Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-09-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1356-613/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-15
Bylos Nr.
2S-1356-613/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15832-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Kategorijos

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-1356-613/2016Teisėja Diana Bučienė (S) (Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15832-2011-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.1; 3.3.2.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. S. (S. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-13 nutarties dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

S. S. kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti K. A. turto priverstinio realizavimo procedūras fizinio asmens bankroto procese, uždraudžiant bankroto administratoriui vykdyti priverstinio turto pardavimo iš varžytynių procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas iš esmės išnagrinėjus atnaujintą civilinę bylą.Apelianto nuomone, teismui atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-632-639/2012 nagrinėjimą, bet nesustabdžius pradėtų priverstinio K. A. turto realizavimo veiksmų bankroto byloje, civilinės bylos nagrinėjimas taptų beprasmis. Jeigu teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, galutiniu sprendimu atmes ieškovo R. J. ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo neteisėta ir hipotekos sandorių panaikinimo, o K. A. bankroto administratorius jau bus realizavęs visą turtą ir išdalijęs jį lygiomis dalimis visiems trečios eilės kreditoriams, apelianto teisės ir interesai būtų pažeisti. Galimas jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu įvykdyti, nes bus priverstinai parduotas K. A. turtas.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2016-06-13 nutartimi S. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, jog apeliantas su atitinkamu motyvuotu prašymu turi teisę kreiptis į K. A. bankroto bylą nagrinėjantį teismą, kuris yra kompetentingas spręsti tokio pobūdžio prašymus K. A. bankroto byloje.Teismas nurodė, jog apelianto prašoma laikinoji apsaugos priemonė – turto realizavimo bankroto procese sustabdymas – nesusijusi su nagrinėjama byla, kurioje atnaujintas procesas.Aplinkybė, kad bus priverstinai parduotas K. A. turtas, akivaizdžiai nepadarys apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo atveju šio sprendimo įvykdymą neįmanomu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-13 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Apeliantas iki 2009-02-09 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo K. A. turto hipotekos turėtojas – pirmosios eilės kreditorius. Po 2012-10-26 teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo panaikintos ir išregistruotos iš hipotekos registro 2009-02-10 hipotekos, kuriomis buvo įkeistos prekybos patalpos ir dengta pavėsinė bei nuomos teisė į 0,0063 ha žemės sklypą.Teismui atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-632-639/2012 nagrinėjimą iš esmės bei galutiniu sprendimu atmetus ieškovo R. J. pareikštą ieškinį, bet nesustabdžius pradėtų priverstinio K. A. turto realizavimo ar lėšų paskirstymo veiksmų pardavus K. A. turtą, atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas taptų beprasmis. Jeigu teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, galutiniu sprendimu atmes ieškovo R. J. ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo neteisėtu ir hipotekos sandorių panaikinimo, o K. A. bankroto administratorius jau bus realizavusi visą K. A. turtą ir paskirsčiusi pinigines lėšas lygiomis dalimis visiems trečiosios eilės K. A. kreditoriams, atsakovo S. S. teisės ir interesai būtų pažeisti. Galimas atsakovui S. S. palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu įvykdyti, nes bus priverstinai parduotas K. A. turtas, o atmetus R. J. ieškinį atnaujintoje civilinėje byloje, R. J., gavęs dalį pirmosios eilės kreditoriui skirtų lėšų, būtų nepagrįstai praturtėjęs pareiškėjo S. S. sąskaita.Atmetus ieškiniu išdėstytus ieškovo R. J. reikalavimus ir nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo ir/arba piniginių lėšų paskirstymo - nebus įmanoma grįžti į buvusią iki pažeidimo padėtį restitution in integrum.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo S. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Formuojama teismų praktika, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/ sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012 nusprendė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-02-09 paskolos sutartį tarp K. A. ir S. S. bei panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro 2009-02-10 hipotekas, nes konstatavo, jog paskolos sutarties šalys buvo nesąžiningos, o paskolos sutartis 2009-02-09 buvo sudaryta tik dėl akių.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-333-606/2015, nustatė, jog S. S. pinigus kaip paskolą K. A. perdavė, taigi sandoris realiai įvyko. S. S. tuo pagrindu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-632-639/2012, procesas šioje byloje atnaujintas.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-01 nutartimi K. A. iškelta bankroto byla. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo laikinųjų apsaugos priemonių forma sustabdyti vienos iš K. A. fizinio asmens bankroto procedūrų stadijos vykdymą, t. y. priverstinio turto realizavimą. S. S. nurodo, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, toliau vyks K. A. fizinio asmens bankroto procesas, kurio metu bus realizuotas bankrutuojančio asmens turtas, todėl atnaujinta civilinė byla neteks prasmės, nes tuo atveju, jei bus atmestas ieškovo R. J. ieškinys dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestine ir teismas konstatuos, jog paskolos sutartis buvo reali, sprendimo pagrindu vėl turės būti įregistruota hipoteka, tačiau K. A. fizinio asmens bankroto proceso metu realizavus turtą, tai padaryti nebus galima. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas iš esmės yra galimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-78-943/2016). Tačiau jos sukeliamos pasekmės – bankroto procedūrų sustabdymas, įpareigoja tokios priemonės taikymo prašantį asmenį pateikti teismui argumentus, kurie patvirtintų egzistuojant neabejotiną poreikį jo teisių gynimui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-0118 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-78-943/2016 ir joje nurodytą šiuo klausimu formuojamą praktiką).Įvertinus byloje esančius bei iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra galimas S. S. palankus teismo sprendimas, todėl ši būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui laikytina įrodyta.Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų pradėtas K. A. turto realizavimas. Taigi, kol kas neegzistuoja ir apelianto akcentuojamos grėsmės teismo sprendimo įvykdymo galimam pasunkėjimui arba pasidarymui nebeįmanomu. Neįrodžius abiejų būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, konstatuotina, jog nėra pagrindo taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-13 nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaGiedrė Seselskytė