- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-27
- Bylos Nr.
- 2S-1716-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15832-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Atsakovas
- S. S., K. A.
- Ieškovas
- R. J.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1716-125/2012
2012 m. rugsėjo 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo S. S. (S. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams K. A. ir S. S. dėl sandorio nuginčijimo ir hipotekos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2009-02-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. A. ir S. S., nuo sudarymo momento bei panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro: 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 03120090001080, kuria yra įkeistos prekybos patalpos ir dengta pavėsinė, esančios (duomenys neskelbtini); 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 03220090001081, kuria yra įkeista nuomos teisė į 0,0063 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) prie naujos turgavietės autobusų sustojimo aikštelės. Ieškovas nurodė, kad ginčijami sandoriai yra apsimestiniai (fiktyvūs), sudaryti tik dėl to, kad iš atsakovo nebūtų galima išieškoti skolos.
2012 m. birželio 21 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovas, sužinojęs, kad atsakovas S. S. prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus dėl ginčo daikto.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-22 nutartimi prašymą tenkino, sustabdė įkeisto daikto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio K. A., išieškojimo veiksmus, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje. Teismas nustatė, jog atsakovas S. S. pradėjo skolos išieškojimo veiksmus tuo metu, kai pati skola (paskolos sandoris) yra ginčijama, teigiant, kad ji sudaryta fiktyviai, taip pat ginčijamas ir hipotekos įkeitimas. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad daikto pardavimas iš varžytynių pažeistų ieškovo teises tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, nes sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas S. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-22 nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovas turėjo tikėtinai pagrįsti ieškinį, tačiau to nepadarė, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, pateiktas praleidus senaties terminą, todėl teismas turėjo atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Taip pat apeliantas pažymi, kad dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto daikto Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra užvesta atskira civilinė byla Nr. 2-8409-144/2012 ir teismas sustabdė visiškai kitą tame pačiame teisme nagrinėjamą atskirą bylą. Apeliantas teigia, jog įstatyme nėra numatyta vienoje byloje sustabdyti visiškai kitą bylą. Be to, teismas visiškai nemotyvavo, kodėl taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nutartis yra nemotyvuota, todėl nutartis vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 4 p. turi būti panaikinta dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog teismas nagrinėja civilinę bylą, kurioje ieškovas R. J. prašo pripažinti negaliojančia 2009-02-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. A. ir S. S., nuo sudarymo momento bei panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro: 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 03120090001080 ir 2009-02-10 hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 03220090001081. Ieškovo prašymu pirmosios instancijos teismas sustabdė įkeisto daikto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio K. A. išieškojimo veiksmus, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei pažymi, kad pagrindinė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Pažymėtina, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimo veiksmus iš įkeisto daikto, kurio hipotekos įkeitimas yra ginčijamas. Kaip jau buvo minėta, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taip pat būtina atsižvelgti ir į padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju realizavus ginčo turtą, sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, ir todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovas atskirajame skunde laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą įrodinėja aplinkybėmis, susijusiomis su paties ieškinio pagrįstumu, tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžiamas ginčas tarp šalių. Be to, pažymėtina, jog ieškovas pateikė, jo manymu, ieškinį pagrindžiančius įrodymus, teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, laikė, jog jų pakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, jog teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones kitoje civilinėje byloje, nes teismo nutartyje nors ir minima kita civilinė byla, nenurodyta, jog būtent joje sustabdomas išieškojimas, teismas apskritai sustabdė išieškojimo veiksmus iš ginčo turto.
Taip pat negalima sutikti su apeliantu, jog teismo nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių negaliojimo pagrindų nutarčiai esant be motyvų, nes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, o jei ir sutikti, kad, kad nutartis yra nepakankamai motyvuota, dėl to naikinti iš esmės teisingą nutartį nėra teisinio pagrindo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.