- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- e2-2637-989/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09896-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Atsakovas
- K. A.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei K. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės K. A. ieškovo naudai: 164,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-3).
Ieškovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 17 d. Vilniuje, PC Akropolio automobilių stovėjimo aikštelėje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Merkurija” priklausanti stovinti transporto priemonė AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos K. A. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėja A. G.. 2016 m. gruodžio 17 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 164,29 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus pagal pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 118515 (pateiktoje sąskaitoje nurodyta remonto suma be PVM yra 328,58 Eur, išmokėta suma 164,29 Eur). Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263, 6.210, 6.37, 6.270 straipsniais, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12, 22 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovės K. A. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 164,29 Eur žalos.
Atsiliepimas
Atsakovė K. A. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 17 d. Vilniuje, PC Akropolio stovėjimo aikštelėje atsakovė, išvažiuodama iš stovėjimo vietos, susidūrė su stovinčiu automobiliu AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipus iš automobilio ir apžiūrėjus apgadinimus, atsakovė įvykio vietoje laukė nukentėjusiojo apie 30 min. Nesulaukus, paliko raštelį (apsaugotą nuo galimo neigiamo išorinės aplinkos skaidria įmaute) su įvykio informacija ir kontaktiniais duomenimis už automobilio stiklo valytuvų. Papildomai užsirašė automobilio valstybinį numerį pranešimo policijai tikslu tuo atveju, jeigu nukentėjusysis, dėl įvairių galimų priežasčių, nesusisiektų su atsakove per artimiausią laiką. Tačiau, praėjus vos kelioms valandoms su atsakove buvo susiekta nurodytu kontaktiniu telefonu ir šalims sutarus dėl įvykio aplinkybių (atsakovė savo kaltės neginčijo), šalys, atsižvelgdamos į tai, kad nukentėjusysis gyvena kitame mieste ir turėjo iš karto grįžti į savo gyvenamąjį miestą, sutarė deklaraciją užpildyti tuomet, kuomet nukentėjusysis bus Vilniuje. Iki deklaracijos užpildymo momento šalys bendradarbiavo, buvo pranešta apie įvykį draudimo įstaigai. Pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių 220 punktas nurodo, kad jeigu eismo įvykio metu niekas nežuvo, nėra sužalotų asmenų, o eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, nekviečiama policija į eismo įvykio vietą, o surašoma eismo įvykio deklaracija. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad jos veiksmai atitinka rūpestingo ir atidaus žmogaus standartą, todėl nėra pagrindo teigti apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (e. b. l. 40-43, 54-57).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės K. A. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 164,29 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 164,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 71-73).
Teisme 2018 m. birželio 19 d. gautas atsakovės K. A. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (e. b. l. 78-81), kurio teismas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi netenkino (e. b. l. 95-97).
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi tenkino atsakovės K. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės (e. b. l. 116-121).
Šalies argumentai
Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui, ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį informuotas tinkamai, ieškinyje prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant. Taip pat prieš teismo posėdį ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė informavo teismą telefonu, kad vykdama į teismo posėdį pateko į autoįvykį, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant, nurodydama, kad toks prašymas yra suformuluotas ir raštu.
Atsiliepimas
Atsakovė K. A. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Liudytojas A. G. 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepažįsta byloje dalyvaujančių asmenų. Su atsakove bendravo telefonu. Maždaug prieš du metus rado už valytuvo lapelį, kad buvo nubrėžtas jo automobilis. Automobilis buvo nubrėžtas nežymiai, išvažiuodamas iš PC Akropolio aikštelės lapelio nepastebėjo, jį pamatė tik išvykdamas iš Vilniaus. Paskambino atsakovei, kuri pripažino savo kaltę. Įvykio vietos deklaracija nebuvo užpildyta tą pačią dieną, nes nebuvo su kuo pildyti. Su atsakovę deklaraciją užpildė el. paštu. Liudytojas buvo išvažiavęs iš Vilniaus miesto, todėl apie deklaracijos užpildymą nekalbėjo. Galimybės susitikti nebuvo, nes liudytojas yra iš kito miesto. Su atsakove sutarė, kad praneš apie eismo įvykį draudimams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 17 d. Vilniuje, PC Akropolio automobilių stovėjimo aikštelėje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Merkurija“ priklausanti stovinti transporto priemonė AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos K. A. kaltės (e. b. l. 16, 151). Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėja A. G. (e. b. l. 17-18). UAB „Merkurija“ 2017 m. kovo 23 d. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką (e. b. l. 19-20). Iš UAB „Igtisa“ 2017 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitos faktūros nustatyta, kad už automobilio kėbulo remonto darbus pagal sąmatą mokėtina suma 328,58 Eur (prie sąskaitos nurodytas prierašas – mokėti 50 proc., kas sudaro 164,29 Eur) (e. b. l. 21). Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti (e. b. l. 22-25). Taip pat žalos dydį patvirtina UAB „Igtisa“ 2017 m. balandžio 18 d. sąmata Nr. LD1788018 (e. b. l. 26-30). Ieškovas 2017 m. balandžio 28 d. pranešimu apie žalos atlyginimą 1828630/999362 informavo UAB „Merkurija“, kad išmokės draudimo išmoką, lygią 164,29 Eur (e. b. l. 34). Byloje pateiktas 2017 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 12048798 patvirtina, kad minėta suma buvo pervesta UAB „Merkurija“ (e. b. l. 35). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. gegužės 3 d. raštu Nr. R0001843575 kreipėsi į atsakovę K. A. dėl išmokos išieškojimo (e. b. l. 13). Atsakovė K. A. atsakymu į 2017 m. gegužės 3 d. raštą Nr. R0001843575 dėl išmokos išieškojimo nesutiko, nurodė, kad iš įvykio vietos pasišalinusi nebuvo (e. b. l. 15).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 17 d. Vilniuje, PC Akropolio automobilių stovėjimo aikštelėje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Merkurija“ priklausanti stovinti transporto priemonė AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos K. A. kaltės (e. b. l. 16, 151). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad išlipusi iš automobilio ir apžiūrėjusi apgadinimus, atsakovė įvykio vietoje laukė nukentėjusiojo apie 30 min. Nesulaukusi, paliko raštelį (apsaugotą nuo galimo neigiamo išorinės aplinkos skaidria įmaute) su įvykio informacija ir kontaktiniais duomenimis už automobilio stiklo valytuvų (e. b. l. 40-43, 54-57). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar transporto priemonės valdytoja atsakovė K. A. tinkamai vykdė teisės aktais jai nustatytas pareigas, ar dėl išvykimo iš įvykio vietos yra jos kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 222 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-650-686/2015).
Teismas pažymi, kad taikant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Sprendžiant atsakovės pasišalinimo iš įvykio vietos klausimą, jos veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
Teismas sprendžia, kad atsakovės atliktas veiksmas (lapelio palikimas už nukentėjusio automobilio lango) nėra laikytinas tinkamu nukentėjusiojo informavimu KET 222 punkto prasme: nukentėjusiojo informavimas yra siejamas su nukentėjusiojo sužinojimu apie įvykį jo metu, tam, kad nukentėjęs asmuo ir kaltininkas galėtų nuspręsti arba dėl eismo įvykio deklaracijos pildyto, arba dėl policijos pareigūnų kvietimo (KET 220, 222 punktai). Vadinasi, atsakovė neinformavo nukentėjusiojo apie įvykį jo metu, nors tokią pareigą imperatyviai formuluoja KET 222 punktas. KET 222 punktas nukentėjusiojo informavimą sieja su įvykio vieta ir metu. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė, išvykdama iš įvykio vietos ir KET 222 punkto prasme neinformavusi nei nukentėjusio, nei pranešusi apie įvykį policijai, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta ne iš karto po eismo įvykio, o praėjus trims mėnesiams nuo eismo įvykio datos. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovės K. A. ir liudytojo A. G. paaiškinimai. UAB „Merkurija“ 2017 m. kovo 23 d. prašyme išmokėti draudimo išmoką nurodyta, kad eismo įvyko dalyviai yra iš skirtingų miestų, vis netiko bendras laikas susitikti ir užpildyti deklaraciją, todėl užtruko 3 mėnesius, kol UAB „Merkurija“ gavo užpildytą deklaraciją (e. b. l. 19-20). Atsakovė pripažino faktą, kad eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta eismo įvykio metu, tačiau tik po kelių mėnesių. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikė papildomus įrodymus, iš kurių nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 17 d. eismo įvykio deklaracija ieškovui buvo pateikta tik 2017 m. kovo 23 d. (e. b. l. 156-157). Taip pat ieškovas pateikė susirašinėjimą el. paštu, iš kurio nustatyta, kad ieškovo darbuotojas – žalų ekspertas vertintojas el. laišku nurodė, jog įvykis buvo 2016 m. gruodžio 17 d., eismo įvykio deklaracija pildyta 3 mėnesius, dėl žalos atlyginimo kreiptasi tik 2018 m. kovo 23 d. (e. b. l. 158). Liudytojas A. G. nurodė, kad tik išvažiuojant iš Vilniaus miesto pamatė lapelį. Pažymėjo, kad įvykio vietos deklaracija nebuvo užpildyta tą pačią dieną, nes nebuvo su kuo jos pildyti. Be to, pati atsakovė teismo posėdžio metu neneigė, kad laikotarpis nuo eismo įvykio iki deklaracijos užpildymo gerokais skiriasi ir buvo apie 2-3 mėnesius.
Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad eismo įvykio deklaracija buvo užpildyta praėjus ženkliam trijų mėn. laikotarpiui po paties įvykio. KET 220 punktas nustato, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Atsižvelgdamas į nurodytą reguliavimą, teismas daro išvadą, kad eismo įvykio deklaracijos pildymas yra siejamas su eismo įvykio metu (KET 220 p.). Ši aplinkybė reikšminga siekiant įvertinti konkretaus eismo įvykio priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Eismo įvykio deklaracijos tikslas yra fiksuoti eismo įvykį, jo aplinkybes ir dėl įvykio kilusią žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovė suvokė, kad eismo įvykio vietoje informuoti nukentėjusio ji neturi galimybės, kas reiškia, kad neturi galimybės ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją jo vietoje. Todėl lapelio palikimas už lango negali būti laikomas pakankamai rūpestingas ir atidus, ypatingai vertinant ieškovės turimą teisinį išsilavinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
Taip pat nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė ne tik dėl eismo įvykio mechanizmo, atsakovės kaltės, atsiradusios žalos dydžio, bet ir vairuotojos blaivumo įvykio metu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad deklaracija buvo užpildyta ne iš karto, todėl draudimo kompanija neturėjo galimybės nustatyti, ar įvykio kaltininkė (atsakovė) eismo įvykio metu buvo blaivi, ar automobilį vairavo būtent atsakovė, ar visi automobilio apgadinimai buvo padaryti 2016 m. gruodžio 17 d. eismo įvykio metu. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė būdama profesionali teisininkė turėjo suvokti, jog nesulaukus nukentėjusiojo, kurio automobiliui buvo padaryta žala, ir palikdama raštelį taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 220, 222 punktus. Atsakovės pasišalinimas iš įvykio vietos ir jos veiksmai po įvykio (terminas per kurį buvo surašyta eismo įvykio deklaracija) vertinami kaip nerūpestingi ir neatitinkantys atidaus žmogaus elgesio mato. Atsakovė galėjo pranešti apie eismo įvykį policijai, taip pašalindama savo atsakomybę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Tačiau atsakovė ne tik nepranešė policijai apie eismo įvykį, bet ir eismo įvykio dieną nedėjo jokių pastangų dėl deklaracijos užpildymo. Atsakovė paaiškino, kad neprisimenanti, kur skubėjo išvykti iš eismo įvykio vietos. Taigi byloje nėra duomenų, kurie objektyviai pateisintų atsakovės elgesį išvykti iš eismo įvykio vietos nekviečiant policijos pareigūnų į įvykio vietą, neinformuojant nukentėjusiojo ir neužpildant eismo įvykio deklaracijos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų pasirūpinusi objektyviais įrodymais, susijusiais su jos blaivumo nustatymu eismo įvykio metu (CPK 178 straipsnis). Atmestinas atsakovės teiginys, kad ji nukentėjusį informavo tinkamai palikusi lapelį už automobilio lango. KET 220 ir 222 punktų sisteminis taikymas suponuoja atsakovei pareigą ne tik informuoti nukentėjusį, tačiau ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta eismo įvykio metu, nes atsakovė neįgyvendino jai nustatytos pareigos eismo įvykio metu informuoti nukentėjusį apie eismo įvykį, o nesant galimybės, kviesti policijos pareigūnus (KET 222 punktas). Dėl atsakovės netinkamai įgyvendintos pareigos pagal KET 220 ir 222 punktų reikalavimus kilo ginčo situacija.
Teismas daro išvadą, kad atsakovė, suvokdama, kad eismo įvykio metu eismo įvykio deklaracija nebus užpildyta, nekvietė policijos pareigūnų, taip pat nedėjo pastangų, kad eismo įvykio deklaracija būtų užpildyta eismo įvykio metu ar bent tą pačią dieną ir tokiu būdu pažeidė pareigas, nustatytas minėtuose KET 220 ir 222 punktuose. Nors atsakovės veiksmai neturi pagrindo būti vertinami kaip tyčinis pasišalinimas, taikant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, CK 6.270 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovę dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Kadangi atsakovė prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą geruoju neįvykdė, į ieškovo pretenzijas nereagavo, todėl, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas dėl 164,29 Eur žalos atlyginimo priteisimo laikomas pagrįstu ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 164,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys tenkintas visiškai ir į tai, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju iš atsakovės K. A. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteistina iš viso 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje iš viso patirta 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas), todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270-279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 164,29 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 29 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkis) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 164,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,36 Eur (tris eurus 36 ct), susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.