Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-11-02 · Civilinė byla Nr. 2-841-876/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-02
Bylos Nr.
2-841-876/2012
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00665-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pareiškėjas
N. M.
Suinteresuotas asmuo
R. M.
Advokatai
Vida Tarutienė, Irena Haase
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-841-876/2012Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00665-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 128.19. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 2 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant pareiškėjui N. M., jo atstovei advokatei Vidai Tarutienei, suinteresuotiems asmenims R. M., jo atstovei advokatei Irenai Haase, E. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant R. M., E. M. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas N. M. pareiškime ir teismo posėdyje paaiškino, jog 2009 m. liepos 16 d. mirė jo tėvas J. M.. Testamento tėvas nepaliko. Po tėvo mirties nustatytu trijų mėnesių terminu jis į notarų biurą nesikreipė dėl paveldėjimo priėmimo, galvojo, kad nėra paveldimo turto. Laiduotuvių metu brolis R. patikino, kad paveldimo turto nėra, o paaiškėjus paveldimam turtui, apie tai bus informuotas. Jis patikėjo brolio R. aiškinimu, manė, kad brolis sako tiesą. Praėjus beveik dviems metams R. M. jo paprašė pasirašyti, kad jis atsisako tėvo turėtos žemės. Tuomet buvo nuvykęs į Šakių rajono antrąjį notarų biurą, kur jam buvo pasiūlyta pasirašyti, kad atsisako viso palikimo. Kas sudaro palikimą, jam nebuvo paaiškinta, todėl jis pasirašyti atsisakė. Tokiu būdu, praėjus įstatymo nustatytiems terminams palikimui priimti, jam tapo žinoma, kad jo tėvas turėjo paveldimą turtą, ir jis nutarė jį priimti, tačiau iš jo pareiškimą palikimui priimti notarų biure nebuvo priimtas, nurodant termino praleidimą. Terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes brolis Raimondas buvo nutarę nuo jo nuslėpti paveldimą turtą. Kitu būdu jis neturi galimybės prasitęsti termino palikimui priimti ir negali pateikti notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. M. savo atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Teigia, kad jis asmeniškai ir savo asmeninėmis lėšomis organizavo tėvo laiduotuves, jį palaidojo, prižiūri jo kapą, rengiasi statyti paminklą. Po tėvo mirties liko visi tėvo asmeniniai daiktai, valdos žemės sklypas. Taip pat yra likusios teisės nuomoti ir sudaryti pirkimo – pardavimo sandorius dėl dviejų žemės sklypų, kurie buvo skirti tėvui. Tėvui nurodyti sklypai buvo išnuomoti iki 2030-09-30 ir sudarytos –žemės nuomos sutartys. Apie nurodytą turtą jis pasakė pareiškėjui N. M., taip pat pasakė, kad turtas, tai yra pastatai, yra apleisti, neprižiūrimi, apgriuvę, namų valdos žemės sklypas taip pat apleistas, apaugęs žolėmis. Apie nurodytą turtą jis žinojo, nes tai jų gimtinė, ten jie užaugo. Taip pat pasakė, kad nesutvarkyti turto įteisinimo dokumentai. Jis pasiūlė abiem tvarkyti palikto turto dokumentus, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė jo pasiūlymo. Po tėvo mirties jis kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, notarei nurodė ir kitus paveldėtojus. Pareiškėjas neįgyvendino teisės priimti palikimą nuo jo atsiradimo dienos, o jo nurodomos priežastys nepripažintino svarbiomis, nes nepateisina viso laikotarpio, per kurį pareiškėjas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pasibaigus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui, per kurį pareiškėjas turėjo priimti palikimą, jis pakankamai ilgą laiko tarpą iki bylos nagrinėjimo teisme neatliko veiksmų turtui paveldėti. Tai, jog pareiškėjo teigimui, jis nežinojo apie atsiradusį po tėvo mirties turtą, nepateisina termino paslikimui priimti praleidimo. Pareiškėjas turėjo apsisprendimo laisvę dėl palikimo priėmimo, bet nepareiškė noro įstatymo nustatytu laiku ir tvarka priimti palikimą.

Suinteresuotas asmuo E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad po laidotuvių kalbėjosi, kad jeigu atsiras turto, tai visi dalinsis. Jis žinojo, kad yra žemės, bet ji valstybinė ir ją reikia išsipirkti. Jis pasakė, kad tiek pinigų neturi ir gal gali daryti kitaip. Jam R. pasakė, kad jis gali atsisakyti. Jis atsisakė todėl, kad jam buvo paaiškinta, kad su N. viskas sutarta. R. jam pasakė, kad reikia nueiti pas notarą ir pasirašyti, jam padavė tą lapą. Jis pas notarą buvo su R. kartu, R. žmona vairavo. Kodėl nebuvo N., jis nežinao, tačiau R. jam aiškino, kad viskas suderinta. Jis jaučiasi brolio apgautas, nes brolis su juo neatsiskaitė ir nebuvo viskas suderinta su Neriju. Po tėvo mirties R. pasakė, kad jeigu bus turto, jis praneš. Po laidotuvių buvo pasakyta, kad jeigu turto atsiras, tai bus pasakyta ir pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl teismo procesinio sprendimo formos

Bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka reglamentuoja CPK V dalis, į kurią patenka ir XXXVIII skyriaus normos, nustatančios bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad į šiame skyriuje nagrinėjamų bylų sąrašą patenka ir pareiškimai dėl CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti pratęsimo CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. J. K., T. U., bylos Nr. 3K-3-115/2010). CPK 578 straipsnio 1 dalyje (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi, o 2 dalyje nurodyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Pagal bendrąją taisyklę ypatingoji teisena – ne ginčo teisena. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad šis ypatumas lemia ir teisinio reguliavimo ypatumus, todėl CPK 578 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka nekilo ginčo dėl teisės. Tuo paaiškinama ir CPK 578 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nenustatyta, kaip turi būti skundžiamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjo pareiškimas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą. Ginčyti tokį procesinį teismo sprendimą byloje dalyvaujantys asmenys teisinį suinteresuotumą įgyja tais atvejais, kai proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalies pagrindu byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, kad nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Taigi, esant situacijai, kai nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka suinteresuotas asmuo prieštarauja pareiškimo patenkinimui, aktualu nustatyti, ar tikrai yra kilęs ginčas dėl teisės. Tam, kad būtų nustatyta ar yra kilęs ginčas dėl teisės, visų pirma būtina apibrėžti materialinį teisinį santykį, iš kurio kildinamos šiame santykyje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos. Ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų apima procesus, kuriais siekiama paneigti, perimti, kito asmens teises; sumažinti šių teisių įgyvendinimo galimybes; išvengti pareigų ar sumažinti jų vykdymo apimtį arba intensyvumą ir pan. Visais šiais atvejais viena ginčo šalis siekia sau palankaus teisinio rezultato, kuris tuo pačiu metu yra nepalankus teisinis rezultatas kitai ginčo šaliai. Teisinis rezultatas šia prasme – tai rezultatas, turintis pakankamai reikšmingą įtaką asmens teisių ir pareigų egzistavimui ar jų įgyvendinimui. Taigi, ginčo dėl teisės atveju, civilinės teisės ir pareigos turi būti ginčo objektas arba vienas iš jų, o proceso rezultatas turi būti lemiamas šioms teisėms ir pareigoms.

Pareiškėjas, prašydami atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įpėdinių, kurie praleido įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos jau palikimą priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms (pasikeis paveldimo turto dalys ir pan.), todėl byloje dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo priimtas procesinis sprendimas gali būti lemiamas teisei paveldėti ar palikimą jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms. Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai vieno asmens teisę įgyti palikimą ginčija kiti to paties palikėjo įpėdiniai, kyla ginčas dėl teisės paveldėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011). Atitinkamai nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl palikimo terminui priimti, teismas išnagrinėjęs bylą priima sprendimą, kurį galima skųsti apeliacine tvarka.

Dėl termino palikimui priimti

Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. CK 588, tiek CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. pareiškimą pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje bylojepagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.).Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros.

Nagrinėjamos bylos atveju J. M. nebuvo sudaręs testamento, taigi pareiškėjai, būdami palikėjo sūnūs, yra pirmosios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo atlikti įstatyme – CK 5.50 straipsnio 2 dalyje – aptartus palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjas, prašydami atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S.ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011).

Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, dėl kurių buvo praleistas termino priėmimo terminas. Viena iš aplinkybių, dėl kurios N. M. nurodė nesikreipęs dėl palikimo priėmimo, yra tai, kad mirties diena nežinojo, kad yra paveldimo turto. Pažymėtina, kad paveldimo turto masės nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti.

Teismas vertindamas termino praleidimo aplinkybes privalo įvertinti terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo metu dar suinteresuotam asmeniui R. M. nėra išduotas paveldėjimo liudijimas, o N. M. notarę Z. D. yra informavęs apie tai, kad bus kreiptasi į teismą dėl termino palikimui priimti paveldėjimo. Taigi šiuo metu paveldėjimo klausimas dar nėra išspręstas, paveldėtas turtas nėra perregistruotas, taigi didelių teisinių padarinių dėl termino atnaujinimo nekils.

Nagrinėjant bylą buvo apklausti pareiškėjas ir du suinteresuoti asmenys, kurie yra broliai. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog suinteresuotas asmuo R. M. elgėsi nesąžiningai, juos abu apgavo, norėdamas vienas paveldėti visą tėvo turtą. Pareiškėjas nurodė, jog mirties dieną jie visi trys broliai susitarė, kad dalinsis informacija dėl paveldėjimo, likusias skolas, bendrai spręs klausimus, susijusius su tėvo turtu. Mirties dieną pareiškėjui nebuvo žinoma, kiek ir kokios turto yra, ar jo apskritai yra. Tačiau brolis R. su juo susisiekė ir organizavo nuvykimą pas notarę tik tada, kai jo buvo prašoma pasirašyti atsisakymą nuo palikimo. Nurodė, kad jis nieko nežinojo apie paveldėjimo procedūrą, nes jis yra teisiškai neišprusęs, jo išsilavinimas yra nepilnas vidurinis. Tokias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo E. M., kuris nurodė, kad jis pats atsisakė palikimo apgautas brolio R. M.. E. M. patvirtino tas aplinkybes, kad buvo jų susitarimas bendradarbiauti ir bendrauti dėl tėvo turto, paveldėjimo, tačiau jis buvo nuvežtas brolio R. pas notarą tik tada, kai reikėjo pasirašyti atsisakymą.

Pats suinteresuoto asmens R. M. paaiškinimai buvo nekonkretūs, nenuoseklūs, dėl to keliantys abejonių jų teisingumu. R. M. nurodė, kad jis išaiškino, ką turi daryti broliai dėl palikimo, tačiau paskui nurodo, kad nuvažiavo su N. pas notarę, kad šis atsisakytų palikimo. Tuo tarpu paaiškinti, kodėl jis neinformavo brolių dėl to, kad jie turi per tris mėnesius kreiptis į notarę dėl palikimo priėmimo, negalėjo paaiškinti. Nors pats R. M. aiškino, kad viskas broliams buvo žinoma, tačiau tokią jo versiją paneigia pareiškėjo ir suinteresuoto asmens E. M. parodymai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvadą, kad R. M. elgesys buvo nesąžiningas, jis elgėsi savanaudiškai, siekdamas vienas gauti palikimą. Su broliais bendradarbiavimo tik tuo atveju, kai reikėjo atsisakyti palikimo, kitos informacijos apie paveldimą turtą pagal jų susitarimą jis neteikė broliams. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įpėdinis neturi pareigos informuoti kitų įpėdinių apie palikimą, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad tai yra santykiai tarp brolių, kurie visą laiką buvo grįsti pasitikėjimu vienas kitu. Į tai, kad tarp brolių buvo susitarimas bendradarbiauti visais klausimais, susijusiais su palikimu, taip pat būtina įvertinti tai, kad pareiškėjas N. M. nurodė, jog iki šio įvykio jis su broliu R. M. nekonfliktavo, juo pasitikėjo, neturėjo jokio pagrindo abejoti dėl brolio veiksmų. Tuo tarpu Raimondas nepateisino savo brolio pasitikėjimo ir jam vienam elgiantis nesąžiningai nukentėjo kitų brolių interesai, tuo tarpu R. iš nesąžiningo elgesio gali turėti naudos, tai yra paveldėti visą tėvo turtą.

Pareiškėją taip pat galėjo suklaidinti ir ta aplinkybė, kad po jo motinos mirties jie palikimą pasidalino tokiu pačiu būdu, kaip buvo numatyta padalinti ir po tėvo mirties. Tai yra teismo posėdžio metu visi byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, jog po motinos mirties vienas iš brolių priėmė palikimą, o po to po dalį jo padalino likusiems broliams, todėl pareiškėjas sąžiningai klydo dėl palikimo priėmimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas būdamas nepilno vidurinio išsilavinimo, neturėdamas teisinių žinių, leidžia daryti išvadą, kad jis buvo suklaidintas R. M., todėl vienam iš paveldėtojų elgianti nesąžiningai, nesuteikti galimybės paveldėti turtą sąžiningai klydusiam įpėdiniui, bei turtą leisti paveldėti vienam paveldėtojui, toks sprendimas neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų.

Taip pat būtina įvertinti tai, kad N. M. 2011 m. liepos m. buvo kartu su R. M. nuvykęs pas notarą. Pareiškėjas atsisakė pasirašyti palikimo atsisakymą, tačiau notarė pareiškėjui nesuteikė jokios informacijos apie tėvo turtą, apie galimybes atsisakyti arba priimti palikim, kreiptis į teismą ir pan. Pareiškėjas nurodė, jog notarė jam nurodžiusi, jog jam viską gali paaiškinti R. M.. Tai yra šiuo metu pareiškėjas sužinojo apie esantį palikimą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2012 m. liepos mėn., tai yra po metų. Pats pareiškėjas nurodė, jog per šį terminą jis bandė išsiaiškinti apie likusį turtą, užsiklausinėjo archyvų dokumentus, išsiėmė mirties liudijimo kopiją (b.l. 10), nes tokių duomenų R. M. jam nesuteikė. Ir tik gavęs pranešimą iš notarės, kuriame buvo nurodyta, kad jis turi kreiptis į teismą, (b.l. 1-8), kreipėsi į teismą. Teismas konstatuoja, jog šioje situacijoje notarė turėjo pareiškėjui išaiškinti jo galimybes atsisakyti arba priimti palikimą, jo teisę kreiptis į teismą ir pan. tačiau notarė šios pareigos neįvykdė, atitinkamai pareiškėjas neturėjo informacijos apie tai, kokių veiksmų jis privalo imtis, kas įtakojo dar didesnį termino praleidimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas įvertindamas tai, kad šioje byloje nėra išduotas paveldėjimo liudijimas, nėra paveldėtas ir perregistruotas turtas, todėl termino pratęsimas teisinių pasekmių neturės; atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje sprendžiami santykiai tarp artimų giminaičių – brolių, kurių santykiai buvo pagrįsti visapusišku pasitikėjimu, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas R. M. elgėsi nesąžiningai kitų savo brolių atžvilgiu, konstatuoja, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis yra pratęstinas, nes jo nepratęsimas neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 442 str. teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjui N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2009-07-16 (2012-05-16 mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), priimti, nustatant vieno mėnesio terminą palikimui priimti.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė