- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-18
- Bylos Nr.
- e2-111-251/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03109-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- R. I.
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. I. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. I. 11 799,43 Eur žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, jog Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (duomenys neskelbtini) Nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas ėjo atsakovė R. I.. Nemokumo administratorius, išanalizavęs turimus (duomenys neskelbtini) dokumentus, nustatė, kad įmonei „Brico Center“ nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) yra pardavusi/perdavusi turto (šokfrizeris BF-105T-HDP, planetarinis mikseris „Plutone 7“, surenkamos jurtos, medinis karkasas, pašiltinimas-veilokas, durys, langai, metalininės skardinės Nr.3B, dangteliai EO), kurio bendra vertė 11 779,43 Eur, tačiau pagal (duomenys neskelbtini) turimus duomenis „Brico Center“ pagal sąskaitas-faktūras nėra apmokėjusi, o toks turtas administratoriui taip pat nebuvo perduotas, (duomenys neskelbtini) iškėlus bankroto bylą. (duomenys neskelbtini) parduodama didelės vertės turtą užsienio bendrovei, įsikūrusiai Madakaskare, nereikalavo jokių atsiskaitymo užtikrinimo priemonių, neužsitikrino apmokėjimo už turtą. (duomenys neskelbtini) kreditoriai patyrė žalą, negalėdami nukreipti išieškojimo į 11 779,43 Eur dydžio vertės turtą. Tarp (duomenys neskelbtini) ir įmonės „Brico Center“ nebuvo nusistovėjusių, įprastinių verslo santykių praktikos, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad (duomenys neskelbtini) buvusi direktorė R. I. galėjo pagrįstai tikėtis, kad įmonė „Brico Center“ atsiskaitys už įsigytą turtą po faktinio įrangos priėmimo – perdavimo. Buvusios vadovės R. I. pareiga, kaip įmonės vadovės, buvo apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos prarandant parduodamą turtą ir pan., o susidarius situacijai, kai pirkėjas neatsiskaito už įsigytas prekes – dėti visas įmanomas pastangas išieškoti skolai arba susigrąžinti perduotą turtą. Nuo prekių įmonei „Brico Center“ pardavimo/perdavimo 2017 rugsėjo 10 d. – 12 d. iki bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo buvusi įmonės vadovė nesiėmė jokių priemonių siekdama išieškoti susidariusią 11 779,43 Eur dydžio skolą, kas suponuoja atsakovės aplaidumą ir nesąžiningumą. (duomenys neskelbtini) vadovė, iš esmės neatlyginamai perleisdama įmonės turtą, neužtikrinusi atsiskaitymo mechanizmo už parduotą turtą ir ilgainiui nesiėmusi jokių aktyvių veiksmų, siekdama išieškoti skolą ar kitaip išspręsti susidariusią situaciją, elgėsi itin neapdairiai ir pažeidė jos atstovaujamos bendrovės bei jos kreditorių interesus. Bendrovė ir jos kreditoriai dėl aplaidžių atsakovės veiksmų patyrė žalą, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (b. l. 1-9).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė bylą nagrinėjant teisme palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad skola pagal (duomenys neskelbtini) sutartį su įmone „Brico Center“ iki šiol nėra grąžinta. Kad prekės yra pas muitinės tarpininką, duomenų negauta. Įmonė yra be turto ir be piniginių lėšų. Turtas prarastas dėl atsakovės veiksmų. Nemokumo administratoriui buvo perduotas menkavertis turtas – vitrina, mobilus telefonas, kavos aparatas. 2017 m. rugsėjo 10-12 d. įmonei „Brico Center“ perleistas turtas iš (duomenys neskelbtini) perspektyvos laikytinas turinčiu esminę reikšmę, didelės vertės turtu. G. Č. iš buvusios įmonės vadovės įgijo reikalavimo teisę į 48 750 Eur skolą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Bankroto bylos iškėlimo metu G. Č. turėjo reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) 48 750 Eur sumai. Nemokumo administratoriui nepavyko rasti tarp dokumentų įrodymų, kad G. P. tikrai suteikė tokio dydžio paskolą (duomenys neskelbtini) Galbūt tie dokumentai yra, tačiau jų apimtis yra labai didelė, o buhalterinės apskaitos programos nemokumo administratorius neturi, todėl nemokumo administratorius negali surinkti įrodymų, sąskaitų už 5 metus atgal. Nemokumo administratorius tikrino visus dokumentus, bet negali įvertinti, ar tam tikra sąskaita faktūra yra paskolos dalis, jei tokių duomenų nėra. Nemokumo administratoriaus į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini) balanse yra įtraukta įmonės 48 750 Eur skola G. Č.. Ši skola įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Žalos dydis yra sąskaitose faktūrose dėl prekių pardavimo nurodyta suma. Nesvarbu, už kokią kainą prekės buvo įsigytos, kokia jų balansinė vertė. Už kiek įmonė parduoda, tiek tikisi gauti. Jei sąskaitose faktūrose būtų nurodyta, kad prekės parduodamos už 100 000 Eur, tai toks būtų žalos dydis. Ieškovė sutinka, kad aptariamos jurtos buvo naudojamos (duomenys neskelbtini) veikloje, tačiau byloje nėra įrodymų apie realią šio turto vertę, būklę.
Atsiliepimas
Atsakovė R. I. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 32-42), kuriuo nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės nemokumo administravimui skirtų lėšų. Atsiliepime nurodyta, kad 2016 m. spalio mėnesį, pakviesta gerai pažįstamų restoranų šeimininkų sutuoktinių G. Č. ir G. P., atsakovė atvyko į Druskininkus ir įsidarbino (duomenys neskelbtini) padavėja. Tuo metu bendrovės vadovė - direktorė ir vienintelė akcininkė buvo restorano šeimininkė, G. Č. sutuoktinė G. P.. 2016 m. lapkričio pabaigoje bendrovės savininkų Č. šeimą ištiko vedybinė krizė, G. P. paliko sutuoktinį G. Č., atsistatydino iš direktorės pareigų, o 100 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų paketas atiteko G. Č. dukrai G. Š., kuri tapo vienintele įmonės akcininke, buvo ja iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir yra ja iki šiol. Iki akcininkų pasikeitimo viskam vadovavo G. P., kuri planavo įmonės verslo strategiją, investavo į tam tikrus pačios sukurtus verslo planus, savo nuožiūra pirko prekes, įrengimus. G. Č. taip pat pakankamai aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, o bendrovės akcijos, kiek atsakovei yra žinoma, greičiausiai buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau G. Č. bendrovėje neužėmė jokių vadovaujančių pareigų. (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą dviejuose restoranuose: Vilniuje ir Druskininkuose. G. P. atsisakius vadovauti, skubiai reikėjo įmonės vadovo. Pats G. Č. vadovauti negalėjo, nes yra neįgalus, negali valdyti nei rankų, nei kojų. G. Č. pasiūlė atsakovei įmonės vadovės pareigas, žadėjo visapusiškai padėti: patarimais, verslo kontaktais, piniginėmis lėšomis, jeigu jų pritrūktų. Nuo 2016 m. gruodžio 29 d. atsakovė pradėjo dirbti įmonės vadove, susipažino su įmonės finansine padėtimi ir dokumentais. 2017 m. pavasario pabaigoje dėl stichinės nelaimės (liūčių sukelto potvynio restorane Vilniuje) prasidėjo įmonės finansinis žlugimas. Atsakovė buvo priversta prašyti visus darbuotojus išeiti į prastovą, kol buvo šalinami nelaimės ir padarytos žalos padariniai. Stichinė nelaimė pasikartojo, prasidėjo iš anksto nenumatyti finansiniai nuostoliai, strigo atsiskaitymai su tiekėjais, nebuvo iš ko mokėti už patalpų nuomą, atlyginimų darbuotojams. Buvo nuspręsta uždaryti restoraną Vilniuje. G. Č. bandė įmonei padėti, įnešdamas į įmonės kasą ar sąskaitą savo pinigus, arba apmokėdamas įmonės sąskaitas savo pinigais, įforminant tai kaip skolą, tačiau jo materialiniai ištekliai taip pat buvo riboti. Betarpiškai prieš bankroto bylos iškėlimą G. Č. buvo paskolinęs (duomenys neskelbtini) 48 750 Eur - iki šiol jis yra didžiausias (duomenys neskelbtini) kreditorius. G. Č. atsakovei visuomet padėdavo patarimais ir jo sprendimai dažnai būdavo lemiami. Norėdama išsaugoti įmonę ir padengti skolas, atsakovė nusprendė parduoti dalį įmonės nenaudojamo inventoriaus, tačiau pirkėjus rasti buvo sunku. Buvusi įmonės vadovė ir savininkė G. P., veikdama kaip (duomenys neskelbtini) vadovė, dar 2015 m. iš Rusijos, Altajaus krašto buvo įsigijusi surenkamas jurtas, mediniu karkasu, su pašiltinimu – veiloku, durimis ir langais. Šias jurtas ketinta panaudoti įmonės veiklai plėsti, jas ketino pastatyti ir naudoti kaip restorano patalpas, tačiau šis sumanymas liko neįgyvendintas. Jurtos buvo nereikalingos. Tuo metu didžiausias įmonės kreditorius ir vienintelės akcininkės tėvas G. Č. jau buvo apsisprendęs persikelti nuolat gyventi į Madagaskarą, kur jau turėjo verslo ir asmeninių interesų, bendraminčių, veiklos partnerių ir kur su kitų asmenų pagalba ketino pradėti bei vystyti verslą. Būtent G. Č. iniciatyva, pasitarus su akcininke, buvo nuspręsta, kad įmonės veikloje nenaudojamos ir nepaklausios jurtos, o taip pat metalinės skardinės, dangteliai, šokofrizeris, mikseris gali būti parduotos įmonei Madagaskare ir gali būti išsiųstos į Madagaskarą G. Č. atstovaujamai firmai „Brico Center“. Kiek atsakovė prisimena, G. Č. tuo metu jau bendravo su Madagaskare įsikūrusiomis įmonėmis, ruošėsi ten išvykti, turėjo daug verslo ryšių ir partnerių. Kadangi atsakovė ne kartą bandė jurtas parduoti, pirkėjų neatsirado, todėl G. Č. pasisiūlius jas įsigyti atsakovė apsidžiaugė: jurtos, pirktos dar 2015 m., dėl savo didelių gabaritų buvo laikomos atviroje patalpoje, jos jau nebeatitiko savo pradinės prekinės išvaizdos. 2017-09-10 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o „Brico Center“, atstovaujama G. Č. – nupirkti prekes, nurodytas PVM sąskaitose – faktūrose, o konkrečiai – prekes, kurios nurodytos su ieškiniu pateiktose 2017-09-10 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. BS 201500263, 2017-09-10 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. BS201500257, 2017-09-12 PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. BS 201500262: jurtas (už 5571,878 Eur), metalines skardines, dangtelius (už bendrą 5186,48 Eur kainą), šokofrizerį, mikserį (už bendrą 1021,08 Eur kainą). Sutartyje buvo numatyta, kad pirkėjas apmoka pardavėjui už prekes atsiskaitydamas atidėtu apmokėjimu, kurio terminas yra 3 metai, skaičiuojant nuo prekių priėmimo-perdavimo dienos (Sutarties 4.1 p.). Prekių priėmimo – perdavimo momentas pagal sutartį įforminamas PVM sąskaitoje – faktūroje (Sutarties 2.1 p.), taigi prekių pardavimo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo diena ir yra prekių perdavimo diena. Nors tuo metu bendrovė išgyveno gana sunkų laikotarpį, tačiau dar nebuvo realios bankroto grėsmės, o sprendimas parduoti įmonės veikloje nereikalingus, rinkoje nepaklausius daiktus už kainą, aukštesnė nei balansinė turto vertė buvo protingas, logiškas ir apgalvotas sprendimas. Trejų metų atidėto apmokėjimo termino reikėjo todėl, kad ir atsakovė, ir G. Č. realiai vertino atsiskaitymo galimybes: didžiulės apimties, sudėtingai gabentinas turtas buvo griozdiškas, taigi jo pristatymas į Madagaskarą buvo komplikuotas ir sudėtingas. G. Č. tuo metu dar nebuvo įsitvirtinęs Madagaskare, jo ir bendraminčių verslas dar tik kūrėsi, todėl buvo aišku, jog bus reikalingas tam tikras laikas atsiskaitymui. Sutartyje buvo numatyti tam tikri atsiskaitymo saugikliai: numatyta, kad pardavėjas (ieškovė) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pirkėjas pažeis sutarties sąlygas (Sutarties 6.3 p.) numatyta, kad pirkėjui (firmai „Brico Center“) vėluojant atsiskaityti už parduotas prekes, pardavėjas turi teisę skaičiuoti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną apmokėti uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos, o taip pat pareikalauti grąžinti prekes, kurios turi būti nepažeistoje pakuotėje, o grąžinimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo pardavėjo raštiško pranešimo gavimo (Sutarties 4.2 p.). Tokiu būdu atsiskaitymo pagal šią sutartį terminas dar yra nesuėjęs, jis baigiasi 2020-09-10, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad įmonė jau yra patyrusi žalą. Atsakovė turi pagrindo manyti, jog įsipareigojimai pagal šią Sutartį bus įvykdyti: atsakovė susisiekė su G. Č., kuris patvirtino atstovavęs firmą „Brico Center“ ir patvirtino egzistuojant įsiskolinimą. G. Č. taip pat patvirtino, jog yra galimybė grąžinti dalį prekių (jurtas), nes paaiškėjo, jog jos veiklai Madagaskare netiko; be to, G. Č. nurodė, jog dalies krovinio, kurio pergabenimu į Madagaskarą turėjo rūpintis muitinės tarpininkas Klaipėdoje, firma „Brico Center“ negavo: neatmestina, kad šios prekės tebėra Klaipėdoje, muitinės sandėliuose. Šios aplinkybės atsakovė patikrinti nebegali, nes nebeturi įgaliojimų veikti (duomenys neskelbtini) vardu. Atsakovės veiksmų negalima laikyti nei aplaidžiais, nei nerūpestingais, nei akivaizdžiai žalingais bendrovei, atvirkščiai, atsakovė elgėsi pakankamai rūpestingai, apdairiai, veikė išimtinai tik vadovaujamos bendrovės interesais ir sudarė sutartį dėl nepaklausaus, bendrovės veikloje nereikalingo, iš dalies praradusio savo prekinę išvaizdą turto, pardavė jį už didesnę nei balansinė vertė kainą su atidėtu atsiskaitymu. Vertinant ieškovės akcentuojamų garantijų, užtikrinimo priemonių nebuvimą pažymėtina, jog pirkėją atstovavo vienintelės akcininkės tėvas, kuris nuolat materialiai rėmė bendrovę. G. Č. yra didžiausias bankrutavusios bendrovės kreditorius, buvo ir tebėra ieškovei paskolinęs 48 750 Eur, tačiau iki šiol nėra pareiškęs kreditorinio reikalavimo. Viešojo registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2016-12-21 iki 2017-09-12 žemė ir pastatai adresu (duomenys neskelbtini) priklausė G. Č., kuris buvo suteikęs leidimą šioje patalpoje deklaruoti įmonės buveinės adresą (šiuo adresu tebėra įmonės buveinė).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus. Imperatyvių įstatymų pažeidimų atsakovė nepadarė. Ieškinys grindžiamas atsakovės fiduciarinių pareigų pažeidimu, teigiama, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi, pakankamai lojali įmonei. Pagal teismų praktiką toks neatidumas turi būti labai aiškus, neturi kilti dėl jo abejonių. Atsakovė R. I., esant sudėtingai įmonės padėčiai, kaip visada tarėsi su buvusiu įmonės savininku G. Č., kuris taip pat yra vienintelės įmonės akcininkės G. Š. tėvas. Anksčiau įmonė G. Č. ir buvusiai sutuoktinei priklausė bendrąja jungtine nuosavybės teise. G. Č. buvo nemokamai suteikęs įmonei veiklos vietą, jam iki 2017 m. priklausė nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo (duomenys neskelbtini) veiklos vieta. Pagal įmonės balansą, G. Č. yra įnešęs į įmonę 48 750 Eur, tiek įmonė jam yra skolinga. Šio balanso pagrindu iškelta nemokumo byla, skolos G. Č. iš balanso nemokumo administratorius nepašalino. Atsakovei buvo pakankamas pagrindas pasitikėti G. Č.. Įmonė buvo susijusi su G. Č., G. Č. į įmonę investavo, rėmė materialiai. R. I. neturėjo pagrindo manyti, kad įsipareigojimas nebus įvykdytas, neturėjo pagrindo nepasitikėti G. Č.. Pagal teismų praktiką netinkamo verslo sprendimo priėmimas negali sukelti ieškovės prašomų pasekmių, nebent tas verslo sprendimas iš anksto buvo pasmerktas žlugti, akivaizdžiai netinkamas, akivaizdžiai neteisėtas. Šiuo atveju buvo parduotos naudotos jurtos, kurias įmonė bandė panaudoti, bandė statyti Druskininkuose, jurtos nukentėjo nuo vėjo, lietaus. Jurtos buvo pastatytos kelis mėnesius Druskininkuose. Jurtos pagal įsigijimo dokumentus buvo įgytos 2015 m. už 356 193 rublius, kas atitinka 3 999,81 Eur. Vien dėl to, kad sandoris sudarytas nesant avansinio mokėjimo, nesant įkeitimo, nėra pagrindas laikyti jį neteisėtu. Be to, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja žalos dydį remdamasi sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, kurią R. I. tikėjosi gauti parduodama prekes, o ne realia prekių verte. Atsakovė sudarė paprasčiausią nesėkmingą sandorį, tačiau jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Remiantis šalių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovė R. I. 2016-12-19 buvo paskirta (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės adresas: (duomenys neskelbtini)) direktore. Įmonės vadovo pasikeitimas Juridinių asmenų registre įregistruotas 2016-12-29. Nuo 2012-08-08 iki 2016-12-19 įmonės vadovės pareigas ėjo G. P.. G. P. nuo 2012-08-06 iki 2016-12-29 buvo registruota kaip vienintelė įmonės akcininkė. Nuo 2016-12-29 kaip vienintelė (duomenys neskelbtini) akcininkė registruota G. Š. (b. l. 12-15).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1531-260/2018 iškėlė bankroto bylą (duomenys neskelbtini) įmonės bankroto administratoriumi paskyrė MB „Nemokumo valdymas“ (b. l. 10-11). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2018 m. kovo 6 d.
(duomenys neskelbtini) 2015 m. spalį-lapkritį iš pardavėjo Altajaus kr., Rusijos Federacijoje, įsigijo ir į Lietuvą importavo, be kita ko, dvi surenkamas jurtas (medinis karkasas, pašiltinimas, durys ir langai), muitinės deklaracijoje nurodoma vertė - 356 193 (rubliai), prekių gabenimo išlaidos 2100 Eur (b. l. 44-47).
2017-09-10 (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktorės R. I., ir įmonė „Brico Center“ (buveinė Akaditapaka Behoririka, Antananarivo 101, Madagaskaras), atstovaujama G. Č., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria (duomenys neskelbtini) įsipareigojo tiekti prekes, pirkimą-pardavimą įforminant PVM sąskaitomis faktūromis, o įmonė „Brico Center“ įsipareigojo už prekes sumokėti, mokėjimą atidedant 3 m. terminui, kuris skaičiuojamas nuo prekių priėmimo-perdavimo dienos (b. l. 51-53). 2017-09-10 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BS 201500263, 2017-09-10 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BS 201500257, 2017-09-12 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BS 201500262 užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) parduoda pirkėjui „Brico Center“ šias prekes: šokofrizerį ir planetarinį mikserį už 1021,08 Eur; surenkamas jurtas (medinis karkasas, pašiltinimas, langai ir durys, 2 vnt.) už 5571,87 Eur; metalines skardines 37104 vnt. ir dangtelius 60320 vnt. už 5186,48 Eur (b. l. 16-18).
Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2021-01-06 rašto ir pridėtų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) eksportavo Madagaskaro įmonei „Brico Center“ prekes: surenkamas jurtas (medinį karkasą, pašiltinimą, duris, langus), metalines skardines ir dangtelius, įforminant 2017-09-14 eksporto procedūrą pagal deklaraciją Nr. MRN 17LTLR1000EK02CCF4. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje užfiksuota, kad minėtos prekės iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išgabentos 2017-09-29 laivu „Nordic Hamburg 9514755“ (b. l. 109, 110-111, 114).
Teismui nepateikta duomenų apie 2017-09-10 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BS 201500263 (b. l. 18) nurodytų prekių – šokofrizerio ir planetarinio mikserio eksportavimą.
2017-09-10 – 2017-09-12 PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ieškovei nebuvo grąžintos, taip pat ieškovė negavo mokėjimo iš įmonės „Brico Center“ už šias prekes.
Ieškovė prašo taikyti civilinę atsakomybę buvusiai (duomenys neskelbtini) vadovei R. I.. Byloje kilo ginčas dėl to, ar R. I. elgesys sudarant ir vykdant sandorį su įmone „Brico Center“ vertintinas kaip įmonės vadovės fiduciarinių pareigų pažeidimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).
CK 2.87 straipsnis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (7 dalis).
Kaip matyti iš CK 2.87 straipsnio nuostatų ir pabrėžiama teismų praktikoje, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Vadovas yra saistomas pareigos siekti bendrovei naudos, atsižvelgdamas į esamą ekonominę situaciją, jis turi pareigą saugoti įmonės turtą, valdyti jį tinkamai bei veikti geriausiais būtent bendrovės interesais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).
Kita vertus, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).
Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. „business judgment rule“). Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).
Jeigu ieškovas neįrodo juridinio asmens vadovo įstatymuose įtvirtintų ar fiduciarinių pareigų, ar kompetencijos pažeidimo sudarant sandorį ir sandoris nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturėtų vertinti sandorio naudingumo požiūriu. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).
Teismų praktikoje pažymima, kad už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tuo tarpu už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
Nagrinėjamu atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą: nurodyti, kuo toks pažeidimas pasireiškė, pateikti įrodymus.
Ieškovė nurodo, kad atsakovė elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, perleido turtą nesant pakankamo pagrindo tikėti, kad įmonė „Brico Center“ atsiskaitys, neužtikrino atsiskaitymo mechanizmo, paskui nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdama išieškoti skolą ar kitaip išspręsti susidariusią situaciją. Ieškovė ieškinyje pažymi, kad su šia įmone (duomenys neskelbtini) neturėjo jokio ankstesnio ūkinės veiklos santykio, įmonė registruota trečiojoje šalyje (Madagaskare).
Iš 2017-09-10 pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad įmonę „Brico Center“ sandorio sudarymo metu atstovavo G. Č. (b. l. 51-52).
Ieškovė neginčijo atsakovės nurodytos aplinkybės, kad G. Č. buvo ankstesnės (duomenys neskelbtini) savininkės ir vadovės G. P. sutuoktinis.
(duomenys neskelbtini) buveinės adresas nuo 2015-01-13 iki šiol yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-15). Šiuo adresu esančio nekilnojamojo turto savininku nuo 2015-01-08 iki 2016-12-21 buvo registruota G. P., o nuo 2016-12-21 (dovanojimo sutarties pagrindu) iki 2017-09-12 savininku registruotas G. Č. (b. l. 54-65).
UAB „Baltic Marine Spedition“ 2015-11-10 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) už prekių transportavimą nurodomas (duomenys neskelbtini) el. paštas (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44). Iš 2017-09-10 pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi G. Č. (b. l. 51-52).
Iš VĮ „Registrų centro“ pažymų matyti, kad G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2016-12-29 viešame registre registruota kaip vienintelė (duomenys neskelbtini) akcininkė, yra G. Č. dukra (b. l. 12-15, 143-144).
2015-02-16, 2016-02-24, 2016-04-04 paskolos sutartyse nurodoma, kad G. P. šiomis sutartimis paskolina (duomenys neskelbtini) atitinkamai 30 000 Eur, 20 000 Eur, 24 450 Eur, pinigus perduodant dalimis. Iš paskolų sutarčių sąlygų matyti, kad suteikiamos ilgalaikės paskolos be palūkanų. 2015-02-16 sutartimi numatytas paskolos terminas iki 2018-02-15, t. y. 3 metai nuo sutarties sudarymo. Kitomis dviem sutartimis nustatyta, kad paskolos suteikiamos neterminuotai (b. l. 126-129). 2016-12-20 reikalavimo perleidimo sutartimi G. P. perleido G. Č. visas reikalavimo teises į visas (duomenys neskelbtini) paskolintas lėšas (b. l. 125). Kauno apygardos teismas 2021-03-31 nutartimi netenkino G. Č. prašymo dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir termino praleidimo priežasčių nėra pagrindo pripažinti svarbiomis (b. l. 170-171). Ieškovės atstovė bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad G. Č. reikalavimas 48 750 Eur sumai yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) balansą, buhalterinę apskaitą, kad bankroto bylos iškėlimo metu jis buvo didžiausias įmonės kreditorius. Tokia skola įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Ieškovės atstovė nurodė, kad iš turimų pirminių dokumentų nemokumo administratoriui nepavyko įsitikinti, ar paskolos realiai suteiktos, tačiau neatmetė, kad tie dokumentai gali būti, neteigė, kad skolos faktas yra fiktyvus, nepateikė duomenų, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai.
Nurodytų duomenų visuma atitinka atsakovės teiginius, kad įmonės „Brico Center“ atstovą G. Č. ji pažinojo iki 2017-09-10 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kad turėjo pagrindo pasitikėti G. Č. ir tikėjosi 2017-09-10 sutarties įvykdymo, nes (duomenys neskelbtini) priklausė G. Č. šeimos nariui, G. Č. buvo įmonės didžiausias kreditorius ir praeityje buvo įmonės bendrasavininkis, jis ir jo šeima rėmė įmonę materialiai.
Teismo vertinimu, vien tai, kad 2017-09-10 pirkimo-pardavimo sutartis nenumatė išankstinio apmokėjimo už prekes ar atsiskaitymų užtikrinimo būdo, šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės fiduciarinių pareigų pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą. Sandorį atsakovė sudarė su įmone, atstovaujama G. Č., su kuriuo atsakovę ir (duomenys neskelbtini) siejo ilgalaikiai pasitikėjimu pagrįsti ir (duomenys neskelbtini) naudingi dalykiniai santykiai, kuris buvo investavęs asmenines (šeimos) lėšas į (duomenys neskelbtini) palankiomis sąlygomis ir ilgą laiką savo elgesiu rodė suinteresuotumą (duomenys neskelbtini) sėkme.
Iš 2017-09-10 pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punkto matyti, kad sutartimi nustatytas 3 metų atsiskaitymo už prekes terminas. Atsakovė (duomenys neskelbtini) vadovės įgaliojimus turėjo iki įmonės bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis iškelti bankroto bylą (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2018 m. kovo 6 d. Tokiu atveju nepagrįstais laikytini ieškovės teiginiai, kad atsakovės aplaidumą ir nesąžiningumą rodo tai, kad ji nesiėmė priemonių išieškoti 11 779,43 Eur skolą iš įmonės „Brico Center“.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai, kuriais ji motyvavo atsakovės fiduciarinių pareigų pažeidimą, nepagrįsti, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos.
Pagrįsdama žalos dydį, ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) dėl turto neatlygintinio perdavimo įmonei „Brico Center“ patyrė 11 779,43 Eur žalą, teigia, kad tokia yra prarasto turto vertė. Ieškovė nuostolius prilygina 2017-09-10 – 2017-09-12 PVM sąskaitose faktūrose Nr. BS 201500257, BS 201500262, BS 201500263 nurodytų kainų sumai. Ieškovės atstovė laikėsi pozicijos, kad jei faktūrose nurodyta suma būtų 100 000 Eur, tai ir nuostoliai būtų tokio dydžio.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).
Nagrinėjamu atveju, jei būtų nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių ieškovei padaryta žala, šiuo atveju – sandoris pažeidžiant įmonės vadovo fiduciarines pareigas, ieškovė turėtų įrodyti realią dėl tokių neteisėtų veiksmų patirtą žalą – realią prarastų daiktų vertę ar negautas pajamas. Šioje byloje ieškovė laikosi pozicijos, kad sudarytas sandoris su įmone „Brico Center“ buvo ydingas, netinkamas, kad dėl susitarimo turinio ieškovė negavo pajamų ir neteko prekių, prekės faktiškai perleistos neatlygintinai, kad atsakovė, sudarydama tokį sandorį, negalėjo pagrįstai tikėtis atsiskaitymo. Taigi pati ieškovė laiko, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų įmonė negalėjo pagrįstai tikėtis gauti iš šio sandorio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei kitaip vedant derybas, įmonė „Brico Center“ būtų sumokėjusi už prekes 11 779,43 Eur sumą iš anksto ar kad buvo kitų šių prekių pirkėjų už 11 779,43 Eur sumą. Todėl negali būti laikoma įrodyta, kad, atsakovei nesudarius aptariamo sandorio su įmone „Brico Center“, ieškovė tikėtinai, realiai būtų gavusi 11 779,43 Eur sumą už prekes, kad tokio dydžio yra negautos pajamos. Kokia aptariamų prekių reali rinkos vertė, nusidėvėjimas, kokia buvo prekių balansinė vertė prieš sudarant sandorį, byloje duomenų nepateikta. Ieškovė neginčijo atsakovės teiginių ir pateiktų duomenų, kad surenkamos jurtos 2015 m. buvo įsigytos už mažesnę sumą, negu nurodyta kaina 2017-09-10 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BS 201500257 (b. l. 17, 47), taip pat kad jurtos tarp 2015 m. ir 2017 m. buvo naudojamos, sandėliuojamos atviroje patalpoje. Taigi, tikėtina, šios prekės dėvėjosi. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su atsakovės atstovės pozicija, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio – 11 779,43 Eur.
Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, neįrodytas ir priežastinis jos neteisėtų veiksmų ryšys su įmonei padaryta žala kaip civilinės atsakomybės elementas.
Atsižvelgiant į aptartus bylos duomenis, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys visa apimtimi atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 str.).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, atsakovė prašo priteisti patirtas 1331 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 145-151). Išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtintų maksimalių dydžių. Įvertinus bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atsakovei priteistinos 1331 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės (duomenys neskelbtini) nemokumo administravimui skirtų lėšų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-18 nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti ne didesnei kaip 11 779,43 Eur reikalavimo sumai atsakovei R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantys nekilnojamieji ir/arba kilnojamieji daiktai, uždraudžiant šį turtą perleisti ir/arba įkeisti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis (b. l. 22-24). Sprendimui įsiteisėjus, šios laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), nemokumo administravimui skirtų lėšų 1331 Eur (tūkstančio trijų šimtų trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-18 nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuoti ne didesnei kaip 11 779,43 Eur reikalavimo sumai atsakovei R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantys nekilnojamieji ir/arba kilnojamieji daiktai, uždraudžiant šį turtą perleisti ir/arba įkeisti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.