- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-2670-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09896-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- K. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės K. A. 164,29 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai 162,29 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. kovo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. 2018 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad pagal CPK 285 straipsnio nuostatas, sprendimas už akių gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu nebuvo prašymo bylą nagrinėti nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, buvo pateikti prašymai perkelti posėdžio datą. Įstatymas ir teismų praktika nenumato, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl atostogų nelaikoma svarbia teismo posėdžio praleidimo priežastimi. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdrausto transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys, kurių patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos Transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis, t. y. vien draudimo išmokos išmokėjimo nukentėjusiajam asmeniui faktas, nesant įstatyme numatytų išimčių, nesuteikia teisės draudikui reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iš asmens, dėl kurio kaltės įvyko draudžiamasis įvykis. Priešingu atveju būtų paneigta civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė.
5. Ieškovė atsiliepimo į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
7. Teismas nurodė, kad CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytos priežastys, kurioms esant teismas negali tenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių. Vienas iš atvejų yra, kai iš neatvykusios šalies yra gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis.
8. Nagrinėjamu atveju į teismo posėdį atvykusi ieškovės atstovė prašė priimti sprendimą už akių. Teismas pripažino, kad atsakovės prašyme atidėti posėdį nurodyta aplinkybė, jog atsakovė yra suplanavusi atostogas nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 15 d., o atsakovės atstovės prašyme atidėti posėdį nurodyta aplinkybė, jog ji nedalyvausianti posėdyje, nes atsakovė nedalyvauja, nėra svarbios priežastys neatvykti į teismo posėdį ir, vadovaudamasis minėta norma, nusprendė tenkinti ieškovės atstovės prašymą ir priimti sprendimą už akių.
9. Teismų praktikoje pažymima, kad atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015), juolab, kai šalis atstovaujama. Todėl teismas laikė nepagrįstais atsakovės išdėstytus argumentus, kad negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Be to, įstatymas neleidžia priimti sprendimo už akių, jeigu priešinga pusė yra pateikusi įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti (reiktų juos įvertinti). Šioje byloje atsakovės atsiliepimo argumentai, atsikirtimai į ieškinį nepagrįsti įrodymais. Prie atsiliepimo nepridėti jokie įrodymai, savo pozicijai pagrįsti ir byloje esančiai ieškovės pateiktai rašytinei medžiagai paneigti. Tad nenustatyta sąlygų, kuriomis esant sprendimas už akių negalėjo būti priimtas.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad, sprendžiant sprendimo už akių panaikinimo bei bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą, turi būti vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta eismo įvykio dalyvio pareiga apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Remdamasis šiomis teisės normomis, teismas atsakovės veiksmus laikė pasišalinimu iš įvykio vietos, tai patvirtina ne įvykio dieną surašyta eismo įvykio deklaracija, dėl to AB „Lietuvos draudimas“ turi teisę į žalos atlyginimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ne tik atsakovė, bet ir jos atstovė teikė į bylą prašymą nagrinėti bylą parengiamajame posėdyje nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovei, nurodydama prašyme, kad teismo posėdį prašo paskirti kitą dieną. Akivaizdu, kad nesant CPK 285 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu nebuvo prašymo bylą nagrinėti nedalyvaujant, toks sprendimas negalėjo būti priimtas.
Atsiliepimas
11.2. Be to, šiuo atveju buvo pateiktas atsiliepimas į gautą ieškinį. Nepriklausomai nuo to, kad teisėja nepasisakė nei dėl vieno iš atsiliepime išdėstytų argumentų ir niekaip jo nevertino, šis atsiliepimas buvo priimtas ir prijungtas prie bylos.
11.3. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad įstatyme ir teismų praktikoje numatytas pagrindas atidėti teismo posėdį esant dviem sąlygoms: pirma, ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; antra, teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Įstatymas ir teismų praktika tiesiogiai nenumato, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl atostogų nelaikoma svarbia teismo posėdžio praleidimo priežastimi. Atostogų, kaip priežasties atidėti teismo posėdį svarumą, teismas privalo vertinti visų bylos aplinkybių bei šalies elgesio kontekste.
11.4. Atsakovė veikė rūpestingai ir aktyviai, pateikdama motyvuotą prašymą likus daugiau nei dviem savaitėms iki nustatytos posėdžio datos. Be to, prašymas nenagrinėti bylos atsakovei nedalyvaujant buvo teikiamas objektyviai trumpam laikotarpiui, t. y. atsakovė nurodė, kad neturi galimybių dalyvauti bylos nagrinėjime tik iki birželio 15 d.
11.5. Taip pat nesuprantamas teismo argumentas, kad atsakovė nepateikė įrodymų savo atsikirtimams į ieškinį byloje pagrįsti. Teismo žinioje yra atsakovės ir nukentėjusio asmens užpildyta eismo įvykio deklaracija, kuria ir remiasi atsakovė, įrodydama savo teiginių teisingumą.
12. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių, nes atsakovės prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo nurodytos svarbios neatvykimo priežastys ir buvo ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių. Siekdama proceso operatyvumo, veikdama kaip sąžininga ir pareiginga proceso šalis, atsakovė, jos atstovė turėjo galimybę derinti su ieškovės atstove poziciją dėl teismo posėdžio datos perkėlimo ir vėliau sutartą datą derinti su teismu.
12.2. Atsakovė, būdama profesionali teisininkė, suvokė pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kol neužpildyta deklaracija, arba į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnus. Teisiškai reikšminga aplinkybė ne tik eismo įvykio mechanizmas, vairuotojų kaltė, žalos dydis, bet ir vairuotojos blaivumas įvykio dieną. Ne įvykio dieną užpildyta deklaracija nepatvirtina, kad vairuotojas eismo įvykio metu buvo blaivus, taip pat nesuteikia draudikui galimybės patikrinti, ar deklaracijoje nurodyti automobilio sugadinimai padaryti būtent eismo įvykio metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sprendimo už akių peržiūrėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
15. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu, teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Taip siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso.
16. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
17. Aptariamu atveju byloje sprendimą už akių prašė priimti ieškovės atstovė, atsakovei ir jos atstovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių. Teismas sprendė, kad yra visi įstatymo numatyti pagrindai sprendimui už akių priimti, ir tokį prašymą tenkino. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.
18. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis (CPK 285 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
19. Byloje nustatyta, kad atsakovė teismui 2018 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaus, nes nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 15 d. (imtinai) turi suplanuotas atostogas darbovietėje pagal išankstinį patvirtintą atostogų grafiką bei įsigytą kelialapį. Atsakovė taip pat pažymėjo pageidaujanti dalyvauti nagrinėjant bylą iš esmės ir duoti paaiškinimus bei prašė skirti teismo posėdį nagrinėjimui iš esmės nuo 2018 m. birželio 15 d. Atsakovės atstovė advokatė I. M. teismui pateikė 2018 m. birželio 11 d. prašymą bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti atstovei nedalyvaujant, o bylos nagrinėjimą iš esmės paskirti kitai datai, kartu nurodydama, jog klientė pageidauja asmeniškai dalyvauti posėdyje ir duoti paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei ir jos atstovei pateikus nurodytus prašymus, teismas negalėjo priimti sprendimo už akių. Atsakovės prašymas, kuriame ji nurodė nedalyvausianti parengiamajame teismo posėdyje, vertintinas kaip prašymas rengtis bylos nagrinėjimui atsakovei nedalyvaujant. Tokį prašymą taip pat pateikė ir atsakovės atstovė. Iš pateiktų prašymų turinio matyti, kad nei atsakovė, nei atsakovės atstovė neformulavo prašymo atidėti parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išreiškė pageidavimą skirti kitą teismo posėdžio datą nagrinėti bylą iš esmės, kartu nurodydamos, jog atsakovė pageidauja asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą iš esmės ir duoti paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalies paaiškinimai yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
21. Kartu pažymėtina, kad sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).
22. Šiuo atveju atsakovės procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsakovė pranešė apie iš anksto suplanuotas atostogas, neprašė atidėti parengiamojo teismo posėdžio, o informavo teismą, kad jame nedalyvaus. Be to, apie negalėjimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje atsakovė pranešė ir prašymą teismo posėdžio datą skirti po jos atostogų atsakovė teismui pateikė 2018 m. gegužės 29 d., t. y. likus dviem savaitėms iki parengiamojo posėdžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio datą atsakovė prašė skirti nuo 2018 m birželio 15 d. Parengiamasis teismo posėdis vyko 2018 m. birželio 14 d., o prašoma skirti posėdžio data bylai nagrinėti iš esmės skyrėsi vos viena diena. Dėl to negalima daryti išvados, kad buvo pažeistas proceso operatyvumo, koncentruotumo principas.
23. Sprendžiant dėl priimto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjamo atnaujinimo, svarbu įvertinti ir antrąją sąlygą – ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o 4 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti argumentai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismui, priėmusiam sprendimą už akių, nepakako atlikti vien tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą tam, kad byloje būtų priimtas pagrįstas sprendimas. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstė aplinkybes ir nurodė jas patvirtinančius įrodymus dėl, jos manymu, nepagrįstų ieškinio reikalavimų. Be to, atsakovė, nurodydama, jog parengiamajame teismo posėdyje negalės dalyvauti dėl iš anksto suplanuotų atostogų ir prašydama teismo posėdį, kuriame byla būtų nagrinėjama iš esmės, skirti po jos atostogų, nurodė norinti asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą iš esmės bei duoti paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių. Šalies paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių ir įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
26. Aplinkybes, galinčias turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, visapusiškai išsiaiškinti galima tik nagrinėjant bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pareiškime ir atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės turi būti ištirtos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu tam, kad byloje būtų priimtas objektyvus ir pagrįstas teismo sprendimas. Tai taip pat sudaro pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, nes tai pažeistų šalių teises į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme ir į teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka.
27. Išdėstytų motyvų pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.