Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-135-478/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-26
Bylos Nr.: 1A-135-478/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15589-2018-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Danguolė Šiugždinytė, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis: J. Š., G. Š.
Nukentėjusysis: R. P.
Civilinis ieškovas: R. P.
Advokatai: Rimantas Bučma, Arnoldas Šukaitis, Bronis Versackis, Bronius Versackionu, Bronius Varsackisne

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-478/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15589-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Dianai Vorvul – Krištapaitienei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui,nuteistajam J. Š., jo gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,nuteistojo G. Š. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,nukentėjusiajai R. P., jos atstovui advokatui Broniui Versackiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 1 (vieneriems) metams. vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktu, J. Š. įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atsiprašyti nukentėjusiosios R. P..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaitytas J. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. (1 diena).

G. Š. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir nusikaltimą, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, G. Š. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktu, G. Š. įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atsiprašyti nukentėjusiosios R. P..

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. P. civilinis ieškinys dėl 3 000 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Priteista iš J. Š. nukentėjusiosios R. P. naudai 300 (trys šimtai) eurų neturinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. Š. ir G. Š. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje vykdė nukentėjusiosios R. P. ir M. K. gabenimą jų sutikimu iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką prostitucijai, o būtent: 2018 m. vasario 15 d., apie 14 val. 30 min. šalia optikos salono „duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) , V. K. kaltinamąjį J. Š. supažindino su nukentėjusiąja R. P., kuriai V. K. prieš tai buvo pasiūliusi dirbti prostitutės darbą. Šio bendro susitikimo metu kaltinamajam J. Š. pasakius nukentėjusiajai R. P., jog ji tinkama prostitutės darbui, ir gavęs nukentėjusios R. P. sutikimą dirbti prostitutės darbą, tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) raj., kur ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje M. K., kuri Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste, viešuosiuose namuose „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo teikusi prostitucijos paslaugas, pasiūlė vykti kartu į Vokietijos Federacinę Respubliką toliau dirbti prostitute bei tuo pačiu palydėti nukentėjusiąją R. P., kuri jau buvo davusi sutikimą kartu su juo vykti prostitucijai. Gavęs M. K. sutikimą, jis 2018 m. vasario 16 d., apie 14 val. automobiliu Mercedes Benz C 200 Kompressor, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu S. Š. vardu, kartu su V. S., kuris neturėjo tyčios padaryti nusikalstamos veikos, atvyko pas M. K. į (duomenys neskelbtini) raj., tiksliai vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ir ją paėmęs automobiliu, nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, adresu (duomenys neskelbtini) , kur laikinai buvo apgyvendinta nukentėjusioji R. P., bei, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, paėmęs nukentėjusiąją R. P. kartu su M. K., automobiliu nugabeno jas į (duomenys neskelbtini) raj., kur laikinai apgyvendino pas kaltinamąjį G. Š., kuris žinojo apie nukentėjusiosios R. P. ir M. K. sprendimą pačių sutikimu kartu su kaltinamuoju J. Š. vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką dirbti prostitutėmis. Po ko, 2018 m. vasario 17 d., apie 9 val. 30 min. kaltinamasis G. Š. jam priklausančiu automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už piniginį atlygį nukentėjusiąją R. P. ir M. K., pačių sutikimu prostitucijai, nugabeno į (duomenys neskelbtini) raj. prie žiedinės kelių Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžos „(duomenys neskelbtini)“, kur kaltinamasis J. Š. nukentėjusiąją R. P. ir M. K. įsodino į mikroautobusą „Mercedes Sprinter“, valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, užmokėjo už nukentėjusiosios R. P. kelionę ir toliau lydėdamas, t. y. kartu važiuodamas mikroautobusu, nugabeno nukentėjusiąją R. P. ir M. K. pačių sutikimu prostitucijai į Vokietijos Federacinę Respubliką, (duomenys neskelbtini) miestą, apgyvendino viešuosiuose namuose „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji R. P. ir M. K. už piniginį atlygį teikė seksualines paslaugas.

Šalies argumentai

2. Nukentėjusioji R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas jos ieškinys dėl 3000 eurų turtinės žalos atlyginimo bei iš dalies tenkintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteista iš J. Š. nukentėjusiosios naudai 300 (trys šimtai) eurų neturinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą – R. P. civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

2.1. Skunde nukentėjusioji nurodo, kad teismas pripažino, jog dėl J. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji R. P. patyrė tam tikrų neigiamų emocijų ir išgyvenimų, kad neturtinė žala pasireiškė patirtais išgyvenimais dėl ateities, smerkiamu pažįstamų požiūriu, kontaktų sumažėjimu, prastu miegu, padidėjusiu nerviniu jautrumu, tačiau teismas darė išvadą, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažintinas, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai būtų nustatyti kokie nors neigiamo pobūdžio liekamieji reiškiniai. Taip pat teismas nurodė, jog nustatyta, kad dar iki pažinties su kaltinamuoju nukentėjusioji R. P. piktnaudžiavo alkoholiu ir buvo nuo jo priklausoma. Teismas aktualia neturtinės žalos mažinimo aplinkybe laikė tai, kad R. P. suprato, jog vyksta į Vokietiją verstis prostitucija, ir su tuo sutiko, ir ši aplinkybė rodo, kad vertimąsi prostitucija ji laikė sau priimtinu ir tinkamu būdu piniginėms lėšoms gauti. Su tokiu vertinimu apeliantė nesutinka ir prašo atkreipti dėmesį į padaryto nusikaltimo pobūdį. Skunde ji pažymi, kad prekybos žmonėmis atvejais, gaunant nukentėjusiojo sutikimą, panaudojus išvardytus būdus, yra palaužiama asmens valia. Teismų praktikoje išaiškinta, jog sąvadavimas prostitucijai - tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų. Svarbiausias turto nusikalstamos kilmės aspektas - nusikalstamos veikos, iš kurios toks turtas gaunamas, padarymas.

2.2. Dėl padarytos turtinės žalos skunde apeliantė nurodo, kad byloje ištirtais įrodymais yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusių asmenų kaltė, priešingas teisei kaltinamųjų elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamųjų veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ji nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Teismas nurodė, kad ji savo noru, savarankiškai vyko į Vokietiją, ruošėsi užsiimti neteisėta veikla, o J. Š. tik „padėjo“ jai, todėl buvo pažeistas principas, kad iš neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur), t. y. iš neteisėtų veiksmų negalėjo kilti jokių teisėtų pasekmių. Skunde nurodoma, kad jis iš šios veiklos gavo nelegalias pajamas. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau J. Š. „vadovavo“ irgi be darbo sutarties.

2.3. Apeliantės vertinimu, ciniškai ir įžeidžiančiai skamba teismo teikiama išvada dėl neturtinės žalos sumažinimo, argumentuojant tuo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai būtų nustatyti kokie nors neigiamo pobūdžio liekamieji reiškiniai, kad nustatyta, jog dar iki pažinties su kaltinamuoju nukentėjusioji R. P. piktnaudžiavo alkoholiu ir buvo nuo jo priklausoma, kad R. P. suprato, jog vyksta į Vokietiją verstis prostitucija, ir su tuo sutiko, kas rodo, jog vertimąsi prostitucija ji laikė sau priimtinu ir tinkamu būdu piniginėms lėšoms gauti. Apeliantei neaišku, kokiais metodais ir kas gali nustatyti „kokius nors neigiamo pobūdžio liekamuosius reiškinius“ - gydytojai, psichologai ar psichiatrai. Be to, prieš pasinaudodama „priimtinu ir tinkamu būdu piniginėms lėšoms gauti“ niekur nebuvo fiksuojama jos būsena (psichologinė, moralinė), kad vėliau būtų nustatyti „neigiamo pobūdžio liekamieji reiškiniai“. Apeliantė tvirtina niekada nelaikiusi vertimąsi prostitucija priimtinu ir tinkamu būdu piniginėms lėšoms gauti, nepaisant to, kad suprato, jog vyksta į Vokietiją verstis prostitucija. Pažymi, kad sutikimas vykti nebuvo savanoriškas, ji buvo veikiama morališkai, įtikinėjama.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į nukentėjusiosios apeliacinį skundą nuteistojo J. Š. gynėjas advokatas Arnoldas Šukaitis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė tinkamai, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Nuteistasis J. Š., jo gynėjas ir G. Š. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo matyti, jog juo nesutinkama su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio sprendimu dėl civilinio ieškinio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo privalomumas. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui (tiek fiziniam, tiek ir juridiniam) padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. , 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas bei kiti teisės aktai. BPK 109 straipsnyje įtvirtinamas vienas iš teisės į patirtos žalos atlyginimą realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas.

Dėl turtinės žalos

8. Nukentėjusioji R. P. nesutinka su teismo sprendimu atmesti jos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes, jos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad ji dirbo ir turėjo gauti už darbą atlygį, kurį pasisavino J. Š.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiosios R. P. ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala ir neturtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama žalos samprata. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).

9. Skundžiamame nuosprendyje teismas išaiškino, kad pagal BK 307 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Visos BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos. Spręsdamas dėl nukentėjusiajai tokia savanaudiška nusikalstama veika padarytos žalos dydžio, teismas pagrįstai įvertino šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad R. P. savo noru vyko į Vokietijos Federacinę Respubliką dirbti prostitute. Šioje šalyje prostitucija yra legali, tačiau su R. P. jokia darbo sutartis sudaryta nebuvo, ji nebuvo oficialiai įdarbinta. Nukentėjusioji R. P. kaip turtinės 3000 Eur žalos dydį patvirtinančius įrodymus pateikė užrašų knygutę, kurioje nurodytas viešnamio, kuriame ji dirbo prostitute, adresas, dienos, kada ji dirbo, per dieną turėtų klientų skaičius, pinigų suma, gauta už prostitucijos paslaugas, kas, jos įsitikinimu, neginčijamai patvirtina, kad ji tikrai dirbo ir už šį darbą gavo iš klientų pinigus, kuriuos neteisėtai pasisavino J. Š.. Apeliantės nuomone, aplinkybė, kad ji dirbo nelegaliai, neduoda pagrindo jos ieškinį atmesti, tačiau teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog nesant sudarytos darbo sutarties, nukentėjusiosios R. P. darbas vertintinas kaip nelegalus, todėl, vadovaujantis principu, kad iš neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur), iš neteisėto jos darbo negalėjo kilti ir teisėtos pasekmės – atsirasti pajamos. Remiantis aptartu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiosios ieškinio dalis dėl turtinės žalos yra atmesta nepagrįstai.

Dėl neturtinės žalos

10. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

11. Kaip jau minėta, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kriterijus, apibūdinančius padarytą nusikalstamą veiką, jos pasekmes bei nusikalstamą veiką padariusį asmenį apibūdinančias aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė yra, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypatingai stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją, negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tačiau teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas.

12. Nukentėjusioji R. P. patirtą neturtinę žalą įvertino 1 000 eurų, kurią ir prašė priteisti. Teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl J. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji R. P. iš tiesų patyrė tam tikrų neigiamų emocijų ir išgyvenimų, sutiko, kad neturtinė žala pasireiškė patirtais išgyvenimais dėl ateities, smerkiamu pažįstamu požiūriu, kontaktų sumažėjimu, prastu miegu, padidėjusiu nerviniu jautrumu. Vertindamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas neteisėtai aktualia aplinkybe laikė tai, kad R. P. suprato, jog vyksta į Vokietiją verstis prostitucija, ir su tuo sutiko, ir šią aplinkybę vertino kaip teigiamą nukentėjusiosios požiūrį į vertimąsi prostitucija, priimtinu bei tinkamu būdu piniginėms lėšoms gauti. Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog neturtinė žala apeliantei padaryta būtent J. Š. nusikalstama veika, numatyta BK 307 straipsnio 2 dalyje, kurios dispozicija numato atsakomybę asmeniui už prostitucijos organizavimą ar vadovavimą jai arba asmens gabenimą šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad ieškinio mažinimą nebuvo pagrindo grįsti tuo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai būtų nustatyti kokie nors neigiamo pobūdžio liekamieji reiškiniai, kadangi, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, akivaizdu, jog realių liekamųjų reiškinių tiek fizinei, tiek psichinei nukentėjusiojo asmens sveikatai kilimą būtų sunku įrodyti. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sumažindamas neturtinės žalos dydį nuo prašomos 1 000 eurų sumos iki 300 eurų, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose, pagal kurią nukentėjusiosioms priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 10 000 Eur (nutartys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-699/2018, Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1A-52-495/2017, 1A-505-307/2017, 1A-70-870/2019).Taigi, priteistinų sumų minimumas yra 1 000 Eur. Tokio dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pareiškė R. P.. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas jos prašomą ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo sumą ir konstatuodamas, kad šis ieškinys yra pagrįstas tik 300 eurų sumai, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.

13. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiosios, bet ir į kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad nuosprendžio priėmimo metu J. Š. buvo nedirbantis, neturintis legalių pajamų, tačiau jis yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie sveikatos problemas, dėl ko jis negalėtų dirbti, gauti pajamas ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Šiame kontekste aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra ne nuteistojo turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą, sprendžia, kad nukentėjusiosios R. P. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti pirmosios instancijos teismo buvo sumažintas be pagrindo, todėl tenkinamas visiškai.

Dėl proceso išlaidų

14. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (asmuo nepilnametis ar turi negalią), gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.).

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos advokato Rimanto Bučmos nuteistajam G. Š., išlaidas sudaro 153,00 Eur (t. 6, b. l. 182). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nukentėjusioji R. P.. Skundžiamu nusprendžiu dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiosios atžvilgiu padarymo buvo nuteisti J. Š. ir G. Š., todėl BPK 322 straipsnio pagrindu nuteistajam G. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko gynėją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo nukentėjusioji pareiškė tik nuteistojo J. Š. atžvilgiu. Skundžiamu nuosprendžiu žala nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti buvo priteista tik iš vieno nuteistųjų – J. Š.. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios reikalavimai taip pat susiję tik su nuteistuoju J. Š.. Kitam nuteistajam, G. Š., jokių reikalavimų nereiškiama. Pats G. Š. aukštesniajam teismui neteikė nei apeliacinio skundo, nei atsiliepimo į nukentėjusiosios apeliacinį skundą. Remiantis aptartu, daroma išvada, kad apeliacinis procesas baudžiamojoje byloje nesusijęs su nuteistuoju G. Š., todėl nėra pagrindo iš šio nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos advokato Broniaus Versackio nukentėjusiajai R. P., išlaidas sudaro 264,06 Eur (t. 6, b. l. 190). Sprendžiant dėl advokato atstovavimo išlaidų, atsižvelgiama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, kad advokatas Bronius Varsackis nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl jam reikėjo susipažinti su baudžiamąja byla, jis teikė nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą bei dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Iš aukščiau išdėstytų motyvų matyti, kad nukentėjusiosios apeliacinį skundą teismas pripažino iš dalies pagrįstu ir jo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinama. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės išlaidos už nukentėjusiajai R. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu, kurios sudaro 264,06 (du šimtai šešiasdešimt keturi eurai, 6 ct.) eurų, yra proporcingos teiktai teisinei pagalbai, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo J. Š. valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti:

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš J. Š. nukentėjusiosios R. P. naudai 1 000 (vieną tūkstantį ) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo J. Š. valstybės naudai priteisti 264,06 (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus, 6 ct.) eurus už nukentėjusiajai R. P. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Kęstutis DargužisJūratė JakubonienėDanguolė Šiugždinytė