- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2YT-1731-1216/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00613-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Grigutė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- G. D.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei,
suinteresuotam asmeniui G. D. (dalyvavo nuotoliniu būdu), jos atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl terminuotos motinos valdžios pratęsimo, suinteresuotas asmuo G. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – pareiškėjas, Skyrius) pareiškimu prašo pratęsti G. D., gyv. (duomenys neskelbtini), Telšiai, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3705-1008/2021, pritaikytą terminuotą motinos valdžios apribojimą jos mažamečio sūnaus E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. D. yra nepilnamečio E. D. motina. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3705-1008/2021 laikinai apribota G. D. motinos valdžia sūnaus E. D. atžvilgiu. 2022 m. vasario 11 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-373-1008/2022 nepilnamečiui E. D. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), o nuolatine vaiko globėja (rūpintoja) paskirta V. K., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su nuolatine globėja (rūpintoja). Skyrius kreipėsi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-224-488/20241, kuriuo Skyriaus pateiktą pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad nenustatyta, kad G. D. elgesys daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar, kad ji visiškai vaiku nesirūpina, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad G. D. elgesyje ir požiūryje galima matyti teigiamų pokyčių, ji stengiasi pagal išgales, siekia susitvarkyti buitį, susirasti nuolatinę gyvenamąją vietą, įsidarbinti, todėl yra pagrindas atmesti pareiškėjo reikalavimus. Teismo vertinimu, nors byloje esančių duomenų visuma, leidžia daryti išvadą, kad G. D. nededa pakankamai pastangų, jog užtikrintų savo sūnaus E. D. interesus, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad suinteresuoto asmens G. D. elgesys ir požiūris negalėtų pasikeisti. Byloje esantys duomenys ir liudytojų paaiškinimai rodo, kad G. D. myli savo sūnų E. D., palaiko ryšį su juo. Po priimto minėto Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimo G. D. ėmė aktyviai domėtis kokias dar ji gali pastangas įdėti, kad ji kuo greičiau galėtų mažametį sūnų E. D. auginti pati. G. D. ne kartą kreipėsi telefonu į Skyrių dėl konsultacijos, kaip pakeisti esamą situaciją. Skyriaus turimais naujausiais duomenimis, G. D. nuo 2024 m. vasario 20 d. nebegyvena Mažeikių Krizių centre, ji išsikėlė gyventi į Telšių miestą adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai. Telšių socialinių paslaugų centras informuotas apie socialinių paslaugų poreikį G. D., dėl ko nuo 2024 m. vasario 20 d. Telšių socialinių paslaugų centre inicijuota šeimos atvejo vadyba ir šeimai toliau teikiamos socialinės paslaugos. Skyriaus turimais duomenimis, mažametis jo mokyklos atostogų metu, nuo vasario 19 d. ik savaitės pabaigos, svečiavosi pas mamą G. D. jos naujojoje gyvenamojoje vietoje. Skyriaus vertinimu turėtų būti išspręstas klausimas dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo tęsimo. Skyriaus vertinimu, G. D. terminuotas motinos valdžios pratęsimas būtų dar viena iš motyvuojamųjų priemonių, kurios dėka G. D. galutinai galėtų apsispręsti dėl savo kaip motinos valdžios įgyvendinimo savo mažamečio sūnaus E. D. atžvilgiu. Tarnyba tikisi, kad tai paskatins G. D. imtis visų reikiamų priemonių, kad kuo greičiau mažametis sūnus augtų su ja, o ne su savo globėjais (rūpintojais).
2. Pareiškėjo atstovė Neimantė Nicienė teismo posėdžio metu prašymą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. D. neturėtų laukti rugsėjo mėnesio, tačiau jau dabar atkurti ryšį su vaiku, pasirašyti konkrečią svečiavimosi tvarką, kuri yra leidžiama teisės aktų. G. D. turėtų labiau priimti specialistų pagalbą, neatidėlioti bendravimo su vaiku.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens G. D. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo teismą spindimą byloje priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad susisiekus su suinteresuotu asmeniu G. D., ji nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu visiškai sutinka, jį palaiko, sutinka, kad jai šiuo metu būtų pratęstas teminuotas motinos valdžios apribojimas jos nepilnamečio sūnaus E. D. atžvilgiu, nes jau deda visas įmanomas pastangas, kad artimiausiu metu galėtų susigrąžinti savo mažametį sūnų ir su juo galėtų gyventi kartu, sūnų tinkamai auginti pati.
4. Suinteresuoto asmens G. D. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos atstovaujama G. D. turi suvokti, kad jai skiriama pati švelniausia priemonė, iš jos vaikas nėra atimamas, ji turi palaikyti ryšį su vaiku. Mano, kad G. D. yra pasiruošusi dirbti, mažąjį vaiką išleisti į darželį, todėl prašo pareiškimą tenkinti ir numatyti trumpiausią motinos valdžios apribojimo terminą.
5. Suinteresuotas asmuo G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu gyvena Telšių mieste, nedirba. Yra susilaukusi 3 vaikų, tačiau pati augina tik mažiausią vaiką, kuris šiuo metu yra 2 m. 9 mėn. Kadangi persikėlusi į Telšius nenumatė, kad mažasis vaikas negalės gauti darželio, šiuo metu turi būti namuose su vaiku ir negali dirbti. Planuoja, kad vaikas prioritetine tvarka darželį gaus 2024 m. rugsėjo mėn., tada ji galės įsidarbinti. Šiuo metu gauna socialines išmokas, išlaikymą apie 100 Eur už mažiausią vaiką, vaiko pinigus. Išlaikymą teikia dukrai, tačiau sūnui (duomenys neskelbtini) išlaikymo nemoka, taip pat nėra sumokėjusi išlaikymo įsiskolinimo. Mano, kad 2024 m. rugsėjo mėn. įsidarbinusi, galės auginti (duomenys neskelbtini) pati, padengti išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad šiuo metu turi draugą, su kuriuo šių metų rugpjūčio mėn. planuoja susituokti. Draugas yra dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas, padės išlaikyti ir auginti nepilnamečius vaikus. Nurodė, kad nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini) šiuo metu gyvena pas globėjus, pas šiuos globėjus nuo 2 m. užaugo ir ji pati. Gimus (duomenys neskelbtini), ji nejautė motiniško instinkto, todėl atsisakė pati jį auginti. Mano, kad dabar yra subrendusi, gyvenimas nusistovėjo, yra jauna ir sveika, todėl gali auginti savo vaikus, tačiau turi dar pagerėti finansinė situacija. Su (duomenys neskelbtini) susitinka savaitgaliais, tačiau nėra pasirašiusi svečiavimosi tvarkos, nesuprato, kad tokia yra reikalinga. Nori, kad ateityje (duomenys neskelbtini) gyventų su ja, nori pati užauginti vaiką. Dėl šiuo metu jai teikiamų paslaugų nurodė, kad vyksta atvejo vadybos posėdžiai, kuriuose ji dalyvauja, 1 kartą per savaitę į namus ateina socialinė darbuotoja, turi galimybę lankytis pas psichologą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog suinteresuotas asmuo G. D. yra E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėj byloje Nr. e2-3705-1008/2021, laikinai apribota suinteresuoto asmens G. D. motinos valdžia jos sūnaus E. D. atžvilgiu. 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-373-1008/2022, nustatyta nuolatinė globa vaikui, E. D. globėja paskirta V. K., jos gyvenamoje vietoje nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-224-488/2024, kuriuo atmetė pareiškėjo pareiškimą, kuriuo buvo prašoma G. D. nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą pakeisti į neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2024 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas tęsti laikiną motinos valdžios ribojimą suinteresuotam asmeniui G. D. Pareiškimą motyvuoja, kad terminuotas motinos valdžios pratęsimas būtų dar viena iš motyvuojamųjų priemonių, kurios dėka G. D. galutinai galėtų apsispręsti dėl savo kaip motinos valdžios įgyvendinimo savo mažamečio sūnaus E. D. atžvilgiu. Pareiškėja tikisi, kad tai paskatins G. D. imtis visų reikiamų priemonių, kad kuo greičiau mažametis sūnus augtų su ja, o ne su savo globėjais. Suinteresuotas asmuo G. D. tokį pareiškėjo prašymą palaiko, teismo posėdžio metu nurodė, kad jai yra dar reikalingas laikas, kadangi šiuo metu pakeitė gyvenamąją vietą, kartu gyvenantis vaikas nelanko darželio, todėl ji neturi galimybės įsidarbinti. G. D. nurodė, kad nori, kad jos sūnus E. D. gyventu su ja.
9. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimo, turi įrodyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą palikti galioti laikiną motinos valdžios ribojimą, ir tuo pačiu pateikti duomenis, leidžiančius pripažinti, jog motinos elgesys pasikeis gerąja linkme, o tai sudarys prielaidą panaikinti taikomą laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Byloje būtina nustatyti ir įvertinti motinos pastangas pakeisti elgesį ir/ar atitinkamas sąlygas, kurios sudarė pagrindą laikinai riboti motinos valdžią, nustatyti pasikeitimų trukmę.
10. Vertinant tėvų elgesį, jis turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 36 punktas). Nors šis išaiškinimas kasacinio teismo pateiktas civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų valdžios apribojimą, teismo manymu, jis aktualus ir nagrinėjamoje situacijoje.
11. Motinos noras pakeisti gyvenimo būdą, susigrąžinti nepilnametį sūnų į šeimą, visapusiškai dalyvauti sūnaus gyvenime pasireikšti turi aktyviais motinos veiksmais.
12. Iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo G. D. nors turi 3 vaikus, tačiau pati šiuo metu augina 2 m. 9 mėn. amžiaus sūnų, kuris nelanko ugdymo įstaigos. G. D. šiuo metu nedirba, tačiau ketina įsidarbinti po to, kai sūnus pradės lankyti ugdymo įstaigą (2024 m. rugsėjo mėn.), išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. D. neteikia.
13. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad G. D. padėtis yra geresnė ir stabilesnė, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ir, nors nėra pasirašiusi svečiavimosi tvarkos, sūnų lanko, buvo pasiėmusi pas save per vaiko atostogas. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. D. nurodė, kad priima specialistų pagalbą, dalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, 1 kartą per savaitę bendrauja su socialine darbuotoja, turi galimybę konsultuotis su psichologu.
14. Teismas teigiamai vertina aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo G. D. lanko sūnų savaitgaliais, priima specialistų pagalbą, yra motyvuota pradėti dirbti ir pati auginti sūnų E. D. Toks G. D. elgesys parodo jos suinteresuotumą užtikrinti nepilnamečio sūnaus materialinę gerovę, pareigos rūpintis sūnumi suvokimą.
15. Teismas atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu išreikštas pozicijas, į tai, kad byloje nėra ginčo nagrinėjamu klausimu, siekdamas užtikrinti geriausius nepilnamečio vaiko interesus, mano, kad yra pagrindas pratęsti motinos laikiną valdžios apribojimą, iki kol motina bus pasiruošusi imtis aktyvių veiksmų dėl laikino valdžios apribojimo panaikinimo, kartu siekiant įsitikinti motinos elgesio, buities, gyvenimo būdo teigiamų pokyčių stabilumu.
16. Teisės normos nenumato laikino tėvų valdžios apribojimo pratęsimų skaičiaus ar termino. Laikinas tėvų (vieno iš tėvų) valdžios apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laikas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, ir tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro bei pastangų. Taigi tam, kad išnyktų tėvų (vieno iš tėvų) valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis (6 mėnesiai nuo sprendimo laikinai apriboti ar tęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą įsiteisėjimo, kaip numatyta CK 3.183 straipsnio 5 dalyje) nėra pakankamas. Todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir laikinas motinos valdžios ribojimas suinteresuotam asmeniui G. D. tęstinas (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).
17. Suinteresuotam asmeniui G. D. išaiškintina, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalis numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 23 d. pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą G. D. suma sudaro 225 Eur.
19. Pareiškėjas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
20. Remiantis CPK 408 straipsniu, CK 3.181 straipsnyje nurodytas tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimas kitu nagrinėjamas ypatingąja teisena. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Atsižvelgiant į tai, teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 405, 406 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Tęsti laikiną motinos valdžios ribojimą suinteresuotam asmeniui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Telšiai, nepilnamečio sūnaus E. D., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimo vykdyti skubiai.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.