Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. A. ir jos bei ieškovo V. A. atstovei advokatei Ingai Žemkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. A. ir V. A. ieškinį atsakovui E. A., tretiesiems asmenims D. A., A. A. U. ir notarei Jurgitai Valaitienei dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujintame procese

7. CPK 370 str. 4 d. nustato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

8. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi procesas yra atnaujintas įvertinus tai, kad teismo sprendimu sukuriamos materialinės teisinės pasekmės, tiesiogiai įtakoja trečiojo asmens turtinius interesus, o jis šioje byloje nebuvo išklausytas.

9. Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo teismas jau nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi A. A. U. iš atsakovo E. A. (bei kitų solidarių skolininkų) buvo priteistas 246 177,02 Eur žalos atlyginimas (ir procesinės palūkanos) (e. bylos t. 2, b.l 506-529). Be to, taip pat nustatė, kad teismai A. A. U. ieškinio reikalavimų užtikrinimui dar 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo pritaikę areštą atsakovui priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams - 2/3 dalims žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalims pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), ir 1/2 daliai administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b.l. 17, t. 2, b.l. 540-542). T.y. tiems patiems nekilojamiesiems daiktams, kurie yra ir šio ginčo objektu.

10. Trečiasis asmuo teigia, kad dovanojimo sandorius ieškovai ginčija fiktyviais pagrindais, siekiant išlaisvinti nekilnojamuosius daiktus nuo arešto ir išieškojimo. Tokios aplinkybės lemia tai, jog nagrinėdamas bylą atnaujintame procese teismas turi patikrinti, ar ieškovų nurodyti dovanojimo sutarčių panaikinimo pagrindai yra tikri ir pakankami šių sandorių panaikinimui, nes kitu atveju būtų pažeisti trečiojo asmens interesai, kurie šioje byloje yra aiškiai identifikuoti ir yra teisėti.

11. CK 6.472 str. 1 dalis nustato, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai.

13. Aiškinant minėtą CK 6.472 str. 1 d. nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.472 str. dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 str. 1 d. prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 str. 1 d. nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Kitokie veiksmai – netinkamo gesto parodymas ieškovui, sugriebimas už rankų, laikymas bei paleidimas – vertintini neigiamai, tačiau jie nevertintini kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018).

14. Sprendžiant dėl CK 6.472 str. 1 d. nurodytų kriterijų, paminėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje griežtai smerktinu geros moralės požiūrių laikė tokį apdovanotojo elgesį, kai apdovanotasis naudojo prieš dovanotoją psichologinį ar fizinį smurtą, žemino jo orumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010), taip pat, kai apdovanotasis kreipėsi dėl motinos iškeldinimo iš dovanoto gyvenamojo namo, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos ir jos gyvenamosiose patalpose nutraukė šildymą taip sudarydamas nepakeliamas gyvenimo sąlygas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013).

15. Šioje byloje ieškovai griežtai smerktiną geros moralės požiūriu atsakovo E. A. elgesį sieja su tuo, kad jis, t.y. apdovanotasis, po dovanojimo sutarčių sudarymo, t.y. po 2014 m. birželio 2 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. tapo šaltas, šiurkštus, ilgus laikotarpius su ieškovais nekomunikuoja, ignoruoja ieškovų telefoninius skambučius, pasitaikydavo ir tebepasitaiko atvejų, kai net ir susitikęs su ieškovais „akis į akį“ su pastaraisiais visiškai nebendrauja, t.y. nekalba. Teismo įsitikinimu, toks elgesys aiškiai neatitinka CK 6.472 str. 1 d. numatyto „neabejotinai griežtai smerktino geros moralės požiūriu“ apdovanotojo elgesio kriterijaus. Toks elgesys, nors ir nėra tinkamas moraliniu požiūriu, nėra toks ypatingai netoleruotinas dėl ko dovanotojas galėtų reikalauti dovanojimo sutarties panaikinimo kaip kraštutinės priemonės.

16. Pažymėtina, jog ieškovė I. A. teismo posėdžio metu aiškino apie kitas aplinkybes, nei nurodytos ieškinyje, t.y. teigė, kad atsakovas E. A. yra blogas sūnus apskritai, nes piktnaudžiauja alkoholiu, neturi darbo, negalėtų jų išlaikyti jei reikėtų. Tačiau taip pat ieškovė I. A. teigė, kad šiuo metu piniginio išlaikymo nei jai nei V. A. nereikia, kad išlaikymo ji nėra prašiusi nei iš atsakovo, nei iš kito sūnaus – D. A. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas neturi darbo nuo 2010 m., t.y. neturėjo darbo ir dovanojimo sutarčių sudarymo metu. Dovanojimo sutartyse neaptarė konkrečios apdovanotojo pareigos išlaikyti dovanotojus. Be to, šeimos santykiuose pareiga išlaikyti yra siejama ne tik su išlaikymo poreikiu, bet ir su galimybe teikti išlaikymą. Šiuo atveju ieškovų teiginiai apie tai, kad atsakovas nesilaiko savo pareigos išlaikyti tėvus, nėra paremti nei konkrečiu išlaikymo poreikiu, nei atsakovo galimybe teikti išlaikymą. Ieškovams žinoma, kad E. A. šiuo metu neturi nei darbo, nei pajamų.

17. Byloje yra duomenų, kad atsakovas E. A. yra vairavęs automobilį neblaivus (yra už tai baustas ir kaip patvirtino pats atsakovas – buvo už tai atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų), tačiau ieškovai nesukonkretino, kad toks atsakovo elgesys ar alkoholio vartojimas, kokia nors konkrečia išraiška būtų nukreiptas prieš savo tėvus.

18. Liudytoja A. A. paaiškino, kad ji yra atsakovo E. A. sutuoktinė. Teigė, kad santykiai su atsakovu yra blogi, - vyksta skyrybų procesas ir kad šiuo metu kartu negyvena. Liudytoja jokių konkrečių atsakovo nemoralaus elgesio faktų, išskyrus tai, kad atsakovas vengia bendrauti su tėvais, nepatvirtino.

19. Teismo posėdžio metu E. A. teigė, kad dėl vykstančio skyrybų proceso, jis negyvena dovanotame name, neturi raktų nei nuo namo, nei nuo dovanotos administracinės patalpos, kurioje anksčiau veikė jo (duomenys neskelbtini). Atsakovas patvirtino, kad dovanotame name (jo dalyje) negyvena, o ten gyvena jo sutuoktinė A. A. su vaikais. Teigė, kad jis gyvena jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Patvirtino, jog nežino, kas naudojasi administracinėmis patalpomis, važiuodamas pro šalį, yra matęs iškabą, skelbiančią, kad ten įsikūręs (duomenys neskelbtini).

20. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su trečiuoju asmeniu, jog ieškovų teiginiai apie trukdymą jiems naudotis dovanotu daiktu, ar jo naudojimu neūkiškai ir ne pagal paskirtį, yra fiktyvūs. Pati ieškovė I. A. teigė, kad ji neprieštarauja, jog dovanotame name gyventų atsakovo sutuoktinė ir leidžia jai bei savo anūkams ten gyventi, nes ji juos aplanko, leidžia bendrauti su vaikais. Taigi, turtas nėra naudojamas priešingai dovanotojų interesams ir atsakovas nėra sudaręs jokių tyčinių kliūčių, dėl kurių ieškovai negalėtų dalyvauti šio turto valdyme.

21. Be to, kaip paaiškino pati ieškovė, ji bei V. A. turi kito nekilnojamojo turto, t.y. namą (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyvena. Ieškovai atsakovui dovanotame name (jo dalyje) niekada negyveno ir tokio poreikio neturi.

23. Pažymėtina, kad civilinėje byloje teismas įrodymus vertina remiantis tikėtinumo principu, t.y. civilinėje byloje faktas laikomas įrodytu, jei iš visumos įrodymų galima padaryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad toks faktas buvo, nei kad nebuvo. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kad bylai reikšmingi faktai įrodinėjami tik šalių paaiškinimais, kurių tiek materialinis, tiek procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra tapatus. Taigi, yra didelė tikimybė, kad šalių paaiškinimai apie asmeninius santykius nėra objektyvūs.

24. Byloje nei ieškovai, nei pats atsakovas (kuris, kaip minėta, sutinka su ieškiniu) nenurodė jokio konkretaus savo elgesio, turinčio konkretų laiką ir vietą, konkretų elgesio motyvą ir tikslą, konkrečias pasekmes, kuris būtų tyčinis, nukreiptas į ieškovų asmenį, turtą ar garbę (orumą), ir kurį būtų galima įvertinti moralės požiūriu kaip labai nepriimtiną ir nemoralų. Todėl šalių paaiškinimus apie abstrakčiai apibrėžiamus jų tarpusavio santykius teismas vertina kritiškai, o ieškovų teiginius apie atsakovo „neabejotinai griežtai smerktiną geros moralės požiūriu“ elgesį laiko neįrodytais.

25. Be to, trečiasis asmuo prašo taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams. Teismas vertina, kad trečiasis asmuo gali teikti tokį prašymą, remiantis CK 1.125 str. 2 d., nes jis turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą. Pagal CK 6.472 str. 4 d. šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Teismas sutinka su trečiuoju asmeniu, jog kaip jau minėta, ieškovai konkrečiai neapibūdino atsakovo netinkamo elgesio, kuriuo remiantis teikia ieškinį dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo, todėl teismas neturi jokio pagrindo paminėto ieškinio senaties termino skaičiuoti kitaip, kaip nuo ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo ir konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. CK 1.131 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Dėl dovanojimo sandorio negaliojimo CK 1.91 str. numatytu pagrindu.

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 str. 1 d.), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi, sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019). Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015 ir kt).

28. Teismas vertina, kad šiuo atveju visos ieškovų nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovai įrodinėja esminę atsakovo apgaulę, nesudaro pagrindo sandorio panaikinimui pagal CK 1.91 str. 1 d.

29. Vertinant sandorių sudarymo aplinkybes, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tarp dviejų ginčijamų sandorių sudarymo yra praėjęs palyginus ilgas laiko tarpas, t.y. žemės sklypo ir namo dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. birželio 2 d., o administracinių patalpų – 2014 m. rugpjūčio 18 d. Tai teismo vertinimu reiškia, kad ieškovai sandorius sudarė ne spontaniškai, paveikti atsakovo tariamos apgaulės, bet apgalvotai.

31. Ieškovai teigia, kad sudarydami ginčijamus dovanojimo sandorius jie tikėjosi, kad sandoriai ir šį kartą bus laikomi fiktyviais, o jie, t.y. ieškovai, ir toliau išliks turto savininkais. Kitaip tariant ieškovų teigimu, jie tikėjosi, kad sandorių sukeliamos teisinės pasekmės galios tik prieš trečiuosius asmenis, o nekeis nuosavybės ir jų teisių į turtą. Tačiau tokie tikslai yra neteisėti ir nesąžiningi. Nėra pagrindo ginti tokio sandorio šalių teises, remiantis jų paaiškinimais apie jų pačių piktnaudžiavimą ir nesąžiningumą. Teismo įsitikinimu iš tokių ieškovų paaiškinimų matyti, kad ne atsakovas apgavo ieškovus, o tai, kad jie patys dalyvavo tokiame sandoryje savo apsisprendimu ir gerai suprato bei siekė būtent tokių pasekmių. Tokie ieškovų ketinimai aiškiai nesudaro pagrindo dovanojimo sandorių panaikinimui dėl CK 1.91 str. numatytos apgaulės.

32. Teismas taip pat neturi pagrindo remtis ieškovų paaiškinimais, kad dovanojimo sandoriais jie tikėjosi užsitikrinti sūnaus išlaikymą. Tokios nuostatos apie išlaikymą nėra įtrauktos į sutartis. Be to, nėra pagrindo sutikti su ieškovais, kad atsakovo pažadas išlaikyti savo tėvus ir jais rūpintis būtų turėjęs esminės įtakos jų apsisprendimui sudaryti dovanojimo sandorius. Kaip minėta, atsakovas neteikė išlaikymo sandorių sudarymo metu, o taip pat ir šiuo metu nėra nustatytas objektyvus poreikis ieškovų išlaikymui. Nėra duomenų, kad sandorių sudarymo metu atsakovui buvo žinomos kokios nors su tuo susijusios aplinkybės, kurias jis sąmoningai nutylėjo. Todėl sūnaus pažadas rūpintis savo tėvais ar dovanojamu turtu, šiuo atveju taip pat negali būti laikomas esmine apgaule, dėl kurios sandoriai galėtų būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.91 str. 1 d. nuostatas.

33. Spręsdamas dėl ieškovų nurodomos apgaulės įtakos sudarytam sandoriui ir ieškovų apsisprendimui sudaryti sandorius, teismas atsižvelgia ir į tai, kad, kaip nurodė pati ieškovė I. A. posėdyje, - ji turi aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu (nuo 2012 m) yra senatvės pensijoje, tačiau taip pat dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovė patvirtino, kad jos sutuoktinis ieškovas V. A. iki pensijos (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. yra senatvės pensijoje, jam nustatyti vidutinio lygio specialieji poreikiai, (duomenys neskelbtini) (e. bylos t.1, b.l. 26). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas V. A. nesiremia negebėjimu suprasti savo veiksmų sandorio sudarymo metu, įrodymų apie sveikatos būklės pasikeitimus nuo 2013 m. į bylą nepateikė. Be to, V. A. 2014 m. birželio 2 d. dovanojimo sandorį sudarė kartu su sutuoktine I. A., o 2014 m. rugpjūčio 18 d. administracinių patalpų dovanojimo sutartį sudarė kartu su kitu sūnumi D. A. Byloje nenustatytos jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių ieškovai galėjo būti suklaidinti dėl iš dovanojimo sandorių kylančių teisinių pasekmių.

34. Teismas pastebi, kad ieškovų teiginiai, jog jų sūnus E. A. siekė ieškovus suklaidinti ir apgauti, nėra pagrįsi jokiais konkrečiais faktais ir elgesio motyvais. Visos bylos aplinkybės rodo, kad tokie ieškovų teiginiai yra melagingi ir nukreipi tik į areštuoto turto išsaugojimą šeimos nuosavybėje, siekiant išvengti išieškojimo į šį turtą nukreipimo pagal galiojančius ir teisėtus trečiojo asmens reikalavimus. Išklausius ieškovės I. A., atsakovo E. A. bei jo sutuoktinės A. A. paaiškinimus teismo posėdyje, teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovų ir atsakovo santykių priešiškumas yra deklaratyvus, o iš tikrųjų šalys šioje byloje veikia suderintais veiksmais, siekdamos bendro procesinio ir materialinio tikslo. Iš ieškovų ir atsakovo procesinio elgesio yra aišku, kad tarp jų materialinio ir procesinio suinteresuotumo nėra jokių prieštaravimų. Šalims, o ypač atsakovui E. A., kaip (duomenys neskelbtini) ir dirbusiam (duomenys neskelbtini), bei jo sutuoktinei, kuri taip pat dirba (duomenys neskelbtini), ir kuri teisme patvirtino, kad konsultavo ieškovus, yra suprantama, kad nesant tarp sandorio šalių ginčo, dovanojimo objektus atsakovas galėtų grąžinti kito sandorio pagrindu, tačiau šalims neabejotinai taip pat yra aišku, kad toks „grąžinimo“ sandoris pažeistų trečiojo asmens interesus ir dėl tos priežasties (pritaikyto arešto turtui) jokiu atveju notariškai nebūtų tvirtinamas. Tai, kad tarp šalių nėra ginčo ir, kad šalys veikia bendrais suderintais veiksmais, patvirtina, kad ieškovai iš tiesų yra gerai informuoti tiek apie dovanojimo sandorių teisines pasekmes, tiek ir apie civilinio proceso niuansus, įskaitant „formalų įrodymų tyrimą“, kai ginčas yra baigiamas priimant sprendimą už akių.

Dėl ginčo procesinės baigties

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodyti CK 6.472 str. numatyti dovanojimo sutarčių panaikinimo pagrindai. Priimant sprendimą už akių teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, paminėtą teisės normą pritaikė netinkamai, o toks šis normos pritaikymas aiškiai pažeidžia trečiojo asmens, kaip atsakovo E. A. kreditoriaus, interesus. Todėl teismo sprendimas naikinamas ir dėl ginčo esmės priimamas naujas sprendimas.

36. Atnaujintame procese teismas nesustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovų ginčijami dovanojimo sandoriai galėtų būti panaikinti ir pagal kitą ieškovų ieškinyje nurodytą pagrindą, t.y. pagal CK 1.91 str. nuostatas. Todėl panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių, ieškovų ieškinys dėl 2014 m. birželio 2 d. bei 2014 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutarčių panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiomis atmetamas (CPK 371 str. 1 d. 3 p.).

37. Trečiasis asmuo prašo išspręsti teismo sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą, teismui panaikinus sprendimą už akių. CPK 373 str. nustatyta, jog, panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių pagrindu viešame registre buvo registruoti juridiniai faktai, t.y. nuosavybės teisės pasikeitimas (e. bylos t. 2, b.l. 591-596), teismas vertina, kad buvusios padėties atstatymui yra būtina taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir atkurti teisinę padėtį, kuri buvo iki šio teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo. Tuo pagrindu atsakovui E. A. grąžinama nuosavybės teisė į 2/3 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nustatant, jog atsakovo nuosavybės teisė į šiuos daiktus (nurodytas jų dalis) yra įgyta nuo 2014 m. birželio 2 d., bei 1/2 dalį administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovo nuosavybės teisė į šias patalpas (nurodytą jų dalį) yra įgyta nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų

38. Ieškinį atmetus, laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas trečiojo asmens naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Trečiasis asmuo prašo priteisti 2992 Eur sumokėtą žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo (e. bylos t. 2, b.l. 715). Prašymas tenkinamas, bylinėjimosi išlaidos jam priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis.

39. Atsakovas E. A. yra pareiškęs prašymą priteisti 2314,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą byloje (e. bylos t. 7, b.l. 27-28). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nors ieškinys ir yra atmestas, tačiau šioje byloje ieškovų ir atsakovų procesinis suinteresuotumas buvo tapatus, ir dėl tos priežasties negalima laikyti, kad teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Be to, teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą šioje byloje yra neįrodytos ir nepagrįstos, t.y. pagal advokatės objektyviai atliktus procesinius veiksmus matyti, kad ji pateikė atsiliepimą už atsakovą, o atsiliepimo turinį sudaro vienas sakinys, t.y. prašymas spręsti bylą teismo nuožiūra (e. bylos t. 6, b.l. 14), ir taip pat prašymą nagrinėti bylą atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Advokatės ataskaitoje nurodyta, kad atlygį sudaro advokato darbas, susijęs su susipažinimu su byla ir atsakovo konsultacijomis. Bet pagal šią ataskaitą ir atsakovo pateiktus duomenis teismas negali nustatyti tokių advokatės teiktų paslaugų ryšio su šia byla. Todėl atsakovo nurodytas išlaidas teismas vertina kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

40. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos Lietuvos valstybei priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis.

41. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi (e. bylos t. 3, b.l. 5-6) taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos šiam teismo sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 str. 1 d. 3 p., teismas

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių panaikinti.

Ieškovų I. A. ir V. A. ieškinį atmesti.

Taikyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių vykdymo atgręžimą, nustatant jog atsakovui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinama nuosavybės teisė į 2/3 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), nustatant, jog atsakovo nuosavybės teisė į šiuos daiktus (nurodytas jų dalis) yra įgyta nuo 2014 m. birželio 2 d., bei 1/2 dalį administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovo nuosavybės teisė į šias patalpas (nurodytą jų dalį) yra įgyta nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d.

Priteisti trečiajam asmeniui A. A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovų I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 2992 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno po 1496 Eur).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų dalių areštą).

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovų I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 8,40 Eur (aštuonis eurus, 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ( https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita ). Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.