- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- e2A-328-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00303-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- M. T.
- Atsakovas
- T. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (pirmininko ir pranešėjo), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. T. ieškinį atsakovui T. K. (T. K.), išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. T., gim. 2017 m. rugsėjo 22 d., gyvenamąją vietą su mama – ieškove; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo 553,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos.
2. Nurodė, kad su atsakovu susilaukė sūnaus, kurį prižiūri, rūpinasi ir auklėja ji pati, atsakovas tėvystę pripažino, bet tinkamo išlaikymo neteikia. Nuo sūnaus gimimo išlaikymui yra sumokėjęs tik 150,00 Eur. Ją ir sūnų sieja stiprus emocinis ryšys, tad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Sūnui turi būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur, nes sūnų ji prižiūri viena, yra studentė, todėl dirbti neturi galimybės, o atsakovas yra sveikas ir darbingas vyras. Išlaikyti sūnų padeda jos tėvai. Nuo sūnaus gimimo atsakovas yra sumokėjęs tik 150,00 Eur, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3,7 mėnesius po 190,00 Eur, iš viso 553,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismo sprendimo motyvai:
3.1. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina. Atsižvelgė į tai, jog šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, tarp ieškovės ir nepilnamečio vaiko yra susiformavęs abipusis socialinis ir emocinis ryšys, ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią, rūpinasi sūnumi, pagal išvadą teikiančios institucijos išvadą nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove.
3.2. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 200,00 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 17 d., iki vaiko pilnametystės; išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Padarė išvadą, kad nėra pagrindo šalių turtinę padėti vertinti kaip nelygiavertę. Įvertino tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingo, jauno amžiaus vyras, apie nagrinėjamą civilinę bylą yra informuotas tinkamai, tačiau per teismo nustatytus terminus nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, į teismo posėdį neatvyko, todėl padarė išvadą, jog atsakovas iš esmės sutinka su M. T. ieškinio reikalavimais ir jų neginčija. Ieškovė įrodymų apie atsakovo Olandijoje gaunamą darbo užmokestį nepateikė.
3.3. Priteisė iš atsakovo 553,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Nustatė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki kreipimosi į teismą dienos sūnaus išlaikymui skyrė 150,00 Eur.
3.4. Priteisė iš atsakovo 162,00 Eur žyminio mokesčio, 273,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovė M. T. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo pakeisti, t. y. priteistą 200,00 Eur išlaikymą padidinti iki 250 Eur per mėnesį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra lygiavertė: ji yra studentė, šiuo metu prižiūri šalių sūnų, neturi galimybės dirbti ir turėti tinkamas pajamas vaiko išlaikymui. Kadangi yra studentė ir sūnaus gimimo dieną neturėjo 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažo, negauna vaiko priežiūros išmokų. Visos jos pajamos per mėnesį sudaro apie 286,00 Eur (socialinė pašalpa jai ir vaikui), pašalpos paskirtos iki 2018 m. rugsėjo 22.
4.2. Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo iš pažįstamų gavo duomenis (atsiskaitymo lapelius) apie atsakovo pajamas Olandijoje, kurios siekia po 430,00–930,00 Eur per savaitę.
5. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalia). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
8. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
9. Prie apeliacinio skundo ieškovė pridėjo duomenis apie atsakovo darbo užmokestį. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti apeliacinio skundo priedai yra reikšmingi įrodymai nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą vaikui ir iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, todėl daro išvadą, kad yra pagrindas prie bylos pridėti ieškovės pateiktus duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas su vertimu į lietuvių kalbą.
10. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, aiškinimo ir taikymo.
11. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, priteisė iš atsakovo 533,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti šio sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies (CPK 320 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
12. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistas nepilnamečiam vaikui išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių turtinė padėtis panaši, neatsižvelgė į tai, kad ji viena augina šalių mažametį vaiką, mokosi, dėl vaiko nuolatinės priežiūros ji galimybių dirbti neturi. Mano, jog iš atsakovo priteistas 200,00 Eur išlaikymas turėtų būti padidintas iki 250,00 Eur.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsni).
14. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
15. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
16. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad vaikui per mėnesį reikia 360,00–430,00 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog nėra pagrindo pripažinti, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra nelygiavertė, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, yra nepagrįsti (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovės su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo per savaitę gaunamas darbo užmokestis svyruoja nuo 506,34 Eur iki 962,39 Eur (neatskaičius mokesčių), o ieškovės pajamas per mėnesį sudaro 378,10 Eur pašalpa, ji yra registruota darbo biržoje, mokosi Klaipėdos universitete, registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas nei atsiliepimo į ieškinį, nei atsiliepimo apeliacinį skundą nepateikė, nepateikė duomenų apie savo gaunamą darbo užmokestį Olandijoje, todėl apeliantės pateiktų įrodymų apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį nenuginčijo (CPK 185 straipsnis).
17. Atsižvelgusi į nutarties 13–16 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė viena prižiūri šalių mažametį vaiką, studijuoja universitete, todėl jos galimybė dirbti bei gauti pajamas yra apribota. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas didesne dalimi privalo prisidėti prie šalių mažamečio vaiko išlaikymo. Su apeliaciniu skundu pateikti duomenys apie atsakovo darbo užmokestį Olandijoje leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi galimybę savo nepilnamečiam vaikui teikti 250,00 Eur išlaikymą. Toks išlaikymo dydis atitinka atsakovo gaunamas pajamas.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.
19. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš dalies neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, spręsdamas dėl šalių turtinės padėties pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl išlaikymo priteisimo tik iš dalies yra teisėtos ir pagrįstos, todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
21. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
22. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, byloje buvo patenkinta 100 procentų ieškovės reikalavimų.
23. Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 90,00 Eur (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc.), 15,00 Eur (už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (553 Eur x 3 proc.) ir 75 Eur (už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), iš viso 180,00 Eur, žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. sausio 9 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-20-572 suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktus). Iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4633 matyti, kad iš viso antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 315,71 Eur. Visiškai patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 315,71 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
26. 2019 m. balandžio 2 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2137 patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme iš viso antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 289,57 Eur. Visiškai patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 289,57 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
27. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovo valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ((50 x 12 x 3 proc.)-25 proc.= 15 Eur) nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą pakeisti:
padidinti iš atsakovo T. K. (T. K.) priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. T. iki 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. sausio 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka;
padidinti iš atsakovo T. K. valstybei priteistą žyminį mokestį iki 180,00 Eur;
padidinti iš atsakovo T. K. valstybei priteistas už antrinę teisinę pagalbą patirtas išlaidas iki 315,71 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. K. valstybei 289,57 Eur antrinės teisės pagalbos teikimo išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme ir 15,00 Eur žyminio mokesčio.