- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-919-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00426-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- J. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-919-544/2016
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1299-233/2016 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui E. S. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, kreditorinių įsiskolinimų paskirstymo, esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, duodančiai išvadą institucijai Panevėžio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. S. kaltės, palikti jai santuokinę pavardę – S., atsakovui – S., nustatyti nepilnamečių vaikų E., T. ir G. gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteisti išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą pavedant uzufrukto teise tvarkyti ieškovei, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 metų sausio mėnesio iki 2016 metų sausio mėnesio – 12600 Eur, prievolę „Swedbank“, AB po santuokos nutraukimo palikti asmenine atsakovo E. S. prievole, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad gyvendama santuokoje su atsakovu tinkamai vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas, tačiau santuoka iširo dėl to, kad atsakovas prieš ją nuolatos naudojo psichologinį smurtą. Ieškovės nuomone, prašomas priteisti išlaikymas po 175 Eur kas mėnesį kiekvienam iš nepilnamečių vaikų atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ir šalių materialinę padėtį, yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams. Detalizavo, jog sūnui E. S. per mėnesį vidutiniškai reikia 4 – 5 Eur kelionei ir maistui į mokyklą, 50 Eur aprangai, sporto rūbams, 150 Eur maistui namuose, 30 Eur higienos reikmėms, 30 Eur vitaminams, vaistams, maisto papildams, 30 Eur laisvalaikiui, 30 Eur sudaro vaiko dalis už dujas, elektrą. Sūnui T. S. per mėnesį vidutiniškai reikia 50 – 70 Eur kurui vežiojimui į mokyklą, 70 Eur aprangai, sportinei aprangai (lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą), 170 Eur maistui. Dukrai G. S. per mėnesį vidutiniškai reikia 100 Eur maistui, 70 Eur aprangai, 20 Eur darželiui, 12 Eur mokesčiui už būrelį, 20 Eur laisvalaikiui, 40 Eur kurui vežiojimui į darželį. Kartu ieškovė nurodė, kad yra susidaręs įsiskolinimas už materialinio išlaikymo vaikams neteikimą nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio. Mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ja. Ieškiniu buvo prašoma nustatyti, kad „Swedbank“, AB kreditoriniai įsipareigojimai 13171,68 Eur sumai yra asmeninė atsakovo E. S. prievolė.Priešieškiniu atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, kadangi ji, dar gyvendama santuokoje, sukūrė neleistinus ryšius su kitu vyru. Vaikų gyvenamąją vietą atsakovas prašė nustatyti su juo, kadangi taip gali būti geriau užtikrinti vaikų interesai, bei priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti jam. Atsakovas prašė automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur vertės, priteisti ieškovei, o jam priteisti 1250 Eur kompensaciją, o taip pat priteisti iš ieškovės 1775,17 Eur už jai priklausančio turto pagerinimus ir 6442,77 Eur paskolos ir palūkanų, kuriuos sumokėjo kreditoriui „Swedbank“, AB bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. S. (M.) ir E. S. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę “ S.”, atsakovui – „S.”; padalino santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „O. V. S-S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2500 Eur, o atsakovui iš ieškovės - 1250 Eur kompensaciją; nustatė nepilnamečių vaikų E. S., T. S., G. S. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų E. S., T. S., G. S. išlaikymui po 150 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2016 m. sausio 20 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti J. S.; kreditorinę prievolę „Swedbank“, AB pagal 2008 m. kovo 6 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paliko solidariąja šalių prievole. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį teismas atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidos.Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai ir šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abi šalys nedėjo pakankamai pastangų siekdamos išsaugoti šeimą ir santuokiniai ryšiai nutrūko. Kartu teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys, tarp jų ir nepilnamečių vaikų nuomonė, leidžia vertinti, kad nepilnamečių vaikų interesai bus užtikrinti jų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove. Nustatydamas iš atsakovo priteisiamą išlaikymo kiekvienam nepilnamečiam vaikui dydį, teismas nustatė, kad E. S. ir T. S. lanko mokyklą, G. S. – darželį, todėl vertino, kad visapusiškam vaikų vystymui turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet ir skiriamos lėšos laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, laisvalaikio pomėgiams, lavinami gabumai. Ieškovės nurodytas išlaidas vaikų išlaikymui teismas pripažino iš dalies pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis, nes vieno nepilnamečio vaikų išlaikymui turi pakakti iš viso 300 Eur kas mėnesį arba po 150 Eur iš kiekvieno tėvo. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka protingumo kriterijus ir tokio amžiaus vaikų poreikius. Papildomai pirmosios instancijos teismas įvertino tą aplinkybę, jog byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad atsakovo pajamos per mėnesį yra 1000 Eur, o ieškovė, neturėdama sveikatos problemų, gali imtis priemonių susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas, kurių dalį galėtų skirti vaikų išlaikymui. Nors ieškovė prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 str. nuostatas bei gindamas viešą interesą dėl nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo, laikė, kad išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2016 m. sausio 20 d.) iki vaikų pilnametystės. Skundžiamu sprendimu teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2014 metų sausio mėnesio iki 2016 metų sausio mėnesio priteisimo, nes šalys tuo metu sudarė bendrą šeimą, atsakovas dirbo, o byloje esantys rašytiniai įrodymai (sąskaitos išrašai, duomenys apie perlaidas) patvirtino, kad jis pastoviai siųsdavo nemažas pinigų sumas šeimai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė santuokoje įgytą automobilį ieškovei, o iš jos atsakovui priteisę piniginę kompensaciją bei sprendė, kad „Swedbank“, AB finansiniai įsipareigojimai lieka solidaria šalių prievole, o atsakovo sumokėtų įmokų, kurios atliktos iš bendro sutuoktinių turto, jam kompensuoti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas netenkino priešieškinio reikalavimo ir atsakovui iš ieškovės nepriteisė 1775,17 Eur už ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo namo stogo atnaujinimo darbus, kadangi vertino, jog namo stogo atnaujinimo lėšos buvo gautos santuokos metu, būstas buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui ir šeimos būsto pagerinimui. Teismo nuomone, byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog šalys turėjo kitą būstą, kuriame buvo šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atnaujinant stogą buvo tenkinami išimtinai tik ieškovės asmeniniai interesai, dėl ko nėra pagrindo spręsti klausimą dėl atsakovo prašomos kompensacijos už stogo pagerinimą priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio, dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo namo stogo atnaujinimo kompensacijos nepriteisimo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – išlaikymo dydį sumažinti iki po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl 1775,17 Eur priteisimo už ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo namo stogo atnaujinimo darbus bei perskirstyti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1000 Eur, kadangi byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų (nei rašytinių įrodymų, nei proceso dalyvių paaiškinimų). Be to, į bylą pateikė duomenis apie tai, kad jo vienintelės pajamos yra 530 Eur per mėnesį darbo užmokestis, kuris yra per mažas skundžiamu sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio teikimui. Turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių galėtų gauti pažymėjimą, patvirtinantį, jog jis yra iš dalies nedarbingas, tačiau to nesiekia. Pabrėžė, jog jis tik retrospektyviai aiškino, jog komandiruočių į užsienio šalis metu jo pajamos galėjo siekti apie 1000 Eur per mėnesį. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatęs, kad jo pajamos per mėnesį siekia 1000 Eur, nuo šio dydžio nepagrįstai nustatė per didelį išlaikymo dydį.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog eilę metų jam vienam teko ir tenka pareiga mokėti kredito įnašus, kurie per mėnesį sudaro apie 160 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo vaikams dydis ir mokamas įnašas už suteiktą kreditą bankui sudaro didesnę pinigų sumą, nei jo gaunamos mėnesinės pajamos, juo labiau, kad ieškovė nurodė, jog įmokų bankui už suteiktą kreditą nemokės. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise ir, vadovaudamasis CPK 376 str. nuostatomis, išlaikymą vaikams priteisė nuo 2016 m. sausio 20 d., kadangi byloje nebuvo nustatyta, jog kad vaikai nuo nurodyto momento nebuvo išlaikomi ir jų interesai dėl to buvo pažeisti.Dėl kompensacijos už ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo stogo pagerinimą nepriteisimo atsakovas nurodė, jog teismo išvados šioje dalyje nepagrįstos, nes, nors parama stogo dangos keitimui ir buvo inicijuota dar šalims gyvenant kartu, tačiau jo išlaidos susidarė 2015 metų vasarą, kada šalių santuokiniai ryšiai buvo nutrūkę, kada jis tame name nebegyveno, o ieškovė palaikė santykius su kitu vyru. Todėl tvirtina, kad pagerino nebe šeimos, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir patirtų išlaidų nekompensavimas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkini, atsakovo reikalavimų apimtyje palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo ginant viešąjį interesą turėtų būti tenkinama pagal jos pareikštą reikalavimą ir iš atsakovo vaikų išlaikymui priteistas išlaikymas po 175 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, nes vienam vaikui per mėnesį išlaikymui reikia 350 Eur. Atsakovas yra pakankamai jaunas, turi darbą, jo materialinė padėtis nėra pasikeitusi, kadangi jis tebedirba (duomenys neskelbtini) ir gauna solidų atlyginimą. Šių duomenų atsakovas nepateikė sąmoningai. Kartu ieškovė vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė išlaikymo pradžią nuo 2016 m. sausio 20 d., tinkamai padalino turtą bei nustatė, jog prievolės kreditoriams yra solidarios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalis dėl kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (gyvenamojo namo stogo) pagerinimą naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – atsakovo E. S. priešieškinio dalis dėl 1775,17 Eur kompensacijos priteisimo tenkinama (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Likusioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo bei apeliacinio skundo ribų peržengimo pagrindų nenustatyta.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys pateiktais procesiniais dokumentais reikalavo išspręsti santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jiems teikiamo išlaikymo dydžio, prisiimtų finansinių įsipareigojimų bei už atliktus darbus sumokėtų piniginių lėšų paskirstymo klausimus. Tačiau atsakovas E. S. pateiktu apeliaciniu skundu skundžia tik sprendimo dalis, kuriomis išspręsti reikalavimai dėl išlaikymo dydžio ir jo pradžios nustatymo bei dėl kompensacijos priteisimo už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo stogo pagerinimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik virš išdėstytų reikalavimų apimtyje, o dėl apeliaciniu skundu neapskųstos teismo sprendimo dalies nepasisako. Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad, nors įsipareigojimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo asbestinio stogo dangos keitimo ir buvo inicijuotas šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad 2015 metų vasarą santuoka jau buvo iširusi, dėl ko jo 2015 m. rugpjūčio mėnesį sumokėtos piniginės lėšos pagal prisiimtus įsipareigojimus turėtų būti vertinamos kaip svetimo turto pagerinimas. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina pagrįstu.CK 3.90 str. 1 d. numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšoms, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų ar darbo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-254/2010, Nr. 3K-3-30/2011, 3K-3-495-916/2015, Nr. 3K-3-639-686/2015 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus raštas E. S. (1 t., 82 – 83 b. l.), 2015 m. liepos 10 d. ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitos – faktūros išrašytos pirkėjui E. S. (1 t., 84, 85 b. l.), atsakovo bankinių operacijų išrašai (1 t., 86, 87, 88, 89, 91 b. l.) bei krovinio (statybinių atliekų, turinčių asbesto) važtaraštis, iš kurio matyti, kad krovinį 2015 m. liepos 10 d. išdavė E. S. (90 b. l.), patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis dalyvavo asbestinio stogo dangos keitimo programoje ir 2015 m. rugpjūčio mėnesį iš esmės įvykdė prisiimtus finansinius įsipareigojimus, t. y. sumokėjo 2866,71 Eur, iš kurių 1091,54 buvo suteiktos paramos suma. Šių aplinkybių ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytuose paaiškinimuose neginčijo. Taigi nustatyta, jog atsakovas E. S. įvykdė finansinius įsipareigojimus pagal Nacionalinės žemės mokėjimo agentūros organizuotą programą „Asbestinių stogų dangos keitimas“. Nagrinėjamoje byloje esančios gyvenamojo namo nuotraukos taip pat patvirtina atsakovo išdėstytus argumentus dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., stogo dangos pakeitimo, kadangi iš šių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog namo stogo danga yra pakankamai nauja, tai nėra asbestas, o namo stogas buvo remontuojamas (1 t., 81, 130 – 131, 157 – 163 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad gyvenamasi namas, kurio stogo danga buvo pakeista ir kuriame santuokos metu gyveno šalys kartu su vaikais, priklausytų ne ieškovei J. S., o kitiems asmenims. Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad šį namą jai padovanojo šeimos nariai. Iš VĮ Registrų centro Panevėžio filialo pažymos duomenų nustatyta, kad šalys nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruotų ir santuokoje įgytų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (1 t., 16 b. l.). 2016 m. sausio 20 d. pateiktame ieškinyje J. S. nurodė, kad atsakovas jau apie 2 metus kartu su šeima negyvena (1 t., 2 – 9 b. l.). Ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad 2015 m. jos ir atsakovo santuoka faktiškai jau buvo iširusi, o ji dar 2014 metų antrojoje pusėje dvejojo dėl santuokos išsaugojimo, kadangi nuvykusi pas atsakovą į užsienį rado duomenų apie jo bendravimą su kitomis moterimis. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nuo 2015 m, liepos mėnesio bendrauja su kitu vyru. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovei priklausančio namo asbestinio stogo dangos keitimo metu 2015 m. rugpjūčio mėnesį, kada atsakovas įvykdė prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir už darbus sumokėjo 2866,71 Eur, šalys kartu negyveno ir bendro ūkio nebevedė.Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo E. S. 2015 metais sumokėtos piniginės lėšos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo asbestinio stogo pakeitimą buvo patirtos šalių santuokos metu ir turi būti vertinamos kaip išlaidos, panaudotos bendro šeimos būsto pagerinimui. Nagrinėjamoje atveju tarp šalių susiklosčiusios ir byloje nustatytos virš išdėstytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas E. S. už savo asmenines lėšas pagerino ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą šalims jau nebegyvenant santuokoje, nebevedant bendro ūkio ir nebesinaudojant šeimos būstu bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 1775,17 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą atsakovo lėšomis (CK 3.90 str. 1 d., 3.98 str. 1 d., 4 d.).Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas pernelyg didelis išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis bei kad netinkamai nustatytas to išlaikymo priteisimo pradžios momentas.Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas vertino, kad kiekvieno vaiko išlaikymui ir jo būtinų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 300 Eur suma. Šios teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo apeliantas neginčija ir neįrodinėja, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti yra pakankama mažesnė suma. Todėl dėl šios aplinkybės išsamiau nepasisakoma. Apeliantas tvirtina, jog jo mėnesinės pajamos yra apie 530 Eur, o ne 1000 Eur, kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl iš jo nebuvo pagrindo priteisti išlaikymą po 150 Eur kiekvienam iš trijų nepilnamečių vaikų, be to, dar turi sumokėti įmokas pagal kredito sutartį „Swedbank“, AB. Kaip matyti iš 2016 m. balandžio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, atsakovas E. S. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. vykdė individualią veiklą ir tam tikrais mėnesiais papildomai dirbo kitose įmonėse. Apskaičiavus visas atsakovo šiuo laikotarpiu gautas pajamas, jo draudžiamosios pajamos per mėnesį neviršydavo 600 Eur (1 t., 152 – 155). Be to, iš minėtos pažymos ir pateiktų duomenų apie darbinę veiklą matyti ir tai, kad nuo 2015 m. gruodžio 18 d. atsakovas dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje gaunamas darbo užmokestis yra 500 Eur per mėnesį, o atsakovas nuo 2015 m. gruodžio 18 d. buvo šios įmonės vadovas (1 t., 92, 94 – 98 b. l.). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad 2016 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais atsakovui buvo išmokamas apie 530 Eur darbo užmokestis kas mėnesį (2 t., 103 b. l.). Taigi, atsakovo pajamos 2014 metais ir 2015 metais iš esmės buvo labai panašaus dydžio.Nepaisant to, atsakovas nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę ieškovei pervesti ženklias pinigų sumas, išlaikyti save bei vykdyti finansinius įsipareigojimus. Iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei „W. U.“ informacijos matyti, kad atsakovo E. S. gaunamos faktinės mėnesinės pajamos, kurias jis gaudavo vykdamas dirbti į komandiruotes užsienyje, buvo didesnės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, o atsakovas - nepaneigė, kad tuo metu atsakovas kas mėnesį šeimai persiųsdavo apie 1000 Eur (CPK 178 str.). Šios aplinkybės, kuri teismui buvo pagrindas netenkinti ieškovės reikalauto įsiskolinimo vaikų išlaikymui už praėjusį laiką, atsakovas neginčijo. Priešingai, jis nurodė kad dirbo pagal kontraktą ir turėjo galimybę siųsti pinigines lėšas ieškovei. Šiuos duomenis papildomai patvirtina „W. U.“ pateikta informacija, iš kurios matyti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas ieškovei pervedė daugiau nei 4000 dolerių (2 t., 42 – 46 b. l.). Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog šiuo metu apeliantas neturi galimybių teikti priteisto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nes tik ieško galimybių dirbti užsienyje. Bylos nagrinėjimas truko pakankamai ilgą laiką, todėl atsakovas, matydamas, jog kyla ginčas dėl jo gautų ir bylos nagrinėjimo metu gaunamų pajamų, turėjo galimybes pateikti įrodymus apie jo gautas ir gaunamas pajamas dirbant užsienyje. Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių faktą, jog šiuo metu jis nedirba užsienyje, kad realiai uždirba mažiau nei 1000 Eur per mėnesį, nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtino, kad jo darbinė situacija nėra pasikeitusi ir jis toliau dirba ten pat, kur ir anksčiau ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo skundo argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas vertino įrodymus, dėl to netinkamai nustatė jo turtinę padėtį ir priteisė nepagrįstai didelio dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams turėjo būti priteistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas įtvirtintas ir kituose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose bei šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje.Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, nustatydamas išlaikymo priteisimo pradžią nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2016 m. sausio 20 d.), pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 376 str. nuostatomis ir taip siekė užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išlaikymą vaikams prašo priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimą buvo apskaičiavusi iki 2016 m. sausio mėnesio (8-9 b. l.). Išlaikymą priteisus pagal taip suformuluotą reikalavimą, būtų likęs laikotarpis, kai išlaikymas vaikams iš viso nepriteistas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir šio klausimo nagrinėjimui reikšmingus duomenis, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi nepilnamečių vaikų interesų apsauga yra svarbesnis interesas, nei šalių reikalavimai. Atsakovas nepateikė nei vieno leistino įrodymo, kuris patvirtintų, jog jis nuo 2016 m. sausio 20 d. teikė savo nepilnamečiams vaikams pakankamo dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo pradžios nustatymo yra atmetami kaip nepagrįsti. Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Ieškovė I. S. įstatyme numatytu terminu apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė, todėl, vadovaudamasi CPK 318 str. 1 d. nuostatomis, ji per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalėjo pateikti atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ir jame išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Ieškovė šią savo pareigą įvykdė, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą ji negalėjo reikšti savarankiškų reikalavimų, nes pati apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir negali priimti blogesnio, negu skundžiamas, sprendimo, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313, 320 str.). Kaip jau minėta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, o nepilnamečių vaikų interesai yra pakankamai užtikrinti ir apginti. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą, iš naujo perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 98 str.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro: 350 Eur advokato teisinei pagalbai ir 41 Eur žyminis mokestis (1 t., 10, 11, 123 b. l.), atsakovo – 750 Eur advokato teisinei pagalbai ir 243,78 Eur žyminis mokestis (1 t., 55 b. l., 2 t., 48 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priešieškinis yra patenkinamas 10 procentų daugiau, nei skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl ko iš ieškovės J. S. atsakovo E. S. naudai priteisiama 105 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 53 Eur žyminio mokesčio.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 400 Eur (2 t., 104 b. l.) ir 81,00 Eur žyminio mokesčio (2 t., 82, 87 b. l.). Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 180 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., 95 b. l.). Patenkinus 30 procentų atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, įskaičius atsakovo ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mokėtiną proporcingą pagal patenkintus reikalavimus sumą, iš ieškovės J. S. atsakovui E. S. priteisiama 12,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 39,94 Eur žyminio mokesčio, viso – 52,00 Eur (1775,17 Eur ×3%, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 7 d.). Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus – pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir medicinos dokumentų išrašus, kuriais yra grindžiami apeliacinio skundo argumentai. Nors ieškovė pareiškime nurodė, kad nesutinka su atsakovo naujai pateiktų įrodymų priėmimu apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, kad kita šalis juos yra gavusi ir dėl jų pasisakiusi, sprendžia, jog šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir juos priima (CPK 314 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nusprendžia:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesta atsakovo E. S. priešieškinio dalis dėl kompensacijos už ieškovei J. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo E. S. priešieškinio dalį dėl 1775,17 Eur kompensacijos priteisimo tenkinti.
Priteisti iš ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1775,17 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir padidinti iš ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydį nuo 30,00 Eur iki 158,00 Eur.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 52,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.