V. V., atsakovo R. Ž. (UAB „Baltijos farmacijos centras), UAB „Darbas“ ir K. N. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu, buvimo fakto, jos įvykdymo ir teisės reikšti atgręžtinį reikalavimą solidarių skolininkų V. V. ir V. J. atžvilgiu. Tuo tarpu naujai pateiktame ieškinyje V. V. ir V. J. vėl kelia klausimą dėl prievolės buvimo fakto ir prašo ją pripažinti pasibaigusia. Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, jog šiuo atveju nesutampa nagrinėjamu civilinių bylų Nr. e2-39870-141/2016, Nr. e2-25574-541/2017 ir Nr. e2-35578-967/2018 dalykas.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. e2-25574-541/2017 V. V. jau yra nurodęs aplinkybes, kuriomis iš esmės grindžiamas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-35578-967/2018, t.y. dėl sutarties/prievolės modifikavimo. Dėl šios aplinkybės išsamiai pasisakė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas 2018 m. spalio 25 d. sprendimą byloje. Minėtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl dėl solidarios V. V. prievolės pabaigos galutinai pasisakys apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo pagrįstumo klausimą. Kitą vertus, aplinkybė apie sutarties/prievolės įvykdymo išdėstymą buvo žinoma ir civilinės bylos Nr. e2-39870-141/2016 nagrinėjimo metu, tačiau byloje priimtas galutinis sprendimas, kuriuo nuspręsta, jog V. J. yra skolingas R. Ž., nes R. Ž. įvykdė solidarią prievolė UAB „Swedbank lizingas“. Taigi, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog sutampa civilinių bylų Nr. e2-39870-141/2016, Nr. e2-25574-541/2017 ir Nr. e2-35578-967/2018 pagrindas.

31. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose numatytais pagrindais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Atsakovas R. Ž. pateikė duomenis, kad jis patyrė 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Kadangi atskirasis skundas atmestas, atsakovui iš ieškovų V. V. ir V. J. priteistinos atsakovo patirtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu išlaidos, t.y. po 150 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. J. atsakovo R. Ž. naudai 150 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš apelianto V. V. atsakovo R. Ž. naudai 150 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė