- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-02
- Bylos Nr.
- e2YT-224-488/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01993-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- G. D.
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė, veikianti Telšių apylinkės teismo vardu,
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. N., suinteresuotam asmeniui G. D. ir jos atstovei advokatei Reginai Butnevičienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, suinteresuotam asmeniui G. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir pareiškėjas, ir Skyrius) prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą į neterminuotą motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečio sūnaus E. D. atžvilgiu.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad suinteresuotas asmuo G. D. yra nepilnamečio E. D. motina. 2023 m. rugpjūčio mėnesį E. D. pasikeitė savo vardą iš (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos ieškinį atsakovei G. D., trečiajam asmeniui V. K., laikinai apribota G. D. motinos valdžia sūnaus E. D. atžvilgiu. 2022 m. vasario 11 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam E. D. nustatyta nuolatinė globa, o nuolatine vaiko globėja paskirta V. K., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su nuolatine globėja. Nors tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, ir laikinas tėvų valdžios apribojimas dažnai yra taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, tačiau nepilnamečio E. D. atveju situacija per beveik dvejus metus nepakito. Atliekant nepilnamečio E. D. globos peržiūrą, vertinant globojamo vaiko situaciją globėjų šeimoje, nustatyta, kad vaiko sveikata, jo ugdymusi, kasdieninių poreikių tenkinimu nuolatos rūpinasi globėja V. K. ar kiti jai artimi asmenys, tačiau tos pareigos nevykdo biologinė vaiko motina. Kaip pats E. D. nurodė į pirmąją rugsėjo pirmosios šventę jį lydėjo ne mama, o globėja. Vaiko ir motinos bendravimas būna tik epizodinis, maždaug 1 kartą mėnesyje, dažniau bendravimas vyksta nuotoliniu būdu. Nuo teismo sprendimo G. D. visą laiką buvo taikoma šeimos atvejo vadyba, teikiama socialinio darbuotojo pagalba, ji buvo specialistų skatinama ir palaikoma, kad dėtų pastangas sūnų susigrąžinti į šeimą (dažniau jį lankyti, bendrauti, domėtis jo gyvenimu, paruošti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, kad galėtų gyventi su motina, turėti stabilią finansinę padėtį). Tačiau G. D. neįdėjo pakankamai pastangų, kad nepilnametis sūnus gyventų su ja. Nepakanka su vaiku susitikti 1 ar 2 kartus per mėnesį, ar bendrauti su juo nuotoliniu būdu, kad užsimegztų artimas motinos ir vaiko tarpusavio ryšys. Lankantis pas mažametį E. pastebimas itin artimas jo ir jo močiutės (globėjos V. K.) tarpusavio ryšys, vaikas vis kartoja, kad labai myli savo babą. Meilę mamai įvardija kaip „myliu beveik“, kas rodo, kad vaiko ir globėjos ryšys stipresnis nei biologinės motinos ir vaiko. Nors vaikas ir išsako norą gyventi su motina, tačiau jis domisi ir svarsto galimybę ar galės grįžti pas senelius į namus ir ten pernakvoti. Skyrius mano, kad G. D. turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo poziciją sūnaus E. D. atžvilgiu, tinkamai susidėlioti tėvystės prioritetus bei pašalinti tas sąlygas, dėl kurių buvo laikinai apribota motinos valdžia, tačiau ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad jai taikomas laikinas tėvo valdžios apribojimas būtų panaikintas, tikėtina, kad tokia 1 metus 9 mėnesius besitęsianti situacija yra patogi pačiai G. D.. Visa tai rodo, kad G. D. nedėjo maksimalių pastangų, kad situacija pasikeistų, kad sūnus grįžtu pas ją gyventi, nesirūpina vaiko sveikta, ugdymusi, nedalyvauja vaiko gyvenime, netenkina vaiko kasdieninių poreikių, visas šias pareigas perleisdama ir toliau patikėdama vaiko nuolatinei globėjai V. K.. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad G. D. nevykdo motinos pareigų dėl savo kaltės, pokyčiai per laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpį neįvyko, todėl konstatuotina, kad nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), Skyriaus manymu vaikas negali grįžti į šeimą, todėl yra pagrindas G. D. neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji vykdo darbo paiešką, tačiau šiuo metu dar nedirba. Nepilnametis jos sūnus E. D. jau septynerius metus gyvena pas globėją. G. D. yra jauno amžiaus, sveika, nėra alkoholikė ar narkomanė. Jai gyvenime nepasisekė, ji turėjo depresiją, gulėjo ligoninėje, gėrė antidepresantus ir neturėjo motinystės instinkto. G. sutinka, kad pradžioje ji vaiką mažai lankydavo, kadangi jai tuo metu reikėjo priprasti prie sūnaus, ji neturėjo atsakomybės jausmo. G. D. stengiasi ieškoti išeičių, kaip ji galėtų pasiimti sūnų auginti, jog jis galėtų augti su savo broliu N.. E. D. myli savo motiną, jis myli ir globėja, senelius. Globėja gerai rūpinasi jos sūnumi, ji nepergyvena, kad jos sūnui bus kažkas negerai. G. D. nori prisiimti atsakomybę už savo sūnų E. D.. Ji jau pakankamo amžiaus, o ir sūnus yra didelis. G. D. nenori, kad jos sūnus iki 18 metų augtų pas globėjus. G. D. bando stotis ant kojų, kabintis į gyvenimą. Sūnų N. stengiasi auginti pati. G. D. mano, kad jos sūnui gyvenimo sąlygos yra geros pas globėjus, tačiau geras sąlygas galėtų užtikrinti ir Krizių centre.
4. Suinteresuoto asmens G. D. atstovė advokatė Regina Butnevičienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. D. su pareikštu ieškiniu nesutinka. G. D. kategoriškai nesutinka, kad jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia mažamečio sūnaus E. D. atžvilgiu, kadangi ji pakeitė savo gyvenimo sąlygas, yra registruota Užimtumo tarnyboje, pati intensyviai ieško darbo. Jos mažametis sūnus yra paaugęs, todėl jai nebus problemų dirbti. G. D. žada sumokėti išlaikymo įsiskolinimą.
5. Suinteresuoto asmens G. D. atstovė advokatė Regina Butnevičienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamu atveju tikslinga pratęsti laikinąjį motinos valdžios apribojimą, kadangi reikia sudaryti sąlygas G. D. atsistoti ant kojų. G. D. ir jos sūnaus E. D. nuolatinės globėjos ryšys yra artimas, geras, todėl tikėtina, kad toks teismo sprendimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas kons tatuoja:
pareiškimas atmestinas.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog suinteresuotas asmuo G. D. yra E. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėj byloje Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai apribota suinteresuoto asmens G. D. motinos valdžia jos sūnaus E. D. atžvilgiu. 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta nuolatinė globa vaikui, E. D. globėja paskirta V. K., jos gyvenamoje vietoje nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pareiškėjas prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje G. D. laikinai apribota motinos valdžia jos nepilnamečio sūnaus E. D. atžvilgiu. Pareiškimas grindžiamas aplinkybėmis, kad G. D. vengia atlikti savo pareigas vaikui, nesirūpina juo, nesiekia pati tinkamai įgyvendinti tėvų valdžios: nuo laikino tėvų valdžios apribojimo iš esmės nepakeitė situacijos, kas rodo, jog ją tenkina esama situacija; vaikas negali grįžti į šeimą; nerodo pastangų susigrąžinti vaikus; savo vaikui išlaikymo neteikia; nesirūpina jo auklėjimu, švietimu, sveikata; jį lanko retai, todėl darytina išvada, kad tokiu savo elgesiu daro žalingą įtaką nepilnamečio vaiko vystymuisi. Suinteresuotas asmuo G. D. su pareiškėjo reikalavimu nesutiko, prašė pareiškimo netenkinti, nes ji nori ir stengiasi susigrąžinti vaiką į šeimą.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo sąlygos, todėl tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota esant bent vienam iš šių pagrindų: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.
9. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.
10. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).
11. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pateiktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog po Telšių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikinai apribota G. D. motinos valdžia nepilnamečio sūnaus E. D. atžvilgiu, įsiteisėjimo iki šio teismo sprendimo priėmimo G. D. elgesys daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar kad ji visiškai vaiku nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, dėl to konstatuojama, kad nenustatyta pagrindo pakeiti teismo sprendimu nustatytą laikiną G. D. motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečio vaiko E. D. atžvilgiu ir neterminuotai apriboti G. D. motinos valdžią jos vaiko E. D. atžvilgiu. Teismo vertinimu, byloje nustatytas G. D. elgesys po Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo rodo G. D. pastangas šalinti priežastis, dėl kurių jos šeimai teikiamos socialinės paslaugos, keisti buvusią situaciją, dėl kurios jos šeimai teikiamos socialinės paslaugos.
12. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visą rašytinę bylos medžiagą, pareiškėjo atstovės bei liudytojos V. K. ir suinteresuoto asmens G. D. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad G. D. ryšys su nepilnamečiu sūnumi E. D. nėra galutinai nutrūkęs, kadangi jie bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, G. D. nors ir ne sistemingai, tačiau atvyksta pas sūnų jį aplankyti. Iš nuolatinės vaiko globėjos paaiškinimų ir Skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad nepilnametis E. D. nori bendrauti ir būti su savo motina, vaikas nurodo, kad ją myli. Byloje surinkti duomenys ir šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia manyti, jog padėtis gali pasikeisti teigiama linkme. Nors G. D. nedirba ir neturi pastovios gyvenamosios vietos, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad ketina imtis veiksmų, jog galėtų užtikrinti savo vaikams jų poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, t. y. ieškosi darbo, skambino potencialias darbo vietas, peržiūrėjo darbo skelbimus. Įvertinus visą surinktą byloje medžiagą, teismas sprendžia, jog suinteresuotas asmuo G. D. stengiasi pagal išgales siekia susitvarkyti buitį, susirasti nuolatinę gyvenamąją vietą, įsidarbinti.
13. Nors minėtais bylos duomenimis nustatyta, kad G. D. laikotarpiu nuo aukščiau minėto Telšių apylinkės teismo sprendimo priėmimo iki šio sprendimo priėmimo atskirais laikotarpiais nepakankamai bendravo su savo nepilnamečiu sūnumi, nepakankamai domėjosi juo, jo buitimi, ugdymu, sveikata, tačiau spręstina, kad ji stengėsi atkurti ir išlaikyti ryšį su vaiku, teismo posėdyje nurodė, kad ji nori susigrąžinti vaiką į šeimą, G. D. ryšys su vaiku nėra prarastas, t. y. vaikas nori leisti laiką su motina, nurodo, kad ją myli. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, kad motinos nepakankamas, vangus bendravimas su nepilnamečiu vaiku, nepakankamas domėjimasis juo daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, todėl negali būti pakankamas apriboti motinos valdžią neterminuotai bei suvaržyti nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir gyvenimą biologinėje šeimoje.
14. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog po Telšių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikinai apribota G. D. motinos valdžia nepilnamečio vaiko E. D. atžvilgiu, įsiteisėjimo iki šio teismo sprendimo priėmimo G. D. elgesys daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar kad ji visiškai vaiku nesirūpina, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad G. D. elgesyje ir požiūryje galima matyti teigiamų pokyčių, ji stengiasi pagal išgales siekia susitvarkyti buitį, susirasti nuolatinę gyvenamąją vietą, įsidarbinti todėl yra pagrindas atmesti pareiškėjo reikalavimus.
15. Nors byloje esančių duomenų visuma, leidžia daryti išvadą, kad G. D. nededa pakankamai pastangų, jog užtikrintų savo sūnaus E. D. interesus, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad suinteresuoto asmens G. D. elgesys ir požiūris negalėtų pasikeisti. Byloje esantys duomenys ir liudytojų paaiškinimai rodo, kad G. D. myli savo sūnų E. D., palaiko ryšį su juo.
16. Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 406, 408 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismą.