- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- e2YT-7352-1227/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02685-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Veronika Andruškaitė-Pilibavičė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- G. N., V. K.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. N., V. K., dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, kuriuo prašo pakeisti G. N. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3705-1008/2021 nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą, jos mažamečio sūnaus E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu į neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
1.1. Pareiškime nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. N. yra mažamečio E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Tėvystė berniukui nenustatyta.
1.2. G. N. šeima Skyriui žinoma nuo 2020 metų, kai buvo gautas pranešimas, jog G. N. patyrė smurtą iš sugyventinio. Vėliau V. K. kreipėsi į Skyrių informuodama, kad vaiko mama paliko sūnaus priežiūrą jai, o pati išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu. Mažametis E. D. nuo gimimo gyvena dabartinės jo nuolatinės globėjos V. K. šeimoje. G. N. turi dar du mažamečius vaikus: dukrą U. J., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios gyvenamoji vieta nustatyta su jos biologiniu tėvu, ir sūnų N. D., gimusį (duomenys neskelbtini), kurį augina pati G. N.
1.3. G. N. nuo 2020 metų taikoma šeimos atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos. Jo ne kartą keitę ne tik savo gyvenamąsias vietas, tačiau ir miestus, dėl ko socialini paslaugų tiekimas vyko (duomenys neskelbtini) miestuose.
1.4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3705-1008/2021, G. N. (tuo metu buvusiai E. D.) pritaikytas terminuotas motinos valdžios apribojimas jos mažamečio sūnaus E. D. atžvilgiu. Sprendžiant klausimą dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo G. N. jos nepilnamečio sūnaus E. D. atžvilgiu, buvo atsižvelgta į tai, kad G. N. tuo metu dažnai keisdavo gyvenimo partnerius, o tokiu būdu pasikeisdavo ir jos gyvenamoji vieta. Tuo metu G. N. nusišalino nuo savo sūnaus E. D. auginimo, priežiūros ir auklėjimo ir visą tai patikėjo dabartinei vaiko nuolatinei globėjai V. K. Teismas tuo metu spręsdamas klausimą dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo, konstatavo, jog G. N. turi realių galimybių pasikeisti, pakeisti savo gyvenimo būdą, nenusišalinti nuo sūnaus priežiūros ir auklėjimo. Teismas tuo metu nenustatė, jog egzistuoja pakankamos ir svarbios priežastys, kurios neleistų G. N. įgyvendinti savo, kaip motinos pareigų mažamečio sūnaus E. D. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, jog G. N. atveju taikytinas laikinas motinos valdžios ribojimas, kuris bus kaip prevencinė priemonė stengtis susigrąžinti vaiką į šeimą, nenusišalinti nuo sūnaus priežiūros, auginimo ir auklėjimo, kreiptis į specialistus, siekiant gauti pagalbą bendraujant su vaiku, siekiant užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas.
1.5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-373-1008/2022 nepilnamečiui E. D. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), o nuolatine vaiko globėja (rūpintoja) paskirta V. K., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su nuolatine globėja (rūpintoja). Mažametis E. D. su savo nuolatine globėja gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
1.6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7131-1216/2024 G. N. pratęstas laikinas motinos valdžios apribojimas jos nepilnamečio sūnaus E. D. atžvilgiu. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad mama lanko sūnų savaitgaliais, priima specialistų pagalbą, yra motyvuojama dirbti ir pati auginti sūnų, kas parodo jos suinteresuotumą užtikrinti nepilnamečio sūnaus materialinę gerovę bei pareigos rūpintis sūnumi suvokimą. Tuo metu G. N. su sugyventiniu ir mažojo sūnaus tėvu gyveno (duomenys neskelbtini). Su pastaruoju nutraukus santykius, ji atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), dėl ko nuo 2024 m. vasario 20 d. socialinės paslaugos jos šeimai teikiamos Telšių socialinių paslaugų centre, kurios vienas iš siekių buvo padėti mamai įgyvendinti visas pagalbos priemones, kad ši galėtų kreiptis į teismą dėl jos motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko jai grąžinimo. G. N. (duomenys neskelbtini) ištekėjo. 2024 m. spalio 15 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, jame dalyvavę specialistai teigė, kad mama yra motyvuota keisti esamą situaciją, nori, kad sūnus grįžtų augti pas ją, tačiau G. N. atveju situacija dar nėra pasikeitusi, trūksta intensyvesnio motinos ir sūnaus bendravimo, mamos įsitraukimo į vaiko ugdymosi procesą, dažnesnio sūnaus aplankymo ar jo parsivežimo pas save į namus. Minėto posėdžio metu priimtas sprendimas tęsti atvejos vadybos procesą ir socialinių paslaugų teikimą G. N., papildant pagalbos planą šiomis priemonėmis ir įpareigojimais: kreiptis dėl sūnaus E. D. svečiavimosi pas motiną savaitgaliais, švenčių ir atostogų metu; dažniau lankyti sūnų savaitgaliais; palaikyti nuolatinį ryšį su sūnumi (kontaktuoti telefonu, „Messenger“ programėle); stebėti sūnaus ugdymo procesą ir pasiekimus „Tamo“ dienyne, bendradarbiauti su sūnaus ugdymo įstaigos pedagogais.
1.7. Telšių apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-203-1118/2025 G. N. antrą kartą pratęstas motinos valdžios apribojimas jos mažamečio sūnaus E. D. atžvilgiu.
1.8. 2025 m. kovo 5 d. vyko šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio tikslas buvo papildyti jau šeimai sudarytą pagalbos planą bei toliau motyvuoti mamą kuo greičiau susigrąžinti sūnų į savo šeimą ir auginti jį pačiai.
1.9. 2025 m. birželio 23 d. vyko G. N. šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo siekiama aptarto pastarųjų 3 mėnesių darbo su šeima rezultatus bei esamus pokyčius. Vykusio posėdžio metu pati G. N. teigė, kad jos gyvenime esminių pokyčių dėl sūnaus E. nėra – ji su vaiku bendrauja, bet nesikreipė į teismą dėl sūnaus grąžinimo, bet negalėjo pateikti atsakymo, kodėl ji nerodo iniciatyvos ir nesiima veiksmų, kad kreiptųsi į teismą dėl sūnaus grąžinimo, tačiau teigė, kad liepos mėnesį planuoja kreiptis į teismą. Taip pat pabrėžė, kad pirmiausiai reikia „atsistoti ant kojų“ bei informavo, kad įsidarbino bei dirba. Taip pat informavo, kad skiriasi su sutuoktiniu E. N., dėl ko ji turi išsikraustyti iš nuomojamo buto ir laikinai prisiglaus pagyventi pas draugę (duomenys neskelbtini). Posėdyje dalyvavusi socialinė darbuotoja dirbanti su G. N. šeima teigė, kad moteris visada kalbi, bendraujanti, geranoriška, turinti daug planų, tačiau teigiamų ir realių rezultatų nėra, neva į teismą dėl sūnaus grąžinimo planuoja kreiptis rugpjūčio mėnesį. Vykusio posėdžio metu priimtas sprendimas tęsti atvejo vadybos procesą G. N. šeimai, toliau teikti socialines paslaugas.
1.10. 2025 m. rugsėjo 5 d. Skyriuje gautas Telšių socialinės paramos centro raštas, kuriame nurodyta, kad G. N. ketina skirtis su sutuoktiniu, kartu nebegyvena, jis prie šeimos išlaikymo neprisideda. G. N. ne kartą keitė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Ji nuo 2025 m. birželio 5 d. oficialiai dirba, nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. ji su mažamečiu sūnumi N. išsinuomojo 2 kambarių butą, jos šeimai reguliariai organizuojami atvejo vadybos posėdžiai, papildomos pagalbos šeimai planas. 2025 m. birželio 23 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu moteriai rekomenduota kreiptis dėl psichologo konsultacijų, stiprinti tėvystės įgūdžius, išlaikyti stabilumą darbinėje aplinkoje, aktyviau dalyvauti sūnaus E. gyvenime, bendradarbiauti su socialine darbuotoja. Apibendrinant darbo su šeima rezultatus, rašte pažymima, kad vis dėl to G. N. psichologo konsultacijose nesilankė, nes jos nuomone tam nėra poreikio. Taip pat pasitaiko atvejų, kai su moterimi nepavyksta susiekti, o pati neperskambina, o susitikusi vengia ką paaiškinti ir kalbėti apie tokias situacijas. Apsilankymų šeimoje metu pastebima, kad mama išreiškia norą dėl sūnaus E. grąžinimo, neatlieka jokių veiksmų ir dažnai demonstruoja perdėtą emocinę reakciją, nesutampančią su realiais veiksmais. Socialinė darbuotoja motyvuoja moterį kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo panaikinimo, tačiau ji kol kas nesikreipė, o tai rodo, kad pastangos dėl sūnaus E. sugrąžinimo į mamos šeimą nėra pakankamos. Pagalbą šeimai teikiančių specialistų pastebėjimu, nors šeima bendradarbiauja, tačiau dalis rekomendacijų įgyvendinamos nepakankamai, trūksta nuoseklių pastangų dėl mažamečio E. D. grąžinimo į šeimą.
1.11. Pareiškėjos teigimu, G. N. terminuotai motinos valdžia jos mažamečio sūnaus E. D. atžvilgiu apribota jau nuo 2021 m. gruodžio 14 d., t. y. jau daugiau nei prieš 3 metus, motinos valdžios apribojimas buvo pratęstas net 2 kartus, visus šiuos metus jai buvo teikiama intensyvi specialistų pagalba, kurie ragino ją kreiptis į teismą dėl sūnaus grąžinimo, tačiau G. N., net ir turėdama tam visas sąlygas, to nepadarė. Nors ji ir bendrauja su sūnumi, iš dalies prisideda prie jo išlaikymo, o pats E. myli savo mamą, ne kartą yra išsakęs norą su ja gyventi, tačiau tuo pačiu vaikas išsako ir baimę keisti savo gyvenamąją vietą bei lankomą ugdymo įstaigą, ji negyvendama kartu su sūnumi neįgyvendina savo motinos valdžios ir vis suteikia sūnui nepagrįsta lūkesti, jog jis augs su mama ir toks vaikui lūkestis keliamas neapibrėžtą laiką. Objektyvių duomenų, kad G. N. elgesys ir požiūris į susiklosčiusią situaciją pasikeistų, nėra, ji ir toliau vengia vykdyti savo kaip mamos pareigas mažamečio sūnaus E. D. atžvilgiu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo V. K. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka.
3. Suinteresuotas asmuo G. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė Živilė Kontenienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Papildomai nurodė, kad G. N. skyriuje yra žinoma nuo 2020 m., kai šeimai pradėtos taikyti socialinės paslaugos. Tuo metu ji augino E. D.. G. N. turi dar du mažamečius vaikus – U. J., kuri gyvena tėvo globoje, ir N. D., kurį augina pati G. N. Dar 2020 m. į skyrių kreipėsi V. K., kuri nurodė, jog E. D. mama išvyko gyventi į kitą miestą, o vaiką paliko jai, t. y. vaikas liko be įstatyminio atstovo. 2021 m. gruodžio 14 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu G. N. apribota motinos valdžia pritaikant terminuotą motinos valdžios apribojimą E. D. atžvilgiu. Teismas, priimdamas sprendimą konstatavo, kad situacija gali pasikeisti ir G. N. gali pati auginti vaiką. E. D. nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta V. K., kuri vaiką globoja vaiką iki šios dienos. Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu G. N. dar kartą pratęstas terminuotas motinos valdžios apribojimas. G. N. šeimai buvo teikiamos intensyvios socialinės paslaugos. G. N. ištekėjo, atrodė, kad gyvenimo sąlygos keičiasi, ji pati buvo motyvuota auginti sūnų, todėl buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo pratęsimo. 2025 m. vasario 12 d. sprendimu G. N. antrą kartą buvo pratęstas terminuotas motinos valdžios apribojimas jos mažamečio sūnaus E. D. atžvilgiu. Nuo 2025 m. vasario mėn. vyko du atvejo vadybos posėdžiai. 2025 m. rugsėjo 4 d. socialinių paslaugų centro rašte nurodoma, kad G. N. yra susiradusi darbą, bet nėra įgyvendinusi visų įpareigojimų – nors ir buvo raginama kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, tačiau to nepadarė. G. N. demonstruoja perdėtą emocinę reakciją, kuri nesutampa su jos realiais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad laikinas motinos valdžios apribojimas nustatytas prieš 3 metus, tačiau G. N. nedėjo pastangų ir nė karto nesikreipė į teismą prašydama panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą. G. N. periodiškai paskambina savo sūnui, periodiškai jį aplanko. V. K. yra buvusi G. N. globėja, todėl jas sieja glaudus ryšys. Skambučiai, pasidomėjimas, kaip vaikui sekasi, tai ne vaiko kasdienių fizinių ir emocinių poreikių tenkinimas. Tie 3 metai nedavė teigiamų rezultatų, tai negali būti preziumuojama vien motinos noru auginti vaiką. Turėtų būti vertinami realūs G. N. veiksmai. Motina su vaiku ryšį turi, su juo periodiškai bendrauja. Vaikas nuo gimimo gyvena globėjos šeimoje, su ja ir jos sutuoktiniu ryšys labai glaudus, jis juos vadina seneliais. Tai, kad G. N. vaikui sako, jog netrukus jį pasiims, jam kelia nepagrįstus lūkesčius. Neterminuotas motinos valdžios apribojimas stabilizuotų vaiko situaciją, jis turėtų saugią ir ramią vaikystę, galėtų bendrauti su mama pagal galimybes, tačiau nebūtų „maitinamas“ pažadais.
5. Teismo posėdžio suinteresuotas asmuo G. N. su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad jai buvo 16 metų, kai jai gimė sūnus E. Tuo metu ji gyveno pas savo tėvus – globėjus V. K. ir jos sutuoktinį. E. niekada pas ją neaugo. Sūnus užaugęs pas jos globėją, tarp jų ryšys labai stiprus, jis bijo keisti savo gyvenamą vietą. Tiki, kad jam skauda širdį, jog mama atvažiuoja ir išvažiuoja, žada jį pasiimti. Nori, jog abu jos berniukai augtų kartu su ja. Nori, kad E. pas ją augtų ne dėl to, kad jam būtų blogai pas globėją, nes ji pati žino, kad jo gyvenimo sąlygos geros, jis yra mylimas, nes ir pati augo tos pačios globėjos šeimoje, bet dėl to, kad vaikai turi augti su mama. Sūnui mokslai sekasi neblogai, bet jam sunku sutelkti dėmesį, yra išsiblaškęs. Sveikatos problemų jis lyg ir neturi. Šiuo metu ji nuomojasi butą, yra susiradusi darbą, dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. Nesikreipė dėl vaiko susigrąžinimo, nes dirba neseniai. Mažąjį sūnų augina pati, dėl to jokių nusiskundimų nėra gavusi. Vaikas turi visas sąlygas augti su ja. Kiek galėjo, tiek pastangų įdėjusi, su socialiniais darbuotojais bendrauja. Nematė prasmės lankytis pas psichologus. E. kasdien neskambina, nes kartasi nespėja fiziškai. Apie vaiko ugdymo pasiekimus žino iš jo auklėtojos, daug ką papasakoja mama V. K., o apie jo sveikatą sužino iš esveikata portalo. Tarp jų ryšys artimas, jis ją pripažįsta. Aplanko vaiką per gimtadienius, per šventes. Negali jo dažniau lankyti, nes pati gyvena (duomenys neskelbtini), o vaikas (duomenys neskelbtini). Dėl to negali jo nuvesti į ugdymo įstaigą. Yra įsitikinusi, kad vaikas anksčiau ar vėliau grįš pas ją. Vaiką aplanko per laisvas dienas – kartais į mėnesį du kartus, kartais kas savaitę, įvairiai. Pati jį aplanko pas globėją, ten praleidžia kelias dienas. Jis taip pat lankėsi pas ją, ten svečiavosi po kelias dienas. Per rudens atostogas sūnus pas ją nesilankė, nes pačiai reikėjo dirbti, o jo vieno negalėjo palikti. Paskutinį kartą su sūnumi matėsi prieš kelias dienas. Būste, kuriame ji dabar gyvena, yra sudarytos sąlygos augti ir E. Svarstė galimybę kreiptis dėl motinystės apribojimo panaikinimo, tačiau to nepadarė, nes susimaišė datose, manė, kad dar nepraėjo pusę metų po neterminuotos motinos valdžios apribojimo pratęsimo. Nesidomėjo, kokių dokumentų reikia norint susigrąžinti vaiką, bet įsivaizduoja. Šiuo metu jaučiasi stabiliai, mano, kad yra apsiruošusi susigrąžinti sūnų į savo šeimą. Planuoja kelių dienų bėgyje kreiptis į teismą dėl vaiko grąžinimo jai, mano, kad savaitės laikotarpyje kreipsis į teismą. Tėvystė E. nėra nustatyta, nes jis niekada nedalyvavo jo gyvenime. Nesupranta, kodėl jai nuo 2021 m. teikiamos socialinės paslaugos, nes jos neteikia jokios naudos, ji tų paslaugų neprašė ir viską padarė pati. Bijojo paslaugų atsisakyti dėl baimės, kad iš jos gali būti paimtas ir mažiausias vaikas. Nieko blogo padariusi, vaikui grėsmės nekelia.
6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. K. su pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad G. N. yra buvusi jos globotinė. Jai padeda finansiškai. Šiuo metu E. yra nežinomybėje, bijo keisti gyvenamąją vietą, draugus, ugdymo įstaigą. E. ją vadina „baba“, o jos vyrą seneliu. Jis mamą myli. Paskutiniu metu G. lanko E. dažniau nei anksčiau, maždaug per mėnesį po 2 kartus. G. daug dienų dirba, todėl E. negali pas ją nuvykti, nes jam tektų būti vienam, kol ji dirba. Vaikas su mama susiskambina telefonu, per „Messenger“ programėlę. Ir šiandien E. sakė, kad nori toliau gyventi su mumis. Jei ir bus nuspręsta E. grąžinti mamai, ji vis tiek su juo ryšį palaikys. Su G. yra kalbėję, kad jai reikia gerai apsvarstyti, įsivertinti, ar ji gali auginti E. Vaikas nuo gimimo gyvena su ja, yra pripratęs, turi artimą ryšį. E. jaučia nerimą, baimę, kad gali tekti gyventi su mama. Šiuo metu E. teigia, kad nenori gyventi su mama. G. vaiku domisi, bet galėtų aktyviau bendrauti su juo. Ne kartą kalbėjo su G., kad ji sugrįžti gyventi į (duomenys neskelbtini), nes jos čia laukia du vaikai, tačiau jos nuomonė kitokia. G. ne visada linkusi priimti pagalbą, teigia, kad nenori, jog jai vadovautų. Ne kartą siūlė pagalbą jai, prireikus prižiūrėtų ir mažąjį vaiką. Jos teigimu, G. dar nevisai pasiruošusi auginti E. savo šeimoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
7. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
8. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota tokiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
9. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.
10. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad suinteresuotas asmuo G. N. yra mažamečio E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mama. Nepilnamečiui E. D. tėvystė nenustatyta.
12. G. N. šeima Skyriui žinoma nuo 2020 metų, kai buvo gautas pranešimas, jog ji patyrė smurtą iš sugyventinio, o vėliau V. K. kreipėsi į Skyrių informuodama, kad vaiko mama paliko sūnaus priežiūrą jai, o pati išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu.
13. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3705-1008/2021, G. N. (tuo metu buvusiai E. D.) pritaikytas terminuotas motinos valdžios apribojimas jos mažamečio sūnaus E. D. atžvilgiu. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad G. N. tuo metu dažnai keitė gyvenimo partnerius bei savo gyvenamąją vietą. Tuo metu ji buvo nusišalinusi nuo mažamečio sūnaus auginimo, priežiūros ir auklėjimo ir visą tai patikėjo dabartinei vaiko nuolatinei globėjai V. K. Teismas konstatavo, kad G. N. turi realių galimybių pasikeisti, pakeisti savo gyvenimo būdą, nenusišalinti nuo sūnaus priežiūros ir auklėjimo.
14. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-373-1008/2022 nepilnamečiui E. D. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), o jo nuolatine globėja (rūpintoja) paskirta V. K., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su nuolatine globėja (rūpintoja).
15. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-1731-1216/2024, G. N. pratęstas laikinas motinos valdžios apribojimas jos nepilnamečio sūnaus E. D. atžvilgiu. Teismas priimdamas sprendimą teigiamai vertino aplinkybę, kad mama lanko sūnų savaitgaliais, priima specialistų pagalbą, yra motyvuota dirbti ir pati auginti sūnų, todėl toks motinos elgesys parodo jos suinteresuotumą užtikrinti nepilnamečio sūnaus materialinę gerovę bei pareigos rūpintis sūnumi suvokimą. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. vasario 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-203-1118/2024, G. N. antrą kartą pratęstas terminuotas motinos valdžios apribojimas jos mažamečio sūnaus atžvilgiu. Jos šeimai ir toliau buvo teikiamos intensyvios socialinės paslaugos, papildytas jau sudarytas šeimai pagalbos planas.
16. 2025 m. birželio 23 d. vykusio atvejo vadybos posėdyje buvo aptarti darbo su šeima rezultatai bei esami pokyčiai po to, kai G. N. antrą kartą pratęstas terminuotas motinos valdžios apribojimas. Posėdžio metu pati G. N. pripažino, jog esminių pokyčių nėra – ji su vaiku bendrauja, tačiau nesikreipė į teismą dėl sūnaus grąžinimo. Negalėjo konkrečiai nurodyti, kodėl nesiima iniciatyvos susigrąžinti sūnų į šeimą, nurodė, jog tai planuoja padaryti liepos mėnesį. Posėdyje dalyvavusi su G. N. šeima dirbanti socialinė darbuotoja nurodė, kad moteris visada kalbi, bendrauja, geranoriška, turinti daug planų, tačiau teigiamų ir realių rezultatų nėra.
17. Iš į bylą pateikto Telšių socialinių paslaugų centro 2025 m. rugsėjo 4 d. rašto dėl informacijos pateikimo Nr. V2-1614 matyti, kad G. N. nesilankė psichologo konsultacijose, nes, jos nuomone, jai nėra poreikio. Pasitaiko atvejų, kad su ja nepavyksta susisiekti, ji neperskambina, o susitikus vengia paaiškinti ir kalbėti apie tokias situacijas. Apsilankymų šeimoje metu pastebima, kad mama išreiškia norą dėl sūnaus E. grąžinimo, tačiau neatlieka pastangų ir dažnai demonstruoja perdėtą emocinę reakciją, nesutampančią su realiais veiksmais. Nors socialinė darbuotoja motyvuoja G. N. kreiptis į teismą dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo, tačiau ji kol kas nesikreipė, tai rodo kad pastangos dėl sūnaus E. sugrąžinimo į šeimą nėra pakankamos. Nors šeima bendradarbiauja, dalis rekomendacijų įgyvendinamos nepakankamai, trūksta nuoseklių pastangų dėl E. D. grąžinimo į šeimą.
18. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad G. N. piktnaudžiautų motinos valdžia, darytų žalą mažamečiui savo sūnui E. D., žiauriai su juo elgtųsi. Byloje esančiais duomenimis, G. N. terminuotai motinos valdžia jos mažamečio sūnaus atžvilgiu apribota jau nuo 2021 m. gruodžio 14 d., t. y. daugiau nei prieš 3 metus. G. N. net du kartus buvo pratęstas terminuotas motinos valdžios apribojimas, skatinant ją galutinai apsispręsti dėl savo kaip motinos valdžios įgyvendinimo mažamečio sūnaus E. D. atžvilgiu, įgyvendinti visus numatytus įpareigojimus bei kreiptis į teismą dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Pažymėtina ir tai, kad visą tą laiką G. N. buvo teikiama intensyvi specialistų pagalba, socialiniai darbuotojai ragino ją kreiptis į teismą dėl sūnaus grąžinimo. Nors G. N. ir bendrauja su sūnumi, jį myli ir lanko, tačiau nededa pastangų jo susigrąžinti. Byloje esančiais duomenimis specialistai jai ne kartą akcentavo, kad ji turi visas galimybes auginti sūnų, tik tam reikia jos pačios noro ir realių veiksmų, siekiant susigrąžinti sūnų. Teismo posėdžio metu ji taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kodėl nesikreipė į teismą dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, nors yra dirbanti, gauna pastovias pajamas, o jos gyvenamoji vieta yra tinkama auginti sūnų. Posėdžio metu patikino, jog artimiausiomis dienomis žada kreiptis į teismą dėl vaiko grąžinimo, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, to nėra padariusi iki šio sprendimo priėmimo dienos. Nuo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje 2025 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. gruodžio 9 d. teisme nebuvo gauta prašymų dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, byloje bei teismų informacinėje sistemoje nėra jokių kitų duomenų apie proceso dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo pradėjimą ar apie G. N. kreipimąsi į teisines, socialines įstaigas, dėl teisinės pagalbos rengiant tokio pobūdžio procesinius dokumentus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į G. N. motinos valdžios apribojimo trukmę, G. N. išreikštas noras susigrąžinti mažametį sūnų E. D. į šeimą tik deklaratyvus jos pasakymas, nes realių veiksmų jį nesiima, nors tam turėjo pakankamai daug laiko. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog itin ilgai trunkantis G. N. problemų sprendimas, dėl ko ji neva negali kreiptis į teismą dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo, galimai neigiamai veikia ir patį vaiką, jo emocinę būseną.
19. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju G. N. elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu G. N. nurodė, kad artimiausiu metu planuoja kreiptis dėl vaiko grąžinimo, tačiau to iki šiol nepadarė ir teikiama specialistų pagalba jai nereikalinga, ją priima tik iš baimės netekti auginamo kito mažamečio sūnaus. Tai leidžia daryti išvadą, kad G. N. jai teikiamas socialines paslaugas priima dėl jos šeimoje augančio kito mažamečio sūnaus, o ne tikslingai siekdama susigrąžinti sūnų E. D. į šeimą. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. K. patvirtino pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes bei su juo sutiko. Nurodė, jog G. N. dar nėra pasiruošusi auginti savo sūnaus, o ir pats E. D. jaučia baimę, jog apsigyvenus su mama jam reikėtų kraustytis į kitą miestą, keisti ugdymo įstaigą ir draugus. Paskutiniu metu E. D. nurodė, jog nenori gyventi su mama. Vertinant aptartą, teismas pažymi, jog tėvai turi auginti vaikus tenkindami ir jų fiziologinius, emocinius ir kitus svarbius poreikius, užtikrinti auklėjimą bei ugdymą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaiko poreikių identifikavimas yra vienas iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais.
20. Be kita ko, paminėtina, kad nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.
21. Šios aukščiau išdėstytos aplinkybės, jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, pačios G. N., suinteresuoto asmens V. K. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu G. N. taikytą terminuotą motinos valdžios apribojimą ir neterminuotai apriboti G. N. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus E. D. atžvilgiu.
22. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus G. N. motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku.
23. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. G. N. išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).
24. Vaiko E. D. nuolatinės globos nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kiti su tuo susiję klausimai išspręsti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu bei 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, todėl teismas dėl šių klausimų pakartotinai nepasisako.
25. Sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3705-1008/2021 G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą sūnaus E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, į neterminuotą motinos valdžios apribojimą sūnaus E. D. atžvilgiu.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Teismo sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.