Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) įgaliotai atstovei Neimantei Nicienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei E. D. dėl tėvo (motinos) valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, trečiasis asmuo byloje: V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. gegužės 7 d. gavo pranešimą apie galima vaikų teisių pažeidimą, o būtent E. D., gimusio (duomenys neskelbtini) ir U. J., gimusios (duomenys neskelbtini) Informaciniame rašte apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 9VTP-619, nurodyta, kad pranešimas gautas telefoniniu skambučiu, kuriame buvo paaiškinta, kad nerimaujama dėl buvusios globotinės neatsakingo elgesio. Buvo teigiama, kad E. D. nesirūpina ir neprižiūri savo dviejų mažamečių vaikų. Pranešėja teigė, kad E. D. yra jai nežinomoje vietoje. Paaiškino, kad E. D. priežiūra, kol mamos nėra, vykdo pranešėja. Tuo tarpu U. J. priežiūrą vykdo tėvas M. J..

2020 m. gegužės 10 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 9168-928, nurodyta, kad 2020 m. gegužės 7 d. su motina bendrauta telefonu. E. D. bendravo noriai, tvirtino, kad nedirba, todėl neturi pajamų ir gyvenamosios vietos – gyvena pas draugo tėvus. Sūnų E. D. paliko pas savo buvusią globėją V. K.. Nurodė, kad ji jam paskambina ir bendrauja telefonu. E. D. tikino, kad sūnų myli ir norėtų jį auginti bei juo rūpintis, tačiau šiuo metu neturi sąlygų. Jai pasiūlyta apsigyventi Mažeikių krizių centre, pažadėjo pagalvoti. 2020 m. gegužės 10 d. su vaiko motina susitikus vaiko gyvenamojoje vietoje, ji tvirtino, kad šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir pajamų, todėl negali pasirūpinti savo vaiku. Sutiko, kad vaiką prižiūrėtų jos buvusi globėja V. K.. Su vaiku apsigyventi Mažeikių krizių centre atsisakė.

Iš 2020 m. gegužės 10 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 9VSV-597, matyti, kad įvertinus nustatytas aplinkybes E. D. nustatytas apsaugos poreikis, priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, kadangi vaiko motina neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos ir pajamų, kad galėtų patenkinti pagrindinius vaiko poreikius.

2020 m. gegužės 10 d. Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje / vaiko laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktas Nr. 9LPA-23, patvirtina, kad nepilnametis vaikas E. D. laikinai apgyvendintas pas V. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Atsakovės E. D. šeimai nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. birželio 10 d. skirta mobilioji komanda, kurios pagalbą atsakovė sutiko priimti. Iš 2020 m. birželio 10 d. mobiliosios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo Nr. 9TSD-528, rašto, matyti, kad atsakovė mobiliosios komandos specialistams nurodė, kad nori pirmiausia susitvarkyti savo asmeninį gyvenimą, o vėliau kai turės kur gyventi ir įsidarbins, susigrąžins savo vaikus. E. D. bendradarbiavo su mobiliosios komandos specialistėmis dėl sūnaus E. D. išėmimo iš šeimos atvejo. Minėtame rašte nurodyta, kad atsakovė negeba tinkamai nustatyti prioritetų dėl vaiko, savarankiškai išsikelti ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų, impulsyviai priima sprendimus, neatsižvelgdama į pasekmes. Atsakovei trūksta gebėjimų organizuoti šeimos gyvenimą ir vykdyti pagrindines funkcijas, sudaryti saugią aplinką vaikams. Emocinis klimatas šeimoje augti nėra tinkamas. Taip pat nurodyta, kad stebima E. D. tėvystės įgūdžių stoka. Vaiko mama nesistengia, nusišalina nuo vaiko auklėjimo, kylančių problemų. Nesuvokia atsakomybės svarbos už vaikų priežiūrą. Nurodoma, jog susitikimų pradžioje atsakovė skeptiškai žvelgė į specialistų siūlomą pagalbą. Vėlesnių susitikimų metu pastebėtas nevaldomas emocijų protrūkis, agresija, galimai smurtinis elgesys.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda 2020 m. birželio 16 d. parengė darbo su šeima ataskaitą Nr. 9TSD-544, kurioje nurodytos šeimoje fiksuotos situacijos, aprašytas mobiliosios komandos darbas su šeima, nurodytas teiktos pagalbos tipas ir būdas. Iš 2020 m. liepos 14 d. vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akto Nr. 9LNP-26, nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius nutraukė E. D. laikinąją priežiūrą atsižvelgęs į tai, jog vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko mama nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, todėl bus inicijuojamas laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo procesas.

Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras 2020 m. liepos 14 d. pagalbos plane priėmė sprendimą teikti Vaiko teisių apsaugos skyriui motyvuotą siūlymą dėl E. D. laikinosios globos iniciavimo.

Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti vaiką E. D. iš vaiko mamos E. D.. Telšių apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, tokį prašymą patenkino.

Trečiasis asmuo V. K. 2020 m. liepos 16 d. užpildė prašymą dėl paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju).

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A1-1695 dėl laikinosios globos šeimoje nustatymo ir laikinojo globėjo paskyrimo, likusiam be tėvų globos E. D., nustatyta laikinoji globa nuo 2020 m. liepos 27 d., laikinąja globėja paskirta V. K..

Vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. vasario 22 d. raštu dėl atvejo vadybos proceso atnaujinimo šeimai Nr. 9SD-523, kreipėsi į Mažeikių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centrą, kad būtų atnaujintas atvejo vadybos procesas E. D. šeimai.

Atvejo vadybos procesas atsakovės šeimai buvo vykdomas Plungės rajono savivaldybėje. Plungės socialinių paslaugų centro 2021 m. gegužės 13 d. pagalbos plane Nr. PL-219, nurodyta, kad E. D. yra nėščia, nesirūpina savo dar negimusiu kūdikiu, nesilanko pas gydytojus. Taip pat nėštumo metu namuose su sugyventiniu vienas kito atžvilgiu smurtauja ir konfliktuoja.

Teikiant pagalbą E. D., iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 14 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 9GPA-205 nustatyta, kad tik po paskutinio atvejo vadybos posėdžio motinos apsilankymai pas sūnų tapo dažnesni. Specialistai išsakė nerimą dėl esamos nestabilios situacijos šeimoje, todėl atsižvelgiant į geriausius E. D. poreikius buvo pateiktas siūlymas dėl terminuotos motinos valdžios ribojimo ir vaiko globos tęsimo laikinosios globėjos šeimoje. Šiam pasiūlymui pritarė visi specialistai, prieštaravo tik biologinė mama E. D..

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė iš esmės net keletą metų buvo apskritai nusišalinusi nuo savo, kaip motinos pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų E. D., rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį ir sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Nors atsakovei buvo teikiama intensyvi specialistų pagalba ir skirti įpareigojimai, siekiant kuo greičiau grąžinti vaiką į atsakovės šeimą, tačiau atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais, prisiimtus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, sūnaus auginti nesiėmė, išlaikymo jam neteikė. Pastebėtina, jog paskutiniuoju metu atsakovės suaktyvėjęs bendravimas su sūnumi laikytinas pozityviu ir teigiamu žingsniu, siekiant susigrąžinti sūnų, taip pat, panašu, kad atsakovė paskutiniuoju metu ėmė dėti daugiau pastangų stengdamasi susigrąžinti sūnų, tačiau šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys, jog šios pastangos turi būti nuolatinės ir ilgalaikės, kadangi tik tokiu atveju galima daryti išvadą apie probleminės situacijos šeimoje stabilizavimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, visgi pritaria ieškovo nuomonei, kad motinos valdžia šiuo atveju turėtų būti ribojama laikinai tokiu būdu suteikiant atsakovei galimybę padaryti teigiamas išvadas, imtis aktyvių veiksmų, kad situacija šeimoje pasikeistų į gerąją pusę. Atsakovė turi realių galimybių pasikeisti, pakankamų bei svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovei įgyvendinti savo, kaip motinos pareigų, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju taikytinas laikinas motinos valdžios ribojimas, kuris bus kaip prevencinė priemonė atsakovei, kad ji stengtųsi susigrąžinti vaiką į šeimą, kreiptųsi į specialistus, siekdama gauti pagalbos bendraujant su vaiku, siektų užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas su mažamečiais vaikais ir pan. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis mažamečio vaiko E. D. interesais, atsakovei E. D. taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko E. D. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Pastebėtina, jog nustačius laikiną motinos valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Minėtiems pokyčiams įvykti reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvo valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas.

Taip pat, pažymėtina, kad konkretaus termino nenustatymas neturi būti atsakovės suprantamas kaip leidimas piktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis nuolat kreipiantis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, jei aplinkybės, kurios buvo šio apribojimo pagrindu, nėra išnykusios. Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Nagrinėjamu atveju tai reikštų atsakovės pastangas imtis iniciatyvos bendrauti su vaiku gyvai, palaikyti ryšius su juo, domėtis vaiko gyvenimu, jį lankyti ir išlaikyti, kreiptis pagalbos į specialistus, pripažinti šeimos problemas ir jas spręsti, siekti užtikrinti kuo geresnes gyvenimo sąlygas.

Apribojus atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. D. atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Priėmus sprendimą laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią, atsižvelgus į byloje esančius duomenimis, nepilnamečio vaiko E. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su laikinąja globėja (rūpintoja) V. K. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaiką E. D. nepaisant aplinkybės, kad motinos valdžia jo atžvilgiu jai apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 200 Eur nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo – nuo 2020 m. liepos 27 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir motinos galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į Lietuvoje vyraujančių būtiniausių prekių pokyčius, į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu auginą kūdikį, taip pat turi kitą išlaikytinę, nedirba, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo laikytinas šiek tiek perdėtu, kadangi atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, akivaizdu, kad atsakovė šiuo metu neturi galimybių skirti tokios išlaikymo sumos savo nepilnamečiui vaikui, todėl teismas prašomą išlaikymo dydį sumažina iki 150 Eur priteistino išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į nustatytą išlaikymo dydį, iš atsakovės priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už 12 mėnesių, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos – 1800 Eur.

Globojamų vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjai uzufrukto teise ir tik vaikų interesams tenkinti, E. D. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama laikinoji globėja (rūpintoja) V. K. (CK 3.185, 3.275 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl civilinės bylos iniciavimo.

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiui E. D..

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 2 dalimi, ieškovui pavestina per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir vaiko globėjo paskyrimo reikalingumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybės institucijos, reikšdamos ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškinį tenkinus iš dalies, žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamas iš atsakovės.

Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo. Reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl motinos valdžios apribojimo, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Vis tik, iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo – 41 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nepilnamečio vaiko E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo.

Priteisti iš E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui (2021 m. liepos 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų).

Paskirti laikiną globėją V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl globos nepilnamečiui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo.

Pavesti ieškovui per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir vaiko globėjo paskyrimo reikalingumo.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.