Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) D. Z. (D. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų, suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“, antstolė Daiva Prunskienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolių veiksmų bei prašymo dėl bylos sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Daiva Prunskienė vykdė vykdomąją bylą Nr. 0068/23/00874, pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. vykdomąjį raštą Nr. eA2-1341-861/2023 dėl 96,50 Eur kelionės išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Intrum Lietuva“ išieškotojo D. Z. naudai. Dėl minėto vykdomojo rašto 2023 m. gegužės 17 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100 Eurų, išieškojimo Nr. S-23-68-13413. 2023 m. gegužės 18 d. antstolės Daivos Prunskienės kontoroje gautas skolininkės UAB „Intrum Lietuva“ prašymas nutraukti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžinti Vilniaus apygardos teismui, kadangi UAB „Intrum Lietuva“ iki vykdomosios bylos pradėjimo 2023 m. gegužės 12 d. raštu Nr. SL-3681 atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir tokiu būdu baigėsi skolininkės UAB „Intrum Lietuva“ 96,50 Eur dydžio prievolė išieškotojui D. Z. 2023 m. gegužės 19 d. D. Z. pateikė prašymą netenkinti minėto skolininkės prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kadangi skolininkės 2023 m. gegužės 12 d. įskaitymas laikomas negaliojančiu. 2023 m. gegužės 25 d. antstolės kontoroje gautas išieškotojo 2023 m. gegužės 24 d. pranešimas ir 2023 m. gegužės 23 d. ieškinys, kuriuo išieškotojas prašo pripažinti 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį (ta apimtimi, kuria perleistas reikalavimas į D. Z. pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L031-47421-02) negaliojančiomis ab initio. Antstolė 2023 m. birželio 8 d. priėmė patvarkymą iš dalies tenkinti 2023 m. gegužės 18 d. skolininkės prašymą, kuriuo nuspręsta užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0068/23/00874 CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir vykdomąjį raštą Nr. eA2-1341-861/2023 grąžinti vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai – Vilniaus apygardos teismui. Antstolė 2023 m. birželio 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-68-15280, kuriuo antstolė, vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai.

14. Pareiškėjas D. Z. pateiktame skunde prašė panaikinti minėtą antstolės 2023 m. birželio 8 d. patvarkymą iš dalies tenkinti 2023 m. gegužės 18 d. skolininkės prašymą ir panaikinti 2023 m. birželio 9 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, tačiau antstolė skundo netenkino. Pagrindo skundo tenkinimui neįžvelgė ir pirmosios instancijos teismas, 2023 m. spalio 19 d. nutartyje konstatavęs, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Teismas be kita ko atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2023 m. gegužės 23 d. pateiktas ieškinys Vilniaus apygardos teisme teisėjo rezoliucija buvo priimtas ir atitinkamai civilinė byla iškelta 2023 m. gegužės 24 d., kai tuo tarpu, skolininkės UAB „Intrum Lietuva“ pranešimas apie 2023 m. gegužės 12 d. reikalavimų įskaitymą gautas 2023 m. gegužės 18 d., t. y. iki ginčo iškėlimo teisme dienos, kada įskaitymo draudimas pagal CPK 6.134 straipsnio 1 dalį dar negaliojo. Teismas nustatė, kad skolininkės UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2817-265/2010 galiojantis ir nebuvo įvykdytas bei antstolei nenustačius įstatyme įtvirtintų įskaitymo sąlygų nebuvimo, taip pat draudimų įskaityti reikalavimus buvimo antstolė pagrįstai užbaigė vykdomąją bylą ją visiškai įvykdžius. Apeliantas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi, pažymi , kad skolininkės atlikti 2023 m. gegužės 12 d. priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimų įskaitymai atlikti po vykdomojo rašto pateikimo antstolei, kai jau buvo prasidėjęs vykdymo procesas, todėl jiems turi būti taikoma CPK 687 straipsnyje numatyta priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo išlyga, kartu atkreipdamas dėmesį, kad CK 6.134 straipsnio nuostatos draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Įvertinęs bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais sutikti.

15. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos.

16. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų (CK 6.130 straipsnis) ir įskaitymui tokiu atveju pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsniai) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taigi įskaitymas galimas atlikti ir CK, ir CPK normose nustatyta tvarka, tik CPK 687 straipsnio normoje reglamentuojama išimtinai antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo. Nors CPK normose nėra nustatyta draudimų vykdymo procese pačioms šalims atlikti įskaitymo ir apie tai informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, tačiau šiose normose nereglamentuojama, kaip turėtų elgtis antstolis, gavęs duomenis apie tai, jog vykdymo proceso metu skolininko prievolė išieškotojui pasibaigė CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolio veiksmų atlikimą tokiu atveju lemia vykdymo procesą grindžiantys bendrieji teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021).

17. Aptariamu atveju, nors apeliantas akcentuoja, kad skolininkės atlikti priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimų įskaitymai atlikti jau prasidėjus vykdymo procesui, dėl ko, anot apelianto, jiems turi būti taikoma CPK 687 straipsnyje numatyta priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo išlyga, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu vykdymo proceso pradžią reglamentuojančio teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste nesutinka. Pažymėtina, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti antstoliui nėra vienintelė sąlyga, žyminti vykdymo proceso pradžią. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima. Taigi, nors vykdomasis dokumentas yra viena iš esminių prielaidų vykdymo procesui prasidėti, vien tik jo išdavimas, kaip procesinis veiksmas, negali būti automatiškai prilyginamas vykdymo proceso pradžios momentui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-969/2023). Aptariamos bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju vykdymo procesas buvo pradėtas 2023 m. gegužės 17 d., antstolei priėmus patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100 Eurų, išieškojimo Nr. S-23-68-13413, t. y. jau po skolininkės 2023 m. gegužės 12 d. atliktų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Tokiu būdu, minėtą įskaitymą atlikus iki aptariamo vykdymo proceso pradžios, taigi nesant pagrindo antstolei taikyti CPK 687 straipsnį, ir antstolei nustačius, kad UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2817-265/2010 yra galiojantis (šias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-819-459/2023, išnagrinėtoje pagal D. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ skundą dėl antstolės Viktorijos Vėliuvienės veiksmų) ir nebuvo įvykdytas bei nenustačius įstatyme įtvirtintų įskaitymo sąlygų nebuvimo, taip pat draudimų įskaityti reikalavimus buvimo, kaip ir nesant duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs minėtą įskaitymą, antstolė pagrįstai užbaigė vykdomąją bylą ją visiškai įvykdžius, kai skolininkės UAB „Intrum Lietuva“ 96,50 Eur dydžio prievolė išieškotojui D. Z. pasibaigė priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymu. Atitinkamai antstolė pagrįstai, CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą) užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiai institucijai. Kitokiai išvadai aptartame kontekste pagrindo nesudaro ir apelianto argumentai dėl draudimo įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalis), šiuo aspektu pažymint, kad apelianto nurodytos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2173-1125/2023 dalykas nėra tas reikalavimas, dėl kurio buvo atliktas šioje byloje minėtas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, taip pat atkreipiant dėmesį, kad antstolio kompetencijai nepriklauso vertinti materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsniai) pagrindu atlikto įskaitymo teisėtumo, todėl nesant duomenų, kad UAB „Intrum Lietuva“ atliktas įskaitymas išieškotojo yra ginčijamas teismine tvarka, antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo tokį įskaitymą, kaip kad nurodo pareiškėjas, vertinti negaliojančiu ir tęsti vykdymo veiksmus.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto pozicija dėl skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo dalyje dėl pagrindo bylos sustabdymui nebuvimo.

19. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo pateikęs Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl bylos sustabdymo iki sprendimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 įsiteisėjimo, tokį prašymą motyvuojant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. priimtu sprendimu, kuriuo ieškovo D. Z. ieškinys buvo patenkintas ir negaliojančiomis ab initio pripažintos 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp BAB banko „Snoras“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“, ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Intrum Lietuva“, ta apimtimi, kuria šiomis pirkimo – pardavimo sutartimis buvo perleistas reikalavimas į D. Z. pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L 031-47421-02, bei nuspręsta netaikyti restitucijos. Tokį prašymą (dėl bylos sustabdymo) apeliantas 2023 m. gruodžio 4 d. pateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Apelianto vertinimu, įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023, jo (apelianto) skundas civilinėje byloje Nr. 2YT-14146-868/2023 / Nr. 2S-2699-863/2023 turėtų būti tenkinamas.

20. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009). Bylos sustabdymo institutas yra tiesiogiai susijęs su iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio išplaukiančia valstybės pareiga organizuoti savo teisinę sistemą taip, kad būtų užtikrintas bylų nagrinėjimas per įmanomai trumpiausią laiką. Visuotinai sutinkama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

21. Aptariamu atveju, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste (šios nutarties 17 punktas), vertinant antstolės veiksmų teisėtumą, nenustačius teisinio pagrindo pareiškėjo skundo patenkinimui, be kita ko pareiškėjui, kaip minėta, neginčijus skolininkės atlikto skolos įskaitymo, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo, tokio prašymo nesant pagrindo tenkinti ir apeliacinėje instancijoje.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo D. Z. (D. Z.) prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo.

Netenkinti pareiškėjo D. Z. atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.