- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-678-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00976-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
- Pareiškėjas
- Š. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Š. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė V. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, Kredito unija „Tikroji viltis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir L. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Š. R. pareiškimu, kurį patikslino, prašo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos paskirti 2 450 Eur/mėn. sumą, jo bankroto administratoriumi paskirti R. P., nustatyti 200 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 300 Eur sumą, reikalingą pareiškėjo išlaikomiems asmenims.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „B2Kapital“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo buvo užvesta 2010 metais, antra vykdomoji byla – 2014 metais. Vienintelis išieškojimas byloje buvo pirminio kreditoriaus DNB banko naudai realizuotas hipoteka įkeistas turtas, kuris buvo parduotas 2016 m. pareiškėjo pasiūlytam pirkėjui. Lietuvoje pareiškėjas nedirbo, geranoriškai lėšų skoloms dengti neskyrė, nėra aišku, iš kokių pajamų pareiškėjas gyveno 13 metų, ką veikė visą tą laikotarpį, kodėl neskyrė pajamų skoloms dengti. Suinteresuotam asmeniui patikrinus registrus Norvegijoje, matyti, kad pareiškėjas 2016 metais gavo 63 119 Norvegijos kronų pajamas, 2017 metais - 20 6191 dydžio Norvegijos kronų pajamas, 2018 metais – 227 342 Norvegijos kronų pajamas. Kadangi su skolininku susisiekti nepavykdavo, 2023 m. sausio 31 d. buvo išsiųstas prašymas į trečiojo asmens įmonių grupės padalinį Norvegijoje pradėti ikiteisminį išieškojimą. Iš kolegų gauta informacija, kad pareiškėjas pastangas susisiekti telefonu, elektroniniu paštu bei paštu ignoruoja. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų mokėjimo išdėstymo ar modifikavimo. Taip pat, trečiojo asmens duomenimis, 2020 m. birželio 19 d. pareiškėjas Norvegijoje įregistravo savanorišką hipoteką 149 251 Norvegijos kronų sumai. Minėta informacija suponuoja, kad pareiškėjas turėdamas prievolių Lietuvoje, gilina finansinius įsipareigojimus, žinodamas, kad jų negalės įvykdyti. Be to, pareiškėjas privalo pateikti informaciją iš lošimo organizatorių dėl pareiškėjo vizitų lošimo įstaigose ir registracijos azartinių lošimų internetiniuose puslapiuose per paskutinius 3 metus, nes pareiškėjo pateikta pažyma iš Lošimų priežiūros tarnybos nurodo, kad pareiškėjas nėra savanoriškai užsiregistravęs dėl draudimo lankytis lošimo įstaigose, bet nėra nurodyta, ar pareiškėjas faktiškai lankėsi lošimo įstaigose ir/ar internetiniuose azartinių lošimų puslapiuose, kas galėjo įtakoti nemokumą. Pažymėjo, kad pareiškėjo siūlomas bankroto administratorius R. P. yra ir pareiškėjo atstovas (siuntė kreditoriams pranešimus apie ketinimą kelti nemokumo bylą bei rinko bylos dokumentus atstovaudamas pareiškėją). Kreditorius siūlo bankroto administratore paskirti E. G., kuri atitinka visus kvalifikacinius reikalavimus bankroto paslaugoms teikti, kas užtikrina, kad bankroto procesas vyks sklandžiai, operatyviai bus sprendžiami visi jo metu kylantys teisiniai klausimai. Šiuo momentu nėra pagrįstas būtinųjų išlaidų poreikis, o kreditoriniams reikalavimams tenkinti viso labo žadama skirti 130 Eur, kas nėra teisinga kreditorių atžvilgiu pareiškėjui gaunant dideles pajamas.
3. Suinteresuoti asmenys antstolė V. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kredito unija „Tikroji viltis“ atsiliepimais į pareiškimą prašė sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui priimti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos prašyme nurodė pareiškimą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo L. Š. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2023 m. spalio 30 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui bankroto bylą, paskyrė R. P. bankroto administratoriumi, patvirtino 200 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, ir patvirtino 2 450 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį Š. R. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro 77 502,77 Eur. Pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA, taigi jis yra nemokus.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą ((Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau - ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), jo tapimą nemokiu dėl žalingų įpročių (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas) ar dėl padarytų nusikalstamų veikų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Nors kreditorė UAB „B2Kapital” atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas privalo pateikti informaciją iš lošimo organizatorių dėl pareiškėjo vizitų lošimo įstaigose ir registracijos azartinių lošimų internetiniuose puslapiuose per paskutinius 3 metus, teismo vertinimu, atsižvelgiant į su pareiškimu pateiktus įrodymus ir byloje nesant įrodymų apie pareiškėjo priklausomybę azartiniams lošimams, toks reikalavimas laikytinas pertekliniu. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, ir apie FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktuose nurodytų sąlygų egzistavimą.
9. Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas nuo 2011 metų gyvena ir dirba Norvegijoje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad finansinis įsitvirtinimas svetimoje šalyje truko pakankamai ilgai, tik per pastaruosius kelerius metus jo gaunamos pajamos tapo stabilios ir sudarančios galimybę ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Byloje šiuos teiginius iš esmės paneigiančių įrodymų nėra. Kreditorės UAB „B2Kapital” pateikti įrodymai apie 2020 m. birželio 19 d. pareiškėjo Norvegijoje įregistruotą savanorišką hipoteką 149 251 Norvegijos kronų sumai laikytini ne visiškai konkrečiais ir informatyviais.
10. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties pareiškėjo, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių įsiskolinimų.
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kiti kreditoriai pareiškėjo siūlomai bankroto administratoriaus kandidatūrai neprieštaravo, bei administravimo išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, sprendė, kad pareiškėjo interesus ir sklandų bankroto procesą geriausiai užtikrins bankroto administratorius R. P..
12. Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjas gyvena ir dirba Norvegijoje, o Norvegijoje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, be to, skiriasi ir minimalaus darbo užmokesčio dydis, sprendė, kad pareiškėjo pateiktame būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų apskaičiavime nurodytos kasmėnesinės išlaidos yra realios ir nėra pernelyg didelės, būtinos tam, kad pareiškėjas galėtų užsitikrinti pakankamas gyvenimo sąlygas. Vis dėlto, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas nustatyti 300 Eur sumą, kuri kas mėnesį reikalinga pareiškėjo draugės dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis kreditorių interesams. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 2 450 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateikta pažyma iš Lošimų priežiūros tarnybos nurodo, kad pareiškėjas nėra savanoriškai užsiregistravęs dėl draudimo lankytis lošimo ištaigose, bet nėra nurodyta, ar pareiškėjas faktiškai lankėsi lošimo ištaigose ir/ar internetiniuose azartinių lošimų puslapiuose, kas galėjo įtakoti nemokumą. Teismas priėmė rezoliuciją, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti prašomą informaciją, o pareiškėjas į bylą šios informacijos nepateikė. Teismas šio fakto nevertino, jog pareiškėjas nevykdo teismo nurodymų ir CPK numatytų pareigų dėl įrodymų surinkimo, nepriėmė sprendimo atidėti teismo posėdį, išreikalauti šią informaciją iš Lošimų organizatorių tiesiogiai.
13.2. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad „Norvegijoje nieko neįkeitęs, neturi jokių paskolų“, bet iš suinteresuoto asmens pateiktos pažymos su vertimu į bylą matyti, kad pareiškėjas turi įsipareigojimų kreditoriui Sparebank 1 finans Ostlandet AS, įregistruota hipoteka savo noru (įkeistas automobilis, kuriam kredituoti buvo imta paskola), pareiškėjas faktą apie įsigytą automobilį pripažino ir teismo posėdžio metu. Šiuo atveju, minėta informacija pagrindžia suinteresuoto asmens prašymą dėl informacijos iš Norvegijos Karalystės atskaitingų institucijų gavimo, kuris nebuvo įvykdytas, bei įrodo, kad pareiškėjas jau turėdamas finansinių įsipareigojimų Lietuvoje, juos gilino Norvegijoje, skirdamas mokėjimus naujam kreditoriui.
13.3. Apelianto pateiktos bankroto administratorės E. G. bylos administravimo išlaidos mažesnės nei teismo paskirto bankroto administratoriaus R. P.. Taip pat bankroto administratorė E. G. nėra gavusi jokių nuobaudų, o bankroto administratoriui R. P. buvo skirtos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AVNT) direktoriaus įsakymu poveikio priemonės. Apeliantas abejoja siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūra, nes bankroto administratorius R. P. yra ir pareiškėjo atstovas (siuntė kreditoriams pranešimus apie ketinimą keltis nemokumo bylą bei rinko bylos dokumentus atstovaudamas pareiškėją, rengė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo).
Atsiliepimas
14. Pareiškėjas atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apelianto reikalavimas dėl informacijos pateikimo yra perteklinis, nes byloje yra pažyma, kad pareiškėjas nėra užsiregistravęs dėl draudimo lankytis lošimo įstaigose.
Šalies argumentai
14.2. Pareiškėjas nesutinka su suinteresuoto asmens tvirtinimu, kad darbas Norvegijoje garantuoja atsiskaitymą su kreditoriais. Teismų praktika yra išaiškinta, kad vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui.
14.3. Pareiškėjas nurodo, kad apelianto kaltinimas nesąžiningumu neatitinka tikrovės. 45412,42 Eur kreditas gautas pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įsipareigojimai buvo vykdomi kelis metus, o nebepajėgiant jų vykdyti, buvo pasirašyta, ir taikos sutartis su banku. Dar vėliau antstolė areštavo visą jo ir jam paliktą senelių turtą; paskelbus varžytines pats ieškojo žmonių, galinčių kuo brangiau nupirkti įkeistą turtą, nes norėjo, kad turtas bent jau padengtų kuo didesnę dalį skolos. Visais įmanomais būdais stengėsi atsiskaityti su kreditoriais. 2016 m. gegužės mėn. antstolis pardavė turtą jo pasiūlytam pirkėjui už 25 000 Eur, t. y. padengdamas daugiau nei pusę kredito. Būdamas bejėgis pasivyti augančią skolą ir išgyventi Lietuvoje, ieškojo galimybės išgyventi užsienyje, kas labai sunkiai sekėsi.
14.4. Pareiškėjas paaiškina, kad automobilis yra jo darbo įrankis, be kurio jis negalėtų dirbti. Darbo specifika yra ta, kad automobiliu vyksta pas klientus dėl paslaugos užsakymo, o paskui įvertinti paslaugos kokybę. Automobilio įsigijimas yra būtinybė, o ne kreditorinių reikalavimų didinimas.
14.5. Pareiškėjas pats paprašė bankroto administratoriaus padėti surinkti reikiamus dokumentus, reikalingus pridėti prie pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Kai tuo tarpu suinteresuotas asmuo siūlo savo administratorių, o tai jo manymu, kaip tik galima traktuoti kaip suinteresuotumą, šališkumą ir atstovavimą tik kreditoriaus interesams.
Atsiliepimas
15. Nemokumo administratorius atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių žalingų pareiškėjo įpročių, jų pasikartojimo, kas leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas turi psichologinę priklausomybę nuo azartinių lošimų, kompiuterinių žaidimų.
15.2. Apeliantas nėra pateikęs įrodymų ir byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.
15.3. Nemokumo administratorius nurodo, kad automobilio įsigijimas yra būtinybė, o ne kreditorinių reikalavimų didinimas. Pažymi, kad apeliantas kaltina pareiškėją melu, kai pats nuslepia informaciją nuo teismo, kad buvo parduotas ne tik pareiškėjui asmenine nuosavybės teise priklausęs turtas, antstolio buvo išskaičiuojama iš darbo užmokesčio, bet ir seneliams priklausęs turtas (žemė).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamosios nutarties teisėtumo
18. Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui reikšmingų sąlygų turinį, netyrė šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių, kurias būtina aiškintis pirmosios instancijos teisme, nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių nustatinėjant pareiškėjo sąžiningumą, neišreikalavo visų bylai reikšmingų duomenų. Vadinasi, nagrinėjamu atveju iš esmės kyla tinkamo įrodymų vertinimo klausimas.
19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018, 51 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad suinteresuoto asmens UAB „B2Kapital“ (apelianto) prašymas, jog pareiškėjas pateiktų informaciją iš lošimo organizatorių dėl pareiškėjo vizitų lošimo įstaigose ir registracijos azartinių lošimų internetiniuose puslapiuose per paskutinius 3 metus, yra perteklinis. Tačiau duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų dalyvavęs lažybose, ar, kad jis būtų laimėjęs sumas grynaisiais pinigais, viršijančias 1 000 Eur, byloje nėra. Apelianto deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo nepateikta informacija apie vizitus lošimo įstaigose, įrodo pareiškėjo nesąžiningumą. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo pateikta VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pažyma, jog pareiškėjui iki 2023 m. kovo 29 d. sveikatos priežiūros paslaugos dėl psichikos ir priklausomybės ligų nebuvo teikiamos, yra tinkama patvirtinti pareiškėjo sąžiningumą tuo aspektu, jog jis netapo nemokiu dėl žalingų įpročių. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų, leidžiančių abejoti nurodytos pažymos turinio patikimumu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad apelianto prašymas byloje yra perteklinis.
22. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjas nelaikytinas sąžiningu FABĮ požiūriu, kadangi pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų apie pajamas ir turtą užsienio šalyje (Norvegijoje), taip pat nepateikė informacijos apie įregistruotą hipoteką dėl turimų įsipareigojimų kreditoriui Sparebank 1 finans Ostlandet AS Norvegijoje.
23. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.
24. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: 1) ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją ir 2) ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015, 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliante, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų apie savo darbo veiklą ir gaunamas pajamas, kadangi, bylos duomenimis, šiuos duomenis pareiškėjas pateikė kartu su pareiškimu ir patikslintu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas iš gautų pareiškėjo duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo 2011 m. dirba ir gyvena Norvegijoje, pagal darbo sutartį pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis yra 190 Norvegijos kronų per valandą, pareiškėjo darbo užmokestis yra svyruojantis, priklausantis nuo tą mėnesį išdirbtų valandų. Pareiškėjas į bylą yra pateikęs DNB banko sąskaitos išrašą Norvegijoje, iš kurios matyti pareiškėjo gaunamų pajamų likutis, bei kredito unijos „Tikroji viltis“ banko sąskaitos išrašą, iš kurios matyti, kad Lietuvoje pareiškėjas pajamų neturi. Taip pat pareiškėjas pateikė informaciją apie jo vardu registruotą transporto priemonę Norvegijoje, bei paaiškino, kad transporto priemonė yra jo darbo įrankis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apelianto nurodyti argumentai, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų apie savo darbinę veiklą ir gaunamas pajamas, yra nepagrįsti.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas, siekdamas bankroto bylos iškėlimo, pateikė teismui FABĮ 4 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir dokumentus, susijusius su jo gaunamomis pajamomis, turimu turtu, kreditoriais, skolininkais ir kitą fizinio asmens (ne)mokumui įvertinti ir bankroto bylos iškėlimui reikalingą informaciją. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikė teismui paaiškinimus dėl pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų turinio. Todėl apelianto argumentas, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie įregistruotą hipoteką dėl turimų įsipareigojimų kreditoriui Sparebank 1 finans Ostlandet AS Norvegijoje, neturi reikšmingos įtakos pareiškėjo sąžiningumui vertinti. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir išklausęs pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimus, nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
28. Vertindamas nurodytų apelianto argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą (įvertinus tiek skolų kilmę, tiek datą, tiek pareiškėjo paaiškinimus dėl jų susidarymo aplinkybių) nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Kaip jau minėta, asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėjas nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, sąmoningai suvokdamas ir siekdamas savo padėtį pabloginti.
30. Apeliantas atskirajame skunde taip pat kelia bankroto administratoriaus skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Apeliantas nurodo, kad abejoja bankroto administratoriaus R. P. kandidatūra, nes minėtas asmuo yra ir pareiškėjo atstovas: siuntė kreditoriams pranešimus apie ketinimą kelti nemokumo bylą, rinko duomenis bylai, rengė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančio asmens administratorių, peržiūrint ją apeliacine tvarka, turėtų būti keičiama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka FABĮ nustatytų reikalavimų arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtas administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų; tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę, ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios nutarties, jei nėra tam įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog bankroto administratoriumi siūlomas asmuo teikė fiziniam asmeniui konsultacijas dėl bankroto procedūrų, padėjo rengti pareiškimą teismui, savaime nėra pagrindas teismui abejoti bankroto administratoriaus nešališkumu ir vien dėl to atmesti šią siūlomą kandidatūrą, o nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė kitų įtikinamų argumentų, kodėl paskyrus bankroto administratoriumi R. P. nebus maksimaliai užtikrintas sklandus ir operatyvus bankroto procedūrų atlikimas.
32. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, taigi pagrįstai tenkino pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo; pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.