Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. B., jo įgaliotajam atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17406-2025 (ROIK 25273275286).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 21d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17406-2025 (ROIK 25273275286) D. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 5 d. 20.20 val. Vilniuje, Savanorių pr. 247, vairuodamas automobilį Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, savo pavojingu elgesiu siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį ir pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi, ir toliau tęsė automobilio akceleraciją, dėl ko automobilis pradėjo pavojingai slysti ir suktis, tokiu būdu nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo bei aikštelėje stovėjusių žmonių sveikatai ar net gyvybei. Šiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktų reikalavimus, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 470 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

D. B. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17406-2025. Nurodo, kad pagal pareikštą kaltinimą pareigūnai šioje byloje turėjo surinkti įrodymus, patvirtinančius nurodomus veikos požymius, t. y. elgesio pavojingumą, tikslą ir motyvą, atsargumo priemonių nesilaikymą, pavojaus žmonių sveikatai ir/ar gyvybei sukėlimą, tačiau pareigūnai šių kvalifikuojančių požymių, nors juos ir nurodė ANK protokole, o vėliau ir perrašė į ANK nutarimą, neįrodė ir net nebandė įrodinėti. Pareigūnai nerinko įrodymų ir neįrodinėjo, kad D. B. veiksmuose buvo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo būtinasis subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos vairuojant automobilį. Teismas, spręsdamas pateikto administracinio kaltinimo, kuris užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, pagrįstumą, ex officio privalo įvertinti, ar byloje yra pakankamai pagrįstų, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių asmens kaltę, o nustatęs, kad byloje yra prieštaravimų arba prielaidų dėl vienokių faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, teismas turi tokius prieštaravimus traktuoti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai. Neįrodžius (t. y. visiškai neįrodinėjant chuliganiško vairavimo požymio), pavojingumo žmonių sveikatai ir/ar gyvybei, D. B. veika buvo kvalifikuota netinkamai, o parinkta bausmė yra neproporcinga padarytos veikos pavojingumui. Faktą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo automobilį ne iš chuliganiškų paskatų, bei iš esmės saugiai, patvirtina tiek asmens, traukiamo atsakomybėn paaiškinimai, tiek ir saugos sistemų užfiksuota video medžiaga, tiek ir objektyvus įvykio vietos įvertinimas, t. y. automobilių aikštelės dalis, aiškiai apibrėžta ir atskirta nuo kitos automobilių stovėjimo dalies, nenaudojama ir tuščia, kurioje nėra jokios įrangos (ženklų, bortelių, atitvarų ir pan.), visiškai nėra kitų transporto priemonių, į kurias būtų galima atsitrenkti, ar žmonių, kuriems būtų galima sukelti pavojų ar juos sužaloti. Objektyviai išanalizavus byloje esančią vaizdo medžiagą, sugretinus ją su kita bylos medžiaga, yra pagrindas sutikti, kad D. B. nagrinėjamu atveju automobilį vairavo neturėdamas chuliganiškų paskatų, o tik siekdamas išbandyti automobilį ir jį suvaldyti. Šią versiją patvirtina byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, jog yra šviesus paros metas, darbo diena pasibaigusi, aikštelės dalyje nėra automobilių, manevrai automobiliu atliekami toli nuo žmonių, įrenginių ir automobilių, objektyviai nekeliant pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Tuo pačiu būtina pažymėti, kad šio momento nemato pašaliniai asmenys (neskaitant kolegų iš darbo), ir pats D. B. yra įsitikinęs, kad atlieka saugiai, nekeldamas grėsmės ir neturėdamas tikslo pasipuikuoti, pasigirti ar pasimaivyti prieš aplinkinius. Pareiškėjo įsitikinimu, toks automobilio vairavimas ir jo manevravimas nebuvo susijęs su siekiu pasipuikuoti ar chuliganiškai vairuoti, ciniškai pažeidžiant visuomeninę tvarką, moralės normas ar saugumo reikalavimus, o buvo susijęs su aiškiu, deklaruotu noru išmokti automobilį suvaldyti jam slystant. Atsižvelgiant į vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, t. y. fiksuotą laiko tarpą ir automobilio manevrų pobūdį, nėra pagrindo spręsti, kad automobilis važiavo greitai, pavojingai. Teismų praktikoje išaiškinta, jog nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019). Video įrašas objektyviai leidžia teigti, kad D. B. sąmoningai (turėdamas tikslą išbandyti automobilį) manevravo automobilį priversdamas jį slysti šonu – į aikštelę įvažiavo lėtai, po to staiga padidino greitį ir suko transporto priemonę į vieną pusę, vėliau – į kitą, tokius savo veiksmus tęsė kurį laiką. Įvykio metu aikštelėje nebuvo nei pašalinių asmenų, nei kito turto (pvz. automobilių), aikštelė yra nuošalioje, atokioje vietoje (Maxima bazės aikštelės dalyje šalia miško, kuria iš esmės niekas nesinaudoja), šalia jos nėra gyvenamųjų namų, kitų pastatų, automobiliai, kurie priklausė D. B. kolegoms, stovėjo nuošalyje, ir jie nesirengė įvažiuoti į aikštelės dalį, o laukė, kol D. B. išvažiuos. Duomenų, kad šie asmenys būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai, bylos medžiagoje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaip nors trukdė (kliudė) kitiems, pašaliniams asmenims, nes šių įvykio metu tiesiog nebuvo. Jokios nepagarbos kitiems vairuotojams D. B. nerodė, atviro iššūkio visuomeninei tvarkai nemetė, vaizdo įraše užfiksuotas automobilio slydimas šonu trunka neilgą laiką. Šių aplinkybių objektyvus vertinimas leidžia daryti išvadą, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas momentinis, nebrandumo bei atsakomybės stokos nulemtas vairavimas bei noras pasipuikuoti prieš draugus, o ne siekis demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Šiuo konkrečiu atveju tiek veikos kvalifikacija, tiek ir pritaikyta nuobauda nėra nei teisinga, nei adekvati, nei proporcinga padarytam pažeidimui. Paskirta 470 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, vertinant padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį, nuoširdų gailėjimąsi. Vairuoti transporto priemones atėmimas neatitinka administracinės nuobaudos paskyrimo taisyklių. Tai yra neproporcingas nubaudimas už iš esmės nesukėlusį pavojaus administracinį nusižengimą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nesant byloje jokių duomenų, kad D. B. aukščiau paminėtais veiksmais būtų sukėlęs pavojingą situaciją bei nesant chuliganiško vairavimo požymių, konstatuotina, kad D. B. veiksmai neatitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl veika turi būti perkvalifikuota į ANK 417 straipsnio 7 dalies pažeidimą. Pažymi, kad D. B. užimamos pareigos ir darbinė veikla yra betarpiškai susijusi su automobilių vairavimu (jis dirba kurjeriu), todėl netekęs teisės vairuoti, jis praras pajamų šaltinį ir tai sukels ypatingai sunkias neigiamas pasekmes. Tuo pačiu paskirta 470 Eur bauda įvertinus jo gaunamas pajamas (pažyma pridedama) yra neproporcingai didelė tiek jo gaunamų pajamų, tiek ir veikos pavojingumo aspektais. Remdamasis išdėstytu, prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2025-07-21 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17406-2025 ir pareiškėjo veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalies pažeidimą ir paskirti galutinę 11 Eur dydžio baudą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog prašo skundo netenkinti, o ginčijamą nutarimą palikti galioti nepakeistą. Administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta laikantis visų ANK nustatytų procesinių reikalavimų ir principų, užtikrinant asmens teisę į gynybą. D. B. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir tvarką, tačiau, nepaisant pateikto prašymo nagrinėti bylą nuotoliniu būdu, į posėdį neprisijungė, todėl, vadovaujantis ANK 616 straipsnio nuostatomis, byla pagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Byloje surinkta ir išsamiai įvertinta įrodymų visuma – administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašas iš įvykio vietos bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai – neabejotinai patvirtina, kad 2025 m. gegužės 5 d. apie 20.20 val. D. B., vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje sąmoningai ir tyčia atliko pavojingus manevrus – kelis kartus staigiai spausdamas akceleratoriaus pedalą sukėlė transporto priemonės slydimą šonu, išlaikydamas transporto priemonės judėjimą nekontroliuojamu režimu, dėl ko atsirado naujos padangų žymės aikštelėje ir kilo akivaizdi rizika eismo saugumui. Vaizdo įraše aiškiai matyti, jog šie manevrai buvo tęstiniai, demonstratyvūs ir atliekami stebint kitiems asmenims. Šios aplinkybės paneigia skunde deklaruojamus argumentus apie tariamą „automobilio testavimą“ ar neatsitiktinį slydimą, taip pat nepatvirtina pareiškėjo teiginių, jog jokios grėsmės aplinkiniams nekilo. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį chuliganišku vairavimu laikomas pavojų eismo saugumui arba asmenų gyvybei ir sveikatai keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos suprantamos kaip demonstratyvus nepagarbos visuomeninei tvarkai ar kitiems asmenims rodymas, kai sąmoningai ignoruojamos elgesio normos ir eismo saugos taisyklės. Šioje byloje užfiksuoti D. B. veiksmai atitinka būtent tokius požymius – sąmoningai, kelis kartus kartoti pavojingi manevrai, atlikti ne izoliacijoje, bet aplinkoje, kurioje buvo kiti asmenys, taip demonstruojant nepagarbą ir akivaizdžiai sukeliant padidintą pavojų eismo saugumui. Skunde pateikiami teiginiai, jog aikštelės dalis buvo tuščia ir aplinkoje nebuvo žmonių ar kitų transporto priemonių, neatitinka byloje užfiksuotų duomenų. Vaizdo įraše aiškiai matyti aikštelės infrastruktūros elementai – apšvietimo stulpai, stovėjimo vietas žymintys stulpai, betoniniai iškilimai, taip pat stovinčios transporto priemonės, todėl pavojus galėjo kilti ne tik vairuotojui, bet ir kitiems asmenims ar turtui. Vien ta aplinkybė, kad manevrų metu šalia nebuvo atsitiktinių pėsčiųjų, nepanaikina fakto, jog elgesys buvo pavojingas ir kėlė realią riziką kilti neigiamoms pasekmėms. Administracinė nuobauda – 470 eurų bauda ir 12 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, kaltės formą, asmenybę bei tai, kad D. B. jau turėjo galiojančią nuobaudą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirta nuobauda yra proporcinga, atitinka teisingumo, protingumo ir prevencijos principus bei atlieka tiek individualiosios, tiek bendrosios prevencijos tikslus.

Teismo posėdžio metu D. B. skundą palaikė ir paaiškino, kad po darbo susirinko su kolegomis. Nusprendė patikrinti, kaip stovi automobilis esant sausam asfaltui. Ta aikštelės dalis realiai buvo nenaudojama. Buvo nuspręsta tik staigiau pasukti, nebuvo traukiamas rankinis stabdis ar „mėtoma“ sankaba. Buvo tik pastovus „gazo“ spaudimas. Pradėjus mašinai slysti į šonus, bandė automobilį suvaldyti. Supranta, kad taip negalima daryti, bet tuo metu tai buvo saugiausia vieta tai padaryti. Darė tai ne važiuojamojoje dalyje, o aikštelėje, kuri realiai yra tuščia. Ta aikštelė yra ,,Maximos“. Praeivių ir kitų automobilių toje aikštelėje nebuvo. Prie aikštelės įvažiavimo tai kitų žmonių ir automobilių kaip ir buvo. Pripažįsta, kad jo automobilis pradėjo slysti. Pašaliniams asmenims tai turėtų atrodyti kaip chuliganiškas vairavimas, bet tuo metu ten nebuvo pašalinių asmenų. Chuliganiškas vairavimas yra daromas esant aplinkiniams asmenims, kuriems gali būti sukeltas pavojus. Toje aikštelės dalyje nebuvo skiriamųjų ženklų, buvo tik betoniniai stulpai. Tai nebuvo labai apgalvotas sprendimas, tačiau tuo metu pagalvojo, kad tai yra saugiausias variantas įvertinti automobilį, pažiūrėti, kaip jis stovi. Savo kieme to nedarė, nes nėra tiek vietos. Automobilį žiūrėjo trise. Norėjo patikrinti automobilio stabilumą ant sauso asfalto esant didesniam greičiui ir sukant į šoną. Norėjo suvokti, iki kokio lygio automobilis neslysta. Jo paskatos nebuvo chuliganiškos. Ta aikštelė yra prie ,,Maximos“ bazės, ji yra už Gariūnų. Automobilį bandė tolimiausiame automobilių stovėjimo aikštelės kampe. Krovininiai automobiliai išvažiuoja pro kitą išvažiavimą. Pagrindinis įvažiavimas yra kitame kampe. Norint pamatyti tą aikštelę, kurioje tikrino automobilį, reikia pravažiuoti visą aikštelę. Reikia lįsti ir per tokias betonines saleles. Nežino, ar ,,Maximos“ administracija yra apribojusi teisę ten statyti automobilius. Ten dažniausiai atvažiuoja mokinukai, jie ten mokosi parkuotis. Kai jie atvažiuoja, tai dažniausiai susideda savo kuoliukus. Ten jokių ,,parkingo“ žymių nėra. Ta aikštelės dalis nėra naudojama klientų stovėjimui. Anksčiau tarp tos aikštelės ir esančio taromato stovėjo ,,Barboros“ parduodami autobusiukai. Būtent tas kampas buvo atskirtas dideliais betoniniais kampais. Ar šiuo metu jie yra vis dar ten, negali atsakyti. Gegužės mėnesį jie dar ten tikrai buvo. Tenorėjo patikrinti, iki kokios ribos stovi automobilis stabiliai ir ties kokia riba jis pradeda slysti, iki kokios ribos gali važiuoti, kai staigiai pasuka vairą. Tą reikia žinoti, kad galėtų išvengti eismo įvykių. Per savo vairavimo patirtį ne kartą buvo „pakirstas“, ne kartą teko išvengti tokių eismo įvykių. Tai yra savo automobilio supratimas.

Pareiškėjo įgaliotasis atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas teismo posėdyje nurodė, kad visi esminiai momentai yra paminėti skunde. Pareigūnai nesurinko pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų būtinuosius nusižengimo požymius. Yra visiškai neįrodytas elgesio pavojingumas ir tikslas. Nepaneigta, kad žmonės laikėsi visų atsargumo principų, neįrodytas ir pats chuliganiškas vairavimas. Vaizdo įrašas nėra pakankama įrodinėjimo priemonė. Tai yra nepateisinamas vairavimas, jo klientas pripažįsta tik ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarytą nusižengimą. Jokiu būdu negali sutikti su inkriminuota veika, nes pats vairavimas buvo saugus. Neįrodžius esminių veiką kvalifikuojančių aplinkybių, negalima asmens patraukti administracinėn atsakomybėn. Pritaikyta nuobauda yra neproporcinga, klientas yra kurjeris, jis netektų savo pajamų. Prašo tenkinti skundą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdžius neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą institucijai pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-719/2019, 2AT-26-495/2025). Šis administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis).

Remiantis KET 9 punkto nuostatomis, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 4 punktas numato, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur.

Ginčo, kad D. B., vairuodamas automobilį, atliko administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. tyčia kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi, ir toliau tęsė automobilio akceleraciją, dėl ko automobilis pradėjo pavojingai slysti ir suktis, byloje nėra. Nurodytos faktinės aplinkybės užfiksuotos byloje esančiame vaizdo įraše. Jų niekada neneigė ir pats D. B. Bylos duomenys taip pat nekelia abejonių, kad D. B. tai darė sąmoningai. Ginčo esmė, ar toks automobilio vairavimas pagrįstai buvo įvertintas kaip chuliganiškas.

Teismas nesutinka su skundo pozicija, kad policija nerinko įrodymų ir nebandė įrodinėti ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įrodinėjančių požymių. Byloje duomenų apie veiką surinkta pakankamai: gautas aiškus vaizdo įrašas, paimti vairuotojo rašytiniai paaiškinimai, paimtas išsamus pranešimas iš asmens, pranešusio apie jo manymu neteisėtą veiką. Šių duomenų visiškai pakanka vertinti, ar buvo padarytas minėtas nusižengimas. Chuliganiškas vairavimas yra vertinamasis požymis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511-2018 ir kt.). Kaip ir mini pareiškėjas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019, 2AT-7-788/2022).

Teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis; nenustačius bent vieno būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju D. B. veiksmuose vairuojant automobilį nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo nei objektyviosios (pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui sukėlusio KET pažeidimo), nei subjektyviosios (chuliganiškų paskatų) pusės požymių. Vairuotojo manevrai nesukėlė pavojaus eismo saugumui, nes objektyviai vertinant įvykio vietą, jis iš esmės vairavo saugiai: nenaudojamoje, aiškiai apibrėžtoje ir atskirtoje nuo kitos automobilių stovėjimo dalies, kurioje nėra jokios įrangos, mašinų ir kitų eismo dalyvių, teritorijoje. Teismas ne visai sutinka su šia pareiškėjo pozicija. Iš tiesų tiek D. B., tiek jo bendradarbiai savo manevrams pasirinko tuo metu iš esmės tuščią prekybos centro automobilių aikštelės dalį, kurioje turėjo pakankamai erdvės manevrams, nes ši nebuvo užstatyta automobiliais ir iš vaizdo įrašo iš tiesų atrodo, kad jų veiksmai buvo ganėtinai apgalvoti ir racionalūs saugumo aspektu. Tačiau teismas pažymi, kad tokio pobūdžio manevrai yra saugūs tik tol, kol vairuotojams pavyksta suvaldyti ir kontroliuoti slystantį automobilį. Nesėkmės – neapskaičiuoto atstumo ar nesuvaldyto slydimo atveju saugumas taptų iliuzija. Visų pirma aikštelės gale stovėjo baltos spalvos mikroautobusas, kurį galėjo kliudyti nevaldomai slystantis automobilis, o automobilių daromų apsisukimų amplitudė ganėtinai priartėjo prie pažymėto pėsčiųjų tako ir žalios vejos klombų, įrėmintų pakankamai aukštais borteliais. Galiausiai tarp tuščiojo aikštelės segmento ir klientų bei darbuotojų naudojamo aikštelės segmento priešingoje pusėje buvo kelio važiuojamoji dalis, kuri bylai aktualiu paros metu (prekybos centro darbo metu) tikrai buvo eksploatuojama ir joje bet kurią akimirką galėjo atsirasti kita transporto priemonė, išvažiuojanti iš prekybos centro, juolab, kad artimesnėje prie prekybos centro aikštelės pusėje buvo nemažai automobilių. Jei pareiškėjo automobilis būtų pradėjęs slysti nevaldomai, buvo pakankamai reali tikimybė kliudyti žolės klombų bortelį, netgi verstis ir nevaldoma transporto priemone patekti į važiuojamąją dalį. Todėl teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jo veiksmai nepasižymėjo pavojingo vairavimo požymiu. Teismo vertinimu, D. B. vis tik pažeidė KET 4 ir 9 punktų, akcentuojančių vairuotojo pareigą elgtis atsargiai, reikalavimus. Galiausiai ir pats pareiškėjas sutinka, kad ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašomo nusižengimo pavojingumas siejamas ne su realiai kilusiais padariniais, bet su galimybės tokiems padariniams kilti padidinimu. Aplinkybė, kad pareiškėjo vairavimas jokių pavojingų padarinių nagrinėjamu atveju nesukėlė, neturi esminės reikšmės jo veiksmų pavojingumui konstatuoti.

Tačiau teismų praktikoje nagrinėjant šios rūšies bylas pripažįstama, kad veiksmų pavojingumas ir jų chuliganiškumas nėra tapačios sąvokos. Vien Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Kaip minėta, chuliganiškos paskatos yra siejamos iškirtinai su vairuotojo noru pasipuikuoti, ciniškai priešpastatyti save visuomenėje priimtinoms moralės normomis, saugaus elgesio reikalavimams. Savo poelgį pareiškėjas motyvavo išimtinai noru išbandyti savo automobilio galimybes, jo stabilumą, patikrinti ir tobulinti įgūdžius suvaldyti automobilį. Vaizdo įraše užfiksuotas vairuotojo elgesys leidžia teismui tikėti šia versija. Pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose D. B. nurodė, kad po darbo kalbantis su kolegomis buvo užvesta diskusija apie automobilių stabilumą, ir jie nusprendė išbandyti savo vairuojamų transporto priemonių stabilumą. Nuvažiavęs į tolimiausią parkingo kampą, kur žmonės nevaikšto ir transporto priemonės nėra statomos, spustelėjo greičio pedalą ir pradėjo slysti šonu, tuomet staigiai permetęs vairą nuslydo į kitą pusę, automobilis liko stabilus, prasuko tik vieną ratą. Byloje esantis aikštelės vaizdo įrašas leidžia tikėti šiais pareiškėjo paaiškinimais. Jame iš tiesų matyti, kad prie automobilių sustoję jaunuoliai ramiai diskutuoja, tuomet trys iš jų po vieną iš eilės nuvažiuoja į beveik tuščią aikštelę, esančią šalia, atlieka maždaug po du slydimo manevrus, tuomet tvarkingai grįžta ir toliau apžiūrinėja automobilius, jų ratus. Vėl ramiai diskutuoja. Pareiškėjas iš tiesų neįvažiuoja į tuščiąją aikštelės dalį itin greitai, staigiai manevruodamas, gąsdindamas kitus eismo dalyvius, jiems trukdydamas ar pan. Prieš manevrą jis sąmoningai traukiasi kuo toliau nuo stovinčių automobilių ir žmonių į tuo metu nenaudojamą aikštelę. Akceleruoti automobilį pradeda tik pasiekęs, jo manymu, saugų beveik tuščios aikštelės vidurį, jo veiksmai nėra intensyvūs, ilgai trunkantys, siekiantys atkreipti aplinkinių dėmesį, iššaukti reakciją. Kaip ir jo bendradarbiai prieš tai, jis tik du kartus priverčia slysti ir suktis automobilį, po to ramiai, tolygiai važiuodamas grįžta prie kolegų automobilių. Niekas iš bendradarbių jo neseka, nebando filmuoti, fotografuoti, skatinti ar varžytis. Vaikinų veiksmai neatrodo chaotiški, provokuojantys. Teismas nemano, kad D. B. veiksmuose be siekio išbandyti transporto priemonių stabilumą visai nebuvo ir šiek tiek noro pasipuikuoti prieš draugus turimais gebėjimais suvaldyti savo automobilį, tačiau jei jo veiksmuose ir buvo tam tikro, bet pakankamai santūraus mėgavimosi savo praktinio vairavimo įgūdžiais, jis tikrai nesiekė atviro iššūkio ir nepagarbos visuomenei, eismo dalyviams, elementarioms moralės bei elgesio normoms lygmens, būtino konstatuoti chuliganiškas paskatas.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kaip minėta, administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas konstatuoja, kad D. B. veiksmai neatitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, nes juose nėra chuliganiškų paskatų ir tyčios, todėl jo veika dėl padaryto KET 4 ir 9 punktų reikalavimų pažeidimo turi būti perkvalifikuota į ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą. D. B. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į ANK 417 straipsnio 7 dalį, iš naujo spręstinas ir administracinės nuobaudos skyrimo klausimas.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad D. B. iš esmės pripažino savo padaryto nusižengimo faktines aplinkybes, atsakomybę lengvinančios ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nebuvo nustatytos. Atsižvelgiant į pareiškėjo poziciją, reiškiamą skunde, kad jis gailisi dėl savo veiksmų, atsirado pagrindas konstatuoti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tačiau po veikos perkvalifikavimo atsirado pagrindas konstatuoti ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, nes D. B. buvo baustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 2025 m. sausio 13 d. nutarimu (ROIK 24234992360), pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 2024 m. vasario 21 d. nutarimu, tačiau bauda sumokėta tik 2024 m. birželio 26 d (ROIK 24229912761). Per 5 metų laikotarpį administracine tvarka baustas ne mažiau 11 kartų, daugiausiai – už KET pažeidimus, dauguma paskirtų baudų sumokėtos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nusižengimo pavojingumą, D. B. skirtina ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, atitinkanti sankcijos vidurkį.

Remiantis išdėstytu, D. B. skundas tenkintinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17406-2025 (ROIK 25273275286) naikintinas, D. B. veika perkvalifikuotina iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį (KET 9 punkto nuostatų pažeidimas) ir už šį nusižengimą, atsižvelgiant į jo pavojingumą, skirtina 11 (vienuolikos) eurų bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo D. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17406-2025 (ROIK 25273275286), D. B. veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir už šio nusižengimo padarymą jam paskirti 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodą nurodant 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą – ROIK 25273275286.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.