Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1834-603/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-04Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-12-17Vilniaus apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2020-03-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
e2A-1834-603/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09896-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Atsakovas
K. A.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1834-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09896-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei K. A. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės K. A. ieškovės naudai 164,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 17 d. Vilniuje, prekybos centro (toliau – PC) Akropolis automobilių stovėjimo aikštelėje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Merkurija” priklausanti stovinti transporto priemonė AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos K. A. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, draudėja A. G.. 2016 m. gruodžio 17 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 164,29 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 118515. Atsakovė po eismo įvykio paliko raštelį su savo kontaktiniais duomenimis, bet iš eismo įvykio vietos pasišalino. Draudimo bendrovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę, kai dėl eismo įvykio kaltas asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovė negalėdama rasti apgadintos transporto priemonės savininko privalėjo kviesti policiją, tačiau tokios pareigos neįvykdė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė K. A. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 17 d. Vilniuje, PC Akropolis stovėjimo aikštelėje, išvažiuodama iš stovėjimo vietos, susidūrė su stovinčiu automobiliu AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipus iš automobilio ir apžiūrėjus sugadinimus, atsakovė įvykio vietoje laukė nukentėjusiojo apie 30 min. Nesulaukusi, paliko raštelį (apsaugotą nuo galimo neigiamo išorinės aplinkos poveikio skaidria įmaute) su įvykio informacija ir kontaktiniais duomenimis už automobilio stiklo valytuvų. Papildomai užsirašė nukentėjusiojo automobilio valstybinį numerį tuo atveju, jeigu nukentėjusysis, dėl įvairių galimų priežasčių, nesusisiektų su atsakove per artimiausią laiką. Tačiau šalys susitarė dėl įvykio aplinkybių. Šalys sutarė eismo įvykio deklaraciją užpildyti, kai nukentėjusysis kitą kartą bus Vilniuje. Iki deklaracijos užpildymo momento šalys bendradarbiavo, buvo pranešta apie įvykį draudimo įstaigai. Kelių eismo taisyklių 220 punktas nurodo, kad jeigu eismo įvykio metu niekas nežuvo, nėra sužalotų asmenų, o eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, nekviečiama policija į eismo įvykio vietą, o surašoma eismo įvykio deklaracija. Atsakovės manymu, jos veiksmai atitinka rūpestingo ir atidaus žmogaus standartą, todėl nėra pagrindo teigti apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš atsakovės K. A. 164,29 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2016 m. gruodžio 17 d. Vilniuje, PC Akropolio automobilių stovėjimo aikštelėje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Merkurija“ priklausanti stovinti transporto priemonė AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos K. A. kaltės. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad išlipusi iš automobilio ir apžiūrėjusi apgadinimus, įvykio vietoje laukė nukentėjusiojo apie 30 min. Nesulaukusi, paliko raštelį (apsaugotą nuo galimo neigiamo išorinės aplinkos poveikio skaidria įmaute) su įvykio informacija ir kontaktiniais duomenimis už automobilio stiklo valytuvų.

6. Skundžiamu sprendimu teismas sprendė, kad atsakovės atliktas veiksmas (lapelio palikimas už nukentėjusio automobilio lango) nėra laikytinas tinkamu nukentėjusiojo informavimu Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto prasme: nukentėjusiojo informavimas yra siejamas su nukentėjusiojo sužinojimu apie įvykį jo metu, tam, kad nukentėjęs asmuo ir kaltininkas galėtų nuspręsti arba dėl eismo įvykio deklaracijos pildyto, arba dėl policijos pareigūnų kvietimo (KET 220, 222 punktai). Vadinasi, atsakovė neinformavo nukentėjusiojo apie įvykį jo metu, nors tokią pareigą imperatyviai formuluoja KET 222 punktas. KET 222 punktas nukentėjusiojo informavimą sieja su įvykio vieta ir metu. Todėl konstatavo, kad atsakovė, išvykdama iš įvykio vietos ir KET 222 punkto prasme neinformavusi nei nukentėjusio, nei pranešusi apie įvykį policijai, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus.

7. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta praėjus ženkliam trijų mėnesių laikotarpiui po paties įvykio. KET 220 punktas nustato, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Atsižvelgdamas į nurodytą reguliavimą, teismas darė išvadą, kad eismo įvykio deklaracijos pildymas yra siejamas su eismo įvykio metu (KET 220 p.). Ši aplinkybė reikšminga, siekiant įvertinti konkretaus eismo įvykio priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Eismo įvykio deklaracijos tikslas yra fiksuoti eismo įvykį, jo aplinkybes ir dėl įvykio kilusią žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovė suvokė, kad eismo įvykio vietoje informuoti nukentėjusio ji neturi galimybės, kas reiškia, kad neturi galimybės ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją jo vietoje. Todėl lapelio palikimas už lango negali būti laikomas pakankamai rūpestingas ir atidus, ypatingai vertinant atsakovės turimą teisinį išsilavinimą.

8. Deklaracija buvo užpildyta ne iš karto, todėl draudimo kompanija neturėjo galimybės nustatyti, ar įvykio kaltininkė (atsakovė) eismo įvykio metu buvo blaivi, ar automobilį vairavo būtent atsakovė, ar visi automobilio apgadinimai buvo padaryti 2016 m. gruodžio 17 d. eismo įvykio metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė būdama profesionali teisininkė turėjo suvokti, jog nesulaukus nukentėjusiojo, kurio automobiliui buvo padaryta žala, ir palikdama raštelį taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 220, 222 punktus. Atsakovės pasišalinimas iš įvykio vietos ir jos veiksmai po įvykio (terminas per kurį buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija) įvertinti kaip nerūpestingi ir neatitinkantys atidaus žmogaus elgesio mato. Atsakovė galėjo pranešti apie eismo įvykį policijai, taip pašalindama savo atsakomybę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Tačiau atsakovė ne tik nepranešė policijai apie eismo įvykį, bet ir eismo įvykio dieną nedėjo jokių pastangų dėl deklaracijos užpildymo. Byloje nėra duomenų, kurie objektyviai pateisintų atsakovės elgesį išvykti iš eismo įvykio vietos, nekviečiant policijos pareigūnų, neinformuojant nukentėjusiojo ir neužpildant eismo įvykio deklaracijos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų pasirūpinusi objektyviais įrodymais, susijusiais su jos blaivumo nustatymu eismo įvykio metu. Nors atsakovės veiksmai neturi pagrindo būti vertinami kaip tyčinis pasišalinimas, taikant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

9. Atsakovė K. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nukentėjusysis buvo tinkamai informuotas apie įvykusį eismo įvykį, jam buvo paliktas raštelis su eismo įvykio ir kaltininkės duomenimis, praėjus kelioms valandoms po įvykusio įvykio, nukentėjusysis susisiekė su kaltininke ir susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio deklaracijos pildymo.

9.2. Kai nukentėjusysis pranešė draudikui apie eismo įvykio aplinkybes, draudikas užtikrino, jog pats pasirūpins reikalingais dokumentais, toks užtikrinimas suklaidino nukentėjusįjį ir turėjo įtakos nukentėjusio asmens aktyvumui, tai yra laiko derinimui dėl deklaracijos pildymo.

9.3. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė buvo neaktyvi, siekdama užpildyti eismo įvykio deklaraciją, bei veikė neapdairiai ir nerūpestingai prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei liudytojų parodymams.

9.4. Atsakovė pateikė visus savo kontaktinius duomenis, duomenis apie automobilį, kuriuo buvo padaryta žala, todėl nėra pagrindo išvadoms, jog buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos siekiant nuslėpti eismo įvykio aplinkybes.

Atsiliepimas

10. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Sprendžiant atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos taikymą, svarbu nustatyti ar asmuo suprato, jog padarė eismo įvykį. Nagrinėjamu atveju atsakovė suprato, kad padarė eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino.

10.2. Vairuotojas, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, išvengia blaivumo patikrinimo, todėl sutrukdo visiškai išsiaiškinti visas draudiminio įvykio aplinkybes.

10.3. KET numato, jog informavimas apie eismo įvykį turi būti eismo įvykio metu ir eismo įvykio vietoje. Atsakovė nenurodė aplinkybių dėl kurių pasišalino iš eismo įvykio vietos bei nenurodė aplinkybių, kodėl eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta tik po trijų mėnesių.

10.4. Eismo įvykio vietoje pildoma deklaracija yra svarbus dokumentas, kurio pagrindu draudikas sprendžia dėl kompensacijos išmokėjimo bei vertina ar nėra įstatyme įtvirtintų pagrindų pasinaudoti regreso teise.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 17 d. Vilniuje, PC Akropolis automobilių stovėjimo aikštelėje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Merkurija“ priklausanti stovinti transporto priemonė AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos K. A. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėja A. G.. UAB „Merkurija“ 2017 m. kovo 23 d. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką. Iš UAB „Igtisa“ 2017 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitos – faktūros nustatyta, kad už automobilio kėbulo remonto darbus pagal sąmatą mokėtina suma 328,58 Eur (prie sąskaitos nurodytas prierašas – mokėti 50 proc., kas sudaro 164,29 Eur). Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Taip pat žalos dydį patvirtina UAB „Igtisa“ 2017 m. balandžio 18 d. sąmata. Ieškovė 2017 m. balandžio 28 d. pranešimu apie žalos atlyginimą, informavo UAB „Merkurija“, kad išmokės draudimo išmoką, lygią 164,29 Eur. 2017 m. gegužės 2 d. minėta suma buvo pervesta UAB „Merkurija“. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. gegužės 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę K. A. dėl išmokos išieškojimo. Apeliantė K. A. atsakė į draudiko pretenzija, su ja nesutiko, nurodė, kad iš įvykio vietos pasišalinusi nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas bylos rašytinę medžiagą bei byloje apklaustų liudytojų parodymus, nusprendė, jog apeliantė tinkamai neįvykdė pareigos informuoti nukentėjusįjį apie įvykusi eismo įvykį, todėl vertino, kad apeliantė pabėgo iš eismo įvykio vietos. Apeliantei pabėgus iš eismo įvykio vietos, buvo pagrindas tenkinti ieškovės regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011, išaiškinta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą, nurodytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis.

16. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; pasišalino iš įvykio vietos; padarė žalos tyčia.

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė regreso tvarka prašo priteisti nuostolius Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Byloje nėra ginčo, jog šalys eismo įvykio vietoje eismo įvykio deklaracijos neužpildė, tačiau apeliantės teigimu, jos veiksmai po įvykusio eismo įvykio vietos nesudaro pagrindo draudikui nukreipti į ją regresinį reikalavimą.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, išaiškino, kad sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą – pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Be to, kasacinis teismas nurodė, kad vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas pareikšti regresinį reikalavimą.

19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nenustatyta, jog KET taisyklių pažeidimas ar pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis, kaltė gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; Nr. 3K-3-108/2014). Civilinėje teisėje pripažįstama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK. 6.248 straipsnio 3 dalis).

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantės veiksmai po įvykusio eismo įvykio buvo pakankamai apdairūs, ji laukė nukentėjusiojo, pralaukusi apie 30 min. iš eismo įvykio vietos išvyko ir už nukentėjusios mašinos priekinio stiklo valytuvo paliko raštelį su savo kontaktiniai duomenimis, taip pat užsirašė nukentėjusiojo automobilio numerius, siekdama pranešti policijai, jei nukentėjusysis greitu laiku nesusisieks. Nukentėjusiajam susisiekus su apeliante, buvo suderintas eismo įvykio deklaracijos pildymo laikas pagal nukentėjusiojo pageidavimus. KET 220 punkte nustatyta, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog taisyklėse imperatyviai nurodoma, kad eismo įvykio deklaracija turi būti pildoma eismo įvykio metu. Nagrinėjamoje byloje tokia deklaracija buvo užpildyta praėjus 3 mėnesiams po eismo įvykio. Pačiose Kelių eismo taisyklėse taip pat nurodoma, jog jei nėra galimybės užpildyti eismo įvykio deklaracijos, turi būti kviečiama policija (KET 222 punktas). Imperatyvių KET taisyklių reikalavimų apeliantė nesilaikė. Vien tai, jog apeliantė informavo nukentėjusįjį apie įvykusį eismo įvykį, susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių bei dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo, neatleidžia apeliantės nuo pareigos vadovautis imperatyviomis normomis ir kviesti policiją, tuo atveju jei eismo įvykio metu nėra galimybės užpildyti eismo įvykio deklaracijos.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog apeliantė su nekentėjusiuoju eismo įvykio deklaraciją užpildė tik praėjus maždaug 3 mėnesiams po įvykusio eismo įvykio. Apeliantės teigimu, taip įvyko dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji nekentėjusiajam nurodė, kad pasirūpins visų dokumentų parengimu. Dėl klaidinančių ieškovės nurodymų nekentėjusiajam, šis nedėjo pastangų suderinti laiko su apeliantė dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo. Eismo įvykio šalims iš karto deklaracijos užpildyti nepavyko, nes nukentėjusysis gyvena ne Vilniuje. Tačiau nurodytos aplinkybės neatleido apeliantės nuo pareigos Kelių eismo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Byloje nėra nustatyta, jog apeliantė elgėsi nesąžiningai, siekė išvengti eismo įvykio deklaracijos pildymo, tačiau, kaip jau minėta, KET imperatyviai nustatyta, kaip turi elgtis eismo dalyvis, padaręs eismo įvykį. Rūpestingo, atidaus žmogaus elgesys reikalauja padarius eismo įvykį su nukentėjusiuoju užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o nesant galimybės jos užpildyti, kviesti policiją.

22. Apeliantės teigimu, padaręs eismo įvykį asmuo pasišalina iš eismo įvykio vietos, siekdamas nuslėpti savo tapatybę ar eismo įvykio padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliantė paliko nukentėjusiajam savo kontaktinius duomenis, nesistengdama nuslėpti nei savo tapatybės, nei eismo įvykio aplinkybių. Tačiau tokios aplinkybės nepaneigia, jog apeliantės atlikti sąmoningi veiksmai suvokus, jog padarytas eismo įvykis, tai yra pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, apsunkino visų eismo įvykio aplinkybių nustatymą. Kaip nurodo ieškovė, viena iš tokių aplinkybių, kurias būtina nustatyti įvykus eismo įvykiui, tačiau kurios nebuvo galima nustatyti – apeliantės blaivumas eismo įvykio metu. Apeliantės pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, KET nustatytu laiku eismo įvykio deklaracijos neužpildymas, sąlygojo tai, kad nebuvo galima nustatyti visų eismo įvykio aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog apeliantės veiksmai atitinka atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio modelį įvykus eismo įvykiui.

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė, todėl apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė, todėl teismas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo byloje nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Bujokaitė