Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ ir atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LTG Cargo“ dėl nuostolių atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

22. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Margūnas“ ieškinio reikalavimai ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų bei atsakovės AB „LTG Cargo“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįsti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Rusijos Federacijoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė OOO „RusVinyl“ (rus. ООО „РусВинил“) (tiekėja) ir Estijos bendrovė AS Ingmar Chemicals (pirkėja) sudarė Tiekimo sutartį Nr. RUS-3366 dėl kaustinės sodos tiekimo.

24. Estijos bendrovė AS Ingmar Chemicals tiekia produkciją ieškovei pagal AS Ingmar Chemicals ir ieškovės 2014 m. balandžio 1 d. sudarytą sutartį Nr. 05/2014 dėl chemijos gaminių pirkimo.

25. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. spalio 17 d. (su vėlesniais pakeitimais) sudarė Vežimų organizavimo sutartį. Nurodytos sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis reguliuoja šalių tarpusavio santykius, varant vagonus į Kauno geležinkelio stotį arba vežant iš jos, varant vagonus iš Kauno geležinkelio stoties į privažiuojamojo kelio krovos barus arba atgal į stotį, nustato vietinių, įvežamų (importuojamų) ir išvežamų (eksportuojamų) į (iš) Lietuvos Respublikos krovinių priėmimo ir išdavimo tvarką, atsiskaitymą už suteiktas krovinių vežimo geležinkelių transportu bei kitas paslaugas.

26. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. gruodžio 21 d. informacinėje sistemoje suderino krovinių pervežimo planą 2023 m. sausio mėnesiui. Iš į bylą pateikto informacinės sistemos išrašo matyti, kad iš pradinės stoties „269601 Zelecino“ (pradinė šalis – Rusijos Federacija) į galutinę stotį „123107 Kaunas“ (Lietuvos Respublika) turėjo būti pristatytas kaustinės sodos krovinys. Šio krovinio siuntėja – OOO „RusVinyl“, gavėja – UAB „Margūnas“, paraiškos Nr. 2401237378, iš viso 60 vagonų, 120 konteinerių/cisternų, 3 600 tonų kaustinės sodos. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl minėtos paraiškos įvykdymo. Ginčo šalių nurodytais duomenimis, minėtas krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą.

27. Po krovinio pristatymo atsakovė 2023 m. sausio 9 d. atsisakė suderinti ieškovės elektroninę paraišką į Kenos geležinkelio stotį pristatyti 32 tuščias cisternas – po dvi cisternas ant vagono/platformos (iš viso – 16 vagonų) (siuntų numeriai: NE1786806; NE1786815; NE1786823; NE1786824; NE1786840; NE1786849; NE1786859), nurodydama, kad gavėjai OOO „RusVinyl“ taikomos ES sankcijos.

28. Atsakovė 2023 m. vasario 24 d. pagal važtaraščius 32 tuščias cisternas – po dvi cisternas ant vagono/platformos (iš viso – 16 vagonų) nuvarė ir 2023 m. vasario 28 d. perdavė Latvijos geležinkelių įmonei LDZ CARGO, kad šie būtų perduoti gavėjai OOO „KIF“.

29. OOO „RusVinyl“ 2023 m. kovo 3 d. pateikė pretenziją Estijos bendrovei AS Ingmar Chemicals, nurodydama, kad buvo pažeisti OOO „RusVinyl“ ir AS Ingmar Chemicals 2020 m. lapkričio 30 d. sutarties Nr. RUS-3366 terminai, todėl OOO „RusVinyl“ reiškia AS Ingmar Chemicals pretenziją dėl netesybų. Rašte nurodyta, kad, vadovaujantis sutartimi, netesybos sudaro 57 812,69 Eur.

30. 2023 m. kovo 6 d. AS Ingmar Chemicals, remdamasis OOO „RusVinyl“ pretenzija AS Ingmar Chemicals, pateikė pretenziją ieškovei, prašydama kompensuoti jos patirtas išlaidas pagal OOO „RusVinyl“ pretenziją dėl laiku negrąžintų vagonų, t. y. sumokėti AS Ingmar Chemicals 57 812,69 Eur.

31. Ieškovė nurodytą 57 812,69 Eur sumą 2023 m. kovo 16 d. pavedimu sumokėjo AS Ingmar Chemicals ir 2023 m. kovo 17 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl nurodyto dydžio nuostolių priteisimo iš atsakovės AB „LTG Cargo“. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį ir ginčo šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta nepriteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateikė apeliacinius skundus.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

32. Tarp šalių šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, kuri, motyvuodama ES sankcijų taikymu OOO „RusVinyl“, atsisakė tenkinti ginčo šalių sudarytos Vežimų organizavimo sutarties pagrindu pateiktą ieškovės paraišką dėl vagonų nuvarymo į Kenos geležinkelio stotį, dėl ko, kaip nurodo ieškovė, ji patyrė 57 812,69 Eur nuostolių (apeliaciniame skunde ši suma sumažinta iki 42 848,24 Eur, t. y. nurodyti tik tie nuostoliai, kurie, ieškovės teigimu, yra susiję su vagonų prastovomis Lietuvos Respublikoje). Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinį atmesti, apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė nepagrįstai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, remdamasi sankcijų režimu, taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų OOO „RusVinyl“ tiesiogiai ar netiesiogiai taikomas tarptautines sankcijas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį laikosi pozicijos, kad atsakovė ginčo situacijoje turėjo pareigą vykdyti ir vykdė Tarptautinių sankcijų įstatymo ir Reglamento (ES) Nr. 269/2014 nuostatas, todėl jai civilinė atsakomybė netaikytina.

33. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

34. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246 – 6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

35. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu Vežimų organizavimo sutarties vykdymu ir nepagrįstu atsisakymu pristatyti į Kenos geležinkelio stotį 16 OOO „RusVinyl“ nuosavybės teise priklausančių vagonų, kuriais ieškovei buvo atgabentos prekės pagal ieškovės ir atsakovės suderintą krovinių pervežimo planą 2023 m. sausio mėnesiui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad atsakovė ginčo situacijoje elgėsi teisėtai, kadangi ji turėjo pareigą vykdyti ir, atsisakydama grąžinti vagonus, vykdė Lietuvos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 nuostatas bei Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

36. Reglamento (ES) Nr. 269/2014, kuris nustato ribojamąsias priemones, taikytinas atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, su jais susijusiems subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, su jais susijusiems subjektams ar įstaigoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba įstaigų naudai. Šiose nuostatose paminėtame I priede išvardijami fiziniai asmenys, kuriuos Taryba, vadovaudamasi Sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsniu, pripažino atsakingais už veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos (Reglamento (ES) Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalis). Reglamento (ES) Nr. 269/2014 9 straipsnyje įtvirtintas draudimas sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra išvengti šio Reglamento 2 straipsnyje nurodytų priemonių. Dėl lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo arba atsisakymo leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kai šie veiksmai vykdomi sąžiningai ir vadovaujantis tuo, kad jais laikomasi šio reglamento, neatsiranda jokia jį įgyvendinančio fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar įstaigos, jų direktorių ar darbuotojų atsakomybė, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad lėšos ir ekonominiai ištekliai buvo įšaldyti arba jais neleista naudotis dėl aplaidumo (Reglamento (ES) Nr. 269/2014 10 straipsnio 1 dalis). Reglamento (ES) Nr. 269/2014 17 straipsnyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas: a) Sąjungos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę; b) visuose valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose orlaiviuose ar laivuose; c) visiems Sąjungos teritorijoje arba už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybių narių piliečiai; d) visiems Sąjungos teritorijoje ar už jos ribų esantiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę; e) visiems Sąjungoje visą verslą arba jo dalį vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms.

37. 2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato pranešimo Nr. 10572/22 „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausios praktikos“ (toliau – Geriausia praktika) B skyriaus „Finansinės ribojamosios priemonės“ III skirsnio „Finansinių ribojamųjų priemonių taikymo sritis“ 30 punkte nurodyta, kad pagal ES reglamentus finansines ribojamąsias priemones sudaro: į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas ir draudimas tokiems asmenims ir subjektams suteikti galimybę naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais. Pagal to paties skyriaus 34 punktą įšaldymas taikomas visoms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie priklauso į sąrašą įtrauktiems asmenis ir subjektams arba yra jų turimi nuosavybės teise, taip pat toms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kuriuos tokie asmenys ir subjektai valdo arba kontroliuoja. Valdymas arba kontroliavimas turėtų būti suprantami kaip apimantys visas situacijas, kai nuosavybės teisės neturintis į sąrašą įtrauktas asmuo arba subjektas gali teisėtai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kurie nėra jo nuosavybė, arba juos perduoti be būtinybės gauti išankstinį teisėto savininko patvirtinimą. Geriausios praktikos B skyriaus IV skirsnio „Ekonominės veiklos vykdytojų ir piliečių vaidmuo“ 39 punkte nustatyta, kad reglamentai, kuriais nustatomos įšaldymo priemonės, taikomi, inter alia, ES juridiniams asmenims ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant finansų ir kredito įstaigas, kurie vykdo veiklą visoje ES teritorijoje arba jos dalyje, ir ES piliečiams. To paties skyriaus VIII skirsnio „Priklausymas nuosavybės teise ir kontrolė“ 62 punkte nurodyta, kad kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ar subjektui, yra daugiau nei 50 procentų nuosavybės teisių į subjektą arba daugumos dalies akcijų jame turėjimas. Jei šis kriterijus tenkinamas, laikoma, kad juridinis asmuo ar subjektas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ar subjektui. Nurodyto skyriaus 63 punkte pateikiamas juridinio asmens ar subjekto, kurie yra kontroliuojami kito asmens ar subjekto, vertinimo kriterijų sąrašas, o 68 straipsnyje pažymėta, kad netiesioginis galimybės sudarymas į sąrašą įtrauktiems asmenims ar subjektams pasinaudoti lėšomis ar ekonominiais ištekliais taip pat gali apimti galimybės sudarymą jais naudotis asmenims arba subjektams, kurie nepriklauso nuosavybės teise į sąrašą įtrauktiems subjektams ar nėra jų kontroliuojami. Geriausios praktikos B skyriaus VIII skirsnio 66 punkte įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai remiantis pirmiau nurodytais kriterijais nustatomas priklausymas nuosavybės teise ar kontrolė, sudarius galimybę į sąrašą neįtrauktiems juridiniams asmenims arba subjektams, kurie nuosavybės teise priklauso į sąrašą įtrauktam asmeniui ar subjektui arba yra jo valdomi, naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, bus iš esmės laikoma, kad pastarajam netiesiogiai sudaryta galimybė jais pasinaudoti, išskyrus tuomet, jei galima kiekvienu konkrečiu atveju pagrįstai nustatyti, remiantis rizikos vertinimu grindžiamu požiūriu, atsižvelgiant į visas atitinkamas aplinkybes, įskaitant toliau nurodytus kriterijus, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai nebus naudojami to į sąrašo įtraukto asmens ar subjekto arba jo naudai.

38. Taigi kaip matyti iš paminėtų Reglamento (ES) Nr. 269/2014 nuostatų ir šių nuostatų aiškinimui aktualios Geriausios praktikos, šiame reglamente numatytas sankcijų režimas taikomas tiek Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priede tiesiogiai išvardytiems asmenims, tiek su šiais asmenimis susijusiems subjektams ar įstaigoms, taip siekiant nesuteikti jiems galimybės tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Reglamente (ES) Nr. 269/2014 taip pat plačiai apibrėžti asmenys, kuriems šis reglamentas yra taikomas, įtraukiant, be kita ko, visus ES teritorijoje ar už jos ribų esančius juridinius asmenis, subjektus ar įstaigas, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę, taip pat visus ES verslą arba jo dalį vykdančius juridinius asmenims, subjektus arba įstaigas.

39. Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal to paties straipsnio 2 dalį būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, o 4 dalyje įtvirtinta, kad fiziniams ir juridiniams asmenims už sandorių ir prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo civilinė atsakomybė netaikoma arba jie nuo jos atleidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“ (TAR, 2022-05-27, Nr. 11188) patvirtinto Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, valstybės valdomos įmonės ir savivaldybės valdomos įmonės, pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnį įgyvendindamos tarptautines sankcijas, nustato vidaus kontrolės procedūras bei užtikrina reikiamus žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius tinkamam tarptautinių sankcijų įgyvendinimui savo veiklos srityje.

41. Nurodytų teisės aktų kontekste pažymėtina, kad atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad OOO „RusVinyl“ yra Rusijos Federacijoje registruotas juridinis asmuo, turėjo pareigą vagonų pristatymo šiam gavėjui į Kenos geležinkelio stotį klausimą spręsti atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 269/2014 ir Tarptautinių sankcijų įstatyme nustatytus įpareigojimus, o nustačiusi, kad dėl jos veiksmų būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, turėjo pareigą nuo tokių veiksmų susilaikyti (Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (ginčo šalių susirašinėjimo), atsakovė, vykdydama šią pareigą, kreipėsi į ieškovę, prašydama ieškovės pateikti argumentus apie tai, kad OOO „RusVinyl“ sankcijos netaikomos, ir šiuos argumentus pagrįsti valstybinių institucijų išrašais, taip pat pateikė ieškovei duomenis apie PAO „Sibur Holding“, kuriai priklausė 50 procentų OOO „RusVinyl“ akcijų, į Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedą įtrauktus galutinius naudos gavėjus. Vertindama ieškovės pateiktus duomenis, atsakovė nustatė, kad šie duomenys nepagrindžia (yra neišsamūs), kad OOO „RusVinyl“ sankcijos neturi būti taikomos. Nors, kaip matyti iš FNTT išvados, negalima patvirtinti, kad 2023 m. sausio 9 d. bendrovės OOO „Rusvinyl“ 50 procentų ir daugiau akcijų nuosavybės teise tiesiogiai ir netiesiogiai priklausė asmenims, kurie įtraukti į Reglamento 269/2014 I priedo sąrašą, taip pat didžioji dalis direktorių valdybos narių neįtraukti į Reglamento 269/2014 1 priedą, byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad OOO „RusVinyl“ buvo susijusi su Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priede nurodytais asmenimis, o šios sąlygos nustatymo, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat pakanka Reglamente (ES) Nr. 269/2014 nurodytoms sankcijoms įgyvendinti.

42. Kaip matyti iš FNTT išvados, OOO „RusVinyl“ akcininkės buvo bendrovės PAO „Sibur Holding“ ir „Solvin Holding Nederland B. V.“, kurioms atitinkamai priklausė po 50 procentų OOO „RusVinyl“ akcijų. FNTT išvadoje pažymėta, kad bendrovės „PAO „Sibur Holding“ direktorių valdybos nariais ginčui aktualiu laikotarpiu (2023 m. sausio 9 d.) galėjo būti trys asmenys, įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedo sąrašą. Iš nurodytos išvados taip pat matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu didelė dalis (63,69 procentų) PAO „Sibur Holding“ akcininkų buvo juridiniai asmenys (OOO „Trast“, OOO „Delta“, AO „AAA Upravlenie Kapitalom“, OOO „Trast 2“, OOO „Trast 3“), kurių galutiniai naudos gavėjai buvo įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedo sąrašą (be to, bendrovės AO „AAA Upravlenie Kapitalom“, kuri turėjo 14,40 procentų PAO „Sibur Holding“ akcijų, galutinė naudos gavėja yra pati Rusijos Federacijos Vyriausybė). Šie duomenys, kaip minėta, nepagrindžia OOO „RusVinyl“ 50 procentų akcijų priklausymo į Reglamento 269/2014 I priedo sąrašą įtrauktiems asmenims, tačiau jie patvirtina, kad OOO „RusVinyl“ yra netiesiogiai susijusi su į Reglamento 269/2014 I priedo sąrašą įtrauktais asmenimis, ir šie asmenys, kuriems taikomos sankcijos, reikšminga dalimi yra netiesioginiai OOO „RusVinyl“ naudos gavėjai.

43. Nurodytos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, atsisakydama pristatyti OOO „RusVinyl“ vagonus, iš esmės veikė taip, kaip aptarta tiek Tarptautinių sankcijų įstatyme, tiek Reglamente (ES) Nr. 269/2014, t. y. surinktų duomenų kontekste pagrįstai susilaikė nuo veiksmų, kuriais galėjo būti išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų, todėl jos veiksmai negali būti laikomi neteisėtais (Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, taip pat atsakovės atliktus veiksmus tikrinant informaciją apie OOO „RusVinyl“ ir teikiant atitinkamus duomenis ieškovei, negalima daryti išvados, kad ji sprendimą taikyti sankcijas priėmė aplaidžiai, todėl nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę ir remiantis Reglamento (ES) Nr. 269/2014 10 straipsnio 1 dalimi.

44. Nurodytos išvados nekeičia ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovė, nusprendusi taikyti sankcijas, apie tai nepranešė FNTT. Aprašo, reglamentuojančio tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarką, 10 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagal tarptautines sankcijas nustatančių teisės aktų reikalavimus apriboję subjektų disponavimą lėšomis ar ekonominiais ištekliais, apie tai per 2 darbo dienas informuoja FNTT. Taigi pareiga pranešti FNTT kyla jau pritaikius apribojimus, todėl šiuo atveju nurodytos pranešimo pateikimo FNTT pareigos pažeidimas byloje jau nustatytų duomenų kontekste nereiškia, kad apribojimus atsakovė taikė nepagrįstai. Be to, FNTT šioje byloje pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad atsakovė ginčo situacijoje taikė Reglamento (ES) Nr. 269/2014 ir Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatas, todėl, FNTT nuomone, civilinė atsakomybė atsakovei turėtų būti netaikytina Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies pagrindu.

45. Nepagrįsta laikytina ir ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad ieškovė pagrindė kitas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. 42 848,24 Eur dydžio nuostolių atsiradimą ir šių nuostolių priežastinį ryšį su atsakovės veiksmais.

46. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

47. Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 straipsnis). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

48. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

49. Vertinant žalos padarymo faktą byloje esančių įrodymų kontekste, pastebėtina, kad ieškovės sutartiniai santykiai su OOO „RusVinyl“ nesieja, žalos atsiradimą ieškovė grindžia OOO „RusVinyl“ ir AS Ingmar Chemicals sutartiniais santykiais, t. y. nurodytų juridinių asmenų sudaryta Tiekimo sutartimi Nr. RUS-3366, kurios pagrindu OOO „RusVinyl“ pateikė pretenziją AS Ingmar Chemicals dėl netesybų, susidariusių už vagonų pristatymo vėlavimą, o AS Ingmar Chemicals dėl nurodytos sumos atitinkamai kreipėsi į ieškovę. Kaip pagrįstai nurodyta ir atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės ir AS Ingmar Chemicals sudarytoje 2014 m. balandžio 1 d. sutartyje nėra nuostatų, susijusių su netesybų apskaičiavimu ir pareiga tokias netesybas mokėti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad AS Ingmar Chemicals iš tiesų sumokėjo OOO „RusVinyl“ jų prašomą sumą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė, gavusi 2023 m. kovo 6 d. AS Ingmar Chemicals pretenziją, 2023 m. kovo 16 d. pavedimu sumokėjo AS Ingmar Chemicals visą pretenzijoje nurodytą sumą (57 812,69 Eur), iš esmės nevertindama, ar ši pretenzija pagrįsta (kaip matyti iš bylos duomenų, 2023 m. kovo 16 d. atlikusi nurodytą pavedimą, ieškovė 2023 m. kovo 17 d. ieškiniu, kuris teisme gautas 2023 m. kovo 20 d., kreipėsi į teismą dėl nurodyto dydžio nuostolių priteisimo iš atsakovės AB „LTG Cargo“). Taigi šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, kad ieškinyje nurodytus nuostolius ieškovė patyrė būtent dėl atsakovės veiksmų. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė, besąlygiškai vykdydama AS Ingmar Chemicals prašymą, veikė savo rizika ir būtent pačios ieškovės veiksmai nulėmė žalos jai atsiradimą, t. y. tarp ieškovės nuostolių atsiradimo ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio (CPK 185 straipsnis).

50. Be to, ginčo šalys 2022 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. SCP-361/2022 papildė Vežimų organizavimo sutartį 8.13 punktu, kuriame nustatyta, kad tais atvejais, jeigu Klientas (kaip matyti iš aptariamo susitarimo nuostatų – ieškovė), vykdydamas Sutartį, nesilaiko galiojančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to kompetentingos įgaliotos valstybinės institucijos pritaiko baudas ar kitas sankcijas, taip pat, jeigu dėl bet kokių aplinkybių, susijusių su Klientu ar jam teikiamomis Paslaugomis, Bendrovei (atsakovei) yra taikomos bet kokios prekybinės, ekonominės ar finansinės sankcijos, embargai ar kitos ribojančios priemonės, kurias nustato, taiko ar administruoja Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, ES ar jos institucijos, Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė, įskaitant JAV iždo departamento Užsienio lėšų kontrolės biurą (OFAC) ir/ar šių subjektų institucijos, Klientas įsipareigoja apsaugoti Bendrovę bei trečiuosius asmenis nuo bet kokių neigiamų pasekmių, atsakyti prieš Bendrovę bei trečiuosius asmenis dėl bet kokių neigiamų pasekmių, kurias Bendrovei ar tretiesiems asmenims gali sukelti Bendrovei taikomos Sankcijos, ir atlyginti Bendrovei bei tretiesiems asmenims visus jų dėl to patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius ar žalą bei papildomas išlaidas (įskaitant, bet neapsiribojant, dėl Bendrovės dalykinės reputacijos sumenkimo, veiklos suvaržymų, verslo sandorių bei klientų praradimo ar kitų neigiamų pasekmių, susijusių su Bendrovės ar jos darbuotojų veiklos apribojimais). Vertinant nurodyto susitarimo nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo susitarimu ieškovė iš esmės papildomai įsipareigojo (be jau aptartos bendros apdairumo pareigos) imtis priemonių apsaugoti atsakovę nuo neigiamų pasekmių, kylančių dėl tarptautinių sankcijų taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių kilusio ginčo kontekste ši pareiga apėmė ir ieškovės pareigą, visų pirma, įsitikinti AS Ingmar Chemicals pateiktos pretenzijos pagrįstumu, pareikalaujant AS Ingmar Chemicals pateikti įrodymus apie šios bendrovės OOO „RusVinyl“ sumokėtą sumą, šios sumos dydžio apskaičiavimą bei imtis kitokių panašių veiksmų reikšmingai informacijai surinkti, ko ieškovė, kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, neatliko.

51. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio atsakovei, kadangi ieškovė nepagrindė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

52. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog jos nurodytas išlaidos buvo patirtos būtent šioje byloje, kadangi byloje nėra pateikta nei vieno advokato kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ parengto procesinio dokumento, advokato kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ išrašytose sąskaitose nėra detalizuotos konkrečios paslaugos, suteiktos atsakovei, be to, atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, kad byla nebus vedama per advokatą. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovė, prašydama priteisti vertimų išlaidas, nenurodė, kokius konkrečius dokumentus byloje ji vertė. Apeliaciniame skunde atsakovė su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad jos į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 7 936,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 71,92 Eur sudaro vertimo išlaidos, o 7 865 Eur – išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

54. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos sumos, išmokėtos vertėjams.

55. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

56. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

57. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė 2023 m. spalio 19 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 7 865 Eur, o išlaidos vertimams sudaro 71,92 Eur. Kartu su šiuo prašymu atsakovė pateikė dvi advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ atsakovei už teisines paslaugas išrašytas sąskaitas 5 662,80 Eur ir 2 202,20 Eur sumoms (iš viso 7 865 Eur). Atsakovė į bylą taip pat pateikė dvi nurodytos advokatų kontoros 2023 m. gegužės 4 d. ir 2023 m. birželio 5 d. parengtas ataskaitas. 2023 m. gegužės 4 d. ataskaitoje nurodyta, kad atsakovei iki 2023 m. balandžio 30 d. buvo suteiktos teisinės konsultacijos rengiant procesinius dokumentus civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Margūnas“ ieškinį atsakovei AB „LTG Cargo“, teisinės paslaugos buvo teikiamos 18 val., už šį laiką apskaičiuota 5 662,80 Eur atsakovės mokėtina suma. 2023 m. birželio 5 d. ataskaitoje nurodyta, kad atsakovei iki 2023 m. gegužės 31 d. buvo suteiktos teisinės konsultacijos rengiant procesinius dokumentus civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Margūnas“ ieškinį atsakovei AB „LTG Cargo“, teisinės paslaugos buvo teikiamos 7 val. ir už šį laiką apskaičiuota 2 202,20 Eur atsakovės mokėtina suma. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu sumokėjo nurodytai advokatų kontorai 7 865 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų pakanka išvadai, kad atsakovė, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, šioje byloje patyrė 7 865 Eur teisinių paslaugų išlaidų, todėl, ieškinį atmetus, turėjo būti sprendžiamas atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimas

58. Kaip matyti iš aptartų duomenų, atsakovės turėtų 7 865 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, apskaičiuota už 25 val. teisinių konsultacijų, viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 punkte nustatytą maksimalų išlaidų dydį, todėl yra pagrindas atsakovei priteistinas išlaidas sumažinti. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nagrinėjamų klausimų naujumą, vertintina, kad atsakovei šiuo atveju turėtų būti priteistas maksimalus galimas priteisti teisinių paslaugų išlaidų dydis, kuris, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už 25 teisinių konsultacijų valandas šiuo atveju sudaro 5 045,50 Eur.

59. Atsakovė, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė ir UAB „Vertimų karaliai“ už vertimų paslaugas atsakovei išrašytą sąskaitą – faktūrą 71,92 Eur sumai ir šios sąskaitos apmokėjimą 2023 m. spalio 10 d. patvirtinantį AB Swedbank mokėjimo nurodymą. Nors prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovė nenurodė, už kokių konkrečių dokumentų vertimus ji sumokėjo, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė, grįsdama savo poziciją šioje byloje, yra pateikusi šiuos UAB „Vertimų karaliai“ iš užsienio (rusų arba anglų) kalbos į lietuvių kalbą išverstus dokumentus: 2022 m. rugpjūčio 5 d. Rusijos Federacijos prezidento dekretą, 2021 m. vasario 21 d. Europos Komisijos laišką, 2023 m. vasario 6 d. įsakymą dėl specialaus sprendimo dėl „SIBUR Holding PJSC“ sandorio, 2022 m. lapkričio 9 d. Rusijos Federacijos prezidento įsakymą Nr. 372 – pπ, 2022 m. gruodžio 5 d. Rusijos Federacijos prezidento dekretą Nr. 876 ir Dow Jones Rickcenter paieškos santrauką. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai leidžia pagrįstai priteisti atsakovei iš ieškovės ir 71,92 Eur išlaidų dokumentų vertimams atlyginimą.

60. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nepagrįstai jų nepriteisė. Šiuo atveju yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodant, kad atsakovei iš ieškovės priteistinos 5 117,42 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (5 045,50 Eur + 71,92 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties

61. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualių teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau išsamiai neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

62. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

64. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tačiau, atsižvelgiant į bylos baigtį (ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas), bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos. Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.

65. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti – priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“, juridinio asmens kodas 135102261, atsakovei akcinei bendrovei „LTG Cargo“, juridinio asmens kodas 304977594, 5 117,42 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą septyniolika eurų ir 42 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ apeliacinį skundą atmesti ir likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.