Telšių apylinkės teismo sprendimas

2021-12-14 · Civilinė byla Nr. e2-3705-1008/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-14
Bylos Nr.
e2-3705-1008/2021
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01492-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone, Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
E. D.
Trečiasis asmuo
V. K.
Advokatai
Jovyta Piekienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3705-1008/2021Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01492-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 3.2.6.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) įgaliotai atstovei Neimantei Nicienei,

atsakovei E. D., jos atstovei advokatei Jovytai Piekienei,trečiajam asmeniui V. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei E. D. dėl tėvo (motinos) valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, trečiasis asmuo byloje: V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. liepos 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei E. D., sūnaus E. D. atžvilgiu; priteisti iš E. D. išlaikymą jos sūnui E. D. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos, išlaikymą priteisiant nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo – nuo 2020 m. liepos 27 d., išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nustatyti E. D. gyvenamąją vietą laikinosios globėjos (rūpintojos) V. K. gyvenamojo vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovė yra pagimdžiusi nepilnamečius vaikus E. D., gimusį (duomenys neskelbtini) ir U. J., gimusią (duomenys neskelbtini), tačiau nei vieno jų neaugina ir neauklėja. U. J. gyvena su tėvu M. J., o likusiam be tėvų globos E. D. nuo 2020 m. liepos 27 d. nustatyta laikina globa, nepilnamečio laikina globėja paskirta V. K., tėvystė vaikui nenustatyta. Nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. gegužės 7 d. gavo pranešimą, jog buvusi atsakovės E. D. globėja nerimauja dėl jos neatsakingo elgesio. Moteris teigė, jog atsakovė nesirūpina ir neprižiūri savo dviejų mažamečių vaikų, buvusiai globėjai nebuvo žinoma atsakovės gyvenamoji vieta. Atsakovės nepilnametis vaikas E. D. gyveno pas pranešėją, tuo tarpu nepilnametė U. J. gyveno pas tėvą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas tą pačią dieną telefonu bendravo su atsakove, kuri paaiškino, jog šiuo metu niekur nedirba ir neturi pajamų, taip pat neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena pas draugo tėvus Plungės rajone. Atsakovė paaiškino, jog jos mažametis sūnus E. D. gyvena pas jos buvusią globėją V. K.. Pokalbio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas atsakovei pasiūlė su mažamečiui sūnumi apsigyventi Mažeikių krizių centre, tačiau vaiko motina dėl šio siūlymo žadėjo iki 2020 m. gegužės 10 d. pagalvoti. Susitikus minėtą dieną atsakovė tvirtino, jog šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir pajamų, todėl negali pasirūpinti savo mažamečiu sūnumi. Atsakovė nurodė, jog sutinka, kad jos sūnų E. D. laikinai prižiūrėtų jos buvusi globėja V. K. ir atsisakė su mažamečiu sūnumi apsigyventi Mažeikių krizių centre. Įvertinęs esamą situaciją Vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. gegužės 10 d. nustatė vaiko apsaugos poreikį, dėl ko mažamečiui E. D. buvo nustatyta laikinoji priežiūra. Su atsakovės šeima nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. birželio 10 d. dirbo mobili komanda, kurios specialistai siekė padėti atsakovei išspręsti susiklosčiusią situaciją. Pasak mobilios komandos specialisčių atsakovė negeba tinkamai nustatyti prioritetų dėl vaiko, savarankiškai išsikelti ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų, impulsyviai priima sprendimus, neatsižvelgdama į pasekmes. Nuo 2020 m. vasario 26 d. atsakovės šeimai taikoma atvejo vadyba. 2020 m. birželio 25 d. įvykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovė išsakė nuomonę, kad ji negali auginti savo sūnaus ir sutinka, kad vaikas būtų globojamas. Specialistams atliekant teiktos pagalbos šeimai efektyvumo vertinimą nustatyta, kad atsakovė nebendradarbiavo su pagalba teikiančiais specialistais, nedėjo pastangų, nevykdė numatytų įsipareigojimų ir nekeitė savo elgesio; moteris pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau apie tai neinformavo su šeima dirbančių specialistų; mama savo elgesiu neužtikrina vaiko teisių ir jas pažeidžia, o tai gali turėti reikšmingos žalos jo psichinei sveikatai. Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, padarė išvadą, jog nepilnamečio E. D. mama E. D. yra nusišalinusi nuo sūnaus auginimo, priežiūros ir auklėjimo, nelinkusi keisti esamos situacijos, nepriima specialistų pagalbos, nebendradarbiauja su jais, todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš vaiko mamos. Telšių apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi leido paimti nepilnametį vaiką E. D. iš jo motinos E. D.. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. įsakymu likusiam be tėvų globos vaikui E. D. nuo 2020 m. liepos 27 d. nustatyta laikina globa, nepilnamečio laikina globėja paskirta V. K., vaiko laikinosios globos vieta nurodyta laikinosios globėjos šeimoje. Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi dėl atvejo vadybos proceso atnaujinimo atsakovės šeimai. Atvejo vadybos procesas atsakovės šeimai nuo 2021 m. vasario 9 d. vykdomas Plungės rajono savivaldybėje. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Plungės rajone gautas pranešimas, jog atsakovė yra nėščia, nesirūpina savo dar negimusiu kūdikiu, nesilanko pas gydytojus. Taip pat nėštumo metu namuose su sugyventiniu vienas kito atžvilgiu smurtauja ir konfliktuoja. 2021 m. vasario 26 d. pirmojo atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas paskirti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas atsakovės šeimai, vykdyti pagalbos plane numatytas priemones. Baigiantis laikinosios globos nustatytam terminui ir atsižvelgiant į geriausius E. D. poreikius, specialistai teikė siūlymą dėl terminuotos motinos valdžios ribojimo, o vaiko globą tęsti laikinosios globėjos šeimoje. Šiam pasiūlymui pritarė visi specialistai, prieštaravo tik biologinė motina E. D.. Nurodo, kad atsakovė nuo 2020 m. gegužės 7 d. yra nusišalinusi nuo sūnaus E. D. kasdienės priežiūros, auginimo ir auklėjimo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai išnaudojo visas įmanomas priemones, tam, kad atsakovė pakeistų požiūrį į sūnaus E. D. auklėjimą ir priežiūrą. Atsakovės išsakomas noras auginti sūnų pačiai lieka tik deklaratyviais pasisakymais, kadangi iš esmės ji nesiima aktyvių veiksmų įgyvendinti realius pokyčius savo gyvenimo būde ir požiūryje į sūnaus auginimą, priežiūrą ir auklėjimą. Per pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki šiol pastebimas tik vienas teigiamas atsakovės žingsnis santykyje su sūnumi: 2021 m. gegužės – birželio mėnesiais apsilankymai pas sūnų pasidarė dažnesni. Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2021 m. liepos 14 d. įvykusiame nepilnamečio E. D. globos (rūpybos) peržiūros posėdyje, kuriame dalyvavo įvairių institucijų specialistai, įvertinę labai minimalias atsakovės pastangas pakeisti savo elgesį ir susigrąžinti sūnų, net nesvarstė galimybės tęsti laikinąją globą (rūpybą), o pritarė siūlymui dėl terminuotos motinos valdžios ribojimo atsakovei, todėl prašo taikyti atsakovei laikiną tėvų valdžios apribojimą E. D. atžvilgiu ir priteisti periodinį išlaikymą.

Atsiliepimas

Atsakovė E. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovas jos, kaip motinos valdžios apribojimo būtinumą grindžia jos ankstesniu gyvenimo būdu, motyvuodamas tuo, kad ji anksčiau nesugebėjo pasirūpinti sūnumi E. D., kad neturi tam įgūdžių, kad jos šeimos nuomojamas plotas per mažas, kad sūnus galėtų gyventi kartu su ja, kad per mažos jos šeimos pajamos. Su tuo atsakovė nesutinka. Nurodo, kad su sugyventiniu ir dabar gimusiu vaiku nuomojasi vieno kambario butą su patogumais. Ieškosi išsinuomoti didesnį butą, kai pasibaigs šio buto nuomos sutartis, išsikraustys. Jos sugyventinio pajamos yra apie 600 – 800 Eur per mėnesį. Sugyventinis sutinka, kad jos sūnus E. D. gyventų kartu su jais. Jie E. D. yra nupirkę lovytę. Ji sūnų myli. Pripažįsta, kad anksčiau nelabai tinkamai juo rūpinosi, bet mano, kad tam buvo priežasčių, kadangi mokinosi Šiauliuose, buvo nėščia, o dažnai važinėti į Mažeikius nebuvo galimybės. Mano, kad jei sūnus liks gyventi Mažeikiuose, jų bendravimas tikrai nesustiprės. Ji augina neseniai gimusį sūnų, sugyventinis dirba, todėl pasivažinėti dažnai tikrai galimybės nebus. Nurodo, kad sūnus nori gyventi kartu su ja ir ją myli. Jei vaikai bus abu kartu, jai jais rūpintis bus visai kitos galimybės, nereikės blaškytis tarp vieno ir kito, o ir broliai galės bendrauti tarpusavyje. Mano, kad vaikus išskirti tikrai nėra gerai. Pripažįsta, kad neturi daug įgūdžių auginti vaikus, bet ji tikrai stengiasi. Mano, kad iš pradžių padedant specialistėms, ji tikrai sugebės tinkamai auginti abu vaikus. Jai taip pat žada padėti ir sugyventinis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo įgaliota atstovė Neimantė Nicienė palaikė ieškinį pilna apimtimi, pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus ir papildomai paaiškino, jog atsakovei buvo siūlyta apsigyventi Mažeikių krizių centre, bet ji pati priėmė sprendimą apsigyventi ne Mažeikių krizių centre, o visiškai kitame rajone nei gyvena jos mažametis sūnus. Paaiškino, kad atsakovės atveju reikia atlikti tam tikrus veiksmus, kad ji galėtų gyventi ir atlikti savo pareigą vaiko atžvilgiu, nes jau praėjo beveik pusantrų metų, o E. D. gyvena globėjos šeimoje ir tas ryšys su mama galimai yra susilpnėjęs, jį reikia stiprinti, toliau vystyti, kad vaikas parėjęs gyventi pas mamą jaustųsi tikrai saugus. Pati atsakovė ne kartą specialistams yra išsakiusi, kad ji negali ir nenori auginti savo sūnaus, todėl mano, kad vaikui yra nesaugu augti su atsakove, nes toks yra mamos požiūris. Paaiškino, kad paskutinį kartą dėl atsakovės šeimos pranešimas buvo gautas 2021 m. vasario mėnesį apie tai, kad atsakovė nesirūpina dar negimusiu vaiku. Tada specialistai greitai sureagavo ir paskyrė pagalbą, situacija greitai pasikeitė. Specialistų iniciatyva ir tik jų pagalba atsakovė užsiregistravo pas ginekologą, pradėjo lankytis ir tikrintis savo sveikatą. Šiai dienai vieną kartą savaitėje lankosi socialinė darbuotoja, kuri patikrina ir padeda atsakovei iškilus problemoms, bet jie nežino, kaip būtų, jeigu socialinės darbuotojos priežiūros šiai dienai nebūtų. Paaiškino, kad laikinai apribojus motinos valdžią nesikeistų jokios aplinkybės, kadangi jie prašo apriboti terminuotai, kad mama siektų vaiką susigrąžinti, todėl neprašo apriboti motinos valdžios neterminuotai.

Teismo posėdžio metu atsakovė E. D. paaiškino, kad vaiko susilaukė būdama (duomenys neskelbtini) metų. Tuo metu buvo labai sunki emocinė situacija, lankėsi pas psichologus, gydėsi ir vaikų psichiatrijos skyriuje, nes buvo dar neišsilaksčiusi, buvo dar labai jauna, realiai vaikas. Iš tikrųjų labai ilgai nenorėjo pasiimti savo sūnaus E. D. auginti, nes tiesiog trūko įgūdžių ir bijojo būti mama, prisiimti atsakomybę. Šiai dienai bendrauja su savo sūnumi, susiskambina, pasišneka ir su vaizdu, atvažiuoja kiek gali. Mano, kad vaiko atskyrimas nuo jos reikštų, kad jų santykiai ateityje ne tik nestiprėtų, bet silpnėtų. Tai kenktų jos pačios vaikui, nes jis ją myli, nori ją matyti, apsikabina. Paaiškino, kad šiuo metu gyvena Plungėje su draugu jau metai laiko, turi savo šeimą, konfliktų pasitaiko kaip ir kiekvienoje šeimoje, tačiau tai nesukelia jiems didesnių problemų, kad reikėtų įsikišti pašaliniams žmonėms, nes jie tuos konfliktus išsisprendžia. Prieš jos sūnų sugyventinis pačioje pradžioje gal buvo šiek tiek neigiamai nusiteikęs, nes gal bijojo, kaip bus ateityje, bijojo, kad neras ryšio ir pan., tačiau dabar tam neprieštarauja. Ji nori prisiimti atsakomybę už savo vaiką ir pradėti jį auginti. Aišku pas globėjus jam tikrai yra gerai, sudarytos visos sąlygos, tačiau atsižvelgiant į tai, jog vaikas turi augti su mama, jam nebus užtikrinti tie dalykai. Tas blaškymasis tarp skirtingų miestų tikrai jiems nepalengvins bendravimo ir jų ryšio. Krizių centre ji tikrai nenorėjo gyventi, bet ne dėlto, kad nenorėjo auginti, bet nenorėjo, kad ją kontroliuotų kiekvieną dieną, stebėtų ir aiškintų kaip jai gyventi, kada jai išeiti ir pareiti, nes ji yra suaugusi moteris. Nuo laikinosios globos nustatymo ji kiekvieną mėnesį skirtingai lankydavo sūnų, nebūdavo grafiko, tiesiog kaip išeidavo. Kai draugas turėjo mašiną lankydavo dažniau, o dabar kadangi situacija yra pasikeitusi, rečiau apsilanko, bet realiai kiekvieną dieną bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, kalba su vaizdu, pasiskambina, ji domisi jo gyvenimu. Kai gyveno su buvusiu sugyventiniu ir savo dukra U. J., tai gyveno bute, kur gyveno globėjos sesuo, tai būdavo iš tos pusės labai daug pranešimų policijai ir pan., nes jie susipykdavo ir už nieką iškviesdavo policiją. Jie nori, kad kuo mažiau tėvai kištųsi į jų gyvenimą ir kad nebūtų jiems sudarytos galimybės pas juos atvažiuoti ir skambinėti policijai be reikalo. Vaiko ugdymu, sveikata rūpinasi vaiko globėja V. K.. Ji pati šiuo metu negali rūpintis vaiko auklėjimu, priežiūra ir pan., nes savaime suprantama, kad vaiko priežiūra paskirta globėjai. Tai ji negali tiesiog ateiti ir auginti savo vaiko, jeigu dokumentiškai jis yra atskirtas nuo jos, tai ji neturi teisės rūpintis juo, jeigu jai yra apribotos teisės auginti vaiką. Paaiškino, kad E. D. lanko darželį ir ji yra Facebook grupėje, stebi nuotraukas ir parašo, kodėl E. D. nuotraukų yra mažiau. Jai viskas yra įdomu, ji džiaugiasi ir pergyvena, kai E. D. kažką prisidirba. Domisi tuo vaiku, nėra taip, kad jis jai vienodai šviestų, nes jei būtų taip, tai nerašytų atsiliepimo į ieškinį. Ji pati nori auginti, pati nemato tam jokių kliūčių. E. D. persikėlus į Plungę, ji užrašytų jį į darželį, o po to vestų jį į mokyklą, pati eitų dirbti. Šiai dienai ji nesidomėjo kiek yra laisvų vietų darželiuose, nes ji laukia teismo sprendimo. Jie su draugu nesvarstė, kokią įtaką išvykimas į kitą miestą turės bendravimui su jos sūnumi. Jie kalbėjo, kad vaikas prisitaikys, nes vaikai labai greitai prisitaiko prie tų pokyčių. E. D. jokio piniginio išlaikymo ji neteikė. Ją pačią mama kūdikystėje paliko, tai ji nenori, kad vaikai augtų atskirai nuo jos. Mano, kad ji užtikrins E. D. poreikius, juo rūpinsis. Šiuo metu namuose ji turi lovą, patalynę, turi nupirkusi žaislus, kelis rūbus, knygelių, bet ji bijo daug ką pirkti, nes neaišku koks bus sprendimas. Pas globėją jam tikrai nėra blogai, jis turi ten daugiau žaislų, bet mano, kad vaikas turi augti su mama. Mano, kad dabar yra truputį labiau subrendusi ir pasikeitusi nei anksčiau. Paaiškino, kad lovytės nupirkimas E. D. buvo Plungės skyriaus numatytas įpareigojimas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. K. paaiškino, kad ji yra dirbanti, vedusi, turi nuosavą namą, daržą, šiltnamį. E. D. niekur nebuvo išvykęs, visus 5 metus gyvena jų šeimoje, lanko darželį jau 4 metus, jam reikalinga specialistų priežiūrą – logopedas, psichologas. Berniukui patinka pas juos gyventi, patinka erdvė, kiemas, žaislai. Jie turi du šuniukus ir katiną. Su mama bendrauja telefonu, ji skatina bendrauti, neužmiršti, tad bendrauja beveik kasdien. Ji pati pyksta ant atsakovės, nes ji labai laisvai atsisakė E. D. ir laisvai išvažiavo. Jie suorganizuoja, kad E. D. būtų nuvežamas pas mamą. Paaiškino, kad vaikas nori mamos, bet Plungėje gyventi nenori. Paaiškino, kad kai suserga, veda pas gydytojus, didelių problemų kol kas neturi. Su vaiku žaidžia, užsiima, ugdo, jam labai patinka darželis, nes būna įvairių užsiėmimų. Jie gražiai bendrauja tiek su darželio administracija, tiek su Vaikų teisių specialistais. Paaiškino, kad nuo gimimo E. D. auga pas juos namuose, nes atsakovė pagimdė nepilnametė. Pradžioje atsakovė nenorėjo ir nemylėjo to vaiko. Naktį niekada nenešiodavo, tai ji pati kėlėsi nešioti jį. Po to kai berniukui sukako pusė metų, ji išgirdo, kad atsakovė kalba, jog geriau būtų, kad tas berniukas būtų karste, tai ji ja nebepasitikėjo ir tą vaiką parsinešė prie savęs lovytėje ir jai vieno jo nepalikdavo, nes kažkas jai su psichika buvo užėję. Po to, kelių dienų laikotarpyje, viskas jai praėjo. Mano, kad tuo momentu jai labiau rūpėjo vyrai nei vaikas. Jie tą vaiką priėmė, siūlė, kad ji mokytųsi, kad turėtų duoną iš ko valgyti. Taip ir buvo, įstojo ir mokinosi. Po to susilaukė dar vieno vaiko ir viskas pasibaigė, atsirado kitas sugyventinis. Susilaukė mergytės, tai jai padėjo ir už butą sumokėdavo, valgyti nupirkdavo, nes išsiskyrė su tuo sugyventiniu. Paaiškino, kad dabar kai atsakovė atvažiuoja, tai E. D. nori mamos ir nori, kad ji pasiliktų. Anksčiau kai atvažiuodavo, tai ji stengdavo kuo greičiau išvažiuoti, nes tai draugė laukdavo jos, tai dar kažkas, tad E. D. supykdavo, kad atvažiuodavo ir greitai išvažiuodavo. Atsakovės lankymai suaktyvėjo tik po paskutinio posėdžio, todėl mano, kad atsakovei reikia didelio noro ir atsakomybės. Ji kartais turi to noro, bet kartais atrodo, kad jai nusvyra rankos. Ji pati yra pasiruošusi padėti, kad jie galėtų atkurti santykius, visada ragina bendrauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. gegužės 7 d. gavo pranešimą apie galima vaikų teisių pažeidimą, o būtent E. D., gimusio (duomenys neskelbtini) ir U. J., gimusios (duomenys neskelbtini) Informaciniame rašte apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 9VTP-619, nurodyta, kad pranešimas gautas telefoniniu skambučiu, kuriame buvo paaiškinta, kad nerimaujama dėl buvusios globotinės neatsakingo elgesio. Buvo teigiama, kad E. D. nesirūpina ir neprižiūri savo dviejų mažamečių vaikų. Pranešėja teigė, kad E. D. yra jai nežinomoje vietoje. Paaiškino, kad E. D. priežiūra, kol mamos nėra, vykdo pranešėja. Tuo tarpu U. J. priežiūrą vykdo tėvas M. J..

2020 m. gegužės 10 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 9168-928, nurodyta, kad 2020 m. gegužės 7 d. su motina bendrauta telefonu. E. D. bendravo noriai, tvirtino, kad nedirba, todėl neturi pajamų ir gyvenamosios vietos – gyvena pas draugo tėvus. Sūnų E. D. paliko pas savo buvusią globėją V. K.. Nurodė, kad ji jam paskambina ir bendrauja telefonu. E. D. tikino, kad sūnų myli ir norėtų jį auginti bei juo rūpintis, tačiau šiuo metu neturi sąlygų. Jai pasiūlyta apsigyventi Mažeikių krizių centre, pažadėjo pagalvoti. 2020 m. gegužės 10 d. su vaiko motina susitikus vaiko gyvenamojoje vietoje, ji tvirtino, kad šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir pajamų, todėl negali pasirūpinti savo vaiku. Sutiko, kad vaiką prižiūrėtų jos buvusi globėja V. K.. Su vaiku apsigyventi Mažeikių krizių centre atsisakė.

Iš 2020 m. gegužės 10 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 9VSV-597, matyti, kad įvertinus nustatytas aplinkybes E. D. nustatytas apsaugos poreikis, priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, kadangi vaiko motina neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos ir pajamų, kad galėtų patenkinti pagrindinius vaiko poreikius.

2020 m. gegužės 10 d. Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje / vaiko laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktas Nr. 9LPA-23, patvirtina, kad nepilnametis vaikas E. D. laikinai apgyvendintas pas V. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Atsakovės E. D. šeimai nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. birželio 10 d. skirta mobilioji komanda, kurios pagalbą atsakovė sutiko priimti. Iš 2020 m. birželio 10 d. mobiliosios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo Nr. 9TSD-528, rašto, matyti, kad atsakovė mobiliosios komandos specialistams nurodė, kad nori pirmiausia susitvarkyti savo asmeninį gyvenimą, o vėliau kai turės kur gyventi ir įsidarbins, susigrąžins savo vaikus. E. D. bendradarbiavo su mobiliosios komandos specialistėmis dėl sūnaus E. D. išėmimo iš šeimos atvejo. Minėtame rašte nurodyta, kad atsakovė negeba tinkamai nustatyti prioritetų dėl vaiko, savarankiškai išsikelti ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų, impulsyviai priima sprendimus, neatsižvelgdama į pasekmes. Atsakovei trūksta gebėjimų organizuoti šeimos gyvenimą ir vykdyti pagrindines funkcijas, sudaryti saugią aplinką vaikams. Emocinis klimatas šeimoje augti nėra tinkamas. Taip pat nurodyta, kad stebima E. D. tėvystės įgūdžių stoka. Vaiko mama nesistengia, nusišalina nuo vaiko auklėjimo, kylančių problemų. Nesuvokia atsakomybės svarbos už vaikų priežiūrą. Nurodoma, jog susitikimų pradžioje atsakovė skeptiškai žvelgė į specialistų siūlomą pagalbą. Vėlesnių susitikimų metu pastebėtas nevaldomas emocijų protrūkis, agresija, galimai smurtinis elgesys.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda 2020 m. birželio 16 d. parengė darbo su šeima ataskaitą Nr. 9TSD-544, kurioje nurodytos šeimoje fiksuotos situacijos, aprašytas mobiliosios komandos darbas su šeima, nurodytas teiktos pagalbos tipas ir būdas. Iš 2020 m. liepos 14 d. vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo akto Nr. 9LNP-26, nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius nutraukė E. D. laikinąją priežiūrą atsižvelgęs į tai, jog vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko mama nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, todėl bus inicijuojamas laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo procesas.

Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras 2020 m. liepos 14 d. pagalbos plane priėmė sprendimą teikti Vaiko teisių apsaugos skyriui motyvuotą siūlymą dėl E. D. laikinosios globos iniciavimo.

Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti vaiką E. D. iš vaiko mamos E. D.. Telšių apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, tokį prašymą patenkino.

Trečiasis asmuo V. K. 2020 m. liepos 16 d. užpildė prašymą dėl paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju).

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A1-1695 dėl laikinosios globos šeimoje nustatymo ir laikinojo globėjo paskyrimo, likusiam be tėvų globos E. D., nustatyta laikinoji globa nuo 2020 m. liepos 27 d., laikinąja globėja paskirta V. K..

Vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. vasario 22 d. raštu dėl atvejo vadybos proceso atnaujinimo šeimai Nr. 9SD-523, kreipėsi į Mažeikių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centrą, kad būtų atnaujintas atvejo vadybos procesas E. D. šeimai.

Atvejo vadybos procesas atsakovės šeimai buvo vykdomas Plungės rajono savivaldybėje. Plungės socialinių paslaugų centro 2021 m. gegužės 13 d. pagalbos plane Nr. PL-219, nurodyta, kad E. D. yra nėščia, nesirūpina savo dar negimusiu kūdikiu, nesilanko pas gydytojus. Taip pat nėštumo metu namuose su sugyventiniu vienas kito atžvilgiu smurtauja ir konfliktuoja.

Teikiant pagalbą E. D., iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 14 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 9GPA-205 nustatyta, kad tik po paskutinio atvejo vadybos posėdžio motinos apsilankymai pas sūnų tapo dažnesni. Specialistai išsakė nerimą dėl esamos nestabilios situacijos šeimoje, todėl atsižvelgiant į geriausius E. D. poreikius buvo pateiktas siūlymas dėl terminuotos motinos valdžios ribojimo ir vaiko globos tęsimo laikinosios globėjos šeimoje. Šiam pasiūlymui pritarė visi specialistai, prieštaravo tik biologinė mama E. D..

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė iš esmės net keletą metų buvo apskritai nusišalinusi nuo savo, kaip motinos pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų E. D., rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį ir sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Nors atsakovei buvo teikiama intensyvi specialistų pagalba ir skirti įpareigojimai, siekiant kuo greičiau grąžinti vaiką į atsakovės šeimą, tačiau atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais, prisiimtus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, sūnaus auginti nesiėmė, išlaikymo jam neteikė. Pastebėtina, jog paskutiniuoju metu atsakovės suaktyvėjęs bendravimas su sūnumi laikytinas pozityviu ir teigiamu žingsniu, siekiant susigrąžinti sūnų, taip pat, panašu, kad atsakovė paskutiniuoju metu ėmė dėti daugiau pastangų stengdamasi susigrąžinti sūnų, tačiau šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys, jog šios pastangos turi būti nuolatinės ir ilgalaikės, kadangi tik tokiu atveju galima daryti išvadą apie probleminės situacijos šeimoje stabilizavimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, visgi pritaria ieškovo nuomonei, kad motinos valdžia šiuo atveju turėtų būti ribojama laikinai tokiu būdu suteikiant atsakovei galimybę padaryti teigiamas išvadas, imtis aktyvių veiksmų, kad situacija šeimoje pasikeistų į gerąją pusę. Atsakovė turi realių galimybių pasikeisti, pakankamų bei svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovei įgyvendinti savo, kaip motinos pareigų, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju taikytinas laikinas motinos valdžios ribojimas, kuris bus kaip prevencinė priemonė atsakovei, kad ji stengtųsi susigrąžinti vaiką į šeimą, kreiptųsi į specialistus, siekdama gauti pagalbos bendraujant su vaiku, siektų užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas su mažamečiais vaikais ir pan. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis mažamečio vaiko E. D. interesais, atsakovei E. D. taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko E. D. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Pastebėtina, jog nustačius laikiną motinos valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Minėtiems pokyčiams įvykti reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvo valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas.

Taip pat, pažymėtina, kad konkretaus termino nenustatymas neturi būti atsakovės suprantamas kaip leidimas piktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis nuolat kreipiantis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, jei aplinkybės, kurios buvo šio apribojimo pagrindu, nėra išnykusios. Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Nagrinėjamu atveju tai reikštų atsakovės pastangas imtis iniciatyvos bendrauti su vaiku gyvai, palaikyti ryšius su juo, domėtis vaiko gyvenimu, jį lankyti ir išlaikyti, kreiptis pagalbos į specialistus, pripažinti šeimos problemas ir jas spręsti, siekti užtikrinti kuo geresnes gyvenimo sąlygas.

Apribojus atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. D. atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Priėmus sprendimą laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią, atsižvelgus į byloje esančius duomenimis, nepilnamečio vaiko E. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su laikinąja globėja (rūpintoja) V. K. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaiką E. D. nepaisant aplinkybės, kad motinos valdžia jo atžvilgiu jai apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 200 Eur nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo – nuo 2020 m. liepos 27 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir motinos galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į Lietuvoje vyraujančių būtiniausių prekių pokyčius, į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu auginą kūdikį, taip pat turi kitą išlaikytinę, nedirba, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo laikytinas šiek tiek perdėtu, kadangi atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, akivaizdu, kad atsakovė šiuo metu neturi galimybių skirti tokios išlaikymo sumos savo nepilnamečiui vaikui, todėl teismas prašomą išlaikymo dydį sumažina iki 150 Eur priteistino išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į nustatytą išlaikymo dydį, iš atsakovės priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už 12 mėnesių, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos – 1800 Eur.

Globojamų vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjai uzufrukto teise ir tik vaikų interesams tenkinti, E. D. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama laikinoji globėja (rūpintoja) V. K. (CK 3.185, 3.275 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl civilinės bylos iniciavimo.

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiui E. D..

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 2 dalimi, ieškovui pavestina per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir vaiko globėjo paskyrimo reikalingumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybės institucijos, reikšdamos ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškinį tenkinus iš dalies, žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamas iš atsakovės.

Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo. Reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl motinos valdžios apribojimo, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Vis tik, iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo – 41 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nepilnamečio vaiko E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo.

Priteisti iš E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui (2021 m. liepos 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų).

Paskirti laikiną globėją V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl globos nepilnamečiui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo.

Pavesti ieškovui per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir vaiko globėjo paskyrimo reikalingumo.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė