Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkin apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, L. V. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gruodžio 30 d. 01.00 val. iki 2021 m. gruodžio 30 d. 14.05 val. (1 para), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

L. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nukentėjusiojo Š. T. civilinis ieškinys dėl turtinės bei neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš L. V. Š. T. priteista 6 247, 81 Eur (šeši tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt septyni eurai 81 centas) turtinės žalos atlyginimui ir 4 000 Eur (keturi tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Iš L. V. priteista 3 590 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt eurų) nukentėjusiojo Š. T. patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. V. nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 30 d., apie 00.08 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia Š. T. rankų kumščiais sudavė ne mažiau du smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, ir dėl muštinės žaizdos abiejų lūpų gleivinėse, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste ir kairės akies apatiniame voke, viršutinio žandikaulio 11 ir 21 dantų vainikų lūžimo, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį Š. T..

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. V. gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkin apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistojo L. V. gynėjas, kuris nesutinka su teismo išvadomis dėl L. V. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, prašo apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, nuteistojo gynėjo nuomone, nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimą šiuo atveju nulėmė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų neatitinkantis byloje surinktų įrodymų vertinimas. Taigi, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija privalo patikrinti, ar skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, ar jų pakanka pripažinti L. V. kaltu dėl nežymaus nukentėjusiojo Š. T. sveikatos sutrikdymo.

10. Nukentėjusysis Š. T. apklausų metu nurodė, kad L. V. pirmąjį smūgį jam sudavė dešine ranka, o nuteistasis L. V. ginčijo, jog buvo suduotas tik vienas smūgis ir tas smūgis buvo suduotas kaire ranka, kuri po šio įvykio ištino ir buvo konstatuotas kaulo įtrūkimas. Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinime yra nurodyta, jog L. V. nukentėjusįjį Š. T. sužalojo rankų kumščiais. Vertinant šią aplinkybę pažymėtina ir tai, jog teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodyta, jog sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje, o teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius į kairę, tiek į dešinę veido pusę. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu apklaustas teismo medicinos specialistas L. U. patvirtino, kad Š. T. nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių metu. Vadinasi buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai, o vertinant tai, kad L. V. yra nuteistas už nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeltą smūgiuojant kumščiais, šiuo atveju tai, kuria ranka buvo suduotas smūgis – kaire, ar dešine, nesudaro esminės reikšmės, kadangi tai nepaneigia aplinkybės, kad Š. T. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent nuteistasis L. V..

11. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojų J. K. ir A. V. parodymai nepaneigia esminių nukentėjusiojo Š. T. nurodytų įvykio aplinkybių. Abu liudytojai nurodė matę, jog Š. T. bandė trenkti L. V., tačiau pastarasis išsisuko ir pats trenkė nukentėjusiajam. Liudytojas A. V. nurodė, kad L. V. trenkė kaire ranka, tačiau J. K. nenurodė, kuria ranka trenkė L. V., o liudytojas, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad įvykio vieta nuo jo matomos vietos buvo 5 metrų atstumu. Pastarasis liudytojas iš pradžių nurodė nematęs į kurią veido sritį trenkė L. V., kadangi buvo naktis, o šviestuvas nelabai švietė, tačiau toliau kalbėdamas apie įvykį nurodė, kad įvykio vieta buvo gerai apšviesta ir jam viskas matėsi, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šio liudytojo parodymai turėtų būti vertintini kritiškai. Šiame kontekste pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojo A. V. parodymai taip pat kelia abejonių, kadangi liudytojas nematė konflikto nuo pradžios iki galo ir patvirtino matęs tik tą epizodą, apie kurį kalba kaltinamasis L. V.. Be to, įvykis vyko tamsiu paros metu ir net esant geram apšvietimui, kyla pagrįstų abejonių, kad liudytojas A. V., būdamas šeštame aukšte, iš tiesų galėjo matyti, į kurią Š. T. kūno vietą trenkė L. V.. Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad liudytojų J. K. bei A. V. parodymai prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai ir paaiškinimams apie tai, kad sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje, šių liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, juos analizuojant visų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojų A. V. ir J. K. parodymai patvirtina tik tai, jog tarp nukentėjusiojo Š. T. ir nuteistojo L. V. vyko konfliktas, kurio metu L. V. sudavė Š. T.. O liudytojo A. V. 2021 m. gruodžio 30 d. 00.36 val. išsiųsta žinutė nuteistajam ,,kas ten kieme buvo?“ patvirtina, kad šis liudytojas matė, jog kažkas vyko arba matė tik dalį tiriamo įvykio.

12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi liudytojų G. D. ir M. T. parodymais, kadangi šios liudytojos įvykio nematė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors minėtos liudytojos tiesiogiai ir nematė tiriamo įvykio, kuomet L. V. smurtavo prieš Š. T., tačiau liudytojos M. T. parodymai buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, ji aiškiai nurodė, kad nukentėjusysis Š. T. nusileido iš namų į kiemą, paskambinus L. V., po ko grįžo namo visas kruvinas. Liudytojos G. D. parodymai patvirtina liudytojos M. T. ir nukentėjusiojo Š. T. parodymus. Nors liudytoja G. D. ir nematė paties įvykio, tačiau vis žiūrėdavo pro langą laukdama savo draugo su šunimi, matė, kaip Š. T. grįžta namo su šunimi, o baltas BMW automobilis staiga pravažiuoja. Liudytoja G. D. taip pat matė, kad L. V. kažko teiravosi jos draugo T. M., o pastarajam grįžus namo, ji paklausė, ko norėjo L. V. ir sužinojo, kad nuteistasis ieškojo Š. T.. Vėliau liudytoja G. D. kieme pamatė policijos pareigūnus bei kraują ir iškart suprato, kad kažkas nutiko, kad L. V. užpuolė Š. T., kadangi L. V. anksčiau jo ieškojo.

15. Tiek bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, tiek apeliacinėje instancijoje L. V. nurodė, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, gynė savo sutuoktinę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad siekiant pripažinti, kad asmuo veikė būtinosios ginties sąlygomis, reikia nustatytos šias būtinosios ginties sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku) neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015, 2K-416-942/2016). Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.).

16. Nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant dėl būtinosios ginties buvimo taip pat itin svarbu nustatyti kėsinimosi pradžią ir pabaigą, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Nustačius pavojingo kėsinimosi pradžią, būtina nustatyti ir jo pabaigą, nes prasidėjęs kėsinimasis turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2010, 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K- 7- 326/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-96-303/2020).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei L. V. pateiktos versijos atveju, kad jis pasivijo I. B. užpuolusį Š. T. ir tuomet trenkė nukentėjusiajam, nei byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad L. V. pakvietė Š. T. išeiti į kiemą po to, kai pastarasis jau buvo grįžęs namo, nėra pagrindo teigti, kad pavojingas kėsinimasis vis dar vyko. L. V. pateiktos versijos, kad jis pasivijo Š. T. atveju, pastarasis jau buvo nuėjęs nuo I. B. ir nebebuvo jokio kėsinimosi ar realios grėsmės jos sveikatai ar gyvybei, o pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad Š. T. grįžo namo ir tik vėliau L. V. pakviestas išėjo į kiemą, pavojingas kėsinimasis buvo seniai pasibaigęs, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie būtinąją gintį, nes bet koks kėsinimasis buvo pasibaigęs.

18. Be to, sprendžiant dėl būtinosios ginties analizuojamu atveju aktualus yra ir 2022 m. birželio 10 d. prokuroro nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo Š. T. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo I. B.. Prokuroro priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, ir Kauno apygardos teismas, priimdamas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį (5 t., b. l. 25–30). Minėti prokuroro ir teismų priimti procesiniai sprendimai patvirtina tai, kad Š. T. smurtas I. B. atžvilgiu lieka neįrodytas, todėl daroma išvada, kad nuteistasis L. V. gynė savo sutuoktinę nuo tariamo, o ne nuo realaus kėsinimosi į ją.

19. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad nukentėjusysis, priešingai nei nuteistasis, buvo girtas, agresyvus, galimai buvo apsvaigęs ir nuo narkotinių medžiagų, o tyrimus dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų nukentėjusysis atliko praėjus mėnesiui su puse nuo analizuojamo įvykio, galimai laukdamas, kol narkotinės medžiagos pasišalins iš organizmo. Kaip matyti iš bylos duomenų, Š. T. neneigė, kad buvo išgėręs, iš liudytojų G. D. ir M. T. 2021 m. gruodžio 30 d. susirašinėjimo matyti, kad liudytoja M. T. taip pat nurodė, kad jos vyras buvo išgėręs, nes prieš tai jie buvo gimtadienyje, o atvykus policijos pareigūnams ir patikrinus Š. T. blaivumą, jam buvo nustatytas 1,19 promilių neblaivumas. Taigi, byloje nėra ginčo, kad Š. T. buvo neblaivus. Vis dėl to, Š. T. neblaivumas, kurį patvirtina bylos duomenys, šiuo atveju nekeičia aplinkybės, kad L. V. nežymiai sužalojo nukentėjusiojo sveikatą. Objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo agresiją ar tariamą apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų tiriamo įvykio metu, byloje nėra.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vertindamas aukščiau nurodytus ir šioje nutartyje aptartus įrodymus, pagrindžiančius L. V. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl L. V. kaltės tyčia nežymiai sutrikdžius Š. T. sveikatą ir nepatvirtina, jog L. V. veikė būtinosios ginties sąlygomis, gindamas savo sutuoktinę nuo Š. T. pavojingo kėsinimosi.

21. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei civilinių ieškinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

22. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nuteistasis įvykdė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką. Nors pagal BK 11 straipsnio nuostatas, apelianto padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau šiuo atveju privaloma atsižvelgti į tai, kad jo veiksmais buvo pasikėsinta į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą, kad nukentėjusiajam buvo suduotas ne vienas smūgis, be to, buvo smūgiuojama į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos sritį, kad dėl tokių kaltininko veiksmų Š. T. ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir realius sužalojimus. L. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, tačiau taip pat nėra nustatyta ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors nuteistasis teisiamas pirmą kartą, tačiau per paskutinius penkerius metus šešis kartus buvo nubaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad nuteistasis dirba, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti nuteistajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas laisvės apribojimo bausmės dydis – šeši mėnesiai – nėra per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Pažymėtina, jog, nepaisant to, jog pagal bausmių skyrimo taisykles, skiriamos bausmės dydis, vertinant nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes yra skaičiuojamas nuo jos vidurkio, šiuo atveju L. V. buvo paskirta ženkliai mažesnė nei vidurkis laisvės apribojimo bausmė.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad netenkinus prašymo priimti išteisinamąjį nuosprendį, yra prašoma apeliacinės instancijos teismo sumažinti nukentėjusiajam Š. T. priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Eur.

24. Pirmosios instancijos teismas Š. T. naudai priteisė 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisdamas neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir nepatogumus dėl gijimo ir dantų atstatymo. Teismas taip pat įvertino, kad Š. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis negrįžtamai neteko dviejų natūralių dantų. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad buvo pasikėsinta į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių, be to L. V. yra dirbantis, gauna pastovias pajamas.

25. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2023). Vertindamas Š. T. priteistos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad dėl L. V. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis Š. T. patyrė fizinį skausmą ir emocinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, o nuteistasis L. V. yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas. Tačiau, vertinant teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, nagrinėjamu atveju priteista 4 000 Eur neturtinė žala ženkliai viršija vidurkį. Ir nors bylą nagrinėjančiam teismui nedraudžiama kiekvieną atvejį vertinti individualiai ir nukrypti nuo teismų praktikos, tačiau šiuo atveju priteista neturtinė žala yra per didelė, ypač vertinant tai, jog Š. T. sveikatos būklę galima atstatyti pasinaudojus odontologijos specialistų paslaugomis, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris ilgalaikių pasekmių nesukėlė. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2000 Eur.

26. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra pagrįstas nukentėjusiojo pateiktais įrodymais apie patirtas išlaidas, todėl nėra pagrindo šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, kartu su atsiliepimu buvo gautas nukentėjusiojo Š. T. prašymas iš L. V. priteisti apeliaciniame procese jo patirtas išlaidas sumokėjus už darbą advokatui. Teismui yra pateikti dokumentai patvirtinantys, kad Š. T. sumokėjo advokatui Gintarui Česnulevičiui du kartus po 360 Eur, iš viso už advokato teisines paslaugas Š. T. sumokėjo 720 Eur (5 t., b. l. 153–154).

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

29. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Analizuojamu atveju L. V. yra pripažintas kaltu, padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, jam atsiranda pareiga atlyginti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Į bylą yra pateiktas advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 139) patvirtinantis, kad advokatas Gintaras Česnulevičius atstovauja teisme nukentėjusįjį Š. T.. Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad advokatui Gintarui Česnulevičiui 2023 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo sumokėta po 360 Eur, iš viso 720 Eur, už Š. T. atstovavimą teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš L. V..

31. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-150/2014). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas nuteistojo iniciatyva ir, nors nuteistojo gynėjo skundas šiuo atveju iš dalies patenkintas (sumažintas nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis), tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme vyko trys teisiamieji posėdžiai, buvo apklaustas išvadas pateikęs teismo medicinos specialistas, į bylą yra pateiktas išsamus ir teismų praktika pagrįstas atsiliepimas, laikytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė, todėl nukentėjusiojo Š. T. naudai iš L. V. priteistina visa prašoma 720 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. V. gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkin apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti:

iš L. V. nukentėjusiajam Š. T. priteistą 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų).

Kitą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš L. V. priteisti 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) nukentėjusiojo Š. T. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.